|
|
|
KuprinėTrokšta tapti aktore
Kretingiškė penkiolikmetė Pranciškonų gimnazijos devintokė Dominyka Gudauskaitė jau nuo ketvirtos klasės žinojo, kad jos sritis – aktorystė. Norėdama dar labiau pažinti aktoriaus profesiją mergina vasarą dalyvavo kretingiškės aktorės Skaistės Vievesės sukurtos kino vaidybos platformos „KinoSerija“ suorganizuotoje stovykloje. Joje sukurtų paauglių trumpametražių filmų premjera įvyko Vilniuje lapkričio pradžioje. Jausmas stovykloje – „wow!“ Bendraujant su Dominyka aiškiai matosi, ką ji nori veikti gyvenime, o prakalbusi apie pirmas dienas „KinoSerijos“ suorganizuotoje stovykloje negalėjo žodžiais apibūdinti patirto jausmo. „Įėjau ir galvoju „wow!“, kaip čia įdomu. Viskas buvo padaryta kaip tikroje kino studijoje, jaučiausi apsupta bendraminčių“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Stovykloje su paaugliais dirbo žinomi kino aktoriai. Dalyviai mokėsi aktoriaus profesijos subtilybių, kūrė vaidmenis pagal skirtingus iš anksto paruoštus scenarijus ir vaidino filmuose. „Viskas buvo labai suplanuota, jautėmės tarsi dirbtume tikroje kino industrijoje. Kartais teko ir nevalgyti, ir mažiau pamiegoti. Bet, kad ir kaip buvo sunku, rytą keldavausi su didžiuliu noru eiti į filmavimo aikštelę“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė. Stovyklos dalyviai per 7 dienas turėjo parengti trumpametražį filmą. Visi dalyviai buvo suskirstyti komandomis, kurios turėjo atlikti jiems paskirtus vaidmenis. „Scenarijus jau buvo parašytas, taip pat mus filmavo profesionalūs operatoriai, o kuravo mentoriai“, – paaiškino kretingiškė, įvardijusi, kad jos grupę kuravo teatro ir kino aktorė Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė. Trumpametražis filmas, kuriame vaidino Dominyka, vadinasi „Drauge“. Filme buvo rodoma apie merginas, mokykloje surengusias vakarėlį, ir po to turėjusias už tai prisiimti atsakomybę. Dominykai teko vaidinti gerą mokinę, kuri niekada nerengtų tokių vakarėlių. „Buvau priešingybė toms merginoms, kurios organizavo tą vakarėlį – kalbėjo ji. – Man yra neįtikėtina, kaip būdamas aktoriumi gali tapti bet kuo, visiškai kitu personažu. Tai mane labai žavi.“ Dalyviai buvo mokomi ir tam tikrų aktoriaus profesijai būdingų subtilybių, techninių sprendimų. „Mokė, kaip reikia prireikus pravirkti, tinkamai griūti ir pan. Atrodo, nesudėtinga, bet sužinojau, kad yra specialios technikos, kaip tai padaryti kuo tikroviškiau“, – kalbėjo devintokė. Lapkričio pradžioje stovykloje jaunųjų aktorių sukurti trumpametražiai filmai buvo pristatyti Vilniuje, kur susirinko apie 130 svečių. „Premjeroje galėjo dalyvauti tik patys kūrėjai ir jų artimieji“, – įvardijo Dominyka.
Pasirinko japonologijos studijas
Kretingiškė pirmakursė Iveta Strakšaitė studijuoja japonologiją Vilniaus universitete. Ją itin domina japonų kultūra, jos išskirtiniai bruožai. Taip pat mergina yra dalyvavusi folkloro veikloje, lankiusi teatro studiją, tad šios sritys jai – labai artimos. Pasak Ivetos, kai teko rinktis studijas, apsispręsti buvo sunku. Norėjosi studijuoti mėgstamą dalyką. Merginą sudomino japonologija, nes rytų kultūra jai buvo įdomi ir seniau. „Ši sritis išskirtinė kalba. Kitoks etiketas, kitoks gyvenimo būdas, kalba – visiškai naujas dalykas. Nors sunku, bet jaučiuosi savo srity“, – tikino studentė. Pirmame kurse didelę paskaitų dalį sudaro gramatika. Ji įdomi, nes viskas kitaip. Merginai ypač patinka japonų tyrimų paskaita. Per ją pristatoma tam tikra tema, pavyzdžiui, japonų vabalai, bonsai, ikebana, japonų verslai, šventės. Taip pat ji labai laukia istorijos, religijos, kurių mokysis pasibaigus semestrui. Studijos Ivetai labai patinka. Jai įdomi japonų rašyba, kuri visiškai kitokia negu lietuvių, nes japonų kalboje yra daug simbolių. Ivetą ypač domina nauji faktai. „Pavyzdžiui, japonai neteisia girto žmogaus, nes tiki, kad girto žmogaus lūpomis kalba dievai. Kadangi japonai – budistai, jie negali valgyti mėsos, bet vis tiek valgo, tad ją vadina įvairiais slaptažodžiais. Jaunesnis žmogus su vyresniu sveikinasi pilna fraze, vyresnis atsako trumpai. Yra labai daug būdų atsiprašyti. Pavyzdžiui, kai į tave atsitrenkia, atsiprašoma vienaip, kai užmina ant kojos, kitaip, kiekvienai situacijai yra po atskirą žodį. Ypatingos ir japonų šventės: Sakurų žydėjimas, diena, kai klausomasi vabalų“, – dalijosi pašnekovė. Japonų kultūra labai estetiška. Ivetą žavi minimalizmas, jų vertybės – santūrumas, kantrumas, įdomūs tradiciniai rūbai, arbatos gėrimo ceremonijos, itin akcentuojamos detalės. „Vis tik vasarą Japonijoje karšta, bankomatai neveikia savaitgaliais, dažniausiai mokama grynais pinigais, taip pat japonai stato tarakonams namukus, tad yra nemažai keistų dalykų. Svarbu suvokti, kad Japonija nėra tobula šalis. Daugelis į Azijos šalis žiūri kaip į kažką keisto, tačiau pamiršta, kad ir šios valstybės susiduria su sunkumais, turi pliusų ir minusų. Studijos į šias šalis padeda pažvelgti tikroviškai, tarsi nuima rožinius akinius. Tik svarbu į viską žiūrėti pagarbiai“, – teigė I. Strakšaitė. Pasak pirmakursės, dažniausias galimas darbas baigus studijas – dirbti ambasadoje arba vertėjauti. „Bet viena dėstytoja teigė, kad galim dirbti, ką norim, juk galimybių – kur kas daugiau. Galbūt norėčiau mokyti japonų kalbos. Smagu būtų vesti tokius kursus, kur žmonės norėtų mokytis patys, tuomet jie būtų motyvuoti“, – apie ateitį svarstė pašnekovė. Iveta tikisi pasinaudoti mainų programa ir išvykti į užsienį, ko gero, trečiame kurse, nes, pasak jos, viena yra išmokti teoriškai, kita – pritaikyti praktiškai.
Atgaivina Palangos jaunimo apdovanojimus
Po kelerių metų pertraukos Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Palangos miesto mokinių savivaldų informavimo centras kartu su Palangos miesto savivaldybe, Palangos kultūros ir jaunimo centru inicijavo Palangos jaunimo apdovanojimus „KOPA 2021“. Per apdovanojimus bus įvertinti aktyvūs ir pilietiški jaunuoliai, kurie savo pasiekimais garsina Palangos miestą. Palangos LMS narių tikslas – skatinti jaunimą nebijoti išsiskirti, kurti, organizuoti, užsiimti pilietiškomis veiklomis, sportuoti, siekti mokslo ir žinių pasiekimų. Pavadinimas „KOPA“ pasirinktas neatsitiktinai – siekti savo tikslų dažnai primena lipimą pajūrio kopomis – kartais lengviau, kartais sunkiau, bet lipti visada verta. Tikimasi, kad jaunimo metų apdovanojimai vėl taps tradiciniu renginiu Palangoje. Jaunimui ir visai Palangos bendruomenei skirto renginio metu bus apdovanoti 14–29 m. jaunuoliai. Šiuo metu renkami kandidatai, pretenduojantys į 8 nominacijas: metų aktyvistas, proveržis, prisikėlimas, olimpas, kūrėjas, ekstremalas, sportininkas ir jaunimo ramstis. --- Palangos jaunimo apdovanojimai „KOPA 2021“ įvyks gruodžio 27 d. 18 val. Palangos kultūros ir jaunimo centre, Kurhauzo teatro salėje.
„Kuprinės“ informacija
„Daktarą desertą“ įkūręs kretingiškis lankytojus kviečia šmaikštauti
Kretingiškis 25-erių maisto technologas Deividas Šalnis su bendraminčiu sugalvoję išskirtinę koncepciją atidarė desertinę „Daktaras desertas“. Pastaruoju metu šis smulkusis verslas išgarsėjo visoje Lietuvoje ne tik dėl savo išskirtinumo, bet ir kilus ginčui su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Rasti darbą – sunku Prieš metus su draugu atidaręs desertinę Deividas beveik nebegrįžta į Kretingą. „Su pajūriu mane dabar sieja tik tėvų namai. Ir juose, tiesą sakant, nuo „Daktaro deserto“ „gimimo“ pernai rudenį, tik kartą visai neseniai buvau sugrįžęs sustreikavus sveikatai“, – savo atsidavimą verslo idėjai įvardijo D. Šalnis. Vis dėlto kretingiškis verslą įkūrė ne iš karto. Iš pradžių Klaipėdoje įgijo viešbučio darbuotojo specialybę. Kiek vėliau susidomėjo maisto technologo specialybe. „Norėjau užsiimti būtent tuo – kurti maisto produktus, stebėti jų kokybę, ne tik tešlą minkyti ir pyragaičius kepti – į maisto gamybą žiūrėti plačiau, kaip į kūrybą, bet tuo pačiu ir remtis ne tik intuicija, bet ir pritaikyti tam tikras žinias, sekti ir kurti tendencijas“, – apie savo studijų Vilniaus kolegijoje pasirinkimą kalbėjo jaunuolis. Baigus studijas tokioje specifinėje nišoje jam buvo nelengva įsitvirtinti. „Visur nori įrodymų, kad sugebi dirbti tokį darbą, reikia bent 5 metų analogiško darbo patirties, nėra net kaip tais karjeros laipteliais lipti, nes nelabai egzistuoja tokie, kaip maisto technologų padėjėjai, o virėjo ar konditerio darbas nebūtinai veda maisto technologo profesijos link. Gali įstrigti gamyboje ir tiek“, – pradžią prisiminė Deividas, pridūręs, kad, baigus studijas, niekas nepasitiko „išskėstomis rankomis“.
Atliko solinį kūrinį
Kretingiškė abiturientė Kotryna Dimgailaitė šių metų rugsėjo pabaigoje dalyvavo Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“, kur buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. Nauja patirtis XVI tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje dalyvavo meno kolektyvai, atlikėjai iš visos Žemaitijos, groję jungtiniame styginių instrumentų orkestre. Kiek ankščiau Kotryna šiame festivalyje grodavo kartu su orkestru, tačiau šiemet ji buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. „Jaučiausi nuostabiai. Man tai buvo nauja patirtis. Buvo didelė garbė groti solo su orkestru, diriguojamu tokio puikaus dirigento. Supratau, ką reiškia groti solo, kai akompanuoja šitiek muzikantų“, – patirtimi dalijosi Kretingos meno mokyklos auklėtinė. Ji atliko solo Jules Massnet „Meditaciją“ iš operos „Thais“. Jungtiniam styginių instrumentų orkestrui dirigavo Klaipėdos muzikinio teatro orkestro dirigentas, berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ vadovas Tomas Ambrozaitis. „Man buvo didžiulė garbė groti ir be galo smagu dirbti su tokiu nuostabiu dirigentu“, – tikino K. Dimgailaitė. Artimiausiu metu merginai daugiau koncertų nenusimato „Vis dėlto planuoju šiais metais surengti solinį koncertą“, – atskleidė ji, pridurdama, kad tikslios datos ir vietos dar nežino.
Mina matematikos pasaulio slenkstį
Kraštietis 24-erių Šarūnas Vaitkus jau vaikystėje domėjosi dėlionėmis, galvosūkiais vaikiškuose žurnaluose. O matematiką labiau pamėgo dėl, anot jo, laimingo atsitiktinumo, kai dar penktoje klasėje pradėjo mokytis pas matematikos mokytoją Vytautą Narmontą, kuris tuo metu dirbo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Pastarasis jaunuolį taip įkvėpė, jog vaikinas, baigęs šią gimnaziją, iki dabar mina matematikos pasaulio slenksčius. Ilgėjosi mokyklos Š. Vaitkus atviravo, kad iki paskutinės akimirkos ketino studijuoti mediciną, tačiau džiaugėsi laiku supratęs, jog tik vaikėsi profesijos, kuri patraukli ir vertinama, užuot klausęs širdies. Pradėjęs studijuoti matematiką ir jos taikymus Vilniaus universitete, vaikinas iš pradžių ilgėjosi mokyklos suolo ir matematikos pamokų. „Buvo sunku susitaikyti, kad paskaitos vyksta gerokai kitaip negu pamokos mokykloje. Nors universitete jos įdomios, tačiau buvo ilgos, teorinės, į didelę auditoriją orientuotos, todėl kartais ne tokios įtraukiančios ir motyvuojančios“, – studijų patirtimi pasidalino kraštietis. Anot Š. Vaitkaus, prireikė laiko apsiprasti su nauja patirtimi, tačiau palaipsniui požiūris į paskaitas pasikeitė, ir jis suprato, kad yra ten, kur ir turėtų būti. Šiuo metu studijas, o ypač antrąją jų pusę, pašnekovas prisimena teigiamai.
Būti lyderiu nėra lengva
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Karolina Mažrimaitė stengiasi būti aktyvi įvairiuose projektuose, o praėjusį mėnesį įvykusiuose Jaunimo apdovanojimuose ji laimėjo Jaunimo lyderės nominaciją. K. Mažrimaitė atviravo, kad nesitikėjo būti nominuota apdovanojimuose, o džiugią naujieną trečiokei gimnazistei pranešė jos auklėtoja Dalia Zibalienė. Moksleivė teigė apsidžiaugusi, kad jos pastangos buvo įvertintos. „Varžiausi su savo darbo kolege Vilte, kuri taip pat yra puikus jaunimo lyderės pavyzdys, tad nominacijos nesitikėjau“, – akcentavo mergina, teigianti, kad apdovanojimas skatina ją dar labiau siekti naujų tikslų ir stengtis.
Anot pašnekovės, lyderiu būti tikrai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šono. Norint tokiu tapti, turi būti užtikrintas, savarankiškas, drąsus, pasitikėti savimi, turėti noro kažką pakeisti, o ir truputis fantazijos nepakenktų. Pagrindinė savybė, prisidėjusi prie Karolinos pasiekimų – užsispyrimas visada pasiekti maksimalių rezultatų ir tai, kad viskas gerai būtų ne tik jai, bet ir aplinkiniams. Laisvu laiku merginai nestinga veiklų, tačiau pagrindiniai dalykai yra sportas, kelionės su šeima, susitikimai su draugais. Šiuo metu K. Mažrimaitė priklauso dviem organizacijoms: Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamentui, skatinančiam gimnazistus prisidėti prie ugdymo įstaigos gerovės, ir „Baltic Sea States Subregional Co-operation“ (BSSSC) Youth Board komandai, bandančiai suvienyti Baltijos šalių jaunimą bendradarbiauti ir siekti geresnės ateities: mažinti gamtos teršimą, tvariau gyventi, ginti Baltijos jūros regiono interesus. Taip pat gimnazistė svarsto dalyvauti ir Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ komandos veikloje. Kol kas jaunimo lyderė neturi daug ateities planų, nes stengiasi gyventi šia diena, tačiau taip pat teigė, kad nenori išduoti šiuo metu jau sugalvotų idėjų.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Galerijoje žiūrovas tampa autoriumi, autorius – žiūrovu
Simono Daukanto progimnazijoje atidarytoje „Vieno autoriaus galerijoje“ save realizuoti gali kiekvienais mokinys. Šiais metais joje jau surengtos dvi skirtingų autorių parodos. Matomas vienas autorius „Vieno autoriaus galerija“ – tai vieta, kur tuo metu matomas vienas autorius, mokinys. „Mokykloje svarbus kiekvienas žmogus ir jo idėjos turi būti matomos. Kiekvienas progimnazijos mokinys gali pasidalinti savo autentiškomis idėjomis, mintimis, piešiniais, rankdarbiais, objektais, tekstu, nuotraukomis ir kitais kūriniais“, – kalbėjo idėjos autorė dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė. Mokykloje galerija atidaryta dar praėjusiais mokslo metais. Pirmoji savo piešinius pristatė buvusi progimnazijos auklėtinė Dominyka Gudauskaitė. „Tuomet parodas daugiausia buvo galima pamatyti per socialinius tinklus, nes mokydavomės nuotoliniu būdu. Tačiau šiemet beveik visi mokiniai mokosi kontaktiniu būdu, todėl paroda džiaugtis galima gyvai“, – sakė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Šiais metais pirmoji savo kūrybą galerijoje pristatė aštuntokė Neila Balsevičiūtė. Jai labiausiai patinka piešti portretus. „Mėgstu realistiškai vaizduoti žmones. Dažniausiai piešiu aktorius iš filmų, man patinkančių serialų, kartais piešiu ir animacinius herojus“, – savo kūrybą apibūdino Neila. Parodoje mergina pristatė apie 12 savo kūrinių. „Buvo keletas aktorių iš filmų, kiti piešiniai iš įvairių konkursų“, – įvardijo ji. Simono Daukanto progimnazijoje Neila pradėjo mokytis praėjusiais metais, grįžusi iš Norvegijos. „Dailės pamokos čia ir Norvegijoje gerokai skiriasi. Čia mokytojai labiau pastebi kiekvieną mokinį ir padeda jam atsiskleisti“, – tikino N. Balsevičiūtė.
Laužo rėmus, į kuriuos yra įsprausti
Atsipalaidavimas, ramybė, improvizacija, nevertinamas menas, minčių raiška, paslaptys, prasmė, jautrumas ir nuostaba. Būtent šiais žodžiais yra apibūdinama meno terapija – būdas per kūrybą leisti žmogui pamatyti savo vidinį pasaulį, jo konfliktus ir sprendimo variantus. Tokie meno terapijos užsiėmimai, atsiradus jų poreikiui, yra organizuojami ir Kretingoje. Ieško prasmės – ne grožio Karantino laikotarpiu išaugo žmonių, susiduriančių su įvairiomis problemomis, skaičiai. Dalis šių problemų yra psichologinės ir ignoruojamos niekur nedingsta. Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistės Dainora Kalniškienė ir Vika Gridiajeva taip pat jaučia karantino sukeltas problemas, tūnančias jaunų žmonių viduje. Dėl šios priežasties specialistės nusprendė įkurti dailės terapijos grupę paaugliams ir terapinę grupę „Pokalbiai“. Pašnekovės atviravo, kad jų „draugystė“ su šiais užsiėmimais prasidėjo nuo jų pačių asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, psichologė Vika dailės terapijos užsiėmimus prieš dešimtmetį pradėjo vesti moterims, patyrusioms smurtą, o tapusi mama į šią sritį pažvelgė kitomis spalvomis. „Mano paieškos ir domėjimasis meno terapija dar labiau suaktyvėjo tapus mama. Kai supratau, kad mano 1 metų vaikas negali su manimi susikalbėti žodžiais, bet aš galiu jį suprasti iš to, kaip jis kuria”, – teigė V. Gridiajeva. Dažnai tenka girdėti žmonių pasakymus, kad jie nemoka piešti, todėl nenori lankyti dailės terapijos. Specialistės patikino, kad būti dailininku nereikia. „Užsiėmimuose ieškome ne grožio, o prasmės“, – atkreipė dėmesį socialinė pedagogė Dainora, pasidžiaugusi, kad dailės terapijos užsiėmimai paaugliams yra vieta, kurioje jie gali tiesiog nusimesti ar net sulaužyti rėmus, į kuriuos yra įsprausti, ir tiesiog būti tokie, kokie yra iš tiesų. „Nuolat stengiuosi mąstyti, ką paaugliai patiria, kaip jie jaučiasi, su kokiais suvaržymais susiduria kasdienybėje, šeimoje, mokykloje ir kaip jie save mato visuomenėje“, – kalbėjo D. Kalniškienė. Norint spręsti paauglių problemas, specialistai pataria suaugusiesiems prisiminti, kaip elgėsi jie, būdami tokio amžiaus, ir viską vertinti kritiškai. „Suaugusieji labai nori paauglius įsprausti į rėmus, kad jie elgtųsi „protingai, tvarkingai, teisingai“ pagal suaugusiųjų pasaulio nustatytas taisykles. Man svarbu, kaip jie jaučiasi, kaip ieško savo vietos, kaip laukia pripažinimo, supratimo, kaip paaugliai nori būti išgirsti, ir jie tam turi erdvę mūsų vedamuose užsiėmimuose“, – tvirtino D. Kalniškienė.
Džiazo muzika skatina improvizuoti
Šiemet įvykusiuose Kretingos jaunimo apdovanojimuose Dovydas Šulskis pelnė Kūrybinės sielos nominaciją. Vaikinas jau nuo vaikystės groja būgnais, šią specialybę šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), ateityje ketina Vokietijoje studijuoti džiazo magistrą. Jam muzika svarbi, nes padeda atsiskleisti ir kurti. Groti pradėjo seniai D. Šulskio mama, Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja, Dovydui mokantis dar pirmoje klasėje pasiūlė muzikuoti. Vaikinas susižavėjo būgnais. Mokytis jį priėmė mokytojas Alvydas Bružas, nes tuo metu būgnų specialybės nebuvo. Kai vaikinas buvo antrokas, meno mokykloje buvo įsteigta būgnų specialybė, ir 6-ius metus D. Šulskis lankė šias pamokas. Pasak jaunojo muzikanto, būgnai – geras saviraiškos būdas, nes „gali atvaizduoti visas mintis, kurias sugeri“. Vaikinas groja džiazą, nes juo galima kurti improvizacinę muziką, reikia mažiau skaityti iš natų. „Tai kūryba būnant momente – tarsi iš nieko gali gimti kosminiai dalykai“, – atviravo pašnekovas. „Muzika apima daug, sukuria kitokį mąstymą, padeda pažinti daugiau kultūros. Atlikdamas kūrinį esi priverstas apie tai galvoti. Galvoji, kodėl būtent taip pavyko pagroti, ką nori pasakyti būtent tokiu grojimu, tarsi iš nieko sukuri mintį“, – mąstė vaikinas. Subūrė grupę „Music chairs“ Drauge su kitais muzikantais D. Šulskis tėvų iniciatyva įkūrė grupę „Music chairs“. Vasarą grupė grodavo Palangoje, kai daugelis bendrakursių vasarą grįžo namo, susikirto keliai ir su Klaipėdos muzikantais. Grupė dalyvavo Kretingos savivaldybės, Kretingos meno mokyklos ir draugijos „Sandora“ projekte „Atrask save“. Per jį buvo siekiama šviesti vaikus, supažindinti juos su muzika. Vykstant šiam projektui grupės nariai išvyko į Vokietiją. Blankenfeldės -Malhow meno mokykla bendradarbiauja su Kretingos meno mokykla, tad jos drauge surengė koncertų. Vienas koncertas vyko meno mokykloje, vienas – Berlyne plaukiant kanalais laivu, du koncertai – Vokietijos bažnyčiose, vyko ir edukacija su vaikais. „Kelionė paliko itin gerą įspūdį, nors truko tik savaitę. Koncertai vyko beveik kasdien, reikėjo daug repetuoti, jiems ruoštis, tačiau pavyko ir atsipalaiduoti. Ypač smagu, kad tai buvo vieni geriausių grupės sugrotų koncertų“, – tikino pašnekovas. Paskutinį vakarą grupės nariai nuėjo į Zigzag klube vykusį Emmet Cohen Trio – vieno geriausių Niujorko scenos džiazo pianistų – koncertą. Jis groja amerikietiško džiazo standartinę muziką, kurios šaknys siekia 1950–1960 metus. Per karantiną muzikas kūrė internetinį džiazo klubą, grupės nariai jo muzikavimu buvo susidomėję, tad nusprendė pamatyti gyvai. Šiuo metu daugelis grupės narių studijuoja, tad skiria laiko mokslams, bet ateity dar ketina kartu groti, galbūt rengti koncertų.
|
|
