Pajūrio naujienos
Help
2025 Balandis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar Kretingoje reikėtų modernesnių ir saugesnių vaikų žaidimo aikštelių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Projekto „Atrask save“ vadovė Rūta Šulskienė tikino, kad šiuo projektu siekiama stiprinti jaunimo bendrystę ir bendrabarbiavimą. Jai pritarė ir grupės „Music chairs“ nariai: bosine gitara grojantis Deivydas Skridaila, saksofonu – Gintarė Tumaitė ir Lukas Raulinaitis bei elektrine gitara grojantis Mantas Nazarovas.

Rugpjūčio 17-ąją Kretingos muziejaus verandoje vyko grupės „Music chairs“ koncertas, per kurį skambėjo džiazo muzika. Atlikėjai, vykdydami projektą „Atrask save“, ne tik organizuoja renginius, bet ir veda edukacinius užsiėmimus mokyklose. Šią veiklą organizatoriai – Kretingos meno mokykla ir draugija „Sandora“ – ketina plėtoti ir ateityje.

Pasak projekto vadovės Rūtos Šulskienės, po pandemijos norėjosi sukurti projektą, kuris skatintų jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. Jos teigimu, jaunimas noriai dalyvauja organizuodami koncertus, plėtodami edukacinius užsiėmimus. Įkvėpti projekto atlikėjai susibūrė į grupę „Music chairs“.

Projekto metu ketinama vykdyti edukacinius užsiėmimus su vaikais ir jaunimu įvairiose erdvėse, rengti seminarus ir koncertus. Praėjusią savaitę atlikėjai vedė užsiėmimą Marijos Tiškevičiūtės mokyklos darželinukams, juos supažindino su muzikos instrumentais ir muzikavo.

R. Šulskienės tikinimu, projekte taip pat dalyvauja ir Vokietijos Blankenfelde Malow savivaldybė, su kuria Kretingos savivaldybė bendradarbiauja nuo 2015 metų. Spalį grupės nariai ketina vykti į Vokietiją, kur drauge rengs koncertą.


Kretingiškis Karolis Sabutis džiaugiasi radęs sritį, kurioje gali save realizuoti. Būsimasis Vilniaus universiteto (VU) biochemijos studijų programos ketvirtakursis teigia, kad šios studijos – tarpdiciplininės. Prieš pusmetį pašnekovas įgytas žinias pradėjo taikyti ne tik per studijų praktiką, bet ir komandos „Vilnius iGEM“ projekte.


Kretingiškė pianistė Marija Guščiūtė savo muzikinę karjerą mamos dėka pradėjo sulaukusi vos trijų Kretingos meno mokykloje. Gana jauna supratusi savo talentą ir aistrą, mergina visą dėmesį skyrė muzikai ir fortepijonui. Pašnekovė neseniai dalyvavo prestižinėje Klaipėdos pianistų stovykloje ir rudenį pradės antrą kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).


Piešė šviesa

  • Kuprinė
  • 2021-07-30

Šią vasarą Kauno jachtklube vyko jaunimo fotografijos stovykla-pleneras „Stop frame 2021“. Jos metu dalyviai klausė paskaitų apie fotografiją, kūrė fotofilmus, daug fotografavo. Šiemet plenere dalyvavau ir aš.


Pasak V. Juodžio, Science Po Paris universitete tarpdisciplininės socialinių mokslų programos su Europos-Azijos kryptymi studijų pasirinkimą lėmė noras būti aktyviu ir informuotu piliečiu.

Praėjusiais metais Pranciškonų gimnaziją baigęs Vilius Juodys teigė, kad norą stebėti supančią aplinką ir analizuoti aktualius įvykius paskatino mokykla, o susidomėjimas socialiniais mokslais kilo natūraliai. Šiandien vaikinas – būsimasis Sciences Po Paris universiteto Prancūzijoje antrakursis, šią vasarą atlikęs praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

V. Juodys prisiminė, kad norą sekti kasdienius įvykius ir stebėti aktualijas paskatino mokykla: „Man visada patiko istorija, lietuvių kalba ir literatūra, tad puikių mokytojų dėka susiformavo mano interesų laukas ir naujų sričių pažinimo siekis.“

Anot studento, išskirtinio susidomėjimo politika nebuvo ir nėra, tačiau vaikinas nori būti aktyvus pilietis. „Noras būti aktyviu piliečiu kilo natūraliai, kiekvienas pasirenka būdą, kaip save išreikšti ir ieškoti prasmės, man tai – domėjimasis tuo, kas mane ir mano aplinką supa, tuo, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia. Papildomai pastangų tam neskiriu, man tai atrodo natūralu, kad taip ir turi būti. Tai, ką kartais įvardijame esant politika, yra elementari kasdienybė. Ne visi dalykai yra politika, tačiau visi jie gali tapti politiniai tokiame poliarizuotame pasaulyje, kokiame gyvename šiandien“, – tikino kretingiškis.

Sciences Po Paris V. Juodys studijuoja tarpdisciplininę socialinių mokslų programą su Europos-Azijos kryptimi. „Mano studijų programa nėra vien politikos mokslai, tai – platus disciplinų laukas – nuo ekonomikos iki konstitucinės teisės, nuo sociologijos iki kiniškojo komunizmo. Studijos ir mokymasis tam ir skirtas – kad būtum informuotas pilietis“, – svarstė V. Juodys.


Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Iveta Gelumbickaitė džiaugiasi pasirinkusi komunikacijos krypties studijas.

Kai dar mokėsi dvyliktoje klasėje, iš Trakų kilusi Iveta Gelumbickaitė nusprendė, kad norėtų studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Pildydama prašymą pirmoje vietoje ji nurodė kūrybos komunikaciją, tačiau, likus penkiolikai minučių iki prašymų keitimų pabaigos, studentė surizikavo ir pirmuoju numeriu įrašė žurnalistiką. Rudenį I. Gelumbickaitė bus trečio kurso žurnalistikos studentė, o praėjusiais metais mergina atliko praktiką laikraštyje „Pajūrio naujienos“.

Priimto sprendimo nesigaili

Mokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, I. Gelumbickaitės pomėgis žurnalistikai neatsiskleidė. Jai gerai sekėsi kalbos, istorija, geografija, o tikslieji mokslai, anot pašnekovės, – ne jos sritis.

„Kiek save atsimenu, buvau ta, kuri mėgsta kalbėti, tačiau niekada nemačiau savęs žurnalistikos srityje, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau eiti ir laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Man tai atrodė pernelyg sunku, tačiau dabar jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – atviravo studentė.

Socialiniuose tinkluose perskaičiusi apie prieš tai svarstytos kūrybos komunikacijos programos atsiliepimus, pašnekovė suprato, kad šios studijos susijusios su menu ir kultūra, o tai – ne visiškai Ivetos sfera, tad ji netikėtai atsidūrė žurnalistikos pasaulyje, nors anksčiau turėjo minčių ir apie italų filologiją.

Paklausta, ar, baigusi mokyklą ir prieš rinkdamasi studijas Vilniaus universitete mergina nesvarstė galimybės pasirinkti studijų užsienyje, pašnekovė teigė, kad svetimi kraštai jos neviliojo – mergina norėjo studijuoti gimtojoje šalyje.

„Girdėjau, kad žurnalistikos studijos užsienyje kitokios negu Lietuvoje, tačiau esu patenkinta pasirinkimu, nes studijuodama Lietuvoje susipažinau su naujais žmonėmis, taip pat ir Vilnius visada kažkuo traukė“, – pasirinkimą argumentavo mergina.


Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Justė Stonkutė tikino, kad rašyti tekstus „Kuprinei“ buvo vertinga patirtis, kurią ji vėliau panaudojo per skandinavistikos studijas. Vilniaus universiteto filologijos fakulteto absolventė tvirtino, kad Skandinavijos regiono ženklų Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau, o mokytis vienos šio regiono kalbų – perspektyvu.


Birželio mėnesį tęsiasi Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija.

Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos, geografijos ir kitus egzaminus. Mokiniai didžiąją metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu, tad, anot jų, tinkamai pasiruošti egzaminams buvo sunkiau. Mintimis apie egzaminus pasidalijo Pranciškonų gimnazijos abiturientai.

---

Iveta STRAKŠAITĖ:

– Egzaminai sekėsi vidutiniškai, tačiau apie rezultatus kalbėti dar anksti. Daugiausia keblumų sukėlė anglų kalbos egzaminas, nes prieš laikydama egzaminą tikėjausi gauti aukštą balą, tačiau teko rašyti tokios struktūros esė, kokios mokykloje paprastai nesimokoma. Nuotolinis mokymasis kiekvieną abiturientą paveikė skirtingai – daugeliui sumenko motyvacija mokytis, man – taip pat. Nuotolinis mokymasis ypač daug įtakos turėjo lietuvių kalbos disciplinai, nes buvo sunku susikaupti, tačiau mokytis istorijos sekėsi pakankamai gerai. Manau, kad, norint gerai pasiruošti egzaminams, itin svarbi motyvacija.

Ovidijus RACIUS:

– Egzaminai sekėsi pakankami gerai, vis dėlto tikėjausi lengvesnio geografijos valstybinio brandos egzamino. Daugiausia man iššūkių sukėlė lietuvių kalbos egzaminas, nes bijojau, kad nerasiu autorių, kuriais galėčiau tinkamai pasiremti, tačiau pasitaikė gana aiškios temos. Mokantis nuotoliniu būdu stigo motyvacijos, tad ši pandeminė situacija mano norą mokytis paveikė neigiamai. Norint gerai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, svarbu mokytis ir tinkamai atlikiti užduotis.

Emilija KUMPYTĖ:

– Egzaminai man sekėsi neblogai. Sunkiausias buvo anglų kalbos egzaminas, nes jame buvo daug netikėtumų: buvo sunki esė forma, skaitymo dalyje buvo daug negirdėtų žodžių, klausymo dalis taip pat neaiški. Vis dėlto, matematikos egzaminas, palyginus su praėjusiaias metais, buvo lengvesnis. Lietuvių kalbos egzaminas šiemet buvo lengvas, nes parinktos palankios temos, kurioms nesunku rasti argumentų. Nuotolinis mokymasis paveikė anglų kalbos žinių įsisavinimą, ypač galimybę lavinti kalbėjimo įgūdžius, nes trūko gyvo bendravimo. Ši pandeminė situacija veikia labai neigiamai, nes visus metus teko praleisti prie kompiuterio, o ir pernai vieną pusmetį mokymasis vyko nuotoliniu būdu. Norint tinkamai pasiruošti egzaminams, svarbu daug skaityti, nagrinėti kūrinius, mokslui skirti daugiau laiko.

Justas UBARTAS:

– Man egzaminų užduotys nebuvo itin sunkios. Matematikos valstybinis brandos egzaminas minimaliems taškams surinkti buvo lengvesnis, tačiau siekiantiems maksimalių rezultatų – sunkesnis, palyginus su ankstesnių metų užduotimis. Manau, kad daugiausia iššūkių iškils fizikos egzamino metu, nes temos labai plačios, o užduotys nenuspėjamos. Nuotolinis mokymasis mano motyvaciją paveikė neigiamai, buvo sunkiau prisiversti mokytis. Jei būtume mokęsi kontaktiniu būdu, tikėčiausi aukštesnių rezultatų. Viliuosi, kad egzaminus pavyks išlaikyti puikiai ir įstoti į norimą sritį. Norint gerai pasiruošti egzaminams, svarbu spręsti senesnių metų užduotis ir atkakliai dirbti.

Gabija GERVINSKYTĖ:

– Egzaminai sekėsi gana gerai, buvo lengvesni negu tikėjausi. Ko gero, labiausiai sutrikdė anglų kalbos egzamino rašymo dalis, nes nesimokėme tokio tipo rašinio struktūros. Kalbėjimo dalyje jaučiau stresą, bet viskas pavyko gerai. Anglų kalbos egzaminas sukėlė daugiausia iššūkių, laukia chemijos egzaminas, galbūt jis bus dar sunkesnis. Dėl nuotolinio mokymosi itin suprastėjo lietuvių kalbos mano rašymo stilius, nes daugiausia teko bendrauti šnekamąja kalba, taip pat suprastėjo matematikos žinios, nes konsultuojantis kilo keblumų, buvo nepatogu bendrauti virtualiai. Norint gerai pasiruošti, svarbu visko nepasilikti paskutinei akimirkai, būtina tinkamai susidėlioti prioritetus bei pernelyg neleisti užvaldyti stresui.

Dominykas JANKAUSKAS:

– Manau, kad man pavyko išlaikyti egzaminus pakankamai gerai. Sudėtingiausia buvo rašyti lietuvių kalbos egzaminą, nes man šis dalykas sunkiai sekėsi. Vis dėlot temos pasitaikė palankios, kurioms turėjau pakankamai argumentų, buvo nesunku pritaikyti gerai žinomus kūrinius. Nuotolinis mokymasis ne itin turėtų paveikti mano egzaminų rezultatus, nes norintys ir motyvacijos turintys galėjo mokytis ir virtualiai. Norint gerai pasiruošti, svarbu pasilikti pakankamai laiko, kad nereikėtų visko bandyti išmokti paskutinę minutę.

Abiturientus šnekino ir fotografavo Linas DAUGĖLA

Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius


Buvusi kuprinietė Gabrielė Malūkaitė (pirma iš kairės), studijuodama Klaipėdoje esančiame LCC tarptautiniame universitete, susipažino su daugybe žmonių iš skirtingų šalių, mergina draugystės ryšius užmezgė su latve Anna, lietuve Raminta ir amerikiete Jessica.

Visai atsitiktinai į „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją atėjusi Gabrielė Malūkaitė joje praleido dvejus metus. Šiuo metu mergina studijuoja šiuolaikinės komunikacijos studijų programą LCC tarptautiniame universitete ir rugsėjo mėnesį bus ketvirto kurso studentė.

„Kuprinė“ suteikė naudos

G. Malūkaitė prisiminė, kad „Kuprinės“ dalimi tapo, kai viena iš tuometinės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojų paprašė pašnekovės nueiti į „Pajūrio naujienas“ ir paklausti, ar jos galėtų parašyti apie šiuo metu jau progimnazija vadinamos mokyklos renginį „Naktinė filmų peržiūra“. Tačiau redakcijoje buvusi kuprinietė gavo pasiūlymą pati parašyti tekstą, kadangi tame renginyje dalyvavo. Parašiusi ir išsiuntusi pirmąjį straipsnį, mergina gavo pasiūlymą tapti „Kuprinės“ bendraautore, ir, ilgai nesvarsčiusi, pasiūlymą priėmė.

„Jaunųjų žurnalistų akademijoje išmokau imti interviu, ieškoti temų straipsniams, nenusiminti išgirdus neigiamą atsakymą iš žmonių, galiausiai – išdrąsėjau. Prieš priimant sprendimą dalyvauti šioje veikloje, buvo gana nejauku pakalbinti nepažįstamus žmones, tartis dėl interviu ar kitų situacijų metu“, – patirtimi dalijosi studentė.

Pašnekovė džiaugėsi, jog Jaunųjų žurnalistų akademijoje ji išmoko rašyti straipsnius, laikytis struktūros, o, prieš publikuojant tekste viešinamus faktus, visada juos patikrinti.

Buvusi kuprinietė vis dar prisimena, kai Kretingoje lankėsi aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir teko paimti iš jos interviu. „Tai buvo pirmasis mano interviu su aktore. Šaunu, kad ji atvyko į Kretingą ir sutiko atsakyti į mano klausimus“, – prisiminė G. Malūkaitė.


Jaunimo muzikos vakaro vedėjas Gvidas Juozaitis ir Kretingalės kultūros centro pop muzikos klubo vadovė Violeta Lisovaitė ragino negailėti aplodismentų ir palaikymo „Kreatyvo“ dalyviams.

Penktąjį kartą įvykęs jaunimo muzikos vakaras „Kreatyvas“ sulaukė gausaus kretingiškių dėmesio.

Praėjusį savaitgalį kretingiškiai tradiciškai kelių šimtų lempučių apsuptyje galėjo mėgautis muzika – penktąjį kartą įvyko „Kreatyvas“, rengiamas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus bei svečių iš aplinkinių miestų.

Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas tikino, kad šiemet jaunimo muzikos vakaro „Kreatyvas“ temos idėja kilo atsitiktinai ir ją lėmė aplinka.

„Pagrindinė „Kreatyvo“ tema visada yra muzikinis jaunimo vakaras. Kasmet temą, kuri bus renginio akcentas, renkamės pagal tai, kas, mūsų nuomone, pritrauks daugiau žiūrovų ir klausytojų dėmesio. Šiemet tai buvo savotiškas pandemijos šaržavimas, kuris prasidėjo nuo kaukių baliaus idėjos ir išsivystė iki savotiško post-apokaliptinio, černobiliško apipavidalinimo“, – apibūdino M. Orlovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas