|
|
|
Kuprinė„Kuprinėje“ įgytomis žiniomis vadovaujasi ir dabar
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Nijolė Bertašiūtė šiuo metu yra politikos mokslų ketvirto kurso studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, tačiau pašnekovė iki šiol puikiai prisimena veiklą „Kuprinėje“. „Redakcijoje ir jaunimo priede praleistas laikas – neįkainojamas. Visa tai buvo puikus pradžios taškas man, siejančiai savo ateitį su rašymu, ir suteikta nepaprasta galimybė sukaupti žinių apie komunikaciją bei rašymo subtilybes“, – prisiminimais dalijosi buvusi kuprinietė. Mėgo rašyti Jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje mergina pradėjo dalyvauti prieš šešerius metus, kai dar mokėsi Vydmantų gimnazijoje. Šį sprendimą lėmė pašnekovės noras kurti daugiau nei vien mokyklos laikraštyje. Ji norėjo išbandyti savo aistrą rašymui aukštesniu lygiu. Trejus metus N. Bertašiūtė aktyviai kūrė priede, o čia, anot jos, pažino žurnalistikos grožį ir susidūrė su pirmaisiais iššūkiais. „Dar ir dabar prisimenu man vieno asmens pasakytus žodžius, kad tikras žurnalistas turi būti toks, kuris įlips pro langą, jei jam neatidarys durų, tačiau, manau, kad tai yra netiesa, kadangi tikram žurnalistui visada bus atvertos durys, nes pašnekovas supras būtinybę su juo tartis“, – teigė studentė. Pasak buvusios Jaunųjų žurnalistų akademijos narės, laikas, praleistas „Kuprinėje“, suteikė naudingos informacijos gramatikos, teksto struktūros atžvilgiu. Be to, tokiais pačiais principais, kaip ir pradėjus rašyti straipsnius, mergina vadovaujasi ir dabar. Ji teigė, kad svarbiausią naujieną reikia paminėti dar pačioje straipsnio pradžioje, o tekstą kurti geriau trumpesnį ir aiškesnį, tačiau jame turi išlikti būtini faktai ir reikiama informacija. Kraštietė akcentavo, kad bendradarbiavimas „Kuprinėje“ išugdė visada „įjungti“ naujienų lokatorius, laiku pristatyti darbus ir darbuotis net ekstremaliomis sąlygomis. Anot N. Bertašiūtės, kiekvienas jaunimo priede nuveiktas darbas, sutiktas žmogus yra įsimintinas. Ji tikino, kad apie pašnekovus ir interviu kontekstą galėtų kalbėti net dabar, praėjus nemažai laiko. „Kai rašai straipsnį, kiekvienas pašnekovas turi tapti tavo pasauliu – taip tavo rašomas kūrinys tampa svarbus ir tau, ir skaitytojui“, – tvirtino buvusi kuprinietė.
Ką palaikė Kretingos jaunimas Seimo rinkimuose?
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – vienas svarbiausių 2020 metų įvykių, kai žmonės renka naujus atstovus į valdžią, o šie ateinančius ketverius metus kuria ir leidžia naujus įstatymus. Aptardami, už ką balsuoja jaunimas, pasiteiravome jų nuomonės, kas turi daugiausia potencialo spręsti šalies problemas kitą Seimo kadenciją. Jaunimas nori permainų Vykdytoje apklausoje 70 balsavimo teisę turinčių jaunuolių, kurių amžius 18–30 metų, savo nuomonę pateikė dviem klausimais. Atsakymai į klausimą „Kokią partiją palaikote?“ pasiskirstė nevienodai, tačiau akivaizdžiai pastebima jaunimo partija favoritė – Laisvės partija. Už ją apklausoje balsavo net pusė visų apklaustųjų. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turintys 12 balsų, kurie sudaro 17,1 proc. nuo visų apklausos dalyvių, o trečioje pozicijoje liko Lietuvos žaliųjų partija su dešimtadaliu balsų – 10 proc. Kuršo apygardos, kuriai priklauso ir Kretinga, LR Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai buvo kitokie negu atliktos apklausos. Daugiausiai – 23,60 proc., arba 3 tūkst. 926 – Kuršo apygardos rinkėjų balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Antroje vietoje – Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 21,47% proc. – už šią partiją balsavo 3 tūkst. 573 rinkėjai. Trečioje vietoje liko Darbo partija su 12,81 proc., arba 2 tūkst. 131, balsų. Duomenys tarp atliktos jaunimo apklausos ir bendrų rezultatų nesutampa. Akivaizdu, kad jaunimo nuomonė ir interesai skiriasi nuo kitokio amžiaus rinkėjų, tačiau nuomonės sutampa dėl Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – ji ir apklausoje, ir rinkimų pirmojo turo statistikoje yra antroje vietoje, tai parodo, kad partija yra aktuali kelioms amžių grupėms daugeliu atžvilgiu. Tikisi žmonių, skatinsiančių pokyčius Antrasis apklausos klausimas – „Kuris partijų kandidatas surinks daugiausia balsų?” Didelė dalis respondentų pasirinko Aušrinę Armonaitę, Laisvės partijos įkūrėją, motyvuodami, kad ši moteris imponuoja jaunyste, ryžtu, šiuolaikiškumu, taip pat gerai pasirodo debatuose. Į antrąją poziciją apklaustieji iškėlė Ingridą Šimonytę, kurios atstovaujama partija surinko daugiausiai balsų LR Seimo rinkimuose pirmajame ture. Apklaustuosius ši politikė pavergė savo iškalba, protu ir gebėjimu iškelti problemas. Salantų gimnazijos mokiniai turėjo galimybę dalyvauti nuotoliniuose debatuose „Mokiniai renka Seimą“, kuriuose I. Šimonytė pasirodė puikiai, o, atėjus metui balsuoti už labiausiai patikusią partiją, jos vedama TS-LKD surinkdavo kone dvigubai daugiau balsų už likusią antroje vietoje. Abi kandidatės – ir A. Armonaitė, ir I. Šimonytė – moksleivių teigimu, yra vertos vietos Seime, kadangi jos abi stengiasi dėl Lietuvos ir jos žmonių, tačiau ne vien šios politikės turi potencialio šių metų rinkimuose. Dauguma jaunimo nori, kad draudimų politika baigtųsi ir ateitų laikas naujovėms. Šią išvadą galima daryti ir iš apklausos rezultatų.
„Jaunųjų žurnalistų akademija“ lėmė studijų pasirinkimą
Buvusi kuprinietė, šiuo metu Vilniaus universiteto lietuvių filologijos trečiakursė Guoda Skripkauskaitė pripažino, kad rašymas „Kuprinėje“ ir lietuvių kalbos mokytojos Danutės Dunauskaitės laiku pastebėtas gebėjimas reikšti savo mintis popieriaus lape pastūmėjo pašnekovę rinktis būtent tokias studijas. Kilusi iš Vydmantų mergina teigė, kad jos pomėgis yra rašyti ir laikosi nuostatos, kad gyvenime viskas vyksta ne be priežasties. Nuo kūrybos iki sporto ir kelionių Pasak G. Skripkauskaitės, kitų autorių literatūra ją kūrybiškai išsemia, o ne įkvepia. „Visą savo energiją ir mintis atiduodu kitų kūrybai analizuoti“, – teigė studentė. Per lietuvių kalbos filologijos studijas būtina daug skaityti ir įtemptai mokytis, todėl mergina kol kas rašymą yra apleidusi. „Mane įkvepia gyvenimo lūžiai, skaudūs įvykiai ir, kai dabar gyvenimas teka gana įprasta vaga, rašymą esu pamiršusi“, – tikino pašnekovė. Šį menišką pomėgį mergina pakeitė bėgimu. Ji savo santykį su sportu prieš atrasdama bėgimą įvardijo kaip komplikuotą. Šis sportas reikalauja ir fizinės, ir moralinės ištvermės. Buvusi kuprinietė mano, kad sportas neturėtų būti pareiga, tai labiau veikla, skirta prasiblaškyti ir pabėgti nuo savo minčių. Keliaudama mergina mėgsta rinktis gilią istorinę praeitį turinčias vietas. Jos teigimu, architektūra padeda įsijausti į istorinę praeitį. Merginai patinka jausti miesto atmosferą, įsivaizduoti, kaip atrodė prieš šimtus metų čia gyvenusių žmonių kasdienybė: „Man reikia pažinimo džiaugsmo“, – būtent taip mergina įvardino pagrindinę keliavimo priežastį. „NE“ produktyvumo valandoms Savo ateities pašnekovė neįsivaizduoja dirbdama biure nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro. „Aš neįsivaizduoju, kaip galima nustatyti žmogui valandas, kada jis turi būti produktyvus“, – svarstė mergina. Jos teigimu, jai patinka keltis anksti rytą, nes tada diena atrodo gerokai ilgesnė ir ji gali kur kas daugiau nuveikti. Studentės tikinimu, kartais reikia psichologinio spaudimo, kad darbas būtų padarytas – kai spaudžia laikas, darbas vyksta greičiau. Po intensyvaus darbo merginai labai patinka kurį laiką pabūti gamtoje. „Gamta žmogui duoda sielos ramybę, manau, kad žmogus, nuvažiavęs į gamtą, gali pabūti su savo mintimis ir pajusti, kas jis toks yra. Juk mieste esame apsupti šurmulio ir sudėtinga išgirsti savo vidinį balsą“, – apibūdino G. Skripkauskaitė. Merginos teigimu, žmogaus gyvenimui įtaką daro aplinkiniai žmonės, su kuriais nuolat esame kartu ir net negalime pabūti su savimi. „Tada tokia sumaištis kyla galvoje ir širdy, tačiau nuvykus į gamtą vėl išgirsti save ir viską tvarkingai susidėlioji“, – tvirtino buvusi kuprinietė.
Kurorto muziejuje nuaidėjo jaunųjų poetų posmai
Moksleivių poezijos ruduo Palangoje – renginys, kasmet suburiantis Žemaitijos jaunuosius kūrėjus, skatinantis dalintis asmenine kūryba. Ir šiemet spalio pabaigoje jau 22-ą kartą surengtas konkursas, kuriame dalyvavo jaunieji kūrėjai iš Palangos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Klaipėdos. Kasmet Moksleivių poezijos ruduo Palangoje – tarsi mažas poezijos kristalas, ne tik skatinantis pasidalinti kūryba. Tai – galimybė sutikti bendraminčių, pasidalinti rūpimomis temomis, jausti kūrybinę bendrystę. Nors konkursas tetrunka kelias valandas, išties įdomu kaskart išgirsti naują, savitą požiūrį į pasaulį, pajusti kitiems rūpimus klausimus ar išgyvenimus. Itin įdomu išgirsti, kaip keičiasi jaunųjų poetų kūryba, kaip jų eilėraščiai tampa gilesni. Mokiniai varžosi dviejose srityse: 5–10 eilėraščių ir vieno eilėraščio konkurse. Šiemet eilėraščius vertino poetas Paulius Norvila. Jis pasidalijo mintimis apie poeziją, perskaitė keletą savų eilėraščių. Poetas teigė, kad poezijoje nėra laimėtojų, o vertinti kūrybą išties nelengva. P. Norvila akcentavo, kad Lietuvoje mažai žmonių domisi poezija, todėl itin svarbu atrasti savo skaitytoją. Pasak jo, daugelis kūrėjų stengiasi pakartoti pirmą tikrąjį savo eilėraštį, tačiau nepavyksta, nes ši patirtis itin autentiška. Po mokinių eilėraščių skaitymų buvo skelbiami rezultatai. Trečiąsias vietas pelnė Palangos senosios gimnazijos mokinė Ugnė Bertašiūtė ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys Kristupas Linas Bernotas, antrąsias – Palangos senosios gimnazijos mokinės Mūza Olimpija Svetickaitė ir Miglė Sokolovaitė. Pirmoji vieta skirta šių eilučių autoriui Linui Daugėlai. Vieno eilėraščio konkurso nugalėtoja – Ieva Modgabytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinė. Renginiui pasibaigus poetas P. Norvila skaitė paskaitą „Būtis ar buitis“, dalijosi kūryba ir kūrybinėmis įžvalgomis. Jo tikinimu, įvairūs kultūriniai renginiai itin svarbūs kuriantiems žmonėms, nes padeda atrasti kitų žvilgsnį į pasaulį, bendrystę, taip pat suformuoja požiūrio prizmę, per kurią kuriami pasaulio atspalviai.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akamdeijos narys
Vėlinių ir Helovino ekologija
Nors daugelis žmonių ginčijasi, kad Helovino, kuris minimas spalio 31-ąją, nevalia švęsti prieš Visų šventųjų šventę, minima lapkričio 1-ąją, daugelis jaunimo vis dėlto švenčia Heloviną. Pagrindinis Helovino simbolis – išpjaustytas moliūgas, Vėlinių – žvakė. Kaip šie du simboliai gali pakenkti gamtai? Įvairus moliūgo panaudojimas Įprastai Helovino nuotaiką kuria išpjaustyti moliūgai. Vis dėlto per metus vien Didžiojoje Britanijoje 95 proc. išaugintų moliūgų nukeliauja į šiukšlinę, nes išpjausčius visa jų masė išmetama. Galiausiai, kai moliūgas supūva ir nebeteikia grožio, išmetamas ir jis. Kad taip nenutiktų ir Lietuvoje, moliūgą galima panaudoti keliais būdais. Moliūgų sėklose gausu proteino, cinko, taip pat jos yra turtingos įvairių vitaminų. Prekybos centruose galima išvysti pardavinėjamas moliūgų sėklas, jų galima pasidžiovinti ir namie: tereikia jas atskirti nuo moliūgo minkštimo, užberti druskos ir išmaišyti, įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 150 laipsnių, ir kepti, kol jos gražiai paruduos. Dar vienu receptu pasidalino „Dvaro saldaininės“ konditeriai Lukas Jasinskas ir Justė Norvaišaitė, kviečiantys pasigaminti saldainių iš moliūgo. „Pirmiausia reikia susmulkinti moliūgus juostelėmis arba kubeliais, pagaminti cukraus sirupą iš cukraus, vandens, citrinų žievelių, apelsinų žievelių, cinamono. Tuomet reikia užmerkti smulkintus moliūgus į sirupą ir laikyti 10 valandų, praėjus laikui, moliūgus gerai nuvarvinti. Sirupą galima suvartoti prie blynų vietoj grietinės, uogienės arba cukraus. Nuvarvintus moliūgus dėti į elektrinę džiovyklę ir džiovinti, kol jie tampa kieti, sausi, kaip saldainiai arba guminukai“, – tikino konditeriai, teigiantys, kad skoniui išgauti reikia nemažai įdirbio. Kaip sumažinti taršą per Vėlines Vėlinių laikotarpis – sakralus metas, kai prisimename mirusiuosius, einame į kapus, jiems atminti uždegame žvakes. Deja, iš šios šventės, kaip ir iš kitų gražių tradicijų, verslininkai padarė komercinę šventę. Masiškai perkamos žvakės, dirbtinės gėlės nugula į sąvartynus, šimtams metų teršdamos mūsų planetą ir kenkdamos patiems žmonėms. Įprastai Kretingos kapinėse šiukšlės vežamos maždaug kartą per savaitę, tačiau Vėlinių laikotarpiu šiukšlės vežamos kasdien, kartais kelis kartus per dieną. Vis dėlto teisingai šiukšles išrūšiavus yra galimybė jas perdirbti. Ta pati medžiaga, kuri šimtus metų dūlėtų sąvartyne, perdirbta gali būti vėl naudinga žmogui. Keturi patarimai, kaip sumažinti gamtos taršą. Pirmasis – mažinti žvakių kiekį. Vėlinių esmė – atminti mirusįjį, o ne atnešti jam daugiau žvakių. Gyvas gėles, atskirtas nuo tekstilės, galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį, esantį netoli kapinių. Žaliosios atliekos greitai suyra ir irdamos nepalieka didelio taršos pėdsako. Daugkartinio naudojimo žvakės taip pat saugo gamtą, jose pakeičiama tik vidinė kapsulė. Tokiu atveju žvakės indas galės metų metus gaubti degančią žvakę. Neišvalytos ir parafinu užterštos plastikinės kapsulės negalima mesti į plastiko konteinerį. Tokiu atveju ji turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį, tačiau, kapsulę išvalius, ją galima mesti į plastiko konteinerį ir taip jį panaudoti dar kartą. Galiausiai svarbu netingėti rūšiuoti. Stiklinę žvakę reiktų atskirti nuo metalinio dangtelio. Stiklinės žvakės indas be išdegusios žvakės likučių yra metamas į stiklo atliekų konteinerį, o metalas – į plastiko atliekų konteinerį. Plastikinės žvakės indą be išdegusio parafino likučių galima mesti kartu su metaliniu dangteliu, nes į plastiko konteinerį gali keliauti plastiko ir metalo atliekos. Plastikines gėles, atskirtas nuo tekstilės, taip pat galima mesti į plastiko konteinerį, tekstilę – į atskirą tekstilės konteinerį.
Aurelija PLOKŠTYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Helovinas ir jo tradicijos Lietuvoje
Tikriausiai daugelis žino, kaip švenčiama Helovino šventė: kostiumai, baisios istorijos, posakis „pokštas ar saldainis“, žibintais paversti moliūgai ir t.t. Iš kur atsirado tokios tradicijos? Pats žodis „Halloween“ yra žodžio junginio „All Hallow’s Eve“ santrumpa – tai reiškia Visų šventųjų vakaras. Šiandien švenčiamos šventės šaknys tapatinamos su keltų naujaisiais metais, šie prasidėdavo lapkričio 1d. ir buvo rengiami keltų mirties dievo Samhaino garbei. Šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir rudens gėrybių gedimo sezono pradžią. Ilgainiui ši keltų šventė pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus, tačiau iš kur atsirado begalinis noras visus gąsdinti? Kadangi didžioji dalis amerikiečių į žemyną atvyko iš Europos, galima sakyti, kad jie tėra „svečiai“. Svečiai, kurie žiauriai elgėsi su čiabuviais indėnais. Taigi per Mirusiųjų pagerbimo ar Visų šventųjų dieną yra persirengiama baisiais kostiumais, gąsdinami aplinkiniai ir taip tikimasi, jog čiabuvių dvasios jų nepersekios. Nors Helovinas ir nėra lietuviška šventė, per pastaruosius dešimtmečius išsivystė keletas nuostabių šios dienos paminėjimų. Švėkšnoje jau kelintus metus vyksta moliūgų šventė, kurios metu visi norintys atsiveža moliūgų-žibintų ir tamsoje visą parką užlieja jauki, oranžinė šviesa. Mokyklose ar jaunimo kultūros namuose dažnai vyksta siaubo filmų vakaras. Vilniuje tikriausiai rastume daugiausiai veiklos, viena įdomesnių – zombių bėgimas, jame sportininkai bėga pasirinktą distanciją, o juos iš visų pusių apsupa zombiai. Šis renginys suteikia galimybę pamatyti apokaliptinį Vilnių, pasportuoti ir susipažinti su naujais žmonėmis. Dėl dabartinės situacijos patariama nesilankyti daug žmonių suburiančiose vietose, tačiau tai nereiškia, kad negalima smagiai praleisti šiurpadienio namuose. Susirask šiurpių filmų, išsikepk sausainių ar popkornų, papuošk kambarius heloviniškomis dekoracijomis ir turėsi galimybę „baisiai“ panaktinėti su šeima ar artimais draugais.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Meteorologijos ir hidrologijos studijos – netikėtas pasirinkimas
Kristina Viršilaitė buvo įsitikinusi, kad studijuos humanitarinius mokslus. Nuo pradinių klasių mergina daug rašė, dalyvavo rašinių konkursuose, tačiau paskutiniais metais besimokydama Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ji nutarė rinktis kitos srities studijas – šiuo metu 21-erių mergina yra Vilniaus universiteto meteorologijos ir hidrologijos ketvirto kurso studentė. Žavėjo geografija ir kalbos K. Viršilaitė prisiminė, kad jai mokykloje įdomiausia buvo gamtinė geografija, o visuomeninė didelio susidomėjimo nekėlė. „Per visuomeninės geografijos pamokas taip pat mokydavausi ir stengdavausi, bet tuo pačiu norėdavau, kad jos greičiau praeitų. Neneigiu, kad nereikia išmanyti visuomeninės geografijos, tačiau gamtinė geografija buvo ta sritis, kuri man labiausiai patiko“, – tikino pašnekovė. Geografija kretingiškę masino nuo vaikystės – vyresnės sesers paliktus pratybų sąsiuvinius pašnekovė vartydavo ir skaitydavo su pasimėgavimu, nagrinėdama įvairius žemėlapius, brėžinius ir schemas. Kai pati mokykloje pradėjo mokytis geografijos, K. Viršilaitė kasmet laukdavo naujos informacijos ir detalesnio gilinimosi, tačiau apie ateities perspektyvas, susijusias su geografija, studentė nemąstė iki paskutinių metų gimnazijoje. Tuo metu ji svarstė studijuoti lietuvių ar užsienio kalbas. Merginai patiko tekstų, literatūros analizė, filosofija. K. Viršilaitei sekėsi visi dalykai – ir kalbos, ir matematika, ir geografija, ir visa kita. Vis dėlto literatūros pamokos, anot kretingiškės, buvo desertas sielai. „Nežinau, kas įvyko paskutiniaisiais gimnazijos metais. Galbūt toks dėsningas ėjimas humanitarinės krypties link pasirodė gana nuobodus? Norėjosi iššūkių, netikėtumo ir perversmo“, – patirtimi dalijosi studentė. Prasidedant paskutiniesiems mokslo metams mokyklos suole, K. Viršilaitė lankėsi Melnragėje ir svarstė apie gyvenimo pasirinkimus, o tada pagalvojo apie uostų inžineriją. Skaitydama studijų programos aprašą, pašnekovė aptiko meteorologijos programą, kuri sudomino. Galiausiai mergina pasirinko studijas Vilniuje, o ne Klaipėdoje. Pasak pašnekovės, patirti sunkumai išsikrausčius toli nuo namų ugdė savarankiškumą ir suteikė pasitikėjimo savimi.
Septintokas mokysis su vienuoliktokais
Trylikametis Pranciškonų gimnazijos septintokas Emilijus Latakas šį mėnesį pradėjo mokytis su gabiausiais šalies vienuoliktokais. Moksleivis atrinktas dalyvauti Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksiančioje Lietuvos ir Izraelio rengiamoje gabiems vaikams skirtoje programoje „Gifted“. E. Latako motina Ieva Latakienė tikino, kad užregistruoti sūnų dalyvauti šioje programoje paskatino jos teta pedagogė. „Programos aprašymas visiškai tiko Emilijui, todėl pasvarstę nutarėme užpildyti paraišką. Šiemet pagal programą buvo kviečiami trečiokai ir vienuoliktokai, tačiau nenuleidome rankų ir programos kuratorius įtikinome suteikti Emilijui galimybę dalyvauti atrankos procese su vienuoliktokais“, – pradžią prisiminė I. Latakienė. Nustebino nestandartiniu mąstymu Moksleivis jau yra skaitęs ne vieną aštuntos, devintos ar dešimtos klasės vadovėlį ir daugybę literatūros anglų kalba, todėl žinių patikrinimo testui, jo teigimu, pernelyg nesirengė. Testo metu trys vertintojai iš Lietuvos ir Izraelio stebėjo, kaip per 45 minutes kandidatai atliko penkiolika įvairių, nestandartinį mąstymą skatinančių užduočių, kuriose buvo matematikos, geografijos ir filologinių klausimų. „Vienoje užduotyje reikėjo perbraižyti pateiktas geometrines figūras. Kadangi neturėjau liniuotės, vietoj jos panaudojau kitą rašiklį, kitoje – įvardyti, kokios geometrinės figūros pavaizduotos. Kad geriau suprasčiau, į brėžinį žiūrėjau vis jį pasukdamas“, – tvirtino E. Latakas. Tokie veiksmai neliko vertintojų nepastebėti – pašnekovo atliktos užduotys įvertintos maksimaliai, o motyvacinio pokalbio rezultatas patvirtino, kad E. Latakui suteikiama galimybė mokytis su vienuolika gabiausių Lietuvos vienuoliktokų. Pašnekovo motinos teigimu, sūnus, būdamas penkerių, jau pradėjo skaityti įvairias enciklopedijas, tačiau labiausiai jį sudomino astronomija. „Ketverių Emilijų nusivežėme į Molėtų observatoriją ir Etnokosmologijos muziejų, penkerių jis išmoko planetų pavadinimus ir jų išsidėstymą Saulės sistemoje. Taip pat sūnus greitai išmoko pasaulio valstybių vėliavas, jų sostines ir populiacijas“, – tikino I. Latakienė. E. Latakas labai nori dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose – per dvejus mokymosi Pranciškonų gimnazijoje metus jis dalyvavo Diktanto konkurse Kretingos rajone ir laimėjo I vietą, matematikos rajoninėje olimpiadoje – taip pat pirma vieta. Penktoje klasėje moksleivis respublikinėje gamtos mokslų (biologijos) olimpiadoje iškovojo pirmą vietą. Pastarosios olimpiados metu pašnekovas, pasitelkęs nestandartinį mąstymą ir kūrybiškumą, su minimaliomis priemonėmis atliko laboratorinį eksperimentą. „Buvo klausimas, kuri medžiaga nesimaišo sus vandeniu, ir pateikti keturi variantai – druska, cukrus, kreida ir rašalas. Žinojau, kad druska ir cukrus tirpsta vandenyje, o dėl rašalo ir kreidos abejojau. Teko matyti keletą ekperimentų, kai gėlė sugeria rašalą, tačiau nežinojau, kaip šis procesas atliekamas. Kadangi su savimi turėjau vandens buteliuką, į jo kamštelį įsipyliau šiek tiek vandens, rašiau rašaliniu rašikliu, todėl įlašinau kelis rašalo lašus į kamštelį, pieštuko galiuku pamaišiau ir gavau atsakymą – kreida. Manau, kad šio bandymo rezultatai ir lėmė mano pergalę“, – atskleidė E. Latakas.
Per Kretingą nuaidėjo „Jaunimo apdovanojimai“
Rugsėjo 18 dieną dešimtąjį kartą kretingiškius subūrė tradiciniai Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos rengiami „Jaunimo apdovanojimai“. Aštuoniose skirtingose nominacijose apdovanojami Kretingos miesto ir rajono jaunuoliai ir jų bičiuliai bei jaunimo organizacijos. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius sakė, kad malonu jaunimą apdovanoti už prasmingas veiklas, o mero pavaduotojas Dangiras Samalius akcentavo, kad šie apdovanojimai – it vaisių raškymas rudenį. Renginio metu apdovanojimai įteikti Metų jaunimo organizacijai, Metų savanoriui, Metų jaunimo ambasadoriui, Metų jaunimo iniciatyvai, Metų garbei, Metų kūrybinei sielai, Metų šeimai ir Metų jaunimo partneriui-rėmėjui. Metų jaunimo organizacija paskelbta Vydmantų gimnazijos „Sniego gniūžtė“, vykdanti savanorišką prevencinę veiklą, ugdanti jaunimą laiką leisti be žalingų įpročių, Metų savanore paskelbta tinklaraščio „Laukinė komanda“ įkūrėja, gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ savanorė Aurelija Plokštytė; Metų jaunimo iniciatyva – automobilių „Audi“ susitikimas, organizuotas Renato Bumblio. Metų kūrybinės sielos apdovanojimą pelnė jaunasis kūrėjas Linas Daugėla; Metų jaunimo ambasadoriumi išrinktas vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ išgarsėjęs Haroldas Zenkovas, Jaunimo garbe paskelbta Veronika Šiaulinskienė, paskatinusi kovoti už nelegaliai laikomų gyvūnų teises, Metų šeima tapo Dovilės ir Andriaus Byčių šeima, Kretingoje subūrusi jaunuosius skautus, Metų jaunimo rėmėju pripažinta įmonė „Centro pica & kebabai“. Anot D. ir A. Byčių, laimėti šios nominacijos jie nesitikėjo, nes jaunųjų skautų veiklą pradėjo neseniai – 2019 metų pavasarį. Skautų organizacijos idėja gimė apsigyvenus Kretingoje, nes tokios veiklos tuo metu nebuvo, be to, Dovilė ir Andrius ir patys yra skautai, todėl šeima jaučia pareigą tęsti šį judėjimą. Dalyvauti organizacijos veikloje šeima ypač kviečia paauglius, ieškančius savęs ir neapsisprendžiančius, ką gyvenime norėtų veikti. D. ir A. Byčiai akcentavo, kad jiems svarbu ne tik padėti kitiems, bet ir keisti žmonių gyvenimus. „Šiuo metu skautai renkasi į sueigas, stovyklauja, rengiami žygiai. Skautiška veikla – vertybių sistema, besiremianti pagarba Dievui, tėvynei ir artimui“, – tvirtino A. Byčius. Haroldas Zenkovas teigė, kad visada malonu būti įvertintam, ypač gimtajame mieste. Jis visada jautė, jog turi atiduoti duoklę Kretingai. Kurti vaizdo įrašus H. Zenkovas pradėjo 2014 metų pabaigoje – nufilmavo motyvacinį video, tikėdamasis, kad jis įkvėps žmones kitaip pažvelgti į save ir savo kasdienybę. Pašnekovas pripažino ir dabar sulaukiantis komentarų, žinučių ar žmonių reakcijų peržiūrėjus video. Kūrėjas ragino keliauti po pasaulį, tačiau niekada nepamiršti savo šaknų. „Apdovanojimai – puiki proga pažvelgti, kiek talentų ir potencialo turime“, – mąstė H. Zenkovas. Renginyje susirinkusius kretingiškius savo atliekama muzika ir dainomis džiugino jaunoji solistė Gita Vaikėnaitė, vaikinų grupė „Brass dudes“, roko, džiazo muzikantas Jokūbas Jankauskas. Apdovanojimus vainikavo hiphopo grupės „8 kambarys“ koncertas.
„Kuprinės“ informacija
Keliaujanti „Žemaičio gitara“ – darbėniškių roko grupėje
Darbėnų gimnazijos moksleivių suburta grupė „All forever“ praėjusį savaitgalį Vilniuje renginio „Tautų mugė“ metu savo muzika džiugino sostinės gyventojus ir svečius, o vienam grupės įkūrėjų Povilui Valičkai įteikta pereinamoji keliaujanti „Žemaičio gitara.“ Trylikametis moksleivis teigė, kad troškimas groti jį lydi nuo ankstyvos vaikystės – septynerių jaunuolio tėvas parodė pagrindinius gitaros akordus, po kurio laiko vaikinas savarankiškai išmoko groti gitara, nuo tada šis instrumentas tapo Povilo gyvenimo dalimi. Šiuo metu jis taip pat mokosi groti akordeonu Kretingos meno mokykloje. Septintokas atskleidė, kad mintis kurti savo roko grupę kilo kartu muzikuojant su sese Ieva ir bičiuliu Džiugu: „Mums patiko kartu groti, todėl kreipėmės į mokyklos neformalaus ugdymo mokytoją Aivarą Bružą, kuris sutiko būti vadovu.“ Šiuo metu į roko grupę ,,All forever“ susibūrę keturi moksleiviai – elektrine gitara grojantis Povilas Valička, bosine gitara – trylikametis Džiugas Sukuras, vokalistė šešiolikmetė Ieva Valičkaitė, dvylikametis būgnininkas Benas Bružas, kuris taip pat perkusijos mokosi Kretingos meno mokykloje. Anot P. Valičkos, grupė daugiausia atlieka kitų kūrėjų dainas, tačiau moksleiviai yra parašę ir du savo kūrinius. Vieną jų, pavadintą „Nesvarbu“, galima rasti vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ kanale „All forever LT“, antroji daina – „Hi again“ ką tik sukurta, ją artimiausiu metu taip pat bus galima išgirsti šiame kanale. Dalyvauti pereinamosios gitaros konkurse P. Valičką paskatino Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. „Renkant, kas galėtų iš jaunimo šiais metais Kretingos rajone perimti keliaujančią „Žemaičio gitarą“, pasiūlėme Povilą ir konkurso komisijai nusiuntėme vaizdo įrašą su pirmąja grupės savos kūrybos daina. Kadangi konkurse gali dalyvauti 14–24 metų jaunimas, Povilui buvo padaryta išimtis ir nuspręsta pereinamąją gitarą įteikti jam“, – tvirtino S. Litvinienė. Anot jos, šie keturi gimnazijos moksleiviai labai anksti susibūrė į grupę. Noras tobulėti ir groti skatina juos judėti pirmyn ir kelti sau naujus tikslus: „Visi keturi mokiniai gyvena muzika – tai užima didelę jų laisvalaikio dalį. Visą vasarą jie repetavo mokykloje, skirdami savo atostogų laiką, paprašė leisti įkurti savo muzikos studiją mokyklos sandėlyje.“
|
|
