|
|
|
KuprinėJurgis Pabrėža abiturientės akimis
„Jurgis Pabrėža yra unikali asmenybė“, – taip vieną iškiliausių XIX a. švietėjų apibūdino Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Karolina Miežetytė. Ji, parengusi kūrybinį darbą apie šią asmenybę, laimėjo I vietą respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, taip pat pelnė dar du papildomus prizus. Esė, primenanti dienoraštį Abiturientė konkursui pateikė darbą ,,Pasivaikščiojimai Pabrėžos gatve“. „2021-ieji buvo paskelbti Jurgio Pabrėžos metais, todėl, kaip gimnazijos, kuri pavadinta šios asmenybės vardu, mokinė jaučiau pareigą labiau pasidomėti jo palikimu Kretingai ir atskleisti tai kūrybiniame darbe”, – kodėl pasirinko rašyti tokį darbą, įvardijo K. Miežetytė. Šiame konkurse, paskatinta savo lietuvių kalbos mokytojos Irutės Lapinskienės, mergina dalyvavo pirmą kartą. „Rašiau esė, kuri šiek tiek primena dienoraštį. Naujas pasakojimas prasideda pasivaikščiojimu J. Pabrėžos gatve ir vėliau mintys išplaukia į pasakojimus apie Pabrėžą. Šį darbą sudaro įvairios vizijos, apmąstymai, susipažįstama su Kretingos istorija, kuri susijusi su J. Pabrėža. Konkursui rengiausi ilgą laiką, todėl įgijau daug istorinės, kultūrinės, kūrybinės patirties“, – darbą apibūdino pašnekovė.
Tarptautiniai savanoriai renkasi ir Kretingą
Situacija dėl savanorystės mūsų rajone gerėja. Jaunimas vis dažniau renkasi savanorystę, o norinčių priimti savanorius įstaigų vis daugėja. Šiuo metu jau yra 6 akredituotos įstaigos, galinčios priimti savanorius Kretingos rajone, ir viena – Dienos veiklos centras, akredituotas priimti tarptautinius savanorius. Šiuo metu jame savanoriauja 23 metų mergina iš Sakartvelo Katerina Chkhvimiani, prieš kelias dienas atvyko ir savanorė iš Ukrainos. Sudomino lietuvių kalba Vos susitikus mergina nustebino: ji Lietuvoje – gana trumpą laiką, tačiau jau neblogai kalba ir supranta lietuvių kalbą. „Mano sesuo ir brolis dirbo Lietuvoje, brolis vis dar gyvena čia. Sesuo nuolat pasakodavo apie šią šalį, ir aš panorau atvažiuoti čia“, – pasakojo Katerina. Prieš pradėdama savanoriauti Dienos veiklos centre Kretingoje mergina į Lietuvą buvo atvykusi ir ankščiau. Ji Vilniuje lankė lietuvių kalbos kursus, kur ir pramoko mūsų kalbos. „Kai studijavau Sakartvele anglų kalbos bakalaurą, viena pasirenkamų kalbų buvo lietuvių. Lietuvių kalbą dėstė lietuvis, vesdavo tikrai įdomias paskaitas apie jūsų šalies kultūrą, kalbą ir pan. Tai mane dar labiau sužavėjo“, – kodėl savanoriauti pasirinko Lietuvą įvardijo Katerina. Po studijų mergina nusprendė pasirinkti laisvus metus ir savanoriauti. Taip ji atsidūrė Dienos veiklos centre, kur dirba su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis. „Mano kaimynė buvo moteris, serganti Dauno liga. Man labai patiko su ja bendrauti, todėl norėjosi savanoriauti socialinėje srityje“, – atskleidė K. Chkhvimiani. Dienos veiklos centre savanorė padeda organizuoti veiklas, dalyvauja jose. „Mes šokame, dainuojame, dėliojame dėliones, žaidžiame įvairius žaidimus“, – vardino ji. Savanoriai gali ir patys inicijuoti veiklas, pasitardami su savo mentoriais. Katerina yra savanoriavusi ir ankščiau – Bulgarijoje kaip savanorė ji praleido du mėnesius. Merginos teigimu, savanorystė suteikia neįkainojamos patirties: „Esu aktyvi, todėl norėjau įgyti daugiau darbo patirties, plėtoti savo asmeninius įgūdžius.“ Katerina Dienos veiklos centre savanoriaus metus. „Po to turiu daug planų. Ką tiksliai veiksiu,nežinau, bet gali būti, kad tęsiu magistro studijas ir studijuosiu socialinį darbą“, – atskleidė pašnekovė.
Geresnį internetą kuria kartu
Kiekvienais metais vasario mėnesį minima Saugesnio interneto savaitę, kurios tikslas atkreipti bendruomenės dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Saugaus interneto savaitę Pranciškonų gimnazijos mokiniai dalyvavo įvairiose Saugesnio interneto dienos renginių veiklose, edukacinėse pamokose, žaidimuose, atliko testus. Gimnazijoje apsilankė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė Gitana Macienė. Ji penktokams papasakojo apie skaitmeninius iššūkius, bendravimo ir komunikavimo internete etiketą, apie grėsmes ir pavojus, apie melagingų naujienų įtaką mūsų kasdieniniame gyvenime ir asmens duomenų apsaugą. Įgytas žinias mokiniai pasitikrino dalyvaudami viktorinoje.
Edita MIEŽETIENĖ
Informacinių technologijų mokytoja
Pasirinko psichologijos studijas
Viktorija Elizabeta Lont turi pusiau nelietuviškas šaknis – jos tėvas kilęs iš Surinamo, esančio Pietų Amerikoje. Vis dėlto nuo gimimo iki dabar V. E. Lont gyvena Lietuvoje. Kelerius metus mergina gyveno Vilniuje, po to su tėvais ir dvyniu broliu persikėlė į Kretingą. Antroje klasėje pašnekovė pradėjo mokytis groti smuiku. Baigusi VIII klasę Pranciškonų gimnazijoje, mergina tęsė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kurioje tobulino muzikos žinias. Nors mokslai konservatorijoje sekėsi neblogai, tačiau V. E. Lont vėliau pasirinko psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ir šiuo metu yra antro kurso studentė. Nustebino krūvis „Pasirinkau mokytis Stasio Šimkaus konservatorijoje, nes norėjau rinktis muzikos kelią ir tapti profesionale“, – teigė mergina. Ji ir pasidžiaugė, ir stebėjosi, kad pavyko mokslus baigti gerais pažymiais, kadangi krūvis paaugliui, norinčiam tapti muzikantu, yra gana didelis. Žmogui, kuris stengiasi gerai mokytis, čia nėra lengva skirti laiko ir mokslams, ir muzikai. Jei žmogus pasirengęs mokytis tik muzikos, tada jis gali sau leisti mažiau laiko skirti mokslams. Viktorija Elizabeta norėjo palaikyti balansą tarp mokslų ir muzikos, kad galėtų įstoti ir į kitus universitetus, jei sugalvotų pakeisti savo planus. Merginai, skiriančiai laiko mokslams, konservatorijoje trūko stipresnio bendrojo lavinimo. „Dvyliktoje klasėje ėjau pas korepetitorius, nes turėjau spragų – manęs neišmokė to, ko reikėjo egzaminams, sakydavo, kad nereikia“, – atviravo mergina, sakanti, kad muzikos mokslų specialistai tikrai geri ir stiprūs. Iš pradžių kraštietė iš tiesų galvojo studijuoti muziką ir net turėjo dėstytoją, kuris norėjo su ja dirbti. Vėliau ji pradėjo galvoti, kad nori kažko naujo ir jautė, kad gali nepatikti toliau studijuoti muziką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir ten nesijaustų gerai. Taip pat konkurencija tarp smuikininkų yra didelė, tad jie dažnai jaučiasi labiau įsitempę ir priversti stengtis.
Atidaro jaunimo metus
2022-ieji yra paskelbti Lietuvos ir Europos jaunimo metais. Per juos didelis dėmesys bus skiriamas jaunimo politikai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Kretingoje jaunimo metai atidaryti vakar, vasario 24 d., jaunimo lyderių mokymais. Tema – jaunimo įgalinimas „Dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Praeitų metų gruodžio mėnesį 2022-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos jaunimo metais. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje ir Europoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo pilietinio aktyvumo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įvardijusi, kad pagrindinė jaunimo metų tema bus jaunimo įgalinimas. Šių metų atidarymo renginys įvyks Visagine, jauniausiame Lietuvos mieste. Per jį dalyviai galės išgirsti žinomų Lietuvos veikėjų ir jaunimo atstovų diskusijas, apie tai, ką reiškia būti jaunu žmogumi. Taip pat bus perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas iš Klaipėdos savivaldybės Marijampolės savivaldybei. Atidarys anksčiau „Kretingoje jaunimo metus atidarysime šiek tiek anksčiau, jie startavo vasario 24–25 d.“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Vakar Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyko jaunimo lyderių mokymai, per kuriuos buvo kalbama ne tik apie jaunimo įgalinimą, jaunimo lyderio vaidmenį, bet ir apie Kretingos rajono jaunimo centro viziją. Mokymuose dalyvavo 32 jaunuoliai iš Marijono Daujotos progimnazijos, iš Darbėnų, Vydmantų, Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Šiandien, vasario 25 d., pristatoma „Jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros Kretingos rajono savivaldybėje 2022–2024 m. galimybių studija“. „Į pristatymą pakvietėme ne tik jaunimą, bet ir su jaunimu dirbančius skirtingų įstaigų atstovus“, – teigė Jaunimo reikalų koordinatorė. Po studijos pristatymo vyks diskusijos apie Kretingos rajono politikos ateities viziją. „Taip pat su jaunimu kalbėsimės apie bendruomenines iniciatyvas, asmeninį tobulėjimą savanoriaujant ir t. t.“, – kalbėjo Inga. Šiais metais ne vienas renginys bus skiriamas jaunimo politikai. „Kovo 4 d. jungsimės prie visos Lietuvos ir Jaunimo metus oficialiai atidarysime Kretingoje“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė. Tądien Motiejaus Valančiaus bibliotekoje esančiose jaunimo erdvėse „Savas kampas“ ir Kretingos rajono švietimo centro jaunimo erdvėse „Tavo erdvė“ bus organizuojamos popietės su jaunimu, per kurias bus stebima tiesioginė transliacija iš Visagino. Kiek vėliau Kretingos kultūros centre vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ rodys naujausią savo spektaklį „Haroldas ir Modė”, per kurį džiaugsmingai ir jautriai papasakos istoriją apie aštuoniolikmečio Haroldo ir aštuoniasdešimtmetės Modės nuoširdžią draugystę.
„Kuprinės“ informacija
Nuo tortų kepimo iki DNA testų
Prieš 6-erius metus iš Lietuvos išvažiavusi kretingiškė Santa Staškutė Anglijoje įkūrė savo verslą ir dabar padeda žmonėms sužinoti, kaip geriau ir sveikiau gyventi. Be viso to, 24-erių metų mergina neapleido ir dar Lietuvoje atrasto savo talento kepti originalius tortus. Staigus sprendimas išvykti Šiuo metu Santa Londone studijuoja biologiją ir bioinformatiką. Tačiau savo kelią prieš šešerius metus mergina pradėjo Australijoje, kur gyveno daugiau kaip metus. Australijoje kretingiškė studijavo asmeninio trenerio kursą. „Gyvenimas ten geras, bet sunku, kai esi imigrantas ir tau suteikta viza turi daug limitų. Taip pat ten sunku sukurti savo verslą, kurį galima sieti su Europa ar kitomis šalimis. Bet užtat gražu pabuvoti“, – tikino pašnekovė. O iš Lietuvos mergina išvyko, nes jai norėjosi iššūkių, patirti kažko naujo, įdomaus: „Po mokyklos nusprendžiau persikelti į Australiją, keliauti po pasaulį ir nuo to viskas prasidėjo.“ Londone S. Staškutė atsidūrė, kuomet nusprendė studijuoti. „Norėjau studijuoti universitete, o Londone yra nuostabių universitetų, dalis mano šeimos taip pat gyveno ten, todėl buvo lengva nuspręsti, kur studijuoti“, – teigė ji. Sukūrė verslą Šiuo metu Londone biologiją ir bioinformatiką studijuojanti kretingiškė ten yra įkūrusi ir savo verslą. „Mano sritis fokusuojasi į genetiką ir privačią mediciną“, – paaiškino Santa. Prieš įkurdama savo verslą ji dirbo asmenine trenere. „Dabar turiu savo verslą: patariame ir parduodame DNA testus klinikoms ir įvairioms kompanijoms. Testuojame žmonių DNA ir padedame jiems sužinoti, kaip geriau ir sveikiau gyventi“, – kalbėjo Santa. DNA yra genetikos testas. „Šiuo testu galima atpažinti galimas įgimtas ligas, – paaiškino S. Staškutė ir tęsė mintį. – Konsultuoju įvairias klinikas, mitybos kompanijas, kaip būtų galima pagerinti jų klientų gyvenimą, kai turima tinkamos informacijos, išgaunamos iš žmogaus genetinio tyrimo.“ Iš pradžių mergina dirbo kitoje kompanijoje, o tik po to ėmėsi savo verslo. „Susipažinau su genetikos kompanijos savininku, pradėjome bendrauti, ir jis man pasiūlė dalyvauti keliuose bendruose projektuose. Tuomet, visko išmokusi, pradėjau dirbti savarankiškai“, – prisiminė ji.
Atskleidė viešojo kalbėjimo aspektus
Aktorė Virginija Kochanskytė jau daug metų vaidina teatre, skaito kūrinius renginiuose. Šiuo metu ji yra ir Klaipėdos universiteto docentė, filologijos ir teatro pagrindų studentus moko retorikos, su studentais kuria kompozicijas, fragmentiškai atskleidžia tam tikrų autorių kūrybą, ja dalijasi mokyklose. Aktorė atskleidė, kokie svarbiausi viešojo kalbėjimo aspektai ne tik skaitant pranešimus, bet ir vaidinant teatre. Svarbu žinoti, ką nori pasakyti Viešasis kalbėjimas svarbus, kad pavyktų pasidalinti norimomis mintimis su platesne auditorija. Pasak V. Kochanskytės, svarbu žinoti, ką norima pasakyti. Reikia įsivardinti, kas bus kalbama, kam, kokiu tikslu. Kalbant mintis reikia dėstyti sklandžiai, kad klausytojai gerai suprastų, ką norima pasakyti. Taip pat svarbu akcentuoti ir pabaigą, ji turi apibendrinti kalbą. Svarbu žinoti paskutinį sakinį, kuo baigsis tekstas. Tada sklandžiai dėstysis minčių seka. Esminius dalykus galima akcentuoti kelissyk. Taip pat svarbūs ir kiti elementai – kaip sulaikyti dėmesį. Tai galima padaryti pateikiant gyvenimišką pavyzdį, pajuokaujant. Taip klausytojas atpalaiduojamas. Kartais reikia sukrėsti, kad žmogus įsiklausytų. Ne mažiau svarbi ir išorė, kaip kalbėtojas atrodo. Rusų dramaturgas A. P. Čechovas yra pasakęs: „Žmogų sutinkame pagal išorę, o palydime pagal vidų. V. Kochanskytė antrino ir pridurė, kad kalbėtojui būtina apsvarstyti, ko jis siekia vienokia ar kitokia išore. „Kartais ir šokiruojanti išvaizda gali būti siekis atkreipti dėmesį, kvietimas dialogui. Kartais klausytojai gali tikėtis dvasinio ar rimto pokalbio. Kai ateina bravūriškai apsirengęs kalbėtojas, visi nustemba. Žmogus pajaučia kontrastą, tad geriau įsiklauso“, – tikino pašnekovė. Pasak aktorės, ne mažiau svarbu aiškiai tarti žodžius, raides, taisyklingai dėlioti sakinius, kad kalba būtų suprantama. Iš studentų tikimasi aukštų studijų vidurkių, turi nuolat tobulėti. „Nepakanka tik to, ką suteikia dėstytojai, privalai pats viskuo domėtis ir siekti savo tikslo“, – tikino mergina. Studijuojant ir dirbant laisvo laiko lieka nedaug. „Be šokių, dar mėgstu susitikti su draugais, vaikščioti po gamtą su savo augintiniu, taip pat žiūrėti tikromis istorijomis paremtus filmus ir komedijas”, – atskleidė pašnekovė.
Vaikystėje šokius pamilusi mergina šoka iki šiol
Margarita Rimaitė – jauna, energinga, kūrybinga, motyvuota asmenybė, save šokiui atidavusi jau 17 metų. Šiuo metu 20-metė Pranciškonų gimnazijos absolventė savo ateitį sieja su šokiu. Šeima palaikė Margarita studijuoja šokio subkultūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Klaipėdos fakultete. „Mokomės daug skirtingų žanrų: tautinių, klasikinių, šiuolaikinių, sportinių, istorinių, charakterinių šokių. Taip pat – ir pedagogikos, filosofijos, edukologijos”, – įvardijo ji. Paklausus apie mėgstamiausią šokių stilių ar žanrą, Margarita susimąstė ir teigė: „Sunku pasakyti. Man patinka charakteriniai šokiai, kai į tam tikro stiliaus, žanro šokį, pavyzdžiui, rusų liaudies, įkomponuojame klasikinių šokių elementų ir pan.“ Ją taip pat labai žavi ir šiuolaikinis šokis: „Juos pradėjau šokti tik universitete. Tokie šokiai man suteikia laisvės pojūtį.“ Nuspręsti, ką norėtų studijuoti, merginai nebuvo sunku. Ji sulaukė nemažai paramos iš savo šeimos, nes mama, tėvas ir senelis taip pat yra baigę šį fakultetą. „Jie patarė man, kad stočiau į šią specialybę Klaipėdoje“, – paaiškino studentė. Studijuoti LMTA šokius nėra lengva, keliami aukšti standartai. „Sunkiausia–fizinis pasirengimas, nes visą laiką reikia šokti, judėti, atlikti įvairias kompozicijas ir pan.“, – įvardino M. Rimaitė. Iš studentų tikimasi aukštų studijų vidurkių, turi nuolat tobulėti. „Nepakanka tik to, ką suteikia dėstytojai, privalai pats viskuo domėtis ir siekti savo tikslo“, – tikino mergina. Studijuojant ir dirbant laisvo laiko lieka nedaug. „Be šokių, dar mėgstu susitikti su draugais, vaikščioti po gamtą su savo augintiniu, taip pat žiūrėti tikromis istorijomis paremtus filmus ir komedijas”, – atskleidė pašnekovė.
Užrasojimai ir atleidimai
Kartais įsisukę į kasdienybės sraigtą nepastebim detalių. Tų detalių, kurios lydi kasdien. Atrodo, kad jos nieko nereiškia. Bet kartais jose slypi jausmų, mirksnių atspalviai. Tada sustingstam ir pastebim. Tos detalės įvairiai nuspalvina jausenas. Kiekvienąkart jos atrodo kitaip. Bet gyvos mums tampa tik pastebėtos. Kartais jas reikia pastebėti it pro aprasojusius akinius. Šis nuotraukų ciklas – pastebėjimai, kurie kasdien prasprūsta pro akis, dažnai lieka už gatvės fotografijos rėmų. Tai tarsi mūsų chaoso detalės, sujungiančios mus į vidinį kosmosą.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Svajonė yra savęs ieškojimo pradžia, eiga ir finišas
Visi mes bandome save atrasti, suprasti ir išsiaiškinti, koks mūsų tikslas. Kiekvieno ryto žvilgsnis į veidrodį ir klausimas, kokia viso šito prasmė, koks tikslas, NIEKADA neduos rezultatų. Kad gautum rezultatus, turi kažką daryti. Yra toks posakis „Neliūdėk dėl negauto rezultato iš to darbo, kurio tu nedarei“. Šitie žodžiai tinka viskam – nuo savęs radimo iki savo tikslų pasiekimo, įskaitant pažymius mokykloje. Šis pasaulis nėra skirtas duoti atsakymams, jis užduoda tūkstančius klausimų ir liepia patiems išsiaiškinti atsakymus. Jis nekiša pagalių į ratus, bet nutiesia kelią, kuriuo tu gali keliauti. Bet tada jūs klausiate: „O tai kodėl aš dabar negyvenu paties geriausio gyvenimo, kurį įsivaizduoju?“ Atsakymas paprastas ir gal net humoristiškai kvailas – jūs pats sau kišate pagalius į ratus. Kaip tai suprasti? Jūs tiesiog negirdite, ką jums sako jūsų pačių svajonė. Taip, pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie jums kiekvieną dieną sakys: „Tu to negali, tau tai neišeis, su tuo tu neišgyvensi.“ Tai tiesiog melas. Mes galime daug daugiau negu galvojame ir, jeigu sustosime čia ir klausysime PESIMISTŲ, o ne svajonės, tiesiog liksime dabar, kur esame. Liksime vieno milimetro atstumu nuo savo svajonės ir negirdėsim jos, nors ji ir rėktų mums į ausis. Daugybė talentingų žmonių yra prisiklausę tokių pesimistų ir yra tiesiog pavargę bandyti kažką pakeisti. Todėl jie pasiduoda ir plaukia pasroviui. Jeigu nori prarasti užsidegimą savo svajonei, papasakok ją žmogui, kuris mato pasaulį kaip vieną liniją.
|
|
