|
|
|
KuprinėAr jaunimui aktuali pedagogo profesija
Jau kurį laiką kalbama apie mokytojų trūkumą mokyklose. Dalis pedagogų išeina iš darbo, nes pasiekia pensinį amžių, kai kurie darbovietę palieka dėl nepakankamo atlyginimo, pervargimo ar kitų netenkinančių darbo sąlygų. Kadangi jaunų mokytojų, kurie pakeistų išėjusiuosius, trūksta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria pedagogikos studentams stipendijas, didina pedagogų atlyginimų koeficientus, plečia galimybes žmonėms be pedagoginio išsilavinimo dirbti mokyklose atitinkant tam tikrus reikalavimus, nes taip viliasi išspręsti trūkumo problemą. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad atsiranda jaunų žmonių, kurie išdrįsta pasirinkti pedagogo profesiją ir suteikti žinių mokiniams. Svajonė išsipildė 32-ejų Kristina Lileikienė nuo aštuntos klasės norėjo sieti gyvenimą su anglų kalba ir 2012-aisiais baigė anglų filologijos studijas Klaipėdos universitete, norėjo tapti mokytoja. Moterį domino darbas su vaikais, ji visada gerbė mokytojus ir šią specialybę. Po studijų atsirado šeima, tad suderinti mokslus ir asmeninius dalykus tapo sudėtinga, todėl savo svajonę apie mokytojos darbą K. Lileikienė apleido, o vėliau jai buvo lemta išsipildyti. „Atrodo, kad pedagogika pati mane susirado po tiek metų. Mano gyvenime atsirado žmogus, kuris papasakojo apie programą „Renkuosi mokyti“. To žmogaus dėka surizikavau ir pabandžiau dalyvauti atrankoje, praėjau visus etapus ir dabar dirbu mokykloje“, – apie startą pedagogikos kryptyje kalbėjo kretingiškė, akcentuodama, kad jos laukia pedagogikos studijos ir tobulėjimas šioje srityje. Nuo 2021-ųjų rugsėjo mėnesio K. Lileikienė dirba Klaipėdos Vyturio progimnazijoje. Nors ir tenka važinėti iš Kretingos, tačiau, pasak jos, kai yra noro, viskas įmanoma. Prieš tai moteris dirbo mokytojo padėjėja mokykloje-darželyje „Žibutė“ Kretingoje, įgijo nepakartojamos patirties ir saugo išlikusius malonius prisiminimus. Pašnekovė teigė žinojusi, kad pedagogo darbas nėra lengvas. Ji tikėjosi būti atsparesnė emocine prasme ir sugebėti atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. „Šiuo metu tik mokausi nubrėžti šią ribą, nes nuolat mintimis esu darbe, tad gerokai sumažėjo skiriamo laiko šeimai ar net savo pačios asmeniniams poreikiams. Tikėjausi, kad su tuo gebėsiu susitvarkyti kiek geriau. Dar tik pradžia – gyveni ir mokaisi. Viskam reikia laiko ir kiekvienam jo reikia skirtingo kiekio“, – patirtimi dalinosi pašnekovė. Nors kartais jaučiamas nuovargis, miego trūkumas, stresas, tačiau darbe mokytoja jaučia savirealizacijos pojūtį, džiaugiasi prisidėjimu prie vaikų gerovės, stengiasi parodyti kiekvienam vaikui, kad jis yra svarbus, „įžiebti šviesą“ jų širdyje. Kretingiškė nepamiršta ir dviejų mėnesių vasaros atostogų, kurias turi mokytojai, o tai – papildomas pliusas mokytojo profesijoje.
Kinas moko gyventi ir jausti
Kretingiškė Akvilė Būgaitė, studijuojanti kūrybines industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dalyvavo 15-ame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje. Šiuo metu ji yra ketvirto kurso studentė, rašo bakalauro darbą apie šį festivalį, todėl galimybė dalyvauti organizacinio komiteto veikloje suteikė progą pamatyti festivalio užkulisius ir pagilinti žinias darbui rašyti. A. Būgaitė teigė, kad ji visada buvo „aktyvus ir naujas patirtis mėgstantis žmogus“, tačiau pastaruoju metu jautė, kad jos gyvenime vyksta mažai kas nauja, norėjosi iššūkių ir nuotykių. Kiek daugiau negu metus Akvilė dirba lietuviškų trumpametražių filmų agentūroje „Lithuanian Shorts“, organizuojančioje Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį. Sužinojusi, kad festivalis ieško naujų komandos narių, mergina panoro prisidėti – taip tapo 15-ojo festivalio dalimi. Festivalio metu Akvilė buvo savanorių koordinatorė, taip pat padėdavo, kai tik prireikdavo pagalbos rengiantis festivaliui ir jam vykstant. „Tapusi savanorių koordinatore išmokau iš tiesų koordinuoti. Kadangi niekada anksčiau nedirbau tokio pobūdžio darbo, dirbau ir mokiausi vienu metu. Už tai esu dėkinga festivalio vadovėms. Jos manimi pasitikėjo ir tikėjo“, – dalijosi mergina. „Nepaisant to, kad dažniausiai dirbu komunikacijos srityje, nusprendžiau išbandyti jėgas dar nepažintoje srityje – savanorių koordinatorės pozicijoje. Niekada anksčiau nekoordinavau didelės žmonių grupės, todėl ši atsakomybė buvo tikras iššūkis. Dar tik ruošiantis pažinčiai su festivalio savanoriais, sau pažadėjau, kad būsiu kantri ir informuosiu apie būsimus darbus kuo detaliau, taip, kaip norėčiau būti informuota pati“, – atviravo pašnekovė, teigdama, kad jai, kaip savanorių koordinatorei, teko iš anksto susiplanuoti savanorių veiklas, susidaryti preliminarų darbų tvarkaraštį.
Solisto keliu žengia žinodamas, ko nori
Savo 21-ąjį gimtadienį vakar atšventęs salantiškis Linas Drąsutis dar nepradėjęs lankyti mokyklos žinojo, kad savo gyvenimą nori sieti su muzika. Dabar jaunuolis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoja dainavimą. Viso ko pradžia – Juodupėnuose Lino muzikinis kelias prasidėjo būnant vos penkerių ar šešerių Salantų kultūros centro Juodupėnų filiale. Tuo metu jau amžino poilsio atgulusi pedagogė Danutė Pučkorienė būrė vaikų ansamblį, į kurį pakvietė ir Liną. „Ten ir grojome, ir dainavome, bandėme ir operetę statyti“, – pradžią prisiminė jis. Pradėjęs eiti į mokyklą jaunuolis svajojo lankyti meno mokyklą, tačiau tam nelabai pritarė tėvai. „Buvau smulkaus sudėjimo vaikas, todėl tėvai manė, kad nepajėgsiu „patempti“ tokio krūvio. Nepasidaviau ir, būdamas trečioje klasėje, pradėjau lankyti Salantų meno mokyklą“, – pasakojo L. Drąsutis. Dainuoti Linas nenorėjo, todėl rinkosi fortepijono specialybę, tačiau dalyvaujant perklausoje jam pasiūlė stoti į vokalo specialybę. „Meno mokykloje man pasakė, kad turiu gerą klausą ir jau tada gebėjau intonuoti, todėl pasiūlė mokytis vokalo. Mokydamasis jo tuo pačiu grojau ir fortepijonu, todėl sutikau“, – tikino pašnekovas. Taip jaunuolis pradėjo savo, kaip solisto, kelią. Salantiškis meno mokykloje mokėsi 6-erius metus, tačiau, nusprendęs stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, jos nebaigė. „Buvo likę vieneri metai iki Salantų meno mokyklos baigimo, kuomet nusprendžiau vokalo toliau mokytis konservatorijoje“, – įvardijo Linas. Muzikos konservatorijoje Liną paskatino ir jo Salantų meno mokyklos specialybės mokytoja Vita Baužytė. „Mokytoja konsultuotis mane dažnai veždavo į konservatoriją, taip po truputį pradėjau ruoštis stojamiesiems kartu su ten dirbančia dėstytoja Rima Ramoniene“, – sakė salantiškis. Paklaustas, ar sunku aštuntokui (aut. past. – tuo metu jaunuolis mokėsi aštuntoje klasėje) buvo pasirinkti ateities kelią, tikino, kad nelabai. „Visada žinojau, ko noriu ir kad tai – mano gyvenimo kelias, todėl tikslingai to siekiau, – tvirtino L. Drąsutis. – Tokia ta lemtis: žinai, kad muzika tave traukia, ir darai tai.“
Į Naujuosius – su kūrybiniais kupriniečių sveikinimais
Simboliška, bet šiemet paskutinis „Kuprinės“ numeris skaitytojus pasiekė paskutinę metų dieną. Užbaigti metus skaitant – puikus būdas. Ne tik naudinga, bet ir prasminga! Mūsų komanda linki nepaprastų Naujųjų metų, realių norų išsipildymo ir kviečia nesustoti svajoti. Gero visiems skaitymo ir susitinkam kitais metais! Naujamečiai pažadai Aplink mus Uždega vilties žiburį. Jaučiame naujus potyrius Ir tikime, kad viskas bus gerai. Mes, paprasti žmonės, Einantys likimo taku, Turėdami noro išsikelti tikslus, Atsiveriame naujamečiams iššūkiams Ir žinome, kad viską įveiksime tikėdami savimi. Annum novum faustum felicem! (lot. Laimingų Naujųjų metų!)
Vita MICKUTĖ---
Fotografijos dovana
Šiais laikais mes visi vaikštome su kameromis savo kišenėse. Bet yra žmonių, kurie atiduoda save fotografijai. Jie naudoja kažką daugiau negu tai, kas daugumos kišenėse. Ir ką aš turiu galvoje, sakydamas „fotografijos dovana“? Mumyse yra galimybė tai atlikti. Mes visi galime kažką duoti, suteikti ir, kad atsimintume tai, nufotografuojame ir tas momentas išlieka. Gal ne visa valanda, gal ne visos minutės, bet ta sekundė, kuri reiškia galbūt viską. Ta akimirka, ta bėganti džiaugsmo ašara ar net pergalės džiaugsmas. Kiekviena nuotrauka yra istorija. O mūsų istorija – viskas, ko mums reikia. Mes negalime judėti į priekį be vakar dienos, nes tada nebūtų šiandienos. Dabar sustokite skaityti šitą straipsnį, nueikite prie lentynos, kurioje sudėtos yra jūsų šeimos nuotraukos ir pažiūrėkite į jas. Kas jose? Prisimenate, kada ta nuotrauka buvo padaryta, kas tą dieną vyko? Tikriausiai taip. Tai ir yra fotografijos dovana, tai tas momentas, kuris grąžina tos akimirkos jausmus, atsiminimus. Štai kodėl aš pamilau fotografiją, jos kiekvieną bruožą, kuris sukuria momento sustabdymą. Man kiekviena nuotrauka turi perteikti jausmą žmogui, kuris į ją pažiūri. Todėl per šį mėnesį susiraskite vieną žmogų ir sukurkite jiems nuotrauką, padovanokite ją. Tai nebūtinai turi būti tik nuotrauka, tai gali būti atvirukas su ja. Ir užrašykite jiems palinkėjimą. Perduokim tą fotografijos dovaną kitiems.
Nauja laida „Kupriniečiai kalba“
Šiuos metus „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai užbaigė nauju startu – pokalbių laida „Kupriniečiai kalba“. Laida kviečiama dar labiau įsitraukti į jaunimo gyvenimą mūsų rajone.
Pirmojoje laidoje komandos nariai Vita Mickutė ir Dominykas Miežetis kalbėjosi apie šv. Kalėdas, jų prasmę, dovanas, dalijosi savo prisiminimais, svarstė apie dovanų pakavimo ypatumus, naujausias tendencijas. Šįkart laidos formatas – kiek neįprastas, tačiau kitose laidose galite sulaukti visko – pokalbių su įdomiais rajono jaunuoliais, specialistais, diskusijų jaunimui aktualiomis temomis ir panašiai. Šią laidą sukūrėme norėdami paskatinti jaunus žmones daugiau diskutuoti, kelti jiems rūpimus klausimus, kurti jaunimui įdomų turinį. Norint tai padaryti mums reikia ir skaitytojų pagalbos. Tad kviečiame mums rašyti, kokios temos domina, kokius žmones norėtumėte matyti laidoje, galbūt pasidalinti savo įdomiomis istorijomis. Taip pat galite dalyvauti ir kuriant šią laidą: filmuojant, rengiant scenarijus, vedant laidas ir pan. Norinčiųjų dalyvauti „Kuprinės“ veikloje laukiame visada! Tereikia parašyti elektroninį laišką el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba paskambinti telefonu 8 608 64104.
Jaunimas mokė kompiuterinio raštingumo
Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunieji maltiečiai šiais metais vykdė projektą „IT su Jaunaisiais maltiečiais“, per kurį jaunieji savanoriai mokė vyresnio amžiaus asmenis informacinio raštingumo nuotoliniu būdu. Šiame projekte mokymus vedė ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokė Evelina Stonkutė. Projektas – sėkmingas „IT su Jaunaisiais maltiečiais“ projekto metu kvietėme suremti pečius ir skirtingas kartas kartu įveikti skaitmeninius iššūkius“, – įvardijo Jaunųjų maltiečių komunikacijos koordinatorė Rūta Baublytė. Jaunieji savanoriai vyresnio amžiaus dalyvius mokė naudotis pagrindinėmis programomis (MS Word, Excel), supažindino su aktualiais interneto puslapiais (SoDra, E-sveikata ir kt.), pasakojo apie duomenų apsaugą ir kompiuterinį saugumą. Dalyviai išmoko internetu atlikti maisto produktų ir vaistų užsakymus, patogiai skaičiuoti savo mėnesio biudžetą, susimokėti mokesčius, rašyti elektroninius laiškus ir užsiregistruoti pas gydytoją. „Projektas buvo išties sėkmingas, susilaukė puikių atsiliepimų tarp mūsų dalyvių, tarp vyresnių žmonių ir jaunimo užsimezgė gražios draugystės, todėl kitąmet jį planuojame tęsti“, – sakė R. Baublytė. Visas projektas buvo padalintas į 3 sesijas ir truko pusę metų. Per jas vyko 12 pamokų – po dvi per savaitę, kiekviena pamokų trukdavo 2 valandas. „Mokymus vesdavome dviese, mano komandoje iš viso buvo 4 žmonės“, – įvardijo E. Sonkutė, papildžiui, kad projekte galėjo dalyvauti 16 metų sulaukę jaunuoliai. Mokymai vyko nuotoliniu būdų per vaizdo konferencijų organizavimo platformą ZOOM. „Iš pradžių senjorus mokėme naudotis šia programa. Po to mokėme visko, ką dažniausiai tenka naudoti. Lengviausiai jiems sekėsi mokytis naudotis elektroniniu paštu, taip pat internetu užsisakyti maisto ar vaistų, o sunkiausiai – „Exel“ ir „PowerPoint“, – patirtimi dalijosi karteniškė.
Aiškinosi rajono jaunimo poreikius
Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė inicijavo tyrimą, kuriuo aiškinosi jaunimo poreikius mūsų rajone. „Galiu daryti prielaidą, kad, bendrąja prasme, jaunimas situaciją mūsų rajone vertina vidutiniškai. Galiu pasidžiaugti, kad jie jaučiasi saugūs. Žinoma, turime plėsti paslaugas jaunimui – ne tik atidaryti atvirą jaunimo centrą, bet teikti jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugas“, – tyrimo rezultatus apibendrino ji. Apklausta apie 300 jaunuolių Inga jaunimo reikalų koordinatore pradėjo dirbti 2019 m. pabaigoje, per 2020-uosius ji susipažino su jaunimo politika ir veiklomis mūsų rajone. „Kiekvienais metais jaunimo reikalų departamentas, kuris numato metines užduotis kiekvienam koordinatoriui, tarp jų buvo numatęs atlikti tyrimą, pavyzdžiui, mobilaus darbo poreikio nustatymą mūsų rajone. Kadangi situacija mūsų rajone senai buvo analizuota specialistų, ekspertų, Kretingos rajono jaunimo reikalų tarybos nariams išsakiau būtinybę dėl mūsų rajono jaunimo poreikių analizės“, – apie tyrimo inicijavimą kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Tarybai pritarus siūlymui buvo pradėta ieškoti specialistų, ekspertų, kurie dirba su jaunimu, domisi jų politika. „Kreipiausi į viešąją įstaigą „Politikos tyrimų ir analizės institutas“, kuri išklausė mano lūkesčius ir pasiūlė pasirengti galimybių studiją, kuri apimtų viso rajono tyrimą ir apžvelgtų įvairius jaunimui aktualius klausimus“, – įvardijo jaunimo reikalų koordinatorė. Klausimynas jaunimui buvo parengtas ir patalpintas Savivaldybės puslapyje, socialiniuose tinkluose, taip pat pateiktas mokykloms, kuriose klausimai buvo išdalinti mokiniams, jaunimo ir su jaunimo dirbančioms organizacijoms. Iš viso buvo apklausta apie 300 jaunuolių. Taip pat buvo parengtas klausimynas seniūnijoms – į pateiktus klausimus atsakė seniūnai, socialiniai ir jaunimo darbuotojai, žmonės dirbantys su jaunimu rajone veikiančiose erdvėse. „Taip pat vyko pokalbiai „focus“ grupėse, kur buvo apklaustas jaunimas ir jaunimo reikalų tarybos nariai. Kitoje grupėje buvo kalbėtasi su jaunimo darbuotojais, policijos atstovais, visuomenės sveikatos biuro darbuotojais ir panašiai. Taip pat tyrėjai vykdė interviu su manimi, buvo atvykę ir į Kretingą, kur apžiūrėjo mieste esančias erdves, kitas jaunimo lankomas vietas“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Mažiausiai į anketos klausimus atsakė Salantų, Kūlupėnų bei Imbarės seniūnijų gyventojų.
Jaunųjų gydytojų asociacijos tikslas – spręsti iškylančias problemas
Vis daugiau medikų prabyla apie sunkų darbo krūvį, patyčias ar mobingą. Šios problemos ypač paaštrėjo pandemijos metu. Kretingiškė Agnė Bubilaitė, šiuo metu užimanti rezidentės pareigas Kauno klinikose, jau pusmetį priklauso Jaunųjų gydytojų asociacijai, užima valdybos narės pareigas. Asociacija siekia spręsti gydytojams kylančias problemas, užkirsti kelią mobingui. Įtampa jaučiama jau universitete Pasak A. Bubilaitės, nuo pat pirmųjų dienų universitete jaučiama įtampa, konkurencija net ir tarp pačių studentų. „Tikrai yra puikių dėstytojų, tačiau atsiranda ir tokių, kurie nevengia pasityčioti, parodyti, kad studentai nėra nieko verti“, – tikino pašnekovė, akcentuodama, kad daugelis studentų problemų nesprendžia, bijodami pakenkti savo ateities karjerai, todėl problemas nutyli. Nors Agnei nuolatinių patyčių ar mobingo patirti neteko, pasitaikydavo „subtilus psichologinis smurtas, kai vis ieškoma „kabliukų“. Galbūt ne taip pažiūrėjai, ne ten atsisėdai, ne tokiais žodžiais atsakei į klausimą. Atrodo, nieko blogo nedarai, bet jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis, nes žinai, kad gali bet kada užkliūti“, – atviravo pašnekovė, pridurdama, kad tokie atvejai buvo tik tam tikro gydytojo ar dėstytojo problema. Rezidentūros metu įtampa paaštrėja. Dideli darbo krūviai, perdegimas, emocinės problemos, susidūrimas su netektimis lemia didesnę įtampą. „Yra puikių gydytojų, tačiau nemaža dalis į rezidentą žiūri kaip į pigią darbo jėgą, kuriai galima nurašyti visus nekvalifikuotus darbus, palikti po darbo valandų dokumentacijai tvarkyti ar kitiems darbams“, – teigė A. Bubilaitė. Pasak rezidentės, pandemijos metu akivaizdžiai padidėjo darbo krūviai, sumažėjo socialinio bendravimo, todėl dar labiau padidėjo rizika užsisklęsti savyje, nesidalinti problemomis, taip pat padažnėjo perdegimo sindromas. Be to, bijodami užkrėsti artimuosius, nemažai medikų persikėlė gyventi atskirai nuo jų.
Grupė pulsuojanti roko ritmu
Darbėnų gimnazijoje jau kelerius metus skamba populiariosios roko muzikos grupės „All forever“ atliekama muzika. Grupė pasirodo ne tik gimnazijoje – ji jau yra koncertavusi Klaipėdoje, Vilniuje, Rusnėje įvykusiame festivalyje ir neketina sustoti. Nori groti ir pabaigę mokyklą Darbėnų gimnazijoje roko muzikos grupė suburta senokai, tačiau dabartinės grupės nariai susibūrė prieš kelerius metus. Jai vadovauja gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas Aivaras Bružas. „Prieš kelerius metus išėjo ankščiau grupei vadovavęs mokytojas, tada keli nariai kreipėsi į mane. Nenorėjau, kad grupė iširtų, ir ėmiausi jai vadovauti. Taip pradėjau dirbti Darbėnų gimnazijoje“, – pradžią prisiminė A. Bružas. Ankščiau grupė neturėjo savo pavadinimo. „Prieš pradedant dirbti gimnazijoje, vasarą, kai nariai paprašė, kad vadovaučiau grupei, pradėjome repetuoti kaip grupė. Tada ir sugalvojome jos pavadinimą“, – teigė Aivaras. Grupė pasivadino „All forever“ vardu. „Tai reiškia „visi kartu amžinai“, – paaiškino vokalistė Ieva Valičkaitė. – Norime grupe išlikti ir po mokyklos baigimo, todėl ir pasirinkome tokį pavadinimą.“ Iš viso groja 4 nariai: septintokas Benas Bružas – mušamaisiais, aštuntokas Povilas Valička – soline gitara, vienuoliktokė I. Valičkaitė – solistė, aštuntokas Džiugas Cukuras – bosine gitara. Darbėnų gimnazijoje šiuo metu yra suburtos dvi grupės. „Antroji susibūrė tik šiemet, todėl dar tik pradeda savo muzikinį kelią“, – sakė A. Bružas.
|
|
