|
|
|
KuprinėSkandinavijos atspindžių Lietuvoje – vis daugiau
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Justė Stonkutė tikino, kad rašyti tekstus „Kuprinei“ buvo vertinga patirtis, kurią ji vėliau panaudojo per skandinavistikos studijas. Vilniaus universiteto filologijos fakulteto absolventė tvirtino, kad Skandinavijos regiono ženklų Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau, o mokytis vienos šio regiono kalbų – perspektyvu.
Valstybiniai brandos egzaminai pateikė staigmenų
Birželio mėnesį tęsiasi Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija. Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos, geografijos ir kitus egzaminus. Mokiniai didžiąją metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu, tad, anot jų, tinkamai pasiruošti egzaminams buvo sunkiau. Mintimis apie egzaminus pasidalijo Pranciškonų gimnazijos abiturientai. ---
Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius „Kuprinės“ narė – šiuolaikinės komunikacijos studentė
Visai atsitiktinai į „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją atėjusi Gabrielė Malūkaitė joje praleido dvejus metus. Šiuo metu mergina studijuoja šiuolaikinės komunikacijos studijų programą LCC tarptautiniame universitete ir rugsėjo mėnesį bus ketvirto kurso studentė. „Kuprinė“ suteikė naudos G. Malūkaitė prisiminė, kad „Kuprinės“ dalimi tapo, kai viena iš tuometinės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojų paprašė pašnekovės nueiti į „Pajūrio naujienas“ ir paklausti, ar jos galėtų parašyti apie šiuo metu jau progimnazija vadinamos mokyklos renginį „Naktinė filmų peržiūra“. Tačiau redakcijoje buvusi kuprinietė gavo pasiūlymą pati parašyti tekstą, kadangi tame renginyje dalyvavo. Parašiusi ir išsiuntusi pirmąjį straipsnį, mergina gavo pasiūlymą tapti „Kuprinės“ bendraautore, ir, ilgai nesvarsčiusi, pasiūlymą priėmė. „Jaunųjų žurnalistų akademijoje išmokau imti interviu, ieškoti temų straipsniams, nenusiminti išgirdus neigiamą atsakymą iš žmonių, galiausiai – išdrąsėjau. Prieš priimant sprendimą dalyvauti šioje veikloje, buvo gana nejauku pakalbinti nepažįstamus žmones, tartis dėl interviu ar kitų situacijų metu“, – patirtimi dalijosi studentė. Pašnekovė džiaugėsi, jog Jaunųjų žurnalistų akademijoje ji išmoko rašyti straipsnius, laikytis struktūros, o, prieš publikuojant tekste viešinamus faktus, visada juos patikrinti. Buvusi kuprinietė vis dar prisimena, kai Kretingoje lankėsi aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir teko paimti iš jos interviu. „Tai buvo pirmasis mano interviu su aktore. Šaunu, kad ji atvyko į Kretingą ir sutiko atsakyti į mano klausimus“, – prisiminė G. Malūkaitė.
„Kreatyve“ – rekordinis dalyvių skaičius
Praėjusį savaitgalį kretingiškiai tradiciškai kelių šimtų lempučių apsuptyje galėjo mėgautis muzika – penktąjį kartą įvyko „Kreatyvas“, rengiamas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus bei svečių iš aplinkinių miestų. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas tikino, kad šiemet jaunimo muzikos vakaro „Kreatyvas“ temos idėja kilo atsitiktinai ir ją lėmė aplinka. „Pagrindinė „Kreatyvo“ tema visada yra muzikinis jaunimo vakaras. Kasmet temą, kuri bus renginio akcentas, renkamės pagal tai, kas, mūsų nuomone, pritrauks daugiau žiūrovų ir klausytojų dėmesio. Šiemet tai buvo savotiškas pandemijos šaržavimas, kuris prasidėjo nuo kaukių baliaus idėjos ir išsivystė iki savotiško post-apokaliptinio, černobiliško apipavidalinimo“, – apibūdino M. Orlovas.
Meditacija ir jos įtaka žmogaus organizmui
Moderniame pasaulyje dažnas jaunuolis gyvena greitu ir įtemptu ritmu. Vieniems patiems susidoroti su įvairiomis užduotimis, priimti gyvenimą lemiančius sprendimus yra nelengva, tai jaunuoliai suprato ir karantino metu, kai kilo streso ir nerimo lygis, užmarštis, valgymo ar miego sutrikimai. Atslūgus pandemijai – puikus metas atsigauti, įgyti naujų, sveikesnių kasdieninių įpročių. Palangiškė Milda Daukšaitė kviečia šiuo metu pradėti medituoti. Meditacijos pranašumai Viena jų – sąmoningumo meditacija, kurios metu svarbiausia yra sutelkti dėmesį į savo mintis ir jas stebėti, tačiau nevertinti. Ši praktika susieja koncentraciją su susitelkimu. Medituojančiajam lengviau susikoncentruoti į savo kvėpavimą, mintis ar jausmus. Šis meditacijos būdas yra puikus, jei nemedituojama su mokytoju, kuris galėtų vesti per meditaciją. Progresyvus atsipalaidavimas padeda sumažinti įtampą kūne. Atliekant šią praktiką patariama įsivaizduoti švelnią bangą, keliaujančią per kūną, leidžiančią paleisti visą sukauptą įtampą. Ši meditacijos atmaina praktikuojama, norint numalšinti stresą prieš einant miegoti. Meilės ir gerumo meditacijos praktikavimas yra dažnai naudojamas norint padidinti užuojautos, tolerancijos, gerumo ir priėmimo jausmus kitų ir savęs link. Ši meditacijos forma skirta tiems, kurie kaupia daug pykčio, nepasitenkinimo, apmaudo, nes ji skatina gerumą, užuojautą, atveria mintis, kad būtų galima priimti meilę iš kitų. Rado vidinę ramybę Savo meditacine patirtimi ir jos poveikiu žmogui pasidalino septyniolikmetė palangiškė Milda Daukšaitė. Mergina pradėjo medituoti prieš dvejus metus, dėl šios patirties ji labai džiaugiasi: „Palyginus laikotarpius prieš pradėjus medituoti ir po to, kai pradėjau medituoti, buvo akivaizdus mano psichinės būsenos skirtumas.“ Pašnekovė tikino dabar besijaučianti gerokai ramesnė, jautresnė, jai lengviau susikoncentruoti. „Į tuos dalykus, dėl kurių anksčiau būčiau ilgai stresavusi, dabar žvelgiu paprasčiau, racionaliau randu problemos sprendimus. Po ilgo laiko vėl jaučiuosi gyvenanti dabartyje, šiame momente, o ne egzistuojanti“, – pasakojo Milda. Mergina stengiasi medituoti keletą kartų per mėnesį. „Kartais sunku padaryti tai, kas tau patinka, net jei to ir nori. Man taip yra su meditacija, tačiau mane motyvuoja būsima savijauta.Žinau – jei savaitės pradžioje pamedituoju, visą savaitę ir jaučiuosi ramesnė, laimingesnė“, – apibūdino palangiškė. M. Daukšaitė rekomenduoja visiems bent kartą pamėginti medituoti: „Kai kuriems žmonėms tai nepatiks, netiks, bet ar jūs turite, ką prarasti?“
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Žinias gilino patyriminėje stovykloje
Darbėnų gimnazijoje buvo surengta patyriminė stovykla „Eureka“, kurioje dalyvavo VI–VII klasių mokiniai, mokytojai, klasių vadovai, socialiniai partneriai. Mokiniai turėjo atlikti geografijos, istorijos, matematikos ir gamtos mokslų užduotis, kuriose reikėjo pritaikyti per šiuos mokslo metus įgytas žinias. Daug dėmesio stovyklos metu buvo skiriama mokinių emocinei savijautai, socializacijai ir fiziniam aktyvumui. Pirmą dieną mokiniai dalyvavo žygyje. Keliaudami nuo Kalnalio apžvalgos bokšto iki Imbarės piliakalnio atliko užduotis, kurių metu reikėjo praktiškai pritaikyti fizikos teorines žinias. Vaikai matavo savo šešėlį ir žiūrėjo, kaip pasikeitė jo ilgis žygio pabaigoje, matavo upelio tėkmės greitį, iš surinktų smulkių gamtinių daiktų dėliojo molekulių modelius. Tik atlikę daugybę fizikos užduočių pasiekė Imbarės piliakalnį. Ant jo mokiniai iliustravo padavimus apie Imbarės piliakalnį ir juos pristatė, kūrė kryžiažodžius, iš gamtinės medžiagos konstravo piliakalnio maketus. Šios patyriminės veiklos metu praktiškai pritaikytos fizikos ir istorijos žinios. Po vakarienės mokiniai dalyvavo prevencinio vakaro programoje „Mano emocijos“, o dieną vainikavo muzikinės improvizacijos „Saulę palydint“, palikusios neišdildomų emocijų ir pažadinusios bendrystės jausmą. Antra stovyklos diena buvo skirta matematinių žinių praktiniam pritaikymui. Mokiniai atliko įvairias veiklas, o įgytas žinias galės panaudoti savo kasdienybėje. Vakare vaikų laukė staigmena – į stovyklą atvyko trenerė Birutė Grikpėdytė, kuri supažindino su šokių pasauliu, stilių įvairove, mokė tinkamos laikysenos, o vėliau vaikai rungėsi šokių kovose.
Išpildė ilgai brandintą svajonę
Šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė Milda Joskaudaitė-Šopė, dar žinoma slapyvardžiu Mijošo, vaizduojamuoju menu susidomėjo dar vaikystėje. Šiandien ji – tatuiruočių meistrė, neseniai iliustravusi pirmąją knygą „Pabėgęs sapnas“, skirtą vaikams. Moteris prisiminė, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais jai patiko piešti: „Kai buvau dvejų, išmokau laikyti pieštuką rankoje – nuo to laiko pradėjau piešti ir nesustojau.“ Baigusi Pranciškonų gimnaziją pašnekovė ilgai nedvejojo, kurią studijų kryptį rinktis – ji pradėjo studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje architektūrą ir vizualinį dizainą. Tatuiruotės – saviraiškos dalis Tatuiruotės ir jų kūrimas M. Joskaudaitę-Šopę sužavėjo studijų metais: „Teko pabandyti senovine technika padaryti tatuiruotę vienam pankui, man ši veikla visai patiko, galbūt dėl to, kad tai irgi yra piešimo forma ir darbas rankomis. Iki nuolatinės veiklos, susijusios su tatuiruočių darymu, ėjau dar ilgai – apie penkerius ar septynerius metus, kol pradėjau nuolatos daryti jas.“ Pašnekovė tikino ir pati turinti tatuiruočių, pirmąją ji pasidarė pati, sulaukusi dvidešimt dvejų, būdama dvidešimt šešerių – pirmą didesnę tatuiruotę. Pradėti tatuiruoti pačiai moterį skatino ir kiti meistrai. „Vienas menininkas, man daręs tatuiruotę, skatino pradėti šią veiklą, jis žinojo, kad piešiu. Stebėjau jo pavyzdį ir mane tai motyvavo. Vėliau sutikau kitą meistrą, pas kurį pradėjau mokytis, tačiau daugiausia yra savarankiško darbo, o praktika ir patirtis – geriausi mokytojai“, – apibūdino menininkė.
Prieš kurį laiką M. Joskaudaitė-Šopė sukūrė savo meninį slapyvardį. „Visada galvojau, kad noriu savo slapyvardžio – anksčiau jis buvo MG – pirmos mano vardo ir pavardės raidės, tačiau ištekėjusi nutariau jį pakeisti – dabartinis slapyvardis Mijošo yra sudarytas iš pirmų dviejų mano vardo ir abiejų pavardžių raidžių“, – paaiškino pašnekovė.
Muzika – galimybė mokyti kitus
Buvusi „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė Kristina Burškytė savo kasdienybės neįsivaizduoja be pedagogikos. Kretingiškė šiuo metu baigia muzikos pedagogikos ir psichologijos gretutines studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir tikina, kad pasitelkus muziką galima efektyviau mokyti ir kitų disciplinų, o įgytos žinios „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ keičia ir jos pasaulėžiūrą. Mergina prisiminė, kad „Kuprinėje“ pradėjo rašyti 2013-aisiais: „Su bendraklase pagalvojome, kad reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kad vėliau nesigailėtume nenuėjusios. Buvome tuo metu labai iniciatyvios – ir Marijono Daujoto mokykloje priklausėme mokinių tarybai, ir renginius organizuodavome, ir mokyklos parduotuvėlėje dirbome. Veiklų buvo daug, bet manėme, kad pravers ir dar viena.“ Ugdė kritiškumą Pašnekovei atminty išliko atliktas socialinis eksperimentas, kai kartu su vienos Kretingos rajono mokyklų jaunaisiais žurnalistais kupriniečiai klausė vyresnių žmonių, ar šie jiems nupirktų alkoholio. Anot kretingiškės, tokie eksperimentai ir diskusijos apie žmonių reakcijas ir straipsnių rašymą išmokė stebėti aplinką ir matyti, kas vyksta artimoje aplinkoje – mokykloje, būreliuose, tarp draugų, ir gvildenti įsišaknijusias problemas.
Pasitikrino žinias apie Lietuvos kariuomenę
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Tomas Perkumas gegužės mėnesį vykusiame konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ respublikiniame etape pelnė kariuomenės vado atminimo monetą.
Moksleivių darbas vasarą
Vasara – ilgiausias atostogų laikotarpis moksleiviams ir studentams. Šiuo laiku yra tinkamiausias metas užsidirbti pinigų. Žinoma, darbo paieškų procesas ne visada vystosi palankiai. Keletas moksleivių pasidalino savo nuomone, mintimis apie uždarbiavimą vasarą.
|
|
