|
|
|
KuprinėDžiaugiasi sugrįžusi į Kretingą
25-erių kretingiškė Dovilė Tarasevičiūtė, mokydamasi Pranciškonų gimnazijoje, svarstė apie mokslus, susijusius su finansais, kadangi mėgo tiksliuosius mokslus. Taip pat manė, kad žais krepšinį, nes kurį laiką tuo laisvalaikiu užsiėmė. Vis dėlto mergina, būdama penkiolikos metų, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, bet po aštuonerių metų ji grįžo į gimtąjį kraštą. Įgijo patirties Išvykusi į užsienį D. Tarasevičiūtė mokėsi anglų kalbos, dirbo. Koledže (College of West Anglia) ji pasirinko verslo vadybą, nes manė, kad ši profesija gana paklausi, apima klientų aptarnavimą, restoranus, logistiką. Mokydamasi Dovilė tuo pačiu „kopė karjeros laiptais“ dirbdama viešbutyje. Po mokslų koledže, kretingiškė studijavo teisės bakalaurą universitete (Anglia Ruskin University). „Man labai patiko švietimo sistema. Turėjau laisvę interpretuoti įvairiuose darbuose, rašydama esė. Nors žmonių nuomonės atliktuose darbuose išsiskirdavo, tačiau visi būdavo teisūs. Džiaugiuosi, kad turėjau laisvę išreikšti save“, – apie studijas kalbėjo D. Tarasevičiūtė, sakydama, kad iki šiol nepamiršo įgytos patirties. Dėl asmeninių priežasčių grįžusi į Lietuvą ir apsigyvenusi gimtajame krašte Dovilė pajautė skirtumą – čia, pajūryje, mažiau šurmulio negu buvo užsienyje, daugelyje sričių – lėtesnis tempas, išskyrus darbą. „Užsienyje žmonės buvo labiau atsipalaidavę, linkę leisti laiką su draugais ar šeima, gyvenime mažiau rutinos. Čia, Lietuvoje, žmonės labiau pasinėrę į buitį“, – pastebėjimais dalinosi pašnekovė. Ji atviravo, kad norėtųsi susipažinti su kitais žmonėmis, pabendrauti.
Mažuose dalykuose slypi daug
Prasidėjus karui Ukrainoje, Vilniuje įvyko palaikymo Ukrainai akcija „Laisvė šviečia“. Jos metu eisenos dalyviai, pasidabinę Lietuvos ir Ukrainos atributika, nešini Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, žygiavo nuo Seimo iki Boriso Nemcovo skvero Vilniuje, kur vyko palaikymo akcijos koncertas.
Parengė Linas DAUGĖLA
Filmavosi laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Tomas Perkumas – aktyvus jaunuolis. Šiuo metu gimnazistas groja birbyne Kretingos meno mokykloje ir Klaipėdos krašto tautinių instrumentų orkestre „Trimitatis“. Taip pat vaikinas dalyvauja „Auksinio proto“ žaidimuose Kretingoje, laisvalaikiu domisi istorija ir muzika, dažnai dalyvauja įvairiuose projektuose, renginiuose, pats juos organizuoja. Visai neseniai dvyliktokas vyko į LRT transliuojamos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ filmavimą. – Jau ne pirmą kartą dalyvavai laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Kodėl nusprendei išbandyti savo jėgas ten? – Kiekvieną sekmadienį stebėdavau laidas, todėl nusprendžiau, kad ir pats norėčiau dalyvauti. Socialiniuose tinkluose pamačiau, kad vyksta atranka, tad nedelsdamas užpildžiau registracijos anketą. Visa tai įvyko prieš trejus metus. – Pasidalink savo pirmąja patirtimi laidoje. – Pirmą kartą filmuojantis buvo neįprasta labai greitai spausti mygtuką norint atsakyti, tačiau to galima greitai išmokti. Kai dalyvavau pirmą kartą, su manimi vyko visa klasė. Ji buvo nuostabi palaikymo komanda ir tai labai padėjo žaidžiant. Per filmavimą įdomu tai, kad, įsitraukus į žaidimą, nebejauti, jog tave stebi daugybė kamerų. – Šiemet ir vėl nusprendei filmuotis laidoje. Kas dabar lėmė tavo sprendimą? Kuo šis kartas skyrėsi nuo praėjusio dalyvavimo? – Mokausi dvyliktoje klasėje ir tai paskutiniai metai, kai galiu dalyvauti šiame nuostabiame projekte, tad net nedvejodamas nusprendžiau išnaudoti šansą. Kai prasidėjo karantinas, į filmavimus nebeįleisdavo daug žmonių, tad šįkart negalėjo atvykti didelė palaikymo komanda. Dėl šios priežasties žaidimai tampa mažiau emocingi, tačiau vis tiek įdomūs. – Ar manai, kad jaunam žmogui svarbu stengtis būti aktyviam ir save realizuoti įvairiose srityse? – Taip, manau, kad jaunas žmogus turi būti aktyvus, dalyvauti įvairiuose renginiuose, projektuose. Visa tai ugdo jauno žmogaus pasaulėžiūrą, žmogus gali atrasti patinkančias veiklas ir susieti ateities planus su jomis. – Kokiuose dar konkursuose dalyvavai šiemet? – Dalyvavau etninės kultūros olimpiadoje. Regioniniame etape laimėjau II vietą ir atstovausiu Žemaitijai respublikiniame etape. – Kokie tavo ateities planai? – Planuoju baigti gimnaziją ir universitete studijuoti politikos mokslus. --- Lietuvos tūkstantmečio vaikai – LRT visuomeninis TV projektas, V–XII klasių moksleivių žinių viktorina. Mokiniams pateikiami klausimai iš įvairių sričių (pvz., geografijos, biologijos, istorijos, literatūros, muzikos, politologijos). Klausimai apima ir bendrą žaidėjų išsilavinimą, jų pilietinį smalsumą, domėjimąsi šiandienos Lietuvos ir pasaulio aktualijomis.
Meninis skaitymas padeda nugalėti viešojo kalbėjimo baimę
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinės Karolinos Mažrimaitės tikinimu, meninio skaitymo konkursai padeda nugalėti viešojo kalbėjimo baimę. Tai įrodo ir tai, kad vienuoliktokė respublikiniame aktorės Undinės Nasvytytės meninio skaitymo konkurse laimėjo II vietą, o panašiuose konkursuose dalyvauja nuo pradinių klasių. Jaučia, kad tobulėja „Būtent šiame respublikiniame U. Nasvytytės meninio žodžio skaitymo konkurse dalyvavau pirmą kartą, pasiūlymą sudalyvauti gavau iš lietuvių kalbos mokytojos, tad su mielu noru sutikau. Na, o skaitovų konkursuose dalyvauju jau nuo pat pradinių klasių. Su kiekvienais metais jaučiu, kad tobulėju, o tai padeda man ne tik konkursuose, bet ir įvairiuose renginiuose, kuriuose reikia viešojo kalbėjimo“, – savo patirtimi dalijosi K. Mažrimaitė, pridūrusi, kad tokiuose konkursuose ji susiranda ir naujų draugų. Karoliną papildė ir ją konsultavusi lietuvių kalbos mokytoja Irutė Lapinskienė: „Meninio skaitymo konkursas lavina gebėjimą reikšti mintis vaizdinga kalba, ugdo iškalbą, dikciją, taisyklingą laikyseną, pasitikėjimą savimi, pagaliau skatina skaityti, moko elegancijos, sceninės elgsenos.“ K. Mažrimaitės teigimu, jaunuoliai noriai dalyvauja tokiuose konkursuose: „Sprendžiant pagal dalyvių skaičių, jaunimas noriai dalyvauja tokiuose konkursuose. Su kai kuriais pažįstamais juose susitinkame nuo seno ir kiekvienais metais pasiekiame vis aukštesnių rezultatų.“ Džiaugėsi laimėjimu Konkurse mergina skaitė V. Jasukaitytės „Baladę apie stovinčiąją ant tilto“. „Tai istorija apie merginą, kuri buvo palikta po pamokų, pykosi su savimi ir pyko ant muzikos mokytojo, kuris ją paliko po pamokų. Veiksmo kulminacijoje kažkas jos viduje sprogo ir ji džiaugėsi, kad pasiliko po pamokų. Ši tematika man priimtina, nes galiu įsijausti į kūrinį, lyg ta istorija būtų pasakojama apie mane“, – apibūdino vienuoliktokė. Rengiantis dalyvauti meninio skaitymo konkurse, anot I. Lapinskienės, sunkiausia – išsirinkti mokiniui labiausiai tinkantį ir patinkantį tekstą. „Išsirinkus tekstą aiškinamės jo prasmę, kirčiuojame, mokomės taisyklingos žodžių pabaigos tarties, jeigu reikia. Daug kartų skaitome, po to mokinys mokosi mintinai ir vėl repetuojame. Jei mokinys jaučia tekstą, belieka tik klausytis“, – apie pasirengimą konkursui kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja. Anot I. Lapinskienės, K. Mažrimaitė yra užsispyrusi ir kantri, energinga, savikritiška, imli naujovėms, savarankiška: „Manau, Karolina pataikė išsirinkti tektą. Tai buvo tarsi jos pačios mintys, todėl ir įtikino komisiją.“ Mergina labai džiaugėsi savo laimėjimu ir tikino, kad tai ją paskatino nesustoti: „Šis laimėjimas man neleidžia sustoti, motyvuoja ir ateityje dalyvauti konkursuose.“
Kai paukščiai grįžta į namus
Darbėnų gimnazija, vykdydama gamtosauginių mokyklų programą, vasarį–kovą suorganizavo akciją „Padovanok paukšteliams namus“, per kurią ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniai su savo tėvais ar globėjais gamino inkilus. Bendradarbiaudami su Darbėnų girininkijos girininku Simonu Popovu, ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Bitučių“ grupės vaikai ir gimnazijos IIG klasės mokiniai buvo išvykę į Mažučių kaimo mišką ir iškėlė inkilus mažiesiems mūsų bičiuliams – paukščiams. Emocija buvo nepakartojama: IIG klasės mokiniai, keldami inkilus, tarėsi su girininku, kuria kryptimi reikėtų įtvirtinti inkilus medžiuose, o ikimokyklinukai ne tik akimis sekė kiekvieno inkilo įkėlimą, bet ir iš girininko daug sužinojo apie paukščių gyvenimą. Miško gyventojams Darbėnų gimnazijos bendruomenė padovanojo daugiau kaip 40 inkilų.
Darbėnų gimnazijos gamtosauginio komiteto informacija
Jurgis Pabrėža abiturientės akimis
„Jurgis Pabrėža yra unikali asmenybė“, – taip vieną iškiliausių XIX a. švietėjų apibūdino Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Karolina Miežetytė. Ji, parengusi kūrybinį darbą apie šią asmenybę, laimėjo I vietą respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, taip pat pelnė dar du papildomus prizus. Esė, primenanti dienoraštį Abiturientė konkursui pateikė darbą ,,Pasivaikščiojimai Pabrėžos gatve“. „2021-ieji buvo paskelbti Jurgio Pabrėžos metais, todėl, kaip gimnazijos, kuri pavadinta šios asmenybės vardu, mokinė jaučiau pareigą labiau pasidomėti jo palikimu Kretingai ir atskleisti tai kūrybiniame darbe”, – kodėl pasirinko rašyti tokį darbą, įvardijo K. Miežetytė. Šiame konkurse, paskatinta savo lietuvių kalbos mokytojos Irutės Lapinskienės, mergina dalyvavo pirmą kartą. „Rašiau esė, kuri šiek tiek primena dienoraštį. Naujas pasakojimas prasideda pasivaikščiojimu J. Pabrėžos gatve ir vėliau mintys išplaukia į pasakojimus apie Pabrėžą. Šį darbą sudaro įvairios vizijos, apmąstymai, susipažįstama su Kretingos istorija, kuri susijusi su J. Pabrėža. Konkursui rengiausi ilgą laiką, todėl įgijau daug istorinės, kultūrinės, kūrybinės patirties“, – darbą apibūdino pašnekovė.
Tarptautiniai savanoriai renkasi ir Kretingą
Situacija dėl savanorystės mūsų rajone gerėja. Jaunimas vis dažniau renkasi savanorystę, o norinčių priimti savanorius įstaigų vis daugėja. Šiuo metu jau yra 6 akredituotos įstaigos, galinčios priimti savanorius Kretingos rajone, ir viena – Dienos veiklos centras, akredituotas priimti tarptautinius savanorius. Šiuo metu jame savanoriauja 23 metų mergina iš Sakartvelo Katerina Chkhvimiani, prieš kelias dienas atvyko ir savanorė iš Ukrainos. Sudomino lietuvių kalba Vos susitikus mergina nustebino: ji Lietuvoje – gana trumpą laiką, tačiau jau neblogai kalba ir supranta lietuvių kalbą. „Mano sesuo ir brolis dirbo Lietuvoje, brolis vis dar gyvena čia. Sesuo nuolat pasakodavo apie šią šalį, ir aš panorau atvažiuoti čia“, – pasakojo Katerina. Prieš pradėdama savanoriauti Dienos veiklos centre Kretingoje mergina į Lietuvą buvo atvykusi ir ankščiau. Ji Vilniuje lankė lietuvių kalbos kursus, kur ir pramoko mūsų kalbos. „Kai studijavau Sakartvele anglų kalbos bakalaurą, viena pasirenkamų kalbų buvo lietuvių. Lietuvių kalbą dėstė lietuvis, vesdavo tikrai įdomias paskaitas apie jūsų šalies kultūrą, kalbą ir pan. Tai mane dar labiau sužavėjo“, – kodėl savanoriauti pasirinko Lietuvą įvardijo Katerina. Po studijų mergina nusprendė pasirinkti laisvus metus ir savanoriauti. Taip ji atsidūrė Dienos veiklos centre, kur dirba su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis. „Mano kaimynė buvo moteris, serganti Dauno liga. Man labai patiko su ja bendrauti, todėl norėjosi savanoriauti socialinėje srityje“, – atskleidė K. Chkhvimiani. Dienos veiklos centre savanorė padeda organizuoti veiklas, dalyvauja jose. „Mes šokame, dainuojame, dėliojame dėliones, žaidžiame įvairius žaidimus“, – vardino ji. Savanoriai gali ir patys inicijuoti veiklas, pasitardami su savo mentoriais. Katerina yra savanoriavusi ir ankščiau – Bulgarijoje kaip savanorė ji praleido du mėnesius. Merginos teigimu, savanorystė suteikia neįkainojamos patirties: „Esu aktyvi, todėl norėjau įgyti daugiau darbo patirties, plėtoti savo asmeninius įgūdžius.“ Katerina Dienos veiklos centre savanoriaus metus. „Po to turiu daug planų. Ką tiksliai veiksiu,nežinau, bet gali būti, kad tęsiu magistro studijas ir studijuosiu socialinį darbą“, – atskleidė pašnekovė.
Geresnį internetą kuria kartu
Kiekvienais metais vasario mėnesį minima Saugesnio interneto savaitę, kurios tikslas atkreipti bendruomenės dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Saugaus interneto savaitę Pranciškonų gimnazijos mokiniai dalyvavo įvairiose Saugesnio interneto dienos renginių veiklose, edukacinėse pamokose, žaidimuose, atliko testus. Gimnazijoje apsilankė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnė Gitana Macienė. Ji penktokams papasakojo apie skaitmeninius iššūkius, bendravimo ir komunikavimo internete etiketą, apie grėsmes ir pavojus, apie melagingų naujienų įtaką mūsų kasdieniniame gyvenime ir asmens duomenų apsaugą. Įgytas žinias mokiniai pasitikrino dalyvaudami viktorinoje.
Edita MIEŽETIENĖ
Informacinių technologijų mokytoja
Pasirinko psichologijos studijas
Viktorija Elizabeta Lont turi pusiau nelietuviškas šaknis – jos tėvas kilęs iš Surinamo, esančio Pietų Amerikoje. Vis dėlto nuo gimimo iki dabar V. E. Lont gyvena Lietuvoje. Kelerius metus mergina gyveno Vilniuje, po to su tėvais ir dvyniu broliu persikėlė į Kretingą. Antroje klasėje pašnekovė pradėjo mokytis groti smuiku. Baigusi VIII klasę Pranciškonų gimnazijoje, mergina tęsė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kurioje tobulino muzikos žinias. Nors mokslai konservatorijoje sekėsi neblogai, tačiau V. E. Lont vėliau pasirinko psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ir šiuo metu yra antro kurso studentė. Nustebino krūvis „Pasirinkau mokytis Stasio Šimkaus konservatorijoje, nes norėjau rinktis muzikos kelią ir tapti profesionale“, – teigė mergina. Ji ir pasidžiaugė, ir stebėjosi, kad pavyko mokslus baigti gerais pažymiais, kadangi krūvis paaugliui, norinčiam tapti muzikantu, yra gana didelis. Žmogui, kuris stengiasi gerai mokytis, čia nėra lengva skirti laiko ir mokslams, ir muzikai. Jei žmogus pasirengęs mokytis tik muzikos, tada jis gali sau leisti mažiau laiko skirti mokslams. Viktorija Elizabeta norėjo palaikyti balansą tarp mokslų ir muzikos, kad galėtų įstoti ir į kitus universitetus, jei sugalvotų pakeisti savo planus. Merginai, skiriančiai laiko mokslams, konservatorijoje trūko stipresnio bendrojo lavinimo. „Dvyliktoje klasėje ėjau pas korepetitorius, nes turėjau spragų – manęs neišmokė to, ko reikėjo egzaminams, sakydavo, kad nereikia“, – atviravo mergina, sakanti, kad muzikos mokslų specialistai tikrai geri ir stiprūs. Iš pradžių kraštietė iš tiesų galvojo studijuoti muziką ir net turėjo dėstytoją, kuris norėjo su ja dirbti. Vėliau ji pradėjo galvoti, kad nori kažko naujo ir jautė, kad gali nepatikti toliau studijuoti muziką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir ten nesijaustų gerai. Taip pat konkurencija tarp smuikininkų yra didelė, tad jie dažnai jaučiasi labiau įsitempę ir priversti stengtis.
Atidaro jaunimo metus
2022-ieji yra paskelbti Lietuvos ir Europos jaunimo metais. Per juos didelis dėmesys bus skiriamas jaunimo politikai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Kretingoje jaunimo metai atidaryti vakar, vasario 24 d., jaunimo lyderių mokymais. Tema – jaunimo įgalinimas „Dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Praeitų metų gruodžio mėnesį 2022-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos jaunimo metais. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje ir Europoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo pilietinio aktyvumo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įvardijusi, kad pagrindinė jaunimo metų tema bus jaunimo įgalinimas. Šių metų atidarymo renginys įvyks Visagine, jauniausiame Lietuvos mieste. Per jį dalyviai galės išgirsti žinomų Lietuvos veikėjų ir jaunimo atstovų diskusijas, apie tai, ką reiškia būti jaunu žmogumi. Taip pat bus perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas iš Klaipėdos savivaldybės Marijampolės savivaldybei. Atidarys anksčiau „Kretingoje jaunimo metus atidarysime šiek tiek anksčiau, jie startavo vasario 24–25 d.“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Vakar Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvyko jaunimo lyderių mokymai, per kuriuos buvo kalbama ne tik apie jaunimo įgalinimą, jaunimo lyderio vaidmenį, bet ir apie Kretingos rajono jaunimo centro viziją. Mokymuose dalyvavo 32 jaunuoliai iš Marijono Daujotos progimnazijos, iš Darbėnų, Vydmantų, Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Šiandien, vasario 25 d., pristatoma „Jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros Kretingos rajono savivaldybėje 2022–2024 m. galimybių studija“. „Į pristatymą pakvietėme ne tik jaunimą, bet ir su jaunimu dirbančius skirtingų įstaigų atstovus“, – teigė Jaunimo reikalų koordinatorė. Po studijos pristatymo vyks diskusijos apie Kretingos rajono politikos ateities viziją. „Taip pat su jaunimu kalbėsimės apie bendruomenines iniciatyvas, asmeninį tobulėjimą savanoriaujant ir t. t.“, – kalbėjo Inga. Šiais metais ne vienas renginys bus skiriamas jaunimo politikai. „Kovo 4 d. jungsimės prie visos Lietuvos ir Jaunimo metus oficialiai atidarysime Kretingoje“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė. Tądien Motiejaus Valančiaus bibliotekoje esančiose jaunimo erdvėse „Savas kampas“ ir Kretingos rajono švietimo centro jaunimo erdvėse „Tavo erdvė“ bus organizuojamos popietės su jaunimu, per kurias bus stebima tiesioginė transliacija iš Visagino. Kiek vėliau Kretingos kultūros centre vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ rodys naujausią savo spektaklį „Haroldas ir Modė”, per kurį džiaugsmingai ir jautriai papasakos istoriją apie aštuoniolikmečio Haroldo ir aštuoniasdešimtmetės Modės nuoširdžią draugystę.
„Kuprinės“ informacija
|
|
