|
|
|
KuprinėNorėtų skatinti jaunimo bendrystę
Antrakursė Vilniaus universiteto studentė Viltė Joknytė išrinkta Kretingos jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ pirmininke. Ji ketina organizuoti įvairius renginius ir plėtoti „Apskritojo Stalo“ veiklą, pritraukti daugiau narių. Be to, Viltė dega aistra jodinėti, priklauso skautų organizacijai, yra aktyvi jaunimo veiklose. Tapo pirmininke Viltė prieš kelerius metus buvo pakviesta savanoriauti per Kretingoje vykstantį jaunimo muzikos vakarą „Kreatyvas“ – ją sužavėjo ši veikla, bendravimas su žmonėmis. „Renginiuose dažnai noriu padėti, savanoriauti“, – dalijosi mergina. Pamatę Viltės aktyvumą, organizatoriai ją pakvietė į „Apskritojo stalo“ narių atranką. Jose kandidatai koordinatoriams turėjo prisistatyti, papasakoti, ką veikia. Taip Viltė tapo nevyriausybinės organizacijos nare. V. Joknytė, šioje organizacijoje atsakinga už komunikaciją, rašė projektus, susipažino, kaip juos parengti, taip pat koordinavo įvairius renginius. Matydama Viltės motyvaciją nuveikti dar daugiau, buvusi „Apskritojo stalo“ prezidentė Brigita Barkauskaitė merginai pasiūlė tapti šios organizacijos pirmininke. Tapusi pirmininke mergina į „Apskritojo stalo“ komandą bei organizuojamus renginius stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunimo ir taip užmegzti tarp jaunuolių bendrystę. „Daugelis domisi renginiais, juolab kad jų dažnai trūksta, tad tai puiki proga suburti Kretingos jaunimą“, – tikino pašnekovė.
Mokytojas – ne tik mokytojas
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai nuoširdžiai sveikina visus mokytojus su artėjančia Tarptautine mokytojų diena! Viename kupriniečių susitikime pradėjome diskusiją, kaip galėtumėme pasveikinti savo mylimus mokytojus. Tada pradėjome pasakoti, kiek daug ir įdomaus mokytojai veikia už mokyklos ribų. Taip gimė projektas „Mokytojas – ne tik mokytojas“. Nusprendėme pakalbinti savo klasės auklėtojus ir parodyti, kokie tai įdomūs žmonės. ---
– Mane labiausiai žavi kelionės. Kiekviena šalis yra savotiškai įdomi ir su kiekvienu apsilankymu atsiskleidžia vis labiau. Yra vietų, kur norisi sugrįžti, nes antrą kartą žinai, ką norėtum pamatyti ir kur praleisti daugiau laiko, atsipalaiduoti. Visada įdomu, ar šalis dar kartą suteiks tokį pat džiaugsmą, kokį sukėlė pirmąkart apsilankius. Didžiulį įspūdį man sukelia egzotiškos, toli nuo mūsų esančios valstybės. Jei tik galėčiau, į Aziją vykčiau ir šiandien. Taip pat per karantiną radau naują pomėgį – tai gėlynas, kuris tapo būdu susikurti sau malonią aplinką, pasvarstyti, ką naujo įsigyti jo priežiūrai, patobulinimui. Smagu stebėti, kaip viskas auga, ir tai yra labai gera laisvalaikio veikla, ypač po darbų.
Parengė Vita MICKUTĖ---
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai mėgstu savo darbą. Esu baigusi biologiją, nes dar vaikystėje patiko stebėti gamtos reiškinius ir objektus. Natūralu, kad laisvalaikį taip pat mėgstu leisti gamtoje. Būdama gamtoje, semiuosi naujų idėjų, kuriomis galiu pasidalinti su savo mokiniais. Ypač džiaugiuosi vasaros atostogomis, nes tada dar daugiau laiko galiu leisti gamtoje. Mėgstu grybauti ir žvejoti, nes taip pat esu ichtiologė. Man patinka ir aktyvus poilsis, todėl kiekvienais metais stengiuosi aplankyti kalnus. Vertinu jų skleidžiamą ramybę ir jausmą, kai sustoja laikas. Prasidėjus mokslo metams, įprastai dieną pradedu 5.30 val. Po darbo kiekvieną dieną užsiimu aktyvia veikla. Mano savaitės grafikas yra gana tiksliai sudėliotas. Lankau karatė ir kikbokso treniruotes. Džiaugiuosi treniruotėmis, nes jos skatina vidinę motyvaciją, moko susikaupimo, ramybės. Savaitgaliais bėgu krosą miško takais. Taip pat mėgstu važinėti dviračiu, kaip ir – plaukioti. Džiaugiuosi, kad vaikystėje šalia namų buvo ežeras, todėl galėjau ten leisti ištisas valandas. Taip išmokau plaukti, nardyti, todėl, vos tik esant galimybei, pasinaudoju šiuo malonumu. Šią vasarą atradau dar vieną pomėgį – tai vandenlenčių sportas. Manau, kad labai svarbu tai, kas patinka, daryti neatidėliojant ir nedvejojant. Parengė Dominykas MIEŽETIS---
– Mano pomėgiai keitėsi tam tikrais etapais. Paskutinėse mokyklos klasėse labai norėjau išmokti groti gitara. Muzikos mokytojas parodė keletą akordų, ir aš pati su didžiuliu entuziazmu pradėjau savarankiškai mokytis. Vėliau įsigijau fotoaparatą ir pradėjau viską aplink fotografuoti, ypač gamtą ir žmones. Fotoaparatas beveik visada būdavo mano kuprinėje arba rankinėje. O šiuo metu džiaugiuosi ir mėgaujuosi knygų skaitymu. Baigusi dvylika klasių įstojau į Klaipėdos universitetą, pradinių klasių mokytojos specialybę. Ruošdavausi pamokoms su entuziazmu, patiko atlikti visokius kūrybinius darbus, vaikai laukdavo mano pamokų, pasitikdavau su apkabinimais ir tai mane labai motyvavo. Dirbau Klaipėdoje pradinių klasių mokytoja. Tačiau norėjau mokytis dar ir religijos mokslų. Viduje buvo išlikęs troškimas labiau pažinti tikėjimo slėpinius. Todėl įstojau į KU magistrantūros studijas ir įgijau religijos mokslų magistro laipsnį. Šiuo metu dirbu tikybos mokytoja. Dėkoju mokiniams, kad per šias pamokas leidžia pažinti jų patirtis, ieškojimus. Tai turtina mane pačią kaip mokytoją. Ir, jeigu renkantis savo gyvenimo kelią, mokiniai ieškos ne tik materialinės gervės, bet ir sieks amžinųjų vertybių, Dievo pažinimo, tai laikysiu dideliu laimėjimu.
Parengė Vaidas MAŽONIS--- Mano auklėtoja, Salantų gimnazijos chemijos mokytoja Kristina Vaicekauskienė, yra pati geriausia! Suvaldyti 30 abiturientų geba ne kiekvienas. Be to, kad ji yra chemijos mokytoja ir auklėtoja, dar yra šeimos žmogus. Paklausta apie pomėgius, auklėtoja atsakė, kad pedagogo darbas – sunkus, todėl atima daug laiko iš šeimos. Dėl šios problemos ji stengiasi praleisti kuo daugiau laiko su šeima. Be to, K. Vaicekauskienei labai patinka vizažas. Ji yra baigusi kursus, štai dėl ko šis pomėgis yra itin svarbus! Be darbo ir vizažo, auklėtojai patinka keliauti, pamatyti pasaulį, neregėtus kraštus!
Parengė Viltė KNIEŽAITĖ
DofE Kretingoje gyvuoja jau trejus metus
Kas yra DofE? Tai – tarptautinė visapusiško tobulėjimo 14–24 metų jaunuoliams skirta programa, kuri padeda jiems atrasti save, naujus pomėgius, naujų draugų. Kaip ji atsirado Kretingoje? DofE pati atrado Kretingos Pranciškonų gimnaziją prieš trejus metus. DofE koordinatoriai pamatė Pranciškonų gimnazijos 2019 metų prioritetą „Mokytis save pažinti ir priimti draugaujant ir tarnaujant“ ir parašė laišką mokyklos vadovybei, kviesdami dalyvauti šioje programoje. Mokyklos vadovybė pasiūlė mokytojams Violetai Baltūsienei ir Viliui Adomaičiui būti vadovais, ir jie sutiko. Vienos vadovių Violetos Baltūsienės nuomone, DofE programa suteikia žmogui gebėjimą išsikelti tikslus, išmoko kryptingai jų siekti, ugdo ir lavina komandinį darbą. Lietuvoje šiais metais aukso, sidabro ir bronzos lygio ženkleliais, tarptautiniais sertifikatais buvo apdovanoti 300 asmenų. Įteikiant apdovanojimus dalyvavo Jungtinės Karalystės gynybos atašė Steve Gleisinger ir Britų pramonės bei prekybos rūmų steigėjas Lietuvoje, Karalienės Elžbietos II apdovanotas Britų imperijos ordinu, Chris Butler.
Mokykloje – nemalonūs potyriai
Ne visi mokytojai, tėvai ar net mokiniai nori tai pripažinti, bet mokykla sukelia tikrai daug nemalonių emocijų. Kiekvieno mokinio patirtis yra skirtinga, tačiau dauguma jums pasakys, kad mokykla priverčia juos pajausti nerimą, stresą, baimę, nuovargį ar pyktį sau. Mokykla – vieta, kurioje mes, moksleiviai, turėtumėme jaustis saugiai, pakrauti energijos, noro pažinti pasaulį, sužinoti savo galimybes ir jas dar labiau praplėsti, o ne privesti iki tokių situacijų, kuriose mes mieliau nejaustumėme nieko. Keletas Palangos Senosios gimnazijos moksleivių pasidalino savo patirtimi ir papasakojo savo įspūdžius, susijusius su mokykla. Patiria stresą Kalbant apie nuotaikos pokyčius vėl pradėjus lankyti mokyklą galima sulaukti labai daug skirtingų atsakymų, nes vis dėlto visi patiriame skirtingas emocijas. „Nuotaika pablogėjo. Labiau pavargstu, nors miegu dar daugiau negu vasarą. Manau, tam daugiausia įtakos daro stresas, kylantis mokykloje“, – sakė Patricija Andrijauskaitė. Jai antrino Gustas Vieversys: „Pastebėjau pokyčius: padaugėjo streso, nes reikia stengtis suprasti dalykus, kurių tu taip puikiai neišmanai, tai sunku ir priverčia jaustis neprotingu ir kartais net prisideda prie neapykantos sau. Šiuos jausmus stiprina blogi pažymiai, sudėtingos pamokos ir artėjantys kontroliniai.“ Kiti taip pat tikino, kad patiria stresą mokykloje, tačiau jaučiasi kiek kitaip. „Pirmąją savaitę tikrai jaučiausi gerai tarp žmonių, bet dabar, atrodo, viskas aplinkui spaudžia ir jaučiu įtampą dėl namų darbų, kontrolinių, savo produktyvumo, ateities ir panašiai“, – kalbėjo Gabija Vaitkutė. Po vasaros atėjus į mokyklą, kai kurie jaučiasi ir pozityviau. „Esu linksmesnė, pozityvesnė, nes – apsupta žmonių, bet tuo pačiu jaučiu daug streso prasidėjus priešpaskutiniams metams mokykloje, sunku žinoti, ar gerai pasirinkau mokomuosius dalykus, ką norėsiu studijuoti. Tad nuotaika – per vidurį: streso, nežinojimo, pozityvumo, linksmumo ir vilties balansas“, – atviravo Beatričė Motijauskaitė.
Jaunimo apdovanojimuose – nauji veidai
Šiemet Kretingos rajono Jaunimo apdovanojimuose beveik visi apdovanojimai buvo įteikti tiems, kurie iki šiol dar nebuvo pelnę šių apdovanojimų: kone daugiausia nominacijų pelnė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtiniai ir absolventai. Stebėjo jaunimą Šiais metais per Jaunimo apdovanojimus ant scenos lipo daug naujų veidų. Organizatorių tikinimu, jie visus metus intensyviai stebėjo Kretingos jaunimą ir stengėsi neužmiršti nė vieno atlikto darbo. „Visus metus stebėjome jaunus, aktyvius žmones, kurie mus stebino savo veikla, nuveiktais darbais“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė Vaida Jakumienė. Jai pritarė ir apdovanojimų ceremoniją atidaręs Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. „Džiaugiamės, turėdami daug aktyvaus jaunimo, stengiamės jį pastebėti“, – sakė jis, pakvietęs jaunimą skatinti valdžios atstovus dar daugiau dirbti. Iš viso buvo įsteigtos 8 nominacijos, 4-ioms jų buvo pasiūlyta ne po vieną kandidatą. „Nominacijas, kaip ir pernai, paviešinome internete, tad, kas norėjo, siūlė kandidatus. Tik šiemet niekas nepasiūlė metų šeimos. Surengėme viešą balsavimą tose nominacijose, kurioms buvo pasiūlyti keli kandidatai, o gautus rezultatus paskelbėme per apdovanojimus“, – paaiškino Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Ručinskė.
Jaunimo knygų klubas – vieta pamilti knygas
Skaityti knygas – vienas laisvalaikio leidimo būdų, kurį gali rinktis jaunuoliai. Knygos vis dar yra vienas jaunimą dominančių užsiėmimų, o tai įrodo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įkurtas Jaunimo knygų klubas, skatinantis 15–18 metų moksleivius pajausti skaitymo džiaugsmą. Kviečia skaityti Šiais metais įkurtas Jaunimo knygų klubas – Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkės Paulinos Sutkutės idėja. Pati kretingiškė mėgsta jaunimo literatūrą, nes joje atranda daug įdomių dalykų, pailsi skaitydama, o kita priežastis, dėl kurios įkūrė knygų klubą jaunimui – tikėjimas, kad Kretingoje yra skaityti mėgstančio jaunimo, kuris neturi erdvės literatūrinėms diskusijoms. Klube laukiami 15–18 metų jaunuoliai, kadangi, anot P. Sutkutės, tokiame amžiuje yra itin stiprus noras priklausyti kokiai nors bendruomenei, o tai gali būti ir skaitančių žmonių ratas. „Klubo tikslas – jog jaunimas pajustų, kad skaityti įdomu, ir tai yra veikla, teikianti džiaugsmą. Perskaičius gerą knygą norisi su kuo nors apie ją pasikalbėti, pasidalinti mintimis. Tikslas yra sukurti saugią skaitančiųjų bendruomenę, kurioje galima išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad būsi išgirstas, mokytis argumentuotai diskutuoti ir be išankstinio nusistatymo priimti kito mintis“, – teigė pašnekovė. Per susitikimus knygų klube nariai išsirenka kito mėnesio knygą, kurią kaskart pasiūlo vis kitas klubo narys. Taip pat aptariama perskaityta knyga, kartais peržiūrima jos ekranizacija. Be viso to, pasikalbama ir apie tai, ką klubo nariai nuveikė.
Kūryba – stimulas matyti ryškias gyvenimo spalvas
Ilgametė kretingiškė pedagogė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė 64-erių Marija Buškienė, išleidusi 8 kūrybos knygas – 6 poezijos ir apysakų, šiemet kūrybos kraitį papildė eilėraščių ir miniatiūrų rinktine „Kai juodais erškėčiais lijo“. „Naujojoje knygoje autorė atskleidžia sudėtingus jausmų vingius, sąžinės maištą prieš pilką tuštumą. Knygos lyrinis subjektas žadina tikėjimą, meilę ir viltį. Jis laužo kasdienybės plutą, atsiskleisdamas būties spalvota mozaika“, – knygos „Kai juodais erškėčiais lijo“ anotacijoje rašo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Federavičius. „Federavičius mums, krašto kūrėjams, yra lyg tėvas, griežtai pamoko, bet ir skatina – pirmyn: rašyk, negalvok apie ligas – visi sergame ir turime bėdų“, – atviravo M. Bučkienė, neslėpdama, kad pastarojo meto sveikatos problemos ir vienatvė per pandemiją savotiškai išmušė ją iš kūrybos vėžių. Kūrėja neslėpė, kad buvo metas, kai aplinkui – tyla ir tuštuma: „Atrodo, niekam nebesi reikalingas. Ne liga įkalina, o vienatvės pojūtis. Neseniai išsikrausčiau „rakandus“ – fotografijas, aprašus, rankraščius, susikaupusius per 40 mano pedagoginio darbo metų: šitiek būta, keliauta, susitikta. Visur – tarp žmonių, ir staiga – lyg niekas nieko niekam... Nebereikalingas. Bet ar tikrai? Viduje pradėjo kirbėti – rašyk.“ Vėl pajutusi fatališką norą būti išgirstai, nesijausti išmestai už gyvenimo borto, M. Bučkienė sakė sugrįžusi į kūrybą, kuri vėl naujai nuspalvino jos kasdienybę.
Veiklą pradėjo nauja „Apskritojo stalo“ prezidentė
Rugpjūčio viduryje Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ pirmininke tapo ilgametė šios organizacijos savanorė Viltė Joknytė. Mergina kartu su pavaduotoja, taip pat didelę savanorystės patirtį sukaupusia Agne Buivydaite tikisi galėsiančios dar labiau įsiklausyti į Kretingos jaunimą ir realizuoti naujas idėjas. Merginos prisiminė, kokiomis aplinkybėmis ir kada prisijungė prie „Apskritojo stalo“ savanorių. „Apskritojo stalo“ veikloje pradėjau dalyvauti 2015 metais, savanoriaudama „Color run“ renginyje. Sunku patikėti, kad esu šios organizacijos narė jau šešerius metus“, – teigė A. Buivydaitė. Viltė Joknytė „Apskritojo stalo“ savanore tapo 2018-aisiais, pradėjusi savanorystę per jaunimo muzikos vakarą „Kreatyvas“. „Man tokia veikla patiko ir buvo artima, tad sulaukusi pakvietimo, nutariau dalyvauti ir kitose „Apskritojo stalo“ veiklose“, – pradžią prisiminė V. Joknytė. Anot pašnekovių, naujose pareigose jos turės galimybę pritaikyti ir savų studijų metu įgytas žinias, kompetencijas. A. Buivydaitė šią vasarą Kauno kolegijoje baigė anglų kalbą ryšiams su visuomene, buvo aktyvi studentų atstovybės narė ryšiams su visuomene komitete. V. Joknytė Vilniaus universitete rudenį tęs praėjusiais metais pradėtas verslo informacijos vadybos studijas. Paklausus, kaip pavyks suderinti pirmininkės pareigas ir studijas, V. Joknytė teigė, kad pirmiausia reikės dar labiau išmokti racionaliai planuotis savo laiką. „Pasitelkus šiuolaikines technologijas daugybę klausimų galima išspręsti ir nuotoliniu būdu, tačiau į Kretingą tikrai sugrįšiu dažnai. Jau darėme kelis nuotolinius susitikimus, tad šis modelis kol kas veikia. Savanoriai tikrai neliks be priežiūros – organizacijoje lieka ir buvęs pirmininkas Mindaugas Orlovas, tad kilus klausimams jis savanoriams tikrai padės“, – tikino pašnekovė.
„Kuprinė“ išmokė pažinti žurnalistikos žavesį
22-jų Šarūnė Sriebaliūtė dar mokykloje mėgo meną, analizuoti, skaityti kūrinius, rašyti rašinius ir laikė save kūrybingu žmogumi. Jos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dunauskaitė pastebėjo merginos pomėgį kurti, tad pasiūlė jai prisijungti prie „Pajūrio naujienų“ priedo jaunimui „Kuprinė“ rašančių narių, arba Jaunųjų žurnalistų akademijos. Nors iš pradžių dvejojo dėl baimės neturėti pakankamai laiko ar nesugebėti atlikti užduočių, mergina pasiryžo ir labai džiaugėsi, kad tuo metu išdrįso tai padaryti.
Vasaros darbo patirtis paskatino asmenybės augimą
Vasara – metų laikas, per kurį moksleiviai ir studentai turi daugiausia atostogų. Įprastai vasaras moksleiviai leidžia poilsiaudami, ne išimtis buvau ir aš. Vis dėlto po daugybės vasaros atostogų sėdint namie nusprendžiau šiemet situaciją pakeisti – šių metų vasarą praleidau kaupdama darbo patirtį.
|
|
