|
|
|
KuprinėBe vaidybos gyventi nesmagu
Nebuvo vaikystės svajonė Veikla „Kuprinėje“ A. Šeštokaitei buvo naudinga ir prasminga: buvo galima susipažinti su žmonėmis, suteikiančiais įdomių patirčių, o su kai kuriais kupriniečiais bendravimas neišblėso iki dabar. Dalyvaudama jaunųjų žurnalistų veikloje ji suprato, kad savarankiškus darbus, pavyzdžiui, rašyti straipsnius ji pasilieka paskutinei minutei ir šį įprotį reikia išmokti pakeisti. Iš karto po paskutiniųjų egzaminų mokykloje A. Šeštokaitė išvažiavo į Vilnių ir dalyvavo LMTA aktorinio meistriškumo bei Vilniaus universiteto žurnalistikos stojamuosiuose egzaminuose. Abu egzaminus mergina išlaikė, bet jos studijų pasirinkimu tapo LMTA. „Kai buvau maža, žiūrėdavau labai daug serialų, man patiko filmas „Titanikas“. Namuose sau vaidindavau įvairias dramatiškas situacijas, kurios panašios į filmų ar serialų epizodus“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė, akcentuodama, kad jos vaikystės svajonė nebuvo aktorės profesija. Visą vaikystę kretingiškė svajojo būti šokių mokytoja, nes lankė Kretingos meno mokyklos choreografijos skyrių. Vėliau mergina pradėjo lankyti Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“, kuriame ir galėjo gimti meilė teatrui. „Man būti teatre ir repetuoti buvo daug svarbiau negu pamokos mokykloje“, – apie vaikystės pomėgius kalbėjo A. Šeštokaitė. Paauglystėje ji vis pasvajodavo apie aktorės profesiją, domėjosi kitais žmonėmis, siejančiais su tuo savo gyvenimą, tačiau tuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademija atrodė lyg nepasiekiama viršūnė, kur renkasi tik išrinktieji. Šiuo metu pašnekovė teigė nesuprantanti, kaip išdrįso nueiti į stojamuosius egzaminus, tačiau ji jautė, kad nenuėjusi gailėsis visą gyvenimą. Mergina teigė, kad studijų metai buvo labai intensyvūs ir dirbti reikėjo kiekvieną dieną iki 22 valandos. Nors ir buvo sunku, tačiau kretingiškė pasiilgsta mokslo metų, nes būdavo labai įdomu. Anot pašnekovės, žmonėms atrodo, jog aktoriai neturi asmeninio gyvenimo, kad, norint būti aktoriumi, reikia visą laiką dirbti. Kretingiškė pritarė dėl darbo krūvio, tačiau mano, kad bet kokioje profesijoje, jei tu dirbi sąžiningai, reikia įdėti daug pastangų.
Susipažino su Europos Parlamentu
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje jau šešerius metus vykdomas projektas „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ (MEPA). MEPA jaunoji ambasadorė vienuoliktokė Laura Žebrauskaitė praėjusį mėnesį turėjo galimybę dalyvauti Strasbūre įvykusiame Europos Parlamento suorganizuotame Europos jaunimo forume EYE 2021, kuriame įgijo nepamirštamos patirties. Pastangos buvo įvertintos Dalyvauti šiame forume L. Žebrauskaitę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė. Atrankoje merginai reikėjo parašyti motyvacinį laišką ir po to laukti skambučio iš kelionės organizatoriaus. „Galėjo būti atrinkta tik vienuolika žmonių iš visos Lietuvos. Kiekvieną dieną tikėjausi skambučio ir jo nesulaukdavau. Galiausiai galvojau, kad nepatekau, tačiau priešpaskutinę dieną iki numatytos dalyvių išrinkimo datos pabaigos sulaukiau lemtingo skambučio“, – patirtimi pasidalino pašnekovė, teigdama, jog džiaugėsi išgirdusi žinią ir suprato, kad stengėsi ne veltui ir turės progą susipažinti su jaunuoliais iš viso pasaulio, pasidalinti idėjomis ir padiskutuoti su jais. Per kelionę L. Žebrauskaitė aplankė Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją. Jos teigimu, viena įdomiausių aplankytų vietų buvo vokiečių literatūros klasiko, filosofo, politiko J. V. Gėtės namai Frankfurte prie Maino. Taip pat moksleivę sužavėjo Strasbūro katedra – būtent ji ir paliko didžiausią įspūdį. Svarstė apie studijų planus
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lapkritį įvyko „Studijų mugė 2021“. Per jį gimnazistai ir svečiai iš Vydmantų gimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos klausėsi aukštųjų ir profesinių mokyklų pristatymų. Kiekvienas mokinys turėjo galimybę pasirinkti penkias mokyklas iš beveik dvidešimties mokyklų sąrašo ir daugiau sužinoti apie jų studijų programas, paklausti rūpimų dalykų. Šis renginys paskatina moksleivius apsvarstyti ateities studijų pasirinkimą, rasti sau patinkančią sritį ir universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, kurioje norėtų tęsti mokslus. „Tai tradicinis gimnazijos renginys, kuris vyksta jau apie dešimt metų. Tokio tipo renginiai leidžia moksleiviams drąsiau jaustis prieš renkantis studijas, nes jie gali gyvai paklausti apsilankiusių dėstytojų ar studentų apie aktualius dalykus, kurie susiję su studijomis“, – teigė gimnazijos ugdymo karjerai specialistė bibliotekininkė Snieguolė Jandalovienė. Ji pasidalino patirtimi, kai moksleiviai, išgirdę apie tam tikras studijų programas pristatymuose, vėliau nusprendė būtent tai studijuoti ir džiaugėsi, kad ugdymo įstaigoje turėjo galimybę atrasti savo ateities kelią. Pasak gimnazijos darbuotojos, norint rasti patinkančią sritį, svarbiausia nebijoti domėtis, bandyti savanoriauti, kilus klausimams, reikia nebijoti jų užduoti ugdymo karjerai specialistei.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Diena be uniformos kuria glaudžią bendruomenę
Šiais laikais dauguma mokyklų turi savo uniformą ir skatina mokinius ją nešioti kiekvieną dieną. Bet Pranciškonų gimnazija sako – duokim laisvą dieną mokiniams pasireikšti: nuspręsta vieną dieną per mėnesį organizuoti uniformų „skalbiadienį“. Mokiniai gali į mokyklą ateiti be uniformos, tačiau jie gauna užduotį – apsirengti pagal nustatytą to mėnesio temą. Spalio pabaigoje gimnazijoje buvo paskelbtas dar vienas „skalbiadienis“, kurio tema – filmų personažai. Mokinių savivaldos prezidentas Tomas Valiūnas akcentavo, kad ši diena mokiniams suteikia galimybę atsipalaiduoti, atskleisti save ir pakelti mokinių nuotaiką. „Mokiniai džiaugiasi galėdami nustebinti tiek savo klasės draugus, tiek visą gimnazijos bendruomenę savo originalumu“, – tikino jis. Mokinių savivalda, vos pasibaigus „Dienai be uniformos“, išgirsta iš moksleivių klausimų apie kitą mėnesį numatomą tos dienos tematiką ir dalijasi naujomis idėjomis. „Tai puikiai parodo, kad ši diena kuria glaudesnius gimnazistų tarpusavio ryšius. Ji nepaprastai naudinga tiek mokiniams, tiek visai Pranciškonų gimnazijai. Mokiniams – tai diena, kuomet į mokyklą gali eiti su nuoširdžiu noru, kurio kartais įprastomis darbo dienomis pritrūksta. Gimnazijai – tai diena, kuomet ji gali sužibėti naujomis spalvomis, išskiriančiomis ją iš kitų ugdymo įstaigų“, – kalbėjo gimnazijos prezidentas. Tokios išskirtinės dienos gimnazijai suteikia savitumo. „Manau, kad visos iniciatyvos, panašios į „Dieną be uniformos“ suteikia gimnazijai savitumo, dėl kurio ji tampa patrauklesnė moksleiviams. Taip pat tokios iniciatyvos kuria glaudžią gimnazijos bendruomenę, kuri geba įveikti visus iškilusius sunkumus. Tikiu, kad tokia diena yra reikalinga, naudinga ir bus organizuojama toliau“, – sakė T. Valiūnas.
Dominykas MIEŽETIS
„P. n.“ akademijos narys
Ekologiškų dovanų idėjos šventėms
Kalėdos – populiariausia ir viena laukiamausių metų švenčių. Deja, populiarumas turi savo kainą. Kiekvienais metais ši komercinė šventė palieka daugybę šiukšlių. Kasmet per šventes yra išmetama 25 mln. tonų šiukšlių daugiau negu įprastai. Vyraujant globaliniam atšilimui tai yra itin žalinga mūsų planetai. Norint to išvengti reikėtų pasirinkti ekologiškesnes dovanas. Pateiksiu keletą idėjų. Viena aktualiausių temų pastaruoju metu dėl vyraujančių šiukšlių – plastmasiniai vienkartinio naudojimo indai. Dabar jie yra pakeisti popieriniais arba mediniais. Taigi puiki dovana – metaliniai ar stikliniai šiaudeliai. Juos galima panaudoti tikrai ne vieną kartą. Be to, jie atrodo itin estetiškai. Puikus pasirinkimas norint apsaugoti vandenynuose nuo šiukšlių kenčiančius vėžlius. Dar vienas daugkartinio naudojimo pavyzdys – makiažo valymo šluostė arba daugkartinio naudojimo vatos diskeliai. Po naudojimo juos išplovus galima naudoti vėl. O štai vienkartiniai vatos diskeliai yra metami lauk. Taip ne tik susikaupia didesnis kiekis šiukšlių, bet ir išnaudojami didesni gamtos resursai, šiuo atveju – medvilnė. Neapsieinama ir be bambukinių dantų šepetėlių. Tai yra puiki alternatyva plastmasiniams dantų šepetėliams. Bambukas itin greitai auga ir plečiasi. Dėl to jo panaudojimas gamybai yra naudingas gamtai. Be to, bambukiniai šepetėliai yra kur kas geresni bendrai burnos higienai – jie lengviau pasiekia ir išvalo nešvarumus.
Trokšta tapti aktore
Kretingiškė penkiolikmetė Pranciškonų gimnazijos devintokė Dominyka Gudauskaitė jau nuo ketvirtos klasės žinojo, kad jos sritis – aktorystė. Norėdama dar labiau pažinti aktoriaus profesiją mergina vasarą dalyvavo kretingiškės aktorės Skaistės Vievesės sukurtos kino vaidybos platformos „KinoSerija“ suorganizuotoje stovykloje. Joje sukurtų paauglių trumpametražių filmų premjera įvyko Vilniuje lapkričio pradžioje. Jausmas stovykloje – „wow!“ Bendraujant su Dominyka aiškiai matosi, ką ji nori veikti gyvenime, o prakalbusi apie pirmas dienas „KinoSerijos“ suorganizuotoje stovykloje negalėjo žodžiais apibūdinti patirto jausmo. „Įėjau ir galvoju „wow!“, kaip čia įdomu. Viskas buvo padaryta kaip tikroje kino studijoje, jaučiausi apsupta bendraminčių“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Stovykloje su paaugliais dirbo žinomi kino aktoriai. Dalyviai mokėsi aktoriaus profesijos subtilybių, kūrė vaidmenis pagal skirtingus iš anksto paruoštus scenarijus ir vaidino filmuose. „Viskas buvo labai suplanuota, jautėmės tarsi dirbtume tikroje kino industrijoje. Kartais teko ir nevalgyti, ir mažiau pamiegoti. Bet, kad ir kaip buvo sunku, rytą keldavausi su didžiuliu noru eiti į filmavimo aikštelę“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė. Stovyklos dalyviai per 7 dienas turėjo parengti trumpametražį filmą. Visi dalyviai buvo suskirstyti komandomis, kurios turėjo atlikti jiems paskirtus vaidmenis. „Scenarijus jau buvo parašytas, taip pat mus filmavo profesionalūs operatoriai, o kuravo mentoriai“, – paaiškino kretingiškė, įvardijusi, kad jos grupę kuravo teatro ir kino aktorė Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė. Trumpametražis filmas, kuriame vaidino Dominyka, vadinasi „Drauge“. Filme buvo rodoma apie merginas, mokykloje surengusias vakarėlį, ir po to turėjusias už tai prisiimti atsakomybę. Dominykai teko vaidinti gerą mokinę, kuri niekada nerengtų tokių vakarėlių. „Buvau priešingybė toms merginoms, kurios organizavo tą vakarėlį – kalbėjo ji. – Man yra neįtikėtina, kaip būdamas aktoriumi gali tapti bet kuo, visiškai kitu personažu. Tai mane labai žavi.“ Dalyviai buvo mokomi ir tam tikrų aktoriaus profesijai būdingų subtilybių, techninių sprendimų. „Mokė, kaip reikia prireikus pravirkti, tinkamai griūti ir pan. Atrodo, nesudėtinga, bet sužinojau, kad yra specialios technikos, kaip tai padaryti kuo tikroviškiau“, – kalbėjo devintokė. Lapkričio pradžioje stovykloje jaunųjų aktorių sukurti trumpametražiai filmai buvo pristatyti Vilniuje, kur susirinko apie 130 svečių. „Premjeroje galėjo dalyvauti tik patys kūrėjai ir jų artimieji“, – įvardijo Dominyka.
Pasirinko japonologijos studijas
Kretingiškė pirmakursė Iveta Strakšaitė studijuoja japonologiją Vilniaus universitete. Ją itin domina japonų kultūra, jos išskirtiniai bruožai. Taip pat mergina yra dalyvavusi folkloro veikloje, lankiusi teatro studiją, tad šios sritys jai – labai artimos. Pasak Ivetos, kai teko rinktis studijas, apsispręsti buvo sunku. Norėjosi studijuoti mėgstamą dalyką. Merginą sudomino japonologija, nes rytų kultūra jai buvo įdomi ir seniau. „Ši sritis išskirtinė kalba. Kitoks etiketas, kitoks gyvenimo būdas, kalba – visiškai naujas dalykas. Nors sunku, bet jaučiuosi savo srity“, – tikino studentė. Pirmame kurse didelę paskaitų dalį sudaro gramatika. Ji įdomi, nes viskas kitaip. Merginai ypač patinka japonų tyrimų paskaita. Per ją pristatoma tam tikra tema, pavyzdžiui, japonų vabalai, bonsai, ikebana, japonų verslai, šventės. Taip pat ji labai laukia istorijos, religijos, kurių mokysis pasibaigus semestrui. Studijos Ivetai labai patinka. Jai įdomi japonų rašyba, kuri visiškai kitokia negu lietuvių, nes japonų kalboje yra daug simbolių. Ivetą ypač domina nauji faktai. „Pavyzdžiui, japonai neteisia girto žmogaus, nes tiki, kad girto žmogaus lūpomis kalba dievai. Kadangi japonai – budistai, jie negali valgyti mėsos, bet vis tiek valgo, tad ją vadina įvairiais slaptažodžiais. Jaunesnis žmogus su vyresniu sveikinasi pilna fraze, vyresnis atsako trumpai. Yra labai daug būdų atsiprašyti. Pavyzdžiui, kai į tave atsitrenkia, atsiprašoma vienaip, kai užmina ant kojos, kitaip, kiekvienai situacijai yra po atskirą žodį. Ypatingos ir japonų šventės: Sakurų žydėjimas, diena, kai klausomasi vabalų“, – dalijosi pašnekovė. Japonų kultūra labai estetiška. Ivetą žavi minimalizmas, jų vertybės – santūrumas, kantrumas, įdomūs tradiciniai rūbai, arbatos gėrimo ceremonijos, itin akcentuojamos detalės. „Vis tik vasarą Japonijoje karšta, bankomatai neveikia savaitgaliais, dažniausiai mokama grynais pinigais, taip pat japonai stato tarakonams namukus, tad yra nemažai keistų dalykų. Svarbu suvokti, kad Japonija nėra tobula šalis. Daugelis į Azijos šalis žiūri kaip į kažką keisto, tačiau pamiršta, kad ir šios valstybės susiduria su sunkumais, turi pliusų ir minusų. Studijos į šias šalis padeda pažvelgti tikroviškai, tarsi nuima rožinius akinius. Tik svarbu į viską žiūrėti pagarbiai“, – teigė I. Strakšaitė. Pasak pirmakursės, dažniausias galimas darbas baigus studijas – dirbti ambasadoje arba vertėjauti. „Bet viena dėstytoja teigė, kad galim dirbti, ką norim, juk galimybių – kur kas daugiau. Galbūt norėčiau mokyti japonų kalbos. Smagu būtų vesti tokius kursus, kur žmonės norėtų mokytis patys, tuomet jie būtų motyvuoti“, – apie ateitį svarstė pašnekovė. Iveta tikisi pasinaudoti mainų programa ir išvykti į užsienį, ko gero, trečiame kurse, nes, pasak jos, viena yra išmokti teoriškai, kita – pritaikyti praktiškai.
Atgaivina Palangos jaunimo apdovanojimus
Po kelerių metų pertraukos Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Palangos miesto mokinių savivaldų informavimo centras kartu su Palangos miesto savivaldybe, Palangos kultūros ir jaunimo centru inicijavo Palangos jaunimo apdovanojimus „KOPA 2021“. Per apdovanojimus bus įvertinti aktyvūs ir pilietiški jaunuoliai, kurie savo pasiekimais garsina Palangos miestą. Palangos LMS narių tikslas – skatinti jaunimą nebijoti išsiskirti, kurti, organizuoti, užsiimti pilietiškomis veiklomis, sportuoti, siekti mokslo ir žinių pasiekimų. Pavadinimas „KOPA“ pasirinktas neatsitiktinai – siekti savo tikslų dažnai primena lipimą pajūrio kopomis – kartais lengviau, kartais sunkiau, bet lipti visada verta. Tikimasi, kad jaunimo metų apdovanojimai vėl taps tradiciniu renginiu Palangoje. Jaunimui ir visai Palangos bendruomenei skirto renginio metu bus apdovanoti 14–29 m. jaunuoliai. Šiuo metu renkami kandidatai, pretenduojantys į 8 nominacijas: metų aktyvistas, proveržis, prisikėlimas, olimpas, kūrėjas, ekstremalas, sportininkas ir jaunimo ramstis. --- Palangos jaunimo apdovanojimai „KOPA 2021“ įvyks gruodžio 27 d. 18 val. Palangos kultūros ir jaunimo centre, Kurhauzo teatro salėje.
„Kuprinės“ informacija
„Daktarą desertą“ įkūręs kretingiškis lankytojus kviečia šmaikštauti
Kretingiškis 25-erių maisto technologas Deividas Šalnis su bendraminčiu sugalvoję išskirtinę koncepciją atidarė desertinę „Daktaras desertas“. Pastaruoju metu šis smulkusis verslas išgarsėjo visoje Lietuvoje ne tik dėl savo išskirtinumo, bet ir kilus ginčui su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Rasti darbą – sunku Prieš metus su draugu atidaręs desertinę Deividas beveik nebegrįžta į Kretingą. „Su pajūriu mane dabar sieja tik tėvų namai. Ir juose, tiesą sakant, nuo „Daktaro deserto“ „gimimo“ pernai rudenį, tik kartą visai neseniai buvau sugrįžęs sustreikavus sveikatai“, – savo atsidavimą verslo idėjai įvardijo D. Šalnis. Vis dėlto kretingiškis verslą įkūrė ne iš karto. Iš pradžių Klaipėdoje įgijo viešbučio darbuotojo specialybę. Kiek vėliau susidomėjo maisto technologo specialybe. „Norėjau užsiimti būtent tuo – kurti maisto produktus, stebėti jų kokybę, ne tik tešlą minkyti ir pyragaičius kepti – į maisto gamybą žiūrėti plačiau, kaip į kūrybą, bet tuo pačiu ir remtis ne tik intuicija, bet ir pritaikyti tam tikras žinias, sekti ir kurti tendencijas“, – apie savo studijų Vilniaus kolegijoje pasirinkimą kalbėjo jaunuolis. Baigus studijas tokioje specifinėje nišoje jam buvo nelengva įsitvirtinti. „Visur nori įrodymų, kad sugebi dirbti tokį darbą, reikia bent 5 metų analogiško darbo patirties, nėra net kaip tais karjeros laipteliais lipti, nes nelabai egzistuoja tokie, kaip maisto technologų padėjėjai, o virėjo ar konditerio darbas nebūtinai veda maisto technologo profesijos link. Gali įstrigti gamyboje ir tiek“, – pradžią prisiminė Deividas, pridūręs, kad, baigus studijas, niekas nepasitiko „išskėstomis rankomis“.
Atliko solinį kūrinį
Kretingiškė abiturientė Kotryna Dimgailaitė šių metų rugsėjo pabaigoje dalyvavo Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“, kur buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. Nauja patirtis XVI tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje dalyvavo meno kolektyvai, atlikėjai iš visos Žemaitijos, groję jungtiniame styginių instrumentų orkestre. Kiek ankščiau Kotryna šiame festivalyje grodavo kartu su orkestru, tačiau šiemet ji buvo pakviesta atlikti solinį kūrinį. „Jaučiausi nuostabiai. Man tai buvo nauja patirtis. Buvo didelė garbė groti solo su orkestru, diriguojamu tokio puikaus dirigento. Supratau, ką reiškia groti solo, kai akompanuoja šitiek muzikantų“, – patirtimi dalijosi Kretingos meno mokyklos auklėtinė. Ji atliko solo Jules Massnet „Meditaciją“ iš operos „Thais“. Jungtiniam styginių instrumentų orkestrui dirigavo Klaipėdos muzikinio teatro orkestro dirigentas, berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ vadovas Tomas Ambrozaitis. „Man buvo didžiulė garbė groti ir be galo smagu dirbti su tokiu nuostabiu dirigentu“, – tikino K. Dimgailaitė. Artimiausiu metu merginai daugiau koncertų nenusimato „Vis dėlto planuoju šiais metais surengti solinį koncertą“, – atskleidė ji, pridurdama, kad tikslios datos ir vietos dar nežino.
|
|
