|
|
|
KuprinėKad egzaminų sesija nekeltų streso
Netrukus prasidėsianti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija abiturientams kelia daug jaudulio. Baimė suklysti, netinkami įpročiai besirengiant egzaminams ir kylantis stresas egzamine – apie šiuos abiturientams kylančius iššūkius ir kaip juos prisijaukinti mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva. Anot jos, stresas yra normali organizmo reakcija, kurią sukelia ne situacijos, šiuo atveju, egzaminai, o mintys, požiūris ir asociacijos. Abituriento streso lygį lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, kiek pats abiturientas yra atsparus stresui – ar iki VBE jis gebėjo susidoroti su įtampa: „Dalis žmonių nepakelia įtampos ir rodo tai savo elgesiu – nusikramto nagus, nebemiega, valgo per daug arba nebevalgo visai ar net suserga.“ Supanti aplinka lemia motyvaciją Taip pat svarbu, ką abiturientas galvoja apie save. „Jeigu jis arba ji nepasitiki savimi, mano, kad daug dalykų nesiseka ir egzaminai nebus išimtis, jiems pernelyg nesiruošiama, o ir pats egzaminas kels įtampą – nes iš anksto bus suvokiamas kaip kažkas, į ką einu pralaimėti. Jei asmuo vertina save gerai, žino, jog daug metų rašė kontrolinius, kurie sekėsi ir buvo įdėta daug pastangų – stresas nebus toks baisus“, – apibūdino psichologė.
Kūryba padeda pažinti pasaulį
Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Guoda Mėčiūtė jau antrus metus dalyvauja Jaunųjų filologų konkurse, taip pat domisi biologija, gamta ir mėgsta kurti įvairius rankdarbius. Šiemet G. Mėčiūtė Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse vertimų sekcijoje iš prancūzų kalbos, taip pat Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje pelnė pagyrimo raštus, o Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje – I laipsnio diplomą ir aukso medalį.
Džiaugiasi galimybe padėti spręsti odos problemas
Vaikystėje mėgusi skaičiuoti, vėliau norėjusi tapti pardavėja, galiausiai susižavėjusi kosmetologija, kretingiškė 22-jų Dominyka Anužytė mintis nukreipė į biomedicinos srities studijas. Merginą sužavėjo žmonės, kurie padeda kitiems, ir tai tapo jos didžiausiu prioritetu.
„Akli“ siela – kretingiškis
Nesenai įvykusiuose skandalinguose M.A.M.A apdovanojimuose nuskambėjo ir grupės „Akli“ pavadinimas – jie buvo nominuoti metų roko grupės nominacijoje. Nors „Akli“ apdovanojimo ir nelaimėjo, grupė verta dėmesio dėl savo savitumo ir išskirtinumo, o grupės vokalistas ir įkūrėjas yra mūsų kraštietis kretingiškis Kristijonas Valančius. „Akli“ įkvėpė aplinka Grupė „Akli“, praėjusiais metais išleidusi savo debiutinį albumą „Taika“, greitai pasiekė klausytojų ausis. Joje groja trys vaikinai: Kristijonas Valančius – muzikos kūrėjas, prodiuseris, vokalistas ir groja gitara, Benas Kalinauskas groja bosine arba elektrine gitara, Jokūbas Andriulis – būgnais ir perkusija. Grupės vokalistas K. Valančius tvirtino, kad grupė susikūrė pakvietus ankstesnės grupės narius: „Ilgą laiką drauge turėjome kitą grupę – „Gizzah“. Laikui bėgant tos grupės kūryba pradėjo stagnuoti, panašiu metu aš įnikau į tamsesnę post punk muzikos žanro pusę. Mano kūryba pasuko būtent šia linkme, vienas pradėjau daryti įrašus, juos miksuoti. Taip gimė albumas „Taika“. Žinojau, kad albumo kūriniams atlikti gyvai reikės muzikantų, tad pasiūliau kolegoms iš „Gizzah“ dalyvauti šiame projekte. Taip gimė grupė „Akli“. Paklausus grupės pavadinimo istorijos reikšmės, pašnekovas atsakė: „Pavadinimas, kaip ir muzika, gimė iš aplinkos. Dažnai gyvenime sutinku žmonių, kurie įsispyrę laikosi savo požiūrio ir nesugeba į situaciją pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Mano nuomone, tokie žmonės gali būt vadinami aklais.“ Jo teigimu, muziką ir albumą „Taika“ sukurti įkvėpė neigiamos emocijos. „Pyktis ir frustracija yra gera paskata kurti, kūryba padeda su šiais jausmais susitaikyti, išlieti juos ne tiesiogiai, o menine forma. Manau, kad kuriant reikia būti atviram, muzika mano kūryboje visada buvo savireflektyvi“, – savo kūrybos įkvėpimo šaltinį įvardijo vaikinas. Suvienijo roko muzika K. Valančius pasidalino savo įžvalgomis apie roko muzikos žanrą ir kodėl jis pasirinko būtent jį: „Rokas – labai plati sąvoka. Po ja slepiasi labai daug subtilių žanrų su savais niuansais. Man patinka šitos muzikos laisvė, jos galimybė per gyvus pasirodymus perteikt stiprias emocijas. Ši muzika gyva.“ Vaikinas neslėpė, kad grupę vienija noras groti sunkiai, agresyviai: „Visi grupės nariai klausosi įvairios muzikos, mus vienija tai, kad visi mėgstame groti sunkiai, agresyviai. Dabartinėje muzikoje radome nišą, kuri patinka visai grupei. Jei vardinčiau visus muzikos atlikėjus, kurie man padarė įtaką, tikriausiai trukčiau visą dieną, jų buvo labai daug. „Akli“ kūrybai daug įtakos turėjo grupės „The Cure“ albumai „Pornography“, „Faith“ ir „Disintegration“, grupės „Interpol“, „Failure“, „Soft Moon“, „Joy Division“, „Kino“, „Molchat Doma“. Rašydamas šį albumą pašnekovas į jį sudėjo visas savo negatyvias emocijas, ieškojo vidinės ramybės. „Todėl ir pavadinau jį „Taika“, nors tai yra visiška antitezė albume skambančiai muzikai. Čia slepiasi graži mintis, kad ir pyktyje galima rasti savo taiką“, – teigė dainų kūrėjas. K. Valančius atskleidė, kad dar besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje žinojo, jog savo ateitį sies su muzika. „Pradėjau groti gitara ir rašyti dainas būdamas maždaug 15 metų, prieš tai baigiau Kretingos meno mokyklą. Gimnazijoje su draugais turėjome kelias grupes, dalyvaudavome gimnazijos talentų konkursuose. Būtent tuo metu ir atsirado noras muzika užsiimti rimčiau – baigęs mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete studijavau muzikos produkciją“, – prisiminė muzikantas. Vaikinas taip pat pridėjo, kad be muzikos nežinotų, ką veikti gyvenime: „Paskutinius 6 metus nematau jokių kitų alternatyvų. Muzika yra mano gyvenimo centrinis taškas, aplink kurį sukasi visos kitos veiklos.“
Žmonės, sutikti Palangos pajūryje
Šilta pavasario diena. Palangos pajūrys, ir du atsipalaidavę žmonės, grojantys keistu instrumentu. Toks vaizdas tikrai patraukia akį, šiuo atveju – ir ausį, bei sukelia norą pažinti šiuos žmones. Sužinoti, iš kur jie? Ką veikia Palangoje? Kas juos daro laimingus? Kas tas keistas, į būgnus panašus, instrumentas? Tą aš ir padariau. Agnė ir Justinas atvyko į Palangą iš Vilniaus paatostogauti tol, kol neprasidėjo sezonas, nes tuo laiku Palanga jiems nemiela. Man iškart parūpo sužinoti, kuo jie verčiasi, ir netrukus sužinojau, jog Agnė dirba anglų kalbos vertėja, o Justinas – filosofijos doktorantas Vilniaus universitete. Ir Agnė, ir Justinas yra ateistai, tik Justinas praktikuoja budizmą ir mėgsta medituoti. Agnė stengiasi gyventi be tikslo, nekeldama lūkesčių sau ir aplinkiniams, nes taip išvengia nusivylimo ar nerimo, jog nepadarė pakankamai. Justinas sutinka su tokia Agnės filosofija ir gyvenimas be tikslo jam skamba labai patraukliai, bet jis turi keletą profesinių ambicijų, tačiau jų neatskleidė. Į klausimą, ko jie tikisi iš aplinkinių, pašnekovai atsakė: „Stengėmės nekelti jokių reikalavimų aplinkiniams, bet visada malonu sulaukti atvirumo, skirtumų priėmimo, paprastumo ir autentiškumo. Žmonių skirtingumas yra tai, kas daro juos įdomius.“ Iš pat pradžių ši pora patraukė mano dėmesį dėl jų grojamo keisto instrumento, tad paklausiau, koks muzikos žanras yra jų mėgstamiausiais. Sužinojau, kad jie dažniausiai klausosi sunkesnės muzikos, tai yra metalo. Galiausiai pasidomėjau, kaip vadinamas šis instrumentas ir kokia jo istorija. Justinas paaiškino, kad tai yra džiambė (angl. k. „djembe“). ,,Aš jau vaikystėje išmokau groti būgnais, po to Agnė man padovanojo mažą džiambę ir man labai patiko jos garsas, tad po kiek laiko nusipirkau ir didesnę. Ja groti yra labai paprasta ir malonu. Ji turi raminamąjį poveikį“, – teigė keliautojas. Tokios akimirkos paskatina susimąstyti apie žmonių laimę ir kiek nedaug reikia, kad ją pasiektume. Man pakako šilto oro, raminančios džiambės muzikos ir naujos pažinties.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Geomokslų olimpiadoje pelnė aukso medalį
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edgaras Zaboras Lietuvos geomokslų olimpiados respublikiniame etape laimėjo I vietą ir aukso medalį. Vaikinas itin domisi šia sritimi ir gilina žinias – aukso medalį šioje olimpiadoje moksleivis pelnė antrus metus iš eilės. Pasak E. Zaboro, pirmasis olimpiados turas buvo testas internetinėje platformoje su keliasdešimt klausimų iš įvairių Žemės mokslų sričių – geosferos, hidrosferos, biosferos, atmosferos. „Testas tikrai nebuvo sunkus, panašaus tipo buvo ir ankstesnių olimpiadų užduotys, kurias teko spręsti. Ankstesniais metais pirmas turas vykdavo Klaipėdoje, todėl tikrai būdavo įdomiau ir labiau skatino ruoštis gyvam renginiui“, – tvirtino abiturientas. Antrasis olimpiados turas taip pat vyko nuotoliniu būdu, tik šįkart dalyviai buvo stebimi per „Teams“ platformą. Antrąjį etapą sudarė keli skirtingi užduočių komplektai: testas su klausimais iš įvairių sričių, praktinės užduotys anglų kalba. „Teko dirbti su specialia programa, kurioje reikėjo analizuoti specifinių vietovių meteorologinius duomenis – kiek kritulių iškrito Vilniuje 1990 metų kovo 11 dieną, kokia buvo oro temperatūra, kai nuskendo „Titanikas“, ir panašiai. Tai – darbas su duomenų baze. Programa buvo gana paini, bet galiausiai pavyko išsiaiškinti veikimo principą“, – teigė Edgaras, akcentuodamas, kad taip pat teko atsakyti į teorinius klausimus anglų kalba apie anglies ciklus amžinojo įšalo zonoje, analizuoti Lenos upės duomenis. Kaip ir kasmet, su kitais dalyviais vaikinui teko parengti komandinį pristatymą. „Šiemet reikėjo parengti pristatymą apie globalius vandens išteklius, aptarti, kaip keičiasi kritulių režimas pasaulyje, kokiais inovatyviais būdais bandoma kovoti su gėlo vandens išteklių trūkumu. Sekėsi gana gerai, nes su komanda padirbėjome. Visas užduotys atlikau gana gerai, galbūt todėl toks ir rezultatas“, – mąstė abiturientas. Pasak E. Zaboro, atliekant užduotis nuotoliniu būdu iššūkių nekilo, tačiau gyvai vykstančios olimpiados atmosfera yra išskirtinė, ir jos atkartoti neįmanoma. „Visada smagu susitikti, pabendrauti su bendraminčiais. Taip pat laboratoriniai darbai su tikrais prietaisais yra kur kas įdomesni“, – tikino pašnekovas. Laimėto aukso medalio abiturientas itin nesureikšmina. „Parodžiau savo įdirbį šioje srityje ir kad praėjusių metų rezultatas – taip pat auksas – buvo pelnytas. Visada smagu, kai tavo žinios yra įvertinamos tikslingai. Man patinka ši mokslo sritis, laisvu laiku įdomu tyrinėti specifinius, visa apimančius procesus“, – dalijosi Edgaras. Abiturientas olimpiadai šiemet ruošėsi mažiau, nes dabar pagrindinis tikslas – gerai išlaikyti egzaminus, be to, karantino metu dėl didelio pamokų krūvio fiziškai trūksta laiko ruoštis papildomai. „Ko gero, svarbiausias dalykas tai, kad turiu sukaupęs gana didelę olimpiadų patirtį, moku suvaldyti stresą ir esu susipažinęs su klausimų tipais, padeda ir sukauptos žinios iš visų geografijos olimpiadų. Vis dėlto trūksta gyvų pasiruošimo pamokų ir su mokytojais“, – tvirtino pašnekovas.
Skaityti ir rašyti – rutina ir malonumas
Iš Kretingos kilęs Vilniaus universiteto lektorius, „Ignitis“ grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius dalį savo laisvalaikio skiria tinklaraščiui „Knygos nugarėlė“. Pirmąsias recenzijas pradėjęs rašyti studijų metu, šiandien kretingiškis yra apžvelgęs daugiau negu šimtą skirtingų knygų, o šis pomėgis tapo ir jo šeimos gyvenimo dalimi. Pašnekovas prisiminė, kad pirma knygos recenzija buvo parašyta studijuojant žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete. „Tai buvo akademinė recenzija apie komunikacijos teorijos vadovėlį „Kalbėjimas vėjams“, parašyta pagal tam tikrus kriterijus. Po to kurį laiką nenorėjau aprašyti jokių knygų“, – su šypsena kalbėjo A. Ketlerius. Tinklaraštis „Knygos nugarėlė“ gimė maždaug prieš šešerius metus, kai pašnekovo bendrakursis ir draugas Egidijus Jurgelionis pradėjo šį tinklaraštį ir pasiūlė prie jo prisidėti. Ilgą laiką šio tinklaraščio branduolys ir buvo šie du draugai, vėliau prie jų prisijungė ir pašnekovo žmona Aleksandra. Tuo metu A. Ketlerius rašė dar ir savo asmeninį tinklaraštį, kuriame pasidalino recenzija apie Boriso Nemcovo prisiminimų knygą „Maištininko išpažintis“, vėliau ši knygos rezencija tapo viena pirmųjų tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ apžvalgų. Pašnekovas recenzavo šią knygą, nes tuo metu intensyviai domėjosi geopolitika ir Rusijos istorija. Šiandien „Knygos nugarėlė“ tinklaraščio rašymą perėmė pašnekovas su žmona, keletą knygų apžvalgų tėvai parašė kartu su penkiamete dukra – išleidžiama vis daugiau įdomių vaikiškų knygų, skirtų ikimokyklinio amžiaus vaikams, apie kurias turėtų sužinoti daugiau žmonių.
Pasiekti tikslai motyvuoja siekti dar daugiau
Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Martyna Lipskytė domisi biologija, ypač – sveikatos mokslais. Ji taip pat tobulėja dalyvaudama įvairiose olimpiadose. Daugelio rajoninių olimpiadų laureatė kovą įvykusioje Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape pelnė III vietą. Moksleivę labiausiai domina sritys, susijusios su biologijos mokslu. „Biologijos sričių spektre man visada labiausiai patiko žmogaus anatomija, fiziologija ir sveikata“, – teigė M. Lipskytė, svarstanti su sveikatos mokslais sieti ir savo ateitį. Taip pat merginą domina chemija ir istorija. „Biologijos ir chemijos sistemingai mokausi ne tik pamokose, bet ir papildomai su mokytojais po pamokų. Istorija labiau domiuosi laisvalaikiu, mėgstu istorinės tematikos knygas, filmus“, – tvirtino pašnekovė. Merginą mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų skatina noras užtikrinti sau gerą ateitį, pasiekti puikių rezultatų ne tik dabar, bet ir baigus mokyklą. „Galbūt įtakos turi ir mano charakteris. Labai mėgstu iššūkius, todėl sunkiai nusėdžiu vietoje nieko nedarydama. Man būtina turėti tikslą, kurio galėčiau siekti. Esu labai užsispyrusi, todėl užsibrėžtam tikslui negailiu nei laiko, nei pastangų. Visos pastangos dažniausiai atsiperka, o tai ir motyvuoja labiausiai“, – tikino pašnekovė. Neseniai M. Lipskytė dalyvavo Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape ir pelnė III vietą. „Dalyvavimas olimpiadoje, be abejonės, suteikė puikios patirties, nes vyko visos Lietuvos mastu, tad galėjau palyginti savo gebėjimus su kitų šalies moksleivių. Tai man buvo pirmoji respublikinė biologijos olimpiada, nes praeitais metais ji taip ir neįvyko dėl pandemijos“, – dalijosi mergina, tikindama, kad ir šiemet spręsti olimpiados užduotis nuotoliniu būdu buvo iššūkis dėl kompiuterio ir interneto nesklandumų bei baimės, kad atsakymai gali neišsisaugoti.
Taip pat dešimtokė šiemet dalyvavo chemijos, istorijos, lietuvių bei rusų kalbos olimpiadose. Lietuvių kalbos ir istorijos olimpiadose rajoniniame etape ji užėmė I vietą, rusų kalbos – II, chemijos – III. „Man šie pasiekimai svarbūs, nes įrodžiau sau, kad viskas įmanoma, jei stengiesi ir daug dirbi. Be to, ruošdamasi konkursams sužinojau daug įdomių faktų apie visas šias sritis. Šiuos pasiekimus iš dalies lėmė ir karantinas – turėjau daugiau laisvo laiko, kurį galėjau skirti olimpiadoms pasirengti“, – dalijosi mergina. Taip pat M. Lipskytė yra baigusi Kretingos meno mokykloje fortepijono klasę, tačiau pastaruoju metu jokia popamokine veikla neužsiima, stengiasi daugiau laiko skirti olimpiadoms ir pasirengti PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) egzaminams. „Mano nuomone, žmogui svarbu siekti tikslo, nes tada jis tobulėja kaip asmenybė. Tikslo siekimas gali padėti susidėlioti prioritetus, vertybes, suprasti, ko norime iš gyvenimo, kas mums jame svarbiausia arba kokiose srityse reikia tobulinti gebėjimus. O pasiektas tikslas visada motyvuoja siekti dar daugiau“, – mąstė M. Lipskytė.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Makiažas – nuo bendraklasių skatinimo iki pomėgio
Makiažo vengė I. Aleksandraitė prisiminė, kad naudoti dekoratyvinę kosmetiką pradėjo vėliau negu jos bendraklasės, kurios vis skatindavo merginą pasipudruoti ar pasidažyti blakstienas. Palangiškė nebuvo makiažo mėgėja, tačiau eidama į šventes šiek tiek jo naudojo. „Šis kelias po makiažo pasaulį prasidėjo su papildomu bendraklasių postūmiu, tačiau šiek tiek rimtesnį ir sudėtingesnį makiažą ėmiau daryti pradėjusi mokytis gimnazijoje“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Pradžioje, kai pašnekovė dar neturėjo žinių, praktikos, tinkamų priemonių, kadangi pastarąsias skolindavosi iš mamos, dažytis jai ne itin sekėsi – mergina nežinojo, kurias vietas reikėtų paryškinti, kokias spalvas naudoti. Vis dėlto įdėjus darbo rezultatai pradėjo po truputį gerėti, pašnekovė suprato, kad jai tai patinka, tad pradėjo domėtis šia sritimi vis labiau. Baigusi mokyklą, I. Aleksandraitė pasirinko grožio terapijos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tikėdamasi gauti daugiau informacijos apie makiažą, kad galėtų jį atlikti ir kitiems, tačiau studijose labiau buvo akcentuojamos veido procedūros. Sudomino nauja sfera Iš pradžių makiažu besidominti palangiškė dažydavosi žemės spalvomis, tačiau vėliau jos dėmesį patraukė ryškūs makiažai ir nauja sfera – specialieji efektai, kurie dažnai naudojami grimui filmuose, Helovyno makiažui. Ši sfera pašnekovei labai patiko, ji domėjosi darbu su gipsu, lateksu, kurie gali būti naudojami šio tipo makiažams kurti. I. Aleksandraitė kurį laiką svarstė, kad norėtų dirbti su tokio pobūdžio makiažu susijusį darbą ir grimuoti aktorius teatruose ar filmuojantis. Daugiausiai palangiškės laiko ir pastangų reikalauja specialiųjų efektų makiažai. Kai kada tokio tipo makiažas reikalauja net paros laiko, kadangi gipsas ar lateksas turi išdžiūti, kad gautųsi tam tikra forma. Ši sfera vis dar Indrės mėgstamiausia, po to seka ryškus makiažas, o galiausiai – žemės spalvų, tinkančių kasdienai. Ryškių spalvų makiažą pašnekovė mėgsta todėl, kad spalvos suteikia pozityvo. Taip pat ji pastebėjo, kad žemės spalvos dažnai naudojamos kitų žmonių makiažo darbuose, tad merginai visa tai atrodė šiek tiek nebeįdomu. Palangiškė teigė, kad madų nesivaiko ir daro tai, kas patinka, pavyzdžiui, vis dar teikia pirmenybę ryškesniems antakiams, nors šiuo metu užtektų juos sušukuoti, minimaliai paryškinti.
Gimnazistė atstovaus Kretingos rajono savivaldybei
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė Karolina Mažrimaitė tapo „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board – jaunimo tarybos – nare ir kartu su kitais Klaipėdos regiono savivaldybių moksleiviais ji atstovaus viso regiono jaunimui tarptautiniu lygiu. BSSSC bando suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities. Diskusijų metu susirinkęs jaunimas kalba apie įvairias problemas, ieško sprendimų, linksmai praleidžia laiką. Organizacija skatina jaunimą mažinti gamtos teršimą, teikia informaciją apie tvarų gyvenimą, gina Baltijos jūros regiono interesus, glaudžiai bendradarbiauja su teritorinio bendradarbiavimo programomis Baltijos jūros regione. Dalyvauti atrankoje antrokę gimnazistę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė, kuri atsiuntė moksleivei nuorodą ir pasiūlė užsiregistruoti. Karolina ilgai svarstė dėl pasiūlymo, tačiau galiausiai nusprendė išbandyti savo jėgas. Mergina atviravo, kad iš pradžių nė nesitikėjo įveikti atranką, tačiau manė, kad blogiau yra kažko neišbandyti negu patirti nesėkmę. Anot pašnekovės, norint pretenduoti į „Youth Board“ narius, reikėjo užpildyti registracijos formą ir paraiškoje atsakyti į įvairius klausimus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie buvo susiję su tvarumu, asmens noru pakeisti tam tikrus dalykus, kad ateitis būtų geresnė. Mokinė, užpildžiusi paraišką, visai apie ją pamiršo ir tik po kurio laiko elektroniniame pašte rado laišką apie sėkmingą atranką. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė nekantriai laukia naujų darbų pradžios. Neseniai įvyko ir pirmasis nuotolinis susirinkimas, kuriame taryba susipažino. Anot pašnekovės, ji turi ir porą idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, tačiau jų kol kas neatskleidė. K. Mažrimaitė atviravo, kad yra pakankamai aktyvi mokinė ir stengiasi dalyvauti įvairiuose gimnazijoje vykdomuose projektuose, tad šis pasiūlymas ir jo realizavimas yra dar viena galimybė įgyti naujos patirties, susipažinti su bendraminčiais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos šalių.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
