|
|
|
KuprinėRutina ir sportas prasmingai vasarai
Atėjus vasarai kiekvieno jaunuolio kasdienybė pasikeičia. Nebėra mokslų, atsiranda gausa laisvo laiko ir galimybių, kaip jį galima praleisti. Dažnas jaunuolis imasi sezoninio darbo, dėl kurio kinta gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Atsiranda rutinos ir sveikos gyvensenos palaikymo būtinybė. Kodėl šie dalykai jaunuolio gyvenime yra svarbūs, atsakė Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Karolina Skominienė. Dienotvarkės nauda Turbūt pastebėjote kokį stresą ir susierzinimą patiriate, kai jūsų diena tampa chaotiška, neorganizuota. Turėdami dienotvarkę jūs iš anksto žinosite, kad turite skirti tam tikrą laiką tam tikrai užduočiai atlikti, ir bus mažesnė tikimybė, kad nereikšmingi ir neplanuoti darbai išmuš jus iš vėžių ir nepadarysite būtinų užduočių. „Tai veiks ypač gerai, kai tai taps jūsų įpročiu“, – akcentavo specialistė. Dienotvarkė neleidžia patekti į stresą keliančias situacijas, nes visada žinosite, kur ir kada turite būti, ką būtina atlikti ir kad viskas vyksta pagal planą. Ši rutinos savybė tokia gera, kad taikoma sergantiems bipoliniu sutrikimu, esant perdegimo sindromui. Dienotvarkė ne tik padeda padaryti daugiau užduočių per dieną, bet ir turėti daugiau laisvo laiko, išnaudoti jį kokybiškesniam poilsiui. „Rutina taip pat padeda spręsti mitybos problemas, atsiranda aiškus laikas valgymui, reguliariai valgant nepristigsite energijos“, – akcentavo K. Skominienė. Kas rutinoje svarbiausia Kiekvienas dirbantysis, besimokantis asmuo privalo sureguliuoti savo gyvenimo režimą: rytą dirbti-mokytis, o vakare ilsėtis. Tinkamas gyvenimo režimas yra darbas–poilsis–miegas. Auksinė taisyklė „8–8–8“ neleis supainioti asmeninių poreikių su darbiniais. Sveikatingumo specialistė teigė, kad į savo rutiną būtiną įtraukti fizinį aktyvumą, nes mūsų kasdienybėje vyrauja pasyvios veiklos, vis mažiau judame. Mankštą atlikti būtina bent du kartus per savaitę. „Pasak psichologų, rutinos laikymasis sukuria saugumo ir užtikrintumo jausmus. Labai svarbu palaikyti socialinius poreikius – bendrauti, veikti, dirbti, sveikai maitintis, skirti laiko sau ir savo pomėgiams“, – prioritetus išskyrė K. Skominienė. Planuojant dienotvarkę reikėtų dieną susidėlioti nuo svarbiausių prioritetų ir paskirstyti veiklas rytą, dieną, vakarą. Planuojant rekomenduojama išskirti keturis poreikius: biologinius, dalykus, būtinus pragyvenimui, lavinančias veiklas, malonumus ir pramogas. Visi esame skirtingi, todėl dienotvarkė atspindi mūsų prioritetus ir tikslus.
Kartenoje svečiavosi projekto partneriai
Birželio pradžioje Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre svečiavosi tarptautinio projekto „How to survive in nature“ partneriai iš Turkijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Portugalijos. Svečius iš užsienio pasveikino mokyklos direktorė Laima Mačernienė, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė. Aptarė veiklas... „Erasmus+“ projektas Kartenos mokykloje vyksta jau nuo 2019 metų. Jo pabaiga buvo planuota 2021 metais, bet dėl pandemijos projektas buvo pratęstas iki 2022 m. „Susitikimas Kartenoje buvo paskutinis, baigiamasis, skirtas ir veikloms apibendrinti“, – teigė šio projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė. Kartenoje įvykusio projekto „How to survive in nature“ tema buvo menai ir amatai. Projektas turėjo du tikslus: pasidalinti idėjomis, metodais, praktinių veiklų pavyzdžiais vedant dailės, technologijų pamokas lauke ar naudojant jose gamtinius išteklius. Taip pat supažindinti svečius su Lietuva, jos žmonėmis, kultūra, istorija ir tradicijomis. ... ir susipažino Svečiai iš arčiau pamatė Kartenos mokyklą, jos veiklą, susipažino su Lietuvos švietimo sistema. Lankėsi pamokose, dalyvavo praktinėse veiklose, kurias vedė dailės ir technologijų mokytoja Indrė Paulienė. Projekto partneriai taip pat aplankė Kartenos piliakalnį, pabuvojo Kretingoje, Palangoje, Klaipėdoje, Plateliuose. „Plateliuose dalyvavome botanikos sodo, gintaro, medaus, saldainių gaminimo edukacijose. Buvo puiki nacionalinė vakaronė su žemaitiškais valgiais, žaidimais, dainomis“, – įvardijo J. Lisauskienė. Didžiausias iššūkis buvo, kaip per tokį trumpą laiką įdomiai pristatyti, parodyti visą Lietuvos kraštą, kad svečiai išsivežtų geriausius įspūdžius ir kad norėtų grįžti dar ne vieną kartą. J. Lisauskienės teigimu, prie šio projekto organizavimo ir realizavimo prisidėjo visa mokyklos bendruomenė. „Nebuvo nė vieno, kuris nebūtų turėjęs savo įsipareigojimo“, – apibendrino J. Lisauskienė.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narėImprovizacija, akimirkai sustabdžiusi Kretingą
Miesto šventę Kretingoje užbaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai, kurie savo improvizuotu šokiu ir muzika sekmadienio vakarą kretingiškius paskatino akimirkai sustoti. Kuria veiksme Sekmadienį miesto Rotušės aikštėje savo pasirodymą surengė LMTA šiuolaikinio šokio bei muzikos studentai. „Mus pakvietė pasirodyti Kretingoje ir mes sutikome. Prieš tai improvizacijas rodėme Klaipėdoje, taip pat yra tekę jas atlikti ir Dūmų fabrike Vilniuje“, – sakė 22-ejų studentė Dominyka Markevičiūtė. Šokėjus pakvietė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė: „Esu mačiusi jų pasirodymą, kuris mane labai sužavėjo. Nusprendžiau pasiūlyti jiems atvykti į Kretingą.“ LMTA studentai Rotušės aikštėje surengė daugiau kaip valandą trukusias improvizacijas. Improvizacijos konkrečios minties neturėjo. „Improvizacija, jos kūryba vyksta veiksmo metu. Ką jaučiame, galvojame, tą ir šokame. Viskas labai abstraktu“, – improvizacijas apibūdino Dominyka. Ją papildė ir 21-erių šokėja Emilija Karosaitė: „Viskas prasideda nuo vieno žmogaus. Improvizacijoje rezonuoja jo patirtys, išgyvenimai, jausmai. Tačiau visa tai susilieja į vieną visumą ir rezultato niekas negali nuspėti.“ Paklaustos, kaip studentams sekasi improvizuoti, jos tikino, kad per kurį laiką jau atsirado bendras ryšys. „Kartu su džiazo grupe ir savo kurso draugais improvizuojame nuo rugsėjo mėnesio, turėjome ir keletą repeticijų. Manau, kad jau jaučiamas tarpusavio ryšys“, – kalbėjo D. Markevičiūtė. „Per improvizaciją yra priimami tam tikri choreografiniai sprendimai, viskas daroma spontaniškai, todėl reikia daug žinių ir įgūdžių. Improvizuojant galima šokti kaip visi komandos nariai arba, atvirkščiai, priimti sprendimą ir tapti tuo, kuris perima iniciatyvą, savo sprendimais išsiskiria ir panašiai. Kontrastavimas yra labai įdomus dalykas“, – apie improvizacijų ypatumus kalbėjo Emilija. Šokant labai svarbu matyti ir jausti vienas kitą. „Turime stebėti, kokius judesius atlieka kiti šokėjai, kartu kurti kompozicijas. Kadangi čia improvizuoja ir džiazo grupė, turime sugebėti prisitaikyti ir vieni prie kitų“, – iššūkius įvardijo Dominyka, pridūrusi, kad improvizacija įdomi tuo, kad niekada nežinai, kas gausis, o tai – intriguoja. Kurti improvizacijas kilo pačių studentų iniciatyva. „Vieną kartą mūsų paprašė parengti pasirodymą, tuomet kilo mintis rengti būtent tokias improvizacijas“, – atskleidė D. Markevičiūtė.
Tapo tarptautinio dailės konkurso prizininke
Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinė 14-metė Lavija Kusaitė tapo Druskininkuose įvykusio X tarptautinio vaikų ir jaunimo dailės konkurso „Čiurlionio krašto spalvos“ prizininkė – piešusi tema „Angelų takais“ Pranciškonų gimnazijoje besimokanti Lavija užėmė II vietą. Tai – pirmasis ir gana sėkmingas L. Kusaitės konkursas, nuo kitų besiskiriantis tuo, kad jo dalyviai gyvai tapo vietoje, be išankstinių eskizų, konkurso organizatorių nurodytą laiką. „Žinoma, prieš konkursą nagrinėjome M. K. Čiurlionio kūrybą, jo dailės darbų spalvų paletę, – L. Kusaitės mokytoja Rūta Šulskienė neslėpė, kad mergaitė – talentinga, jai sekasi visos dailės disciplinos. – Visų pirma, Laviją reikėtų pagirti už drąsą išvažiuoti, mokėjimą susikaupti – tapyti reikėjo dvi dienas, vaikai dirbo apie 10 valandų, o darbus vertino išskirtinai kompetentinga komisija, kuri nežinojo, kieno darbą vertina – vaikų piešiniai buvo tik su kodais. Todėl galime drąsiai teigti, kad konkursas vyko labai skaidriai.“ Mokytoja apgailestavo tik dėl vieno – kad komisijos nariai nekomentavo, už ką ir kodėl skyrė prizinę vietą: „Būtų įdomu išgirsti komentarus, bet, manau, kad Lavija pripažinimo sulaukė už kompoziciją, darbo lengvumą, kurio suteikė pasirinktos spalvos.“ Lavija teigė, kad jai buvo malonu sužinoti tapus konkurso prizininke: „Esu patenkinta savo darbu. Viskas pavyko, kaip ir tikėjausi. Mane žavi dailė, ir tai darau ne iš pareigos.“ Didelė staigmena merginai buvo, kai M. K. Čiurlionio muziejuje jai buvo leista prisiliesti prie originalios M. K. Čiurlionio dažų paletės. Tapyti gyvai L. Kusaitė ryžosi ir per Kretingos miesto šventę surengtoje vakaro improvizacijoje Rotušės aikštėje.
„Kuprinės“ informacija
Būgnininkus motyvuoja ir išvykos, ir laimėjimai
Gera nuotaika mokslo metus baigė Kretingos meno mokyklos Pučiamųjų skyriaus mušamųjų instrumentų mokiniai ir jų mokytojas Viačeslavas Krasnopiorovas: perkusininkus sėkmė lydėjo keliuose konkursuose, dalyvauta įvairiuose renginiuose, kas, mokytojo pastebėjimu, motyvuoja mokytis, siekti rezultatų. V. Krasnopiorovo vadovaujami mokiniai ne per seniausiai pabuvojo Šiauliuose, kur dalyvavo VIII tarptautiniame mušamųjų instrumentų festivalyje „Ritmas kitaip“, kurį suorganizavo Šiaulių I muzikos mokykla. Kretingiškiai ne tik koncertavo šioje muzikos mokykloje, bet ir Šiaulių miesto erdvėse, dalyvavo eisenoje tarp 130 būgnininkų iš įvairių Lietuvos miestų – be šiauliškių ir kretingiškių, festivalyje pasirodė Klaipėdos, Kuršėnų, Vilniaus, Šilalės, Utenos ir kitų miestų, rajonų mokiniai. „Turėjome galimybę pamatyti kitus kolektyvus, įsivertinti save, o tai – motyvuoja mokinius“, – neabejojo V. Krasnopiorovas, kuris kartu su kolegomis iš Klaipėdos Ingrida Spalinskaite ir Viliumi Matijošaičiu Eduardo Balsio menų gimnazijoje surengė I respublikinį perkusininkų konkursą jau mirusiam būgnininkui Pranui Dovydaičiui atminti. Jame dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos mušamųjų ansamblis ir solistai: ansamblis užėmė II v., tarp solistų I v. pelnė Vilius Kontrimas ir Lukas Kindurys, II v. užėmė Tajus Smilingis, III v. laimėtoju tapo Gervydas Kulvietis. „Konkursas buvo įdomi patirtis, teko atlaikyti didelį konkurenciją – dalyvavo 90 būgnininkų, meno, muzikos mokyklų ansambliai atliko rimtą programą“, – V. Krasnopiorovas pasidžiaugė, kad renginys pavyko, kad buvo gausiai norinčiųjų jame dalyvauti – dalyvių geografija apėmė ne tik Klaipėdą, bet ir Šiaulius, Trakus, Kauną, Vilnių, ir tai skatina pagalvoti apie tradicinį renginį.
Aistrą barmeno profesijai puoselėja Olandijoje
Buvęs ilgametis Pranciškonų gimnazijos mokinių tarybos prezidentas 27-erių Laurynas Lazdauskas, baigęs bakalauro ir magistro studijas Lietuvoje, išvyko gyventi į Amsterdamą Olandijoje. Ten jaunuolis puoselėja savo aistrą barmeno profesijai, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Pasirinko gaisrinę saugą Baigęs gimnaziją Laurynas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (dabar – Vilnius TECH) Gaisrinę saugą. Po to baigė magistro studijas „Statybinės medžiagos ir produktai“. „Laisvų metų nesirinkau, nes nenorėjau sustoti, kadangi tai reikštų, jog nebaigsiu jokių mokslų. Tuo metu buvau užsivedęs mokytis ir tobulėti“, – kalbėjo Laurynas. Gaisrinės saugos studijų programą jaunuolis pasirinko, susižavėjęs ugniagesio gelbėtojo profesija. „Privalomąją praktiką atlikau Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, todėl kartu įgijau ir ugniagesio gelbėtojo profesiją“, – įvardijo kretingiškis. Magistro studijų pasirinkimas kiek kitoks – jaunuolis nutarė pažinti statybines medžiagas ir produktus. „Nusprendžiau rinktis šią sritį, nes pamačiau galimybę atlikti mokslinius tyrimus statybų sektoriuje. Visą gyvenimą žavėjausi tvarumo ir daugkartinio daiktų, produktų panaudojimo idėja, todėl atsiradus galimybei kurti kažką naujo ir tvaraus statybų sektoriuje, naudojant statybines atliekas, iš karto tuo pasinaudojau“, – apie magistro studijas pasakojo L. Lazdauskas. Sunkiausia – palikti Lietuvą Išvykti į Nyderlandus kretingiškis neplanavo. „Neplanavau išvykti, tačiau taip susiklostė aplinkybės ir atsirado galimybė išvykti, kuomet sutikau merginą, gyvenančią ten, be to, irgi lietuvę. Kaip mėgstu sakyti, žmonės į Amsterdamą atvykstą dėl trijų priežasčių: mokslai, darbas arba meilė. Mano buvo trečiasis variantas“, – gyvenimo pasikeitimą paaiškino jau trejus su puse metų Olandijoje gyvenantis Laurynas. Jaunuolis dėl tokio sprendimo nesigaili: „Mane čia sužavėjo liberalumas, neturiu problemų dėl kalbos, kadangi lengva susikalbėti anglų kalba. Man patinka ir miesto dydis, viskas pasiekiama dviračiu, tad esu suskaičiavęs, kad per metus greičiausiai numinu daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų“, – patirtimi dalijosi kretingiškis. Iš karto gyventi Olandijoje Laurynas nesiryžo, tad vasarą išvyko patyrinėti šalies, ten padirbėti. „Kadangi aptarnavimo sektoriuje sukuosi jau maždaug 9-erius metus, greitai ir lengvai gavau darbą viešbučio bare“, – apie savo gyvenimo pradžią Amsterdame pasakojo L. Lazdauskas, pridūręs, kad nuo to laiko ir dirba baruose. Kretingiškio tikinimu, jo emigracija į svečią šalį buvo lengvesnė negu daugumos kitų emigrantų: „Mano emigracija buvo daug lengvesnė negu daugelio kitų. Mano mergina čia gyveno jau 7 metus, todėl visi procesai vyko greičiau ir paprasčiau: leidimų, dokumentų tvarkymas, darbo paieškos, naujos aplinkos kūrimas.“ Jaunuoliui sunkiausia buvo palikti savo šalį: „Per daug myliu mūsų šalį. Šį sunkumą jaučiu ir dabar. Kitas sunkumas – kalba. Daugiausia valstybinių institucijų klausimais, nes kasdienybėje šios problemos nėra, visa komunikacija vyksta anglų kalba.“
Šviesotamsa
O ten kažkur esam mes. Atspindžiuose, nuogirdose, paraštėse, miestų atlapuose. Nematomi. Patys sau. Mes pasmerkti įšviesėti, mums neapsakomai rūpi švisti, šviesti kitiems, mus vargina tamsėjimas. Sizifiški šviesuliai. Vis kopiantys į kalvą. Jau be akmenų. Bet baisiausia, kad šviesotamsoj negalim atskirti, kada mumyse pavasaris, kada ruduo.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
Įvyko lengvosios atletikos varžybos
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos (JPUG) stadione įvyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių lengvosios atletikos varžybos. Iš viso jose dalyvavo 111 mokinių. Per varžybas dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse: jaunių (gim. 2003–2004 m.), jaunučių (gim. 2005–2007 m.) ir vaikų (gim. 2008 m. ir jaunesni). 100 metrų bėgimo rungtyje dalyvavo 24 moksleiviai; 400 metrų bėgime – 27; 800 metrų – 28; šuolio į tolį rungtyje – 12; šuolio į aukštį – 18; rutulio stūmimo – 16 dalyvių. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti Kretingos sporto mokyklos įsteigtais medaliais.
Skatina jaunuolius įsidarbinti
Dažnas moksleivis vasarą renkasi dirbti, tačiau įsidarbinti būnant nepilnamečiu nėra taip paprasta. Norint paskatinti daugiau jaunuolių vasarą dirbti, praėjusių metų gegužę Kretingos rajono savivaldybėje startavo Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, kurioje praėjusiais metais dalyvavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Šios programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą vasarą, ne ugdymo proceso metu, skatinti ir didinti pagalbą jauniems žmonėms įgyjant praktinių įgūdžių. Programoje dalyvauti gali rajone besimokantys moksleiviai nuo 14 iki 18 metų, taip pat rajone veikiančios įmonės. „Mano nuomone, nepilnamečiui susirasti darbą nėra paprasta, tačiau ši programa šiek tiek lengvina įsidarbinimo galimybes. Mums didžiulę konkurenciją sukuria Palanga, Šventoji – kurortas suteikia patrauklesnes darbo sąlygas jaunimui. Vis dėlto tikiuosi, kad Kretingos rajono verslo įmonės atvers duris jaunimui ir suteiks galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir įgūdžių, kurių jiems prireiks ateityje integruojantis į darbo rinką“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Įgyvendinant programą taip pat siekiama skatinti bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis įmonėmis, organizacijomis, įtaigomis. „Šiais metais paviešinus informaciją apie programą, sulaukiau daug jaunimo, tėvų laiškų ir skambučių, su klausimais, kur galėtų įsidarbinti. Kol kas šiemet dar nė vienas darbdavys neišreiškė noro dalyvauti programoje, bet laiko dar yra. Tikiuosi, kad ir patys jaunuoliai ieškosis darbdavių ir siūlys jiems dalyvauti programoje“, – sakė I. Biliūnaitė-Rušinskė, akcentavusi, jog jaunas žmogus giminystės ryšiais negali būti susijęs su darbdaviu, kad nebūtų pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Praėjusiais metais programoje dalyvavo 3 Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai. „Išbandyti save darbo rinkoje, įgyti patirties ir užsidirbti per vasarą jiems suteikė galimybę motelis-viešbutis ir kavinė Kretingoje UAB „Smagratis ir ko“, medinius langus ir karkasinius namelius Vydmantuose gaminanti įmonė UAB „Satus Baltic“ ir medienos įmonė UAB „Pajūrio medis LT“ Kūlupėnuose“, – įvardijo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Ši programa vykdoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais, pasibaigus ugdymo procesui. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA. --- KAIP GALIMA DALYVAUTI PROGRAMOJE: jauni žmonės, susitarę su būsimu darbdaviu ar darbdaviai, susitarę su jaunu žmogumi, turi suderinti dalyvavimą Programoje ir registruotis pas Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę elektroniniu paštu jaunimas@kretinga.lt . Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunus žmones. Maksimali kompensavimo trukmė vienam įdarbintam jaunam žmogui yra 2 mėnesiai, dirbant 40 valandų per savaitę. Jei jaunas žmogus dirba mažiau negu 40 valandų per savaitę, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tačiau tik programos įgyvendinimo laikotarpiu, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas ir kompensacijos suma vienam įdarbintam jaunam žmogui per visą įdarbinimo laikotarpį einamaisiais kalendoriniais metais negali viršyti 1 MMA.
„Kuprinės“ informacija
Kretingos jaunimas lankėsi Vilniuje
Aštuoniolika Kretingos rajono mokinių dalyvavo „Jaunimo dialogo konferencijoje“ Vilniuje. Šį renginį kuravo lektoriai Marius Ulozas ir Nerijus Miginis. Konferencijoje jaunuoliai pasidalino mintimis apie iššūkius, su kuriais susiduria savo krašte. Buvo sukurta erdvė skirtingų rajonų jauniems žmonėms ir su jais dirbantiems specialistams pabendrauti, pajausti, kad sprendimų priėmėjai girdi jų nuomonę. Į šį renginį susirinko moksleiviai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo mokiniai iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Salantų gimnazijos, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, juos lydėjo rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaite-Rušinskė. Moksleivius pasveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, jauniausias Lietuvos meras iš Trakų Marius Šatevičius ir „LiJOT“ (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) vadovas Domantas Katelė.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
