|
|
|
KuprinėAistrą barmeno profesijai puoselėja Olandijoje
Buvęs ilgametis Pranciškonų gimnazijos mokinių tarybos prezidentas 27-erių Laurynas Lazdauskas, baigęs bakalauro ir magistro studijas Lietuvoje, išvyko gyventi į Amsterdamą Olandijoje. Ten jaunuolis puoselėja savo aistrą barmeno profesijai, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Pasirinko gaisrinę saugą Baigęs gimnaziją Laurynas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (dabar – Vilnius TECH) Gaisrinę saugą. Po to baigė magistro studijas „Statybinės medžiagos ir produktai“. „Laisvų metų nesirinkau, nes nenorėjau sustoti, kadangi tai reikštų, jog nebaigsiu jokių mokslų. Tuo metu buvau užsivedęs mokytis ir tobulėti“, – kalbėjo Laurynas. Gaisrinės saugos studijų programą jaunuolis pasirinko, susižavėjęs ugniagesio gelbėtojo profesija. „Privalomąją praktiką atlikau Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, todėl kartu įgijau ir ugniagesio gelbėtojo profesiją“, – įvardijo kretingiškis. Magistro studijų pasirinkimas kiek kitoks – jaunuolis nutarė pažinti statybines medžiagas ir produktus. „Nusprendžiau rinktis šią sritį, nes pamačiau galimybę atlikti mokslinius tyrimus statybų sektoriuje. Visą gyvenimą žavėjausi tvarumo ir daugkartinio daiktų, produktų panaudojimo idėja, todėl atsiradus galimybei kurti kažką naujo ir tvaraus statybų sektoriuje, naudojant statybines atliekas, iš karto tuo pasinaudojau“, – apie magistro studijas pasakojo L. Lazdauskas. Sunkiausia – palikti Lietuvą Išvykti į Nyderlandus kretingiškis neplanavo. „Neplanavau išvykti, tačiau taip susiklostė aplinkybės ir atsirado galimybė išvykti, kuomet sutikau merginą, gyvenančią ten, be to, irgi lietuvę. Kaip mėgstu sakyti, žmonės į Amsterdamą atvykstą dėl trijų priežasčių: mokslai, darbas arba meilė. Mano buvo trečiasis variantas“, – gyvenimo pasikeitimą paaiškino jau trejus su puse metų Olandijoje gyvenantis Laurynas. Jaunuolis dėl tokio sprendimo nesigaili: „Mane čia sužavėjo liberalumas, neturiu problemų dėl kalbos, kadangi lengva susikalbėti anglų kalba. Man patinka ir miesto dydis, viskas pasiekiama dviračiu, tad esu suskaičiavęs, kad per metus greičiausiai numinu daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų“, – patirtimi dalijosi kretingiškis. Iš karto gyventi Olandijoje Laurynas nesiryžo, tad vasarą išvyko patyrinėti šalies, ten padirbėti. „Kadangi aptarnavimo sektoriuje sukuosi jau maždaug 9-erius metus, greitai ir lengvai gavau darbą viešbučio bare“, – apie savo gyvenimo pradžią Amsterdame pasakojo L. Lazdauskas, pridūręs, kad nuo to laiko ir dirba baruose. Kretingiškio tikinimu, jo emigracija į svečią šalį buvo lengvesnė negu daugumos kitų emigrantų: „Mano emigracija buvo daug lengvesnė negu daugelio kitų. Mano mergina čia gyveno jau 7 metus, todėl visi procesai vyko greičiau ir paprasčiau: leidimų, dokumentų tvarkymas, darbo paieškos, naujos aplinkos kūrimas.“ Jaunuoliui sunkiausia buvo palikti savo šalį: „Per daug myliu mūsų šalį. Šį sunkumą jaučiu ir dabar. Kitas sunkumas – kalba. Daugiausia valstybinių institucijų klausimais, nes kasdienybėje šios problemos nėra, visa komunikacija vyksta anglų kalba.“
Šviesotamsa
O ten kažkur esam mes. Atspindžiuose, nuogirdose, paraštėse, miestų atlapuose. Nematomi. Patys sau. Mes pasmerkti įšviesėti, mums neapsakomai rūpi švisti, šviesti kitiems, mus vargina tamsėjimas. Sizifiški šviesuliai. Vis kopiantys į kalvą. Jau be akmenų. Bet baisiausia, kad šviesotamsoj negalim atskirti, kada mumyse pavasaris, kada ruduo.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Įvyko lengvosios atletikos varžybos
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos (JPUG) stadione įvyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių lengvosios atletikos varžybos. Iš viso jose dalyvavo 111 mokinių. Per varžybas dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse: jaunių (gim. 2003–2004 m.), jaunučių (gim. 2005–2007 m.) ir vaikų (gim. 2008 m. ir jaunesni). 100 metrų bėgimo rungtyje dalyvavo 24 moksleiviai; 400 metrų bėgime – 27; 800 metrų – 28; šuolio į tolį rungtyje – 12; šuolio į aukštį – 18; rutulio stūmimo – 16 dalyvių. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti Kretingos sporto mokyklos įsteigtais medaliais.
Skatina jaunuolius įsidarbinti
Dažnas moksleivis vasarą renkasi dirbti, tačiau įsidarbinti būnant nepilnamečiu nėra taip paprasta. Norint paskatinti daugiau jaunuolių vasarą dirbti, praėjusių metų gegužę Kretingos rajono savivaldybėje startavo Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, kurioje praėjusiais metais dalyvavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Šios programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą vasarą, ne ugdymo proceso metu, skatinti ir didinti pagalbą jauniems žmonėms įgyjant praktinių įgūdžių. Programoje dalyvauti gali rajone besimokantys moksleiviai nuo 14 iki 18 metų, taip pat rajone veikiančios įmonės. „Mano nuomone, nepilnamečiui susirasti darbą nėra paprasta, tačiau ši programa šiek tiek lengvina įsidarbinimo galimybes. Mums didžiulę konkurenciją sukuria Palanga, Šventoji – kurortas suteikia patrauklesnes darbo sąlygas jaunimui. Vis dėlto tikiuosi, kad Kretingos rajono verslo įmonės atvers duris jaunimui ir suteiks galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir įgūdžių, kurių jiems prireiks ateityje integruojantis į darbo rinką“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Įgyvendinant programą taip pat siekiama skatinti bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis įmonėmis, organizacijomis, įtaigomis. „Šiais metais paviešinus informaciją apie programą, sulaukiau daug jaunimo, tėvų laiškų ir skambučių, su klausimais, kur galėtų įsidarbinti. Kol kas šiemet dar nė vienas darbdavys neišreiškė noro dalyvauti programoje, bet laiko dar yra. Tikiuosi, kad ir patys jaunuoliai ieškosis darbdavių ir siūlys jiems dalyvauti programoje“, – sakė I. Biliūnaitė-Rušinskė, akcentavusi, jog jaunas žmogus giminystės ryšiais negali būti susijęs su darbdaviu, kad nebūtų pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Praėjusiais metais programoje dalyvavo 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai. „Išbandyti save darbo rinkoje, įgyti patirties ir užsidirbti per vasarą jiems suteikė galimybę motelis-viešbutis ir kavinė Kretingoje UAB „Smagratis ir ko“, medinius langus ir karkasinius namelius Vydmantuose gaminanti įmonė UAB „Satus Baltic“ ir medienos įmonė UAB „Pajūrio medis LT“ Kūlupėnuose“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Ši programa vykdoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais, pasibaigus ugdymo procesui. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA.
„Kuprinės“ informacija
Kretingos jaunimas lankėsi Vilniuje
Aštuoniolika Kretingos rajono mokinių dalyvavo „Jaunimo dialogo konferencijoje“ Vilniuje. Šį renginį kuravo lektoriai Marius Ulozas ir Nerijus Miginis. Konferencijoje jaunuoliai pasidalino mintimis apie iššūkius, su kuriais susiduria savo krašte. Buvo sukurta erdvė skirtingų rajonų jauniems žmonėms ir su jais dirbantiems specialistams pabendrauti, pajausti, kad sprendimų priėmėjai girdi jų nuomonę. Į šį renginį susirinko moksleiviai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo mokiniai iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Salantų gimnazijos, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, juos lydėjo rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaite-Rušinskė. Moksleivius pasveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, jauniausias Lietuvos meras iš Trakų Marius Šatevičius ir „LiJOT“ (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) vadovas Domantas Katelė.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Gimnazistai „Erasmus+“ projekte Švedijoje
Grupė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III ir IV gimnazinės klasės mokinių ir mokytojų dalyvavo tarptautinio projekto „Erasmus+“ mobilumo užsiėmimuose Stokholme Švedijoje. Šio projekto tikslas – tobulinti mokinių ir mokytojų anglų kalbos žinias. Gimnazistai ir juos lydintys mokytojai savaitę praleido susipažindami su užsienio šalies gamtos, kultūros, švietimo ypatumais. Moksleiviai bendradarbiavo su Young Business Creatives (YBC) gimnazija. Čia jie buvo supažindinti su Švedijos ugdymo sistema, diskutavo apie Lietuvos ir Švedijos švietimo sistemos skirtumus, dalyvavo anglų kalbos, kūno kultūros pamokose, bendravo su mokiniais. Susitikime su YBC vadovais kretingiškiai sužinojo apie šios Švedijos mokymo įstaigos tikslus, pasiekimus, pristatė savo gimnaziją ir pasidžiaugė, kad švedams patiko gimnazijoje vykdomi projektai, renginiai. Be apsilankymų YBC gimnazijoje, kretingiškiai, vaikščiodami po senamiestį bei apžvelgdami Stokholmo panoramą naudojantis „Skyview“ pramoga, susipažino su Švedijos architektūra. Gimnazijos komanda buvo nuvykusi į karaliaus sodą (Kungsträdgården), kuriame tuo metu žydėjo sakurų alėja, aplankė daug kitų lankytinų vietų: karališkuosius rūmus, Vasa, nacionalinį, modernaus meno, fotografijos muziejus, Nobelio premijų laureatų pokylio vietą, Nobelio prizo muziejų. Anot mokinių, ši kelionė paliko puikius įspūdžius, nepamirštamą patirtį ir prisidėjo ne tik prie anglų kalbos, bet ir geografijos, istorijos žinių tobulinimo. Tokiomis kelionėmis Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija siekia paskatinti gimnazijos vardą garsinančius mokinius, kurie atstovavo gimnazijai rajono ir šalies konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Gimnazistams skamba paskutinis skambutis
Kretingos rajono gimnazijose skamba paskutinis skambutis. Šiais metais mokymo įstaigos sugrįžo prie įprastų tradicijų, kurių teko atsisakyti per COVID-19 pandemiją. Pranciškonų gimnazijoje jis nuskambėjo praėjusį penktadienį, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – vakar. Paskutinio skambučio šventės planuojamos ir kitose gimnazijose: Vydmantų, Salantų ir Darbėnų gimnazijose jos vyks šiandien, gegužės 27 dieną.
„Kuprinės“ informacija
Pirma psichologinė knyga – būnant 18-os metų
Arvydė Paulauskaitė – talentinga ir gabi Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė: būdama vos 18-os metų išleido savo pirmąją psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“. Domėjosi visada Merginai nuo pat mažens patiko psichologija, saviugda ir minčių galia. Daug metų ji kaupė žinias apie tai. Visas savo mintis užsirašydavo. Kartą, pasidalinusi su aplinkiniais savo užrašais, ji sulaukė didelio susidomėjimo. „Kai kurie akcentuodavo, kad įvairūs moksliniai tyrimai ir psichologiniai straipsniai, knygos yra sunkiai suprantami. Žmonės, perskaitę tokio žanro tekstus, ne tik sunkiai supranta juos ir nežino, kaip tai, ką perskaitė, pritaikyti. Mano tekstai buvo aiškūs ir su gairėmis, kaip tai taikyti“, – teigė pašnekovė. Padrąsinta aplinkinių, mergina išleido savo 31-os dienos iššūkio psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“. A. Paulauskaitė paaiškino, kodėl knygą rašė tokiu formatu: „Visų pirma, labai daug iššūkių yra kūnui, bet labai mažai sielai. Taip pat žmonės geriau įsisavina informaciją ne tik, kai skaito, bet ir rašo, atlieka tam tikras užduotis.“ Mergina nepamiršo ir neskaitančiųjų: ji tikino, kad kai kuriems yra sunku perskaityti net vieną knygos puslapį. Todėl saviugdos knygoje yra nedaug teksto, tačiau jis – aiškus ir įdomus. Jaunoji rašytoja norėtų, kad jos skaitytojas būtų greitai įtrauktas ir sudomintas jos knyga.
Pėdsakus kasdienybėje paliekanti kūryba
Dažnai atrodo, kad dienos bėga akimirksniu. Nepastebimai liejasi į savaites, mėnesius ir, nors tu ką, kartais tiesiog negalime įvardinti, ką reikšmingo per tą laiką nuveikėme. Išliekamuosius pėdsakus kasdienybėje palieka kūryba. Ji neprivalo būti nei didi, nei pastebėta, svarbiausia – pats procesas, kuris teikia žmogui galimybę išsilieti, pabėgti ar atsipalaiduoti. Savo kūrybinio gyvenimo potyriais pasidalino Vydmantų gimnazijos XII klasės mokinė jaunoji menininkė Beta Rogačiovaitė ir etikos mokytoja poetė Irena Grabienė. Akstinas kurti Beta tapyti pradėjo Kretingos meno mokykloje, maždaug prieš dešimt metų. Iš pradžių tapyti merginai buvo tik pareiga, pamokos užduotis, tačiau vėliau pradėjus labiau domėtis meno pasauliu ir tapyba, tai jai tapo mėgstamiausiu užsiėmimu, su kuriuo dabar nori sieti savo ateitį. Tapyti ir kurti moksleivę skatina pačios noras prasmingai praleisti laisvalaikį, taip pat patinka kitų žmonių reakcija į darbus. Beta jaučiasi motyvuota, kai žmonės pakomentuoja ar grožisi jos darbais. Ji tiki, kad kūrybos prasmė yra sukelti žmogui emociją, nesvarbu, kokia ji būtų. Poetė I. Grabienė pritarė, kad kurti skatina artimų žmonių, šeimos, kolegų vertinimai: „Jie – mano skaitytojai ir kritikai. Jaučiu, kad mano eilėraščiai apsigyvena kitų žmonių širdyse, o tai skatina dar daugiau rašyti. Kūryba – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ji kelia sumaištį mano galvoje tol, kol neužrašau. Ji kyla impulsyviai, iš nugirstos frazės, pamatyto vaizdo, gamtos grožio ir panašiai. Netgi tada, kai dirbu kasdienius darbus, būna, mintis atbėga netikėtai.“ Tinkamas laikas ir turinys Kiekvienas kūrėjas ar menininkas yra unikalus savo kūrybos raiškos erdve. Nuo aplinkos gali priklausyti patys kūriniai, bet gali būti ir atvirkščiai. „Kasdien kūrybai laiką paskirstau įvairiai, kartais, atrodo, per parą neužtenka 24 valandų, nes praleidžiu visą dieną dirbtuvėje, o kartais kūrybą į šalį nustumia kitos kasdienės veiklos. Esu linkusi kūrybinį laiką matuoti ne valandomis, o atlikto darbo rezultatu, nes kartais galiu darbą užbaigti per kelias valandas, o kartais tam prireikia ir kelių mėnesių“, – sakė B. Rogačiovaitė. Savo darbuose ji vaizduoja buitišką, kasdienę aplinką, dalykus, kurie yra kiekvienam artimi, paprasti, tačiau ne visiems pastebimi. ,,Man patinka vaizduoti paprastas, netikėtas akimirkas, kurios niekam neatrodo ypatingos tol, kol nebūna nutapytos“, – kalbėjo ji.
Mamoms – muzika, pusryčiai, gėlės ir meilė
|
|
