|
|
|
KuprinėŽmonės, sutikti Palangos pajūryje
Šilta pavasario diena. Palangos pajūrys, ir du atsipalaidavę žmonės, grojantys keistu instrumentu. Toks vaizdas tikrai patraukia akį, šiuo atveju – ir ausį, bei sukelia norą pažinti šiuos žmones. Sužinoti, iš kur jie? Ką veikia Palangoje? Kas juos daro laimingus? Kas tas keistas, į būgnus panašus, instrumentas? Tą aš ir padariau. Agnė ir Justinas atvyko į Palangą iš Vilniaus paatostogauti tol, kol neprasidėjo sezonas, nes tuo laiku Palanga jiems nemiela. Man iškart parūpo sužinoti, kuo jie verčiasi, ir netrukus sužinojau, jog Agnė dirba anglų kalbos vertėja, o Justinas – filosofijos doktorantas Vilniaus universitete. Ir Agnė, ir Justinas yra ateistai, tik Justinas praktikuoja budizmą ir mėgsta medituoti. Agnė stengiasi gyventi be tikslo, nekeldama lūkesčių sau ir aplinkiniams, nes taip išvengia nusivylimo ar nerimo, jog nepadarė pakankamai. Justinas sutinka su tokia Agnės filosofija ir gyvenimas be tikslo jam skamba labai patraukliai, bet jis turi keletą profesinių ambicijų, tačiau jų neatskleidė. Į klausimą, ko jie tikisi iš aplinkinių, pašnekovai atsakė: „Stengėmės nekelti jokių reikalavimų aplinkiniams, bet visada malonu sulaukti atvirumo, skirtumų priėmimo, paprastumo ir autentiškumo. Žmonių skirtingumas yra tai, kas daro juos įdomius.“ Iš pat pradžių ši pora patraukė mano dėmesį dėl jų grojamo keisto instrumento, tad paklausiau, koks muzikos žanras yra jų mėgstamiausiais. Sužinojau, kad jie dažniausiai klausosi sunkesnės muzikos, tai yra metalo. Galiausiai pasidomėjau, kaip vadinamas šis instrumentas ir kokia jo istorija. Justinas paaiškino, kad tai yra džiambė (angl. k. „djembe“). ,,Aš jau vaikystėje išmokau groti būgnais, po to Agnė man padovanojo mažą džiambę ir man labai patiko jos garsas, tad po kiek laiko nusipirkau ir didesnę. Ja groti yra labai paprasta ir malonu. Ji turi raminamąjį poveikį“, – teigė keliautojas. Tokios akimirkos paskatina susimąstyti apie žmonių laimę ir kiek nedaug reikia, kad ją pasiektume. Man pakako šilto oro, raminančios džiambės muzikos ir naujos pažinties.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
Geomokslų olimpiadoje pelnė aukso medalį
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edgaras Zaboras Lietuvos geomokslų olimpiados respublikiniame etape laimėjo I vietą ir aukso medalį. Vaikinas itin domisi šia sritimi ir gilina žinias – aukso medalį šioje olimpiadoje moksleivis pelnė antrus metus iš eilės. Pasak E. Zaboro, pirmasis olimpiados turas buvo testas internetinėje platformoje su keliasdešimt klausimų iš įvairių Žemės mokslų sričių – geosferos, hidrosferos, biosferos, atmosferos. „Testas tikrai nebuvo sunkus, panašaus tipo buvo ir ankstesnių olimpiadų užduotys, kurias teko spręsti. Ankstesniais metais pirmas turas vykdavo Klaipėdoje, todėl tikrai būdavo įdomiau ir labiau skatino ruoštis gyvam renginiui“, – tvirtino abiturientas. Antrasis olimpiados turas taip pat vyko nuotoliniu būdu, tik šįkart dalyviai buvo stebimi per „Teams“ platformą. Antrąjį etapą sudarė keli skirtingi užduočių komplektai: testas su klausimais iš įvairių sričių, praktinės užduotys anglų kalba. „Teko dirbti su specialia programa, kurioje reikėjo analizuoti specifinių vietovių meteorologinius duomenis – kiek kritulių iškrito Vilniuje 1990 metų kovo 11 dieną, kokia buvo oro temperatūra, kai nuskendo „Titanikas“, ir panašiai. Tai – darbas su duomenų baze. Programa buvo gana paini, bet galiausiai pavyko išsiaiškinti veikimo principą“, – teigė Edgaras, akcentuodamas, kad taip pat teko atsakyti į teorinius klausimus anglų kalba apie anglies ciklus amžinojo įšalo zonoje, analizuoti Lenos upės duomenis. Kaip ir kasmet, su kitais dalyviais vaikinui teko parengti komandinį pristatymą. „Šiemet reikėjo parengti pristatymą apie globalius vandens išteklius, aptarti, kaip keičiasi kritulių režimas pasaulyje, kokiais inovatyviais būdais bandoma kovoti su gėlo vandens išteklių trūkumu. Sekėsi gana gerai, nes su komanda padirbėjome. Visas užduotys atlikau gana gerai, galbūt todėl toks ir rezultatas“, – mąstė abiturientas. Pasak E. Zaboro, atliekant užduotis nuotoliniu būdu iššūkių nekilo, tačiau gyvai vykstančios olimpiados atmosfera yra išskirtinė, ir jos atkartoti neįmanoma. „Visada smagu susitikti, pabendrauti su bendraminčiais. Taip pat laboratoriniai darbai su tikrais prietaisais yra kur kas įdomesni“, – tikino pašnekovas. Laimėto aukso medalio abiturientas itin nesureikšmina. „Parodžiau savo įdirbį šioje srityje ir kad praėjusių metų rezultatas – taip pat auksas – buvo pelnytas. Visada smagu, kai tavo žinios yra įvertinamos tikslingai. Man patinka ši mokslo sritis, laisvu laiku įdomu tyrinėti specifinius, visa apimančius procesus“, – dalijosi Edgaras. Abiturientas olimpiadai šiemet ruošėsi mažiau, nes dabar pagrindinis tikslas – gerai išlaikyti egzaminus, be to, karantino metu dėl didelio pamokų krūvio fiziškai trūksta laiko ruoštis papildomai. „Ko gero, svarbiausias dalykas tai, kad turiu sukaupęs gana didelę olimpiadų patirtį, moku suvaldyti stresą ir esu susipažinęs su klausimų tipais, padeda ir sukauptos žinios iš visų geografijos olimpiadų. Vis dėlto trūksta gyvų pasiruošimo pamokų ir su mokytojais“, – tvirtino pašnekovas.
Skaityti ir rašyti – rutina ir malonumas
Iš Kretingos kilęs Vilniaus universiteto lektorius, „Ignitis“ grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius dalį savo laisvalaikio skiria tinklaraščiui „Knygos nugarėlė“. Pirmąsias recenzijas pradėjęs rašyti studijų metu, šiandien kretingiškis yra apžvelgęs daugiau negu šimtą skirtingų knygų, o šis pomėgis tapo ir jo šeimos gyvenimo dalimi. Pašnekovas prisiminė, kad pirma knygos recenzija buvo parašyta studijuojant žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete. „Tai buvo akademinė recenzija apie komunikacijos teorijos vadovėlį „Kalbėjimas vėjams“, parašyta pagal tam tikrus kriterijus. Po to kurį laiką nenorėjau aprašyti jokių knygų“, – su šypsena kalbėjo A. Ketlerius. Tinklaraštis „Knygos nugarėlė“ gimė maždaug prieš šešerius metus, kai pašnekovo bendrakursis ir draugas Egidijus Jurgelionis pradėjo šį tinklaraštį ir pasiūlė prie jo prisidėti. Ilgą laiką šio tinklaraščio branduolys ir buvo šie du draugai, vėliau prie jų prisijungė ir pašnekovo žmona Aleksandra. Tuo metu A. Ketlerius rašė dar ir savo asmeninį tinklaraštį, kuriame pasidalino recenzija apie Boriso Nemcovo prisiminimų knygą „Maištininko išpažintis“, vėliau ši knygos rezencija tapo viena pirmųjų tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ apžvalgų. Pašnekovas recenzavo šią knygą, nes tuo metu intensyviai domėjosi geopolitika ir Rusijos istorija. Šiandien „Knygos nugarėlė“ tinklaraščio rašymą perėmė pašnekovas su žmona, keletą knygų apžvalgų tėvai parašė kartu su penkiamete dukra – išleidžiama vis daugiau įdomių vaikiškų knygų, skirtų ikimokyklinio amžiaus vaikams, apie kurias turėtų sužinoti daugiau žmonių.
Pasiekti tikslai motyvuoja siekti dar daugiau
Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Martyna Lipskytė domisi biologija, ypač – sveikatos mokslais. Ji taip pat tobulėja dalyvaudama įvairiose olimpiadose. Daugelio rajoninių olimpiadų laureatė kovą įvykusioje Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape pelnė III vietą. Moksleivę labiausiai domina sritys, susijusios su biologijos mokslu. „Biologijos sričių spektre man visada labiausiai patiko žmogaus anatomija, fiziologija ir sveikata“, – teigė M. Lipskytė, svarstanti su sveikatos mokslais sieti ir savo ateitį. Taip pat merginą domina chemija ir istorija. „Biologijos ir chemijos sistemingai mokausi ne tik pamokose, bet ir papildomai su mokytojais po pamokų. Istorija labiau domiuosi laisvalaikiu, mėgstu istorinės tematikos knygas, filmus“, – tvirtino pašnekovė. Merginą mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų skatina noras užtikrinti sau gerą ateitį, pasiekti puikių rezultatų ne tik dabar, bet ir baigus mokyklą. „Galbūt įtakos turi ir mano charakteris. Labai mėgstu iššūkius, todėl sunkiai nusėdžiu vietoje nieko nedarydama. Man būtina turėti tikslą, kurio galėčiau siekti. Esu labai užsispyrusi, todėl užsibrėžtam tikslui negailiu nei laiko, nei pastangų. Visos pastangos dažniausiai atsiperka, o tai ir motyvuoja labiausiai“, – tikino pašnekovė. Neseniai M. Lipskytė dalyvavo Lietuvos mokinių biologijos olimpiados respublikiniame etape ir pelnė III vietą. „Dalyvavimas olimpiadoje, be abejonės, suteikė puikios patirties, nes vyko visos Lietuvos mastu, tad galėjau palyginti savo gebėjimus su kitų šalies moksleivių. Tai man buvo pirmoji respublikinė biologijos olimpiada, nes praeitais metais ji taip ir neįvyko dėl pandemijos“, – dalijosi mergina, tikindama, kad ir šiemet spręsti olimpiados užduotis nuotoliniu būdu buvo iššūkis dėl kompiuterio ir interneto nesklandumų bei baimės, kad atsakymai gali neišsisaugoti.
Taip pat dešimtokė šiemet dalyvavo chemijos, istorijos, lietuvių bei rusų kalbos olimpiadose. Lietuvių kalbos ir istorijos olimpiadose rajoniniame etape ji užėmė I vietą, rusų kalbos – II, chemijos – III. „Man šie pasiekimai svarbūs, nes įrodžiau sau, kad viskas įmanoma, jei stengiesi ir daug dirbi. Be to, ruošdamasi konkursams sužinojau daug įdomių faktų apie visas šias sritis. Šiuos pasiekimus iš dalies lėmė ir karantinas – turėjau daugiau laisvo laiko, kurį galėjau skirti olimpiadoms pasirengti“, – dalijosi mergina. Taip pat M. Lipskytė yra baigusi Kretingos meno mokykloje fortepijono klasę, tačiau pastaruoju metu jokia popamokine veikla neužsiima, stengiasi daugiau laiko skirti olimpiadoms ir pasirengti PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) egzaminams. „Mano nuomone, žmogui svarbu siekti tikslo, nes tada jis tobulėja kaip asmenybė. Tikslo siekimas gali padėti susidėlioti prioritetus, vertybes, suprasti, ko norime iš gyvenimo, kas mums jame svarbiausia arba kokiose srityse reikia tobulinti gebėjimus. O pasiektas tikslas visada motyvuoja siekti dar daugiau“, – mąstė M. Lipskytė.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Makiažas – nuo bendraklasių skatinimo iki pomėgio
Makiažo vengė I. Aleksandraitė prisiminė, kad naudoti dekoratyvinę kosmetiką pradėjo vėliau negu jos bendraklasės, kurios vis skatindavo merginą pasipudruoti ar pasidažyti blakstienas. Palangiškė nebuvo makiažo mėgėja, tačiau eidama į šventes šiek tiek jo naudojo. „Šis kelias po makiažo pasaulį prasidėjo su papildomu bendraklasių postūmiu, tačiau šiek tiek rimtesnį ir sudėtingesnį makiažą ėmiau daryti pradėjusi mokytis gimnazijoje“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Pradžioje, kai pašnekovė dar neturėjo žinių, praktikos, tinkamų priemonių, kadangi pastarąsias skolindavosi iš mamos, dažytis jai ne itin sekėsi – mergina nežinojo, kurias vietas reikėtų paryškinti, kokias spalvas naudoti. Vis dėlto įdėjus darbo rezultatai pradėjo po truputį gerėti, pašnekovė suprato, kad jai tai patinka, tad pradėjo domėtis šia sritimi vis labiau. Baigusi mokyklą, I. Aleksandraitė pasirinko grožio terapijos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tikėdamasi gauti daugiau informacijos apie makiažą, kad galėtų jį atlikti ir kitiems, tačiau studijose labiau buvo akcentuojamos veido procedūros. Sudomino nauja sfera Iš pradžių makiažu besidominti palangiškė dažydavosi žemės spalvomis, tačiau vėliau jos dėmesį patraukė ryškūs makiažai ir nauja sfera – specialieji efektai, kurie dažnai naudojami grimui filmuose, Helovyno makiažui. Ši sfera pašnekovei labai patiko, ji domėjosi darbu su gipsu, lateksu, kurie gali būti naudojami šio tipo makiažams kurti. I. Aleksandraitė kurį laiką svarstė, kad norėtų dirbti su tokio pobūdžio makiažu susijusį darbą ir grimuoti aktorius teatruose ar filmuojantis. Daugiausiai palangiškės laiko ir pastangų reikalauja specialiųjų efektų makiažai. Kai kada tokio tipo makiažas reikalauja net paros laiko, kadangi gipsas ar lateksas turi išdžiūti, kad gautųsi tam tikra forma. Ši sfera vis dar Indrės mėgstamiausia, po to seka ryškus makiažas, o galiausiai – žemės spalvų, tinkančių kasdienai. Ryškių spalvų makiažą pašnekovė mėgsta todėl, kad spalvos suteikia pozityvo. Taip pat ji pastebėjo, kad žemės spalvos dažnai naudojamos kitų žmonių makiažo darbuose, tad merginai visa tai atrodė šiek tiek nebeįdomu. Palangiškė teigė, kad madų nesivaiko ir daro tai, kas patinka, pavyzdžiui, vis dar teikia pirmenybę ryškesniems antakiams, nors šiuo metu užtektų juos sušukuoti, minimaliai paryškinti.
Gimnazistė atstovaus Kretingos rajono savivaldybei
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė Karolina Mažrimaitė tapo „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board – jaunimo tarybos – nare ir kartu su kitais Klaipėdos regiono savivaldybių moksleiviais ji atstovaus viso regiono jaunimui tarptautiniu lygiu. BSSSC bando suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities. Diskusijų metu susirinkęs jaunimas kalba apie įvairias problemas, ieško sprendimų, linksmai praleidžia laiką. Organizacija skatina jaunimą mažinti gamtos teršimą, teikia informaciją apie tvarų gyvenimą, gina Baltijos jūros regiono interesus, glaudžiai bendradarbiauja su teritorinio bendradarbiavimo programomis Baltijos jūros regione. Dalyvauti atrankoje antrokę gimnazistę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė, kuri atsiuntė moksleivei nuorodą ir pasiūlė užsiregistruoti. Karolina ilgai svarstė dėl pasiūlymo, tačiau galiausiai nusprendė išbandyti savo jėgas. Mergina atviravo, kad iš pradžių nė nesitikėjo įveikti atranką, tačiau manė, kad blogiau yra kažko neišbandyti negu patirti nesėkmę. Anot pašnekovės, norint pretenduoti į „Youth Board“ narius, reikėjo užpildyti registracijos formą ir paraiškoje atsakyti į įvairius klausimus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie buvo susiję su tvarumu, asmens noru pakeisti tam tikrus dalykus, kad ateitis būtų geresnė. Mokinė, užpildžiusi paraišką, visai apie ją pamiršo ir tik po kurio laiko elektroniniame pašte rado laišką apie sėkmingą atranką. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė nekantriai laukia naujų darbų pradžios. Neseniai įvyko ir pirmasis nuotolinis susirinkimas, kuriame taryba susipažino. Anot pašnekovės, ji turi ir porą idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, tačiau jų kol kas neatskleidė. K. Mažrimaitė atviravo, kad yra pakankamai aktyvi mokinė ir stengiasi dalyvauti įvairiuose gimnazijoje vykdomuose projektuose, tad šis pasiūlymas ir jo realizavimas yra dar viena galimybė įgyti naujos patirties, susipažinti su bendraminčiais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Baltijos šalių.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Kupriniečio rankose – du bronzos medaliai
Kuprinietis Pranciškonų gimnazijos abiturientas Linas Daugėla kovo mėnesį pelnė du bronzos medalius respublikinėse lietuvių ir filosofijos olimpiadose. Moksleivis teigė, kad šie laimėjimai paskatino supratimą, kokią studijų kryptį jis norėtų rinktis baigęs mokyklą. Vaikinas prisiminė, kad pirmojo filosofijos olimpiados turo metu jis turėjo atsakyti į įvairių filosofų darbų ištraukų pateiktus klausimus ir parašyti filosofinį esė – pašnekovas rėmėsi Imanuelio Kanto mintimi „Genialumas pats negali paaiškinti, kaip jis sukuria kūrinį.“ Filosofijos respublikinėje olimpiadoje L. Daugėla rinkosi iš penkių temų apie politiką, meną, istorinių įvykių sampratą. Abiturientas pasirinko temą apie meną: „Ši sritis man labai artima, turėjau svarių argumentų, buvo įdomu giliau šią temą panagrinėti.“ Abiturientas rėmėsi F. Nyčės, Vydūno, J. Gaarderio, K. G. Jungo, B. Paskalio filosofijomis. Filosofijos respublikinėje olimpiadoje dalyvavo apie 40 moksleivių. Pašnekovo teigimu, per tris valandas parašyti esė nebuvo sunku, nes tema buvo jam artima: „Sunkumo sąvoka yra subjektyvi, man buvo įdomu, todėl didelių sunkumų ir iššūkių nepatyriau.“ Vaikino esė buvo įvertinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu ir bronzos medaliu. Nuotoliniu būdu įvyko ir respublikinis Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams etapas. Jame dalyvavo 121 mokinys iš Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų. Olimpiados metu I–II ir III–IV gimnazinių klasių mokiniams reikėjo atlikti įvairias užduotis iš literatūros ir lietuvių kalbos. Anot L. Daugėlos, šių metų olimpiados išskirtinumas – daugybė praktinių žinių, kuriomis siekta patikrinti, kaip olimpiados dalyviai geba pritaikyti žodžių darybos, morfologijos žinias, taip pat reikėjo parašyti kūrinio interpretaciją, tikrintas teksto suvokimas, buvo daugiau dėmesio skirta mąstymui ir samprotavimui, pritaikant literatūros ir kalbos žinias. Olimpiados uždarymo metu vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė įvykusiu renginiu, skirtu ir Lietuvių kalbos dienoms šalyje, olimpiados dalyvių akademiniu lygiu, o Pranciškonų gimnazijos abiturientas III–IV gimnazinių klasių mokinių grupėje pelnė III vietą ir bronzos medalį. Kuprinietis atskleidė, kad pelnytos vietos suteiks papildomų balų renkantis studijas. „Abu pelnyti medaliai turi įtakos stojant – dalyvavimas olimpiadose paskatino supratimą, kad man artimiausia humanitarinių mokslų sritis, tačiau konkrečios studijų programos dar neišsirinkau“, – teigė pašnekovas.
„Kuprinės“ informacija
Fizinis aktyvumas svarbus ir karantino metu
Paskelbtas karantinas sustabdė treniruotes, sporto klubų veiklą, o dalis žmonių prarado ir motyvaciją sportuoti. Vieni skundžiasi, kad namų aplinka nesuteikia noro treniruotis, kiti intensyvų sportą keičia pasivaikščiojimais lauke, o treti ir namuose nepraleidžia progos aktyviai leisti laiką bei skatina tai daryti kitus. Kretingoje dirbančios trenerės Ievos Januškienės teigimu, karantinas, darbas iš namų padarė įtaką visiems, tai pakeitė ir jos kasdienį gyvenimą. Sudėtinga motyvuoti save Sporto studijos „Step Up“ įkūrėja ir trenerė Ieva Januškienė teigė, kad anksčiau ji vesdavo po aštuonias treniruotes per savaitę, turėjo ir metinį sporto klubo abonementą, kadangi norėjo stipriau ir tikslingiau sportuoti. Sportas moteriai – atsipalaidavimo būdas, aktyvus poilsis ir gražios figūros receptas. Anksčiau, kai tik turėdavo laisvo laiko, moteris mėgdavo žaisti badmintoną. Pašnekovė atskleidė, kad ji labai norėtų grįžti į badmintono aikštelę. Dar iki gimstant vaikams sportu besidominti moteris kiekvieną savaitgalį praleisdavo badmintono varžybose ir savo amžiaus grupėje pasiekė neblogų rezultatų. I. Januškienė pridūrė, kad jos šeima – badmintono fanai: tėtis Arnoldas Slušnys – treneris, brolis Edgaras – buvęs Lietuvos rinktinės narys, kuris kartu su žmona yra badmintono treneriai, mama ir uošviai taip pat žavisi badmintonu. Ir su vyru ji susipažino badmintono aikštelėje. Deja, visiems per karantiną šio malonumo teko atsisakyti. „Namie man, kaip ir daugumai, sunku prisiversti sportuoti. Moterims visada yra veiklos namuose: pagaminti pietus, išplauti indus, pažaisti su vaikais. Čia sportas nebetenka to žavesio, tad ir motyvacija mažėja“, – atviravo pašnekovė. Sporto mėgėja džiaugiasi, kad per savaitę turi bent dvi nuotolines treniruotes, kurių metu ir pati sportuoja. Savaitgaliais ji aktyviai pasivaikšto gamtoje, stengiasi kuo daugiau judėti, bet tikino jaučianti sporto trūkumą, kadangi yra pripratusi prie didesnių fizinių krūvių. Pasiilgo įprasto darbo Šiuo metu I. Januškienė treniruotes veda socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje. Nuotolines treniruotes pašnekovė organizavo ir per pirmąjį karantiną. Vos tik prasidėjus kitai viruso bangai, sportas vėl buvo perkeltas į virtualią erdvę. „Labai gaila, kad nematau sportuojančiųjų, negaliu jų pataisyti, jei daro pratimą netinkamai. Su moterimis bendraujame dėl atlikimo technikos, tačiau tai būna po treniruočių iškilę klausimai, tad dėl šios priežasties visą treniruotę pratimas galėjo būti atliktas ne taip, kaip reikėtų“, – kalbėjo trenerė. Prasidėjus karantinui, sumažėjo ir sportuojančiųjų. Tai, anot I. Januškienės, yra normalu. Vienos sportuojančios moterys trenerei parašė, kad tikrai neprisivers sportuoti nuotoliniu būdu, kitoms iškilo problemų dėl kompiuterio pasidalinimo su šeimos nariais. Buvo ir tokių, kurios nusprendė daugiau judėti lauke, pasivaikščioti, kai kurios išbando kitas treniruotes – jų šiuo metu internetinėje erdvėje yra didelis pasirinkimas. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad „Step Up“ sporto studijoje treniruotės dažnai vyksta su step platforma, o nuotoliniu būdu to daryti neįmanoma dėl būtino inventoriaus, nes, kad turėtum namuose, jį būtų per brangu įsigyti. Step treniruotės kombinuojamos su viso kūno stiprinimo treniruotėmis, arba kūno dizainu, rato, funkcine ar Tabata principo treniruote, kai pratimai atliekami intervalais, stengiantis atlikti kuo teisingiau ir kuo daugiau kartų vienos serijos metu. Nuotoliniu būdu trenerė veda tas pačias treniruotes, tačiau vietoj pagrindinės step dalies daromas paprastas klasikinis apšilimas, naudojami aerobikos žingsneliai, vėliau stiprinami viso kūno raumenys. Kad būtų įdomiau ir treniruotės nepabostų, moteris ieško buityje turimo inventoriaus, kurį būtų galima panaudoti – tai rankšluostis, vandens buteliukai, pagalvėlės, šluotos lazda ar 5 litrų vandens butelis.
Iššūkis abiturientams – pasirinkti studijas
Dažnas abiturientas patiria, kad išsirinkti norimas studijas ar studijų kryptį – pakankamai sunku. Vieni neranda tinkamų ir patinkančių studijų, kiti negali apsispręsti, kurias studijas rinktis. Nepaisant dvejonių, kai kuriems pavyksta atrasti savąją sritį ir siekti užsibrėžtų tikslų. Mintimis apie patyrimus, ieškant tinkamiausios studijų programos, pasidalijo dvi Pranciškonų gimnazijos abiturientės. Svarbu – klausyti širdies Gabrielė Slivskytė ketina studijuoti teisę Vilniaus universitete. „Galbūt teisė gali pasirodyti nuobodi ir siaura studijų kryptis, tačiau įsigilinus požiūris pakinta – ji svarbi kone kiekviename gyvenimo žingsnyje: nuo verslo iki asmeninių interesų. Teisės studijas ketinu rinktis būtent dėl jų įvairiapusiškumo“, – dalijosi mergina. J. Gabrielę šiandien labiausiai traukia kriminologija – teisės kryptis, tirianti nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius ir prevenciją. „Prisimenu, aštuntoje klasėje per technologijų pamoką turėjome pristatyti svajonių studijas. Tąkart su pasididžiavimu pristačiau teisę. Paradoksalu, tačiau nuo aštuntos klasės iki šiol, skaičiuojant paskutinius dvyliktos klasės mėnesius, mano nuomonė daug kartų keitėsi. Svajojau tapti gydytoja, psichologe, mokytoja, tačiau galiausiai vėl grįžau prie išsvajotosios teisės“, – atviravo pašnekovė. Moksleivės teigimu, didžiausia motyvacija rinktis teisės studijas – noras padėti užtikrinti teisingumą, išmokti naujų dalykų, aktualių dalyvaujant visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime. „Teisė suteikia daug galimybių tobulėti skirtingose kryptyse, pažinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių įstatymus, reglamentus ir nuostatas. Nors per kelerius metus mano pasirinkimas keitėsi, grįžau prie teisės studijų. Tikiu, kad šios studijos – teisingas sprendimas, leisiantis realizuoti save šiame daug pastangų reikalaujančiame kelyje“, – dalijosi mergina. Kadangi Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių teisininkų buvo parengta gerokai daugiau negu iš tiesų reikia, pašnekovę neramina įsidarbinimo galimybė baigus studijas. „Vis dėlto, manau, kad perspektyvūs, motyvuoti, trokštantys dirbti ir tobulėti jaunuoliai visada reikalingi. Tikiuosi, jog būsimieji darbdaviai atsižvelgs į jaunimo norą siekti karjeros aukštumų“, – tikino abiturientė.
Klimato krizė ir jos aktualumas lietuviams
Šių metų kovo 19 dieną įvyko septintasis globalinis klimato streikas „Daugiau jokių tuščių pažadų“, į kurį įsitraukė ir Lietuva. Tokia tema pasirinkta, nes apie klimato kaitą pradėta kalbėti jau nuo 1938 metų, tačiau visuomenė vis dėlto dažnai elgiasi taip, lyg šis reiškinys neegzistuotų, tarsi klimato kaitos problemos savaime išsispręs, lyg ir apsimetama, kad nežinoma, kaip ją sustabdyti. Dažnai žmonės susiduria su informacijos trūkumu ir nesupranta klimato kaitos svarbos. Nepaisant to, kad klimato krizė yra viena aktualiausių šiandienos problemų, tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje sunku rasti informacijos apie ją. Tad kas vyksta? Visoje Lietuvoje ir Europoje švedų moksleivės Gretos Thunberg įkvėpti jaunuoliai jungiasi į globalų „FridaysForFuture“ (FFF) – „Penktadieniai už ateitį“ – judėjimą. Lietuvoje šis judėjimas išplito gana sparčiai ir jau gyvuoja didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kadangi pasaulis šiuo metu apimtas koronaviruso pandemijos, visi susitikimai yra virtualūs, tad kiekvienas mūsų gali prisijungti prie bet kurio miesto FFF’o arba įkurti grupę „Penktadieniai už ateitį“ savo mieste. „FridaysForFuture“ judėjime dažniausiai dalyvauja žmonės, supratę, kad individualių veiksmų, pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas, – nepakanka, norint laiku suvaldyti klimato kaitą. FFF organizuoja taikius protestus, siekiančius pakeisti nusistovėjusias ir į klimato kaitos faktorių neatsižvelgiančias sistemas arba jų naujas alternatyvas. Be to, įsitraukus į šią veiklą, galima sužinoti ir apie kitus Lietuvoje vykstančius projektus, renginius ir protestus, siekiančius susidoroti su klimato krize. Streiko „Daugiau jokių tuščių pažadų“ tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į politikus, kurie ignoruoja ar net neigia šią problemą, į įmones ir fabrikus, kurie į atmosferą išleidžia begalinį anglies dvideginio kiekį. Įvykusio streiko proga vyko virtualios paskaitos, kurias vedė dr. Justas Kažys ir Kauno technologijų universiteto sociologė profesorė Audronė Telešienė. Taip pat „Kino Pavasaris“ kvietė žiūrovus pamatyti įkvepiantį ir klimato aktyvistams artimą filmą: „I am Greta“ – „Aš esu Greta“, po kurio vyko virtuali diskusija klimato kaitos tema. Jei ir norite tapti klimato aktyvistu arba sužinoti apie „FirdaysForFuture“ judėjimą daugiau, visą reikalingą informaciją rasite socialinėse mediose „Instagram“ ar „Facebook“, paskyrose : @FFFLietuva; @FFFVilnius; @FFFKaunas; @FFFKlaipėda; arba internete įrašę „penktadieniai už ateitį“.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
