|
|
|
KuprinėProtmūšiu moko drąsos kovoti už savo laisvę
Vasario 13 d. įvyko Pranciškonų gimnazijos tėvų atstovybės organizuotas tradicinis, visą bendruomenę suburiantis protų mūšis, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Tai – devintasis protų mūšis, kuriame šiemet dalyvavo 24 komandos, iš viso – 175 dalyviai. Jas sudarė vienas mokytojas, po tris tėvus ir mokinius. Laukia nekantraudami Pirmos vietos nugalėtoja tapo „Vieversių” komanda, sudaryta VIIc klasės bendruomenės, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta pereinamoji protų mūšio taurė, klasės kelionė ir rėmėjų prizai. Komandoms, iškovojusioms II ir III vietas, taip pat buvo įteikti medaliai ir rėmėjų prizai, nominuoti ir rėmėjų dovanomis apdovanoti tautiškiausiai pasipuošę žaidėjai. „Šiame protmūšyje dalyvauju trečią kartą. Jis man reiškia labai daug, nes juose dalyvauju nuo pat penktos klasės, kuomet pradėjau lankyti šią gimnaziją. Vos tik ateina vasaris, nekantrauju, kada galėsime į jį registruotis. Dalyvavimas jame man sukelia daugybę emocijų, juk tai – bendrystė, draugystė. Žaisdami ir galvą pasukame, ir pasijuokiame, nuliūstame, jei neiškovojame prizinės vietos. Arba išeiname su medaliais – praėjusiais metais laimėjome antrą vietą“, – sakė septintokė Augustina Kvasaityė.
Kaip bažnytinė muzika veikia jaunimą
Kretingos katalikų bažnyčios choras, kuriame gieda vaikai ir jaunimas, įkurtas senokai. Norima, kad chore dalyvautų daugiau jaunimo, tačiau kaip tai padaryti ir koks jaunimo požiūris į šiandienines bažnyčios giesmes, patirtimi pasidalino jau 16-a metų šiame darbe dirbanti choro vadovė Rasa Lapienė, ją savo įžvalgomis papildė bažnyčioje giedančios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės septyniolikmetės Beata Visockaitė ir Saulė Paulauskaitė. Bendruomenė – draugiška ir vieninga Baigusi mokyklą Rasa žinojo, kad norės dirbti su vaikais ir muzika, todėl stojo į muzikos pedagogiką Panevėžyje, pasirinko mokytis chorvedybos. Pradėjusi dirbti mokyklose ir darželiuose, kiek vėliau R. Lapienė buvo pakviesta groti vargonais bažnyčioje. Taip ji tapo vaikų choro mokytoja. Kretingos bažnyčios vaikų choro vadovė pastebėjo, kad jaunimas giedodamas atranda bendrystę: „Bažnyčia – stipri tada, kai bendruomenė yra draugiška ir vieninga, o jaunimui atradus tai jie gali išsilaisvinti ir sustiprėti. Mus vienija choras ir Dievo šlovinimas. Vienas kitą pažindami, mes tvirtiname tarpusavio ryšius, o tai – labai svarbu.“ Bažnyčios chore giedoti dažniausiai pasirenka vaikai. „Anksčiau ketvirtadieniais bažnyčioje vykdavo ir jaunimo vakarai, tačiau dabar nebesusirenka pakankamai narių. Todėl paaugliai, kurie nori giedoti chore, turi dalyvauti vaikų choro veikloje“, – sakė R. Lapienė, įvardinusi, kad šiuo metu dainuojančiųjų amžius svyruoja nuo 5 iki 18 metų.
Sausis – svarbus mėnuo gimnazijai
Kiekvienų metų sausio mėnuo labai svarbus Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos gyvenime, ne išimtis ir šie metai. Sausio 15 dieną prieš 254 metus gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža, kurio vardu ir pavadinta mūsų gimnazija. Visi puikiai žinome, kad šios asmenybės vardas ne tik leidžia didžiuotis, bet ir įpareigoja. Tad šiais metais sausio 15 d. paminėtas ne tik Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimtadienis, bet ir 45-osios Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos įkūrimo metinės. Tai dienai skirti renginiai prasidėjo Nijolės Raudytės knygos „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“ mokiniams pristatymu. Autorė pristatė savo knygą, kurioje nagrinėja šio iškilaus žmogaus palikimą ir bibliotekos istoriją, akcentuodama Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos šventumą ir kilnumą, jo nuopelnus švietimui ir kultūrai. Po knygos pristatymo Kretingos Pranciškonų vienuolyne ant J. A. Pabrėžos celės buvo atidengta atminimo lentelė, skirta pagerbti šio iškilaus ir dvasiškai kilnaus žmogaus atminimą. Vėliau renginys, kuriame dalyvavo mūsų gimnazijos mokiniai, tęsėsi šventomis padėkos Mišiomis už gyvus ir mirusius gimnazijos bendruomenės narius.
Netradicinė pilietiškumo pamoka „Mes prisimename“
Startuoja nauja rubrikaŠiais metais „Pajūrio naujienų“ priede „Kuprinė“ startuoja nauja rubrika „Rajono gimnazijose“. Joje Kretingos rajone veikiančių gimnazijų atstovai dalinsis jiems aktualiomis temomis, išskirtiniais įvykiais, projektais, mokinių pasiekimais. Šįkart savo mintimis dalinasi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų gimnazijos bendruomenės. Darbėnų gimnazijoje sausio 27-ą dieną II gimnazinių klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje pilietiškumo pamokoje „Mes prisimename“, skirtoje Holokausto aukų atminimo dienai. Kaip ir kasmet buvo paminėta šios dienos svarba. Prisiminta, kad 1945 m. tą dieną, prieš 80 metų, Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Aušvico koncentracijos stovyklą, kuri 1940 m. gegužės 20 d. buvo įsteigta SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio įsakymu. Iki 1945 m. pradžios joje buvo nužudyta, daugiausia – dujų kamerose, 1,1–1,5 mln. žmonių, iš jų apie 960 tūkst. – 90 proc. – buvo žydai. Kitais duomenimis, žydų tautybės aukų skaičius sudarė daugiau negu vieną milijoną. Tad šioje stovykloje gyvybės neteko daugiau kaip šeštadalis visų Holokausto aukų. Osvencimo konclagerio pirmasis komendantas Rudolfas Hössas Niurnbergo proceso metu tvirtino, kad nužudyta daugiau kaip 3 mln. žmonių.
Statybų inžineriją studijuojanti Greta moko matematikos
Greta Intaitė – aktyvi, drąsi ir savo ateitį kryptingai planuojanti mergina iš Kretingos, kuri ryžosi išbandyti save statybų inžinerijos srityje. Greta nėra tik studentė, ji taip pat – korepetitorė ir aktyvaus gyvenimo būdo entuziastė, o jos laisvalaikis kupinas įkvepiančių veiklų, kurios padeda atrasti pusiausvyrą tarp mokslų, darbo ir pomėgių. Mato savo ateitį Pasirodo, statybų sritis įdomi ne tik vaikinams. Kretingiškė 21-erių G. Intaitė, baigusi mokyklą, pasirinko statybų inžinerijos studijas. Jai visada patiko ir gerai sekėsi tikslieji mokslai. Taip pat ji ieškojo srities, kuri skatintų nuolat tobulėti. Paklausus Gretos, ar merginai nėra sudėtinga studijuoti šioje srityje, ji patikino, kad ne. „Ne, tikrai taip nemanau. Aišku, kartais išgirstu nuostabą iš kitų, kodėl mergina renkasi tokią sritį. Tačiau šiuo metu moterys neatsilieka tokiose srityse ir tikrai pasiekia aukštumų inžinerijoje“, – tikino pašnekovė. Pasirodo, Gretos grupėje merginų yra tikrai daugiau negu mes manome – merginos sudaro per 30 procentų grupės studentų. Kretingiškė studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete antrame kurse. Ji pasirinko statybos inžinerijos studijas, nes šią sritį laiko itin praktiška, kūrybiška ir kupina iššūkių. Gretą labiausiai domina statinių projektavimas, jų konstrukcijų analizė, nes šiose srityse ji gali sujungti teorines žinias su realiu problemų sprendimu. Pasak jos, baigusi statybos inžineriją, galima dirbti įvairiose srityse – nuo statybos projekto vadovavimo iki konstrukcijų projektavimo ar net urbanistinio planavimo. Be to, Greta planuoja tęsti mokslus įgydama magistro laipsnį, taip ji ketina dar labiau gilinti savo žinias ir tapti aukšto lygio specialiste.
Tikslingai siekia aukštumų šaudydame iš lanko
Devyniolikmetis Paulius Pocius pradėjo šaudyti iš lanko dar vaikystėje, o dabar yra sporto aukštumose. Tėčio paskatintas pradėti užsiimti šaudymu iš lanko, jaunuolis jau turi penkiolika metų patirties šiame sporte ir toliau aktyviai dalyvauja varžybose. Varžybos ir pasiekimai P. Pocius yra praeitų metų Lietuvos šaudymo iš lanko jaunių grupės vicečempionas, tačiau geri rezultatai nestabdo devyniolikmečio nuo tolimesnių siekių. „Šiais metais vyksiu į Europos vidaus patalpų čempionatą Turkijoje, universitetų žaidynes Vokietijoje, Pasaulio jaunių čempionatą Kanadoje, Europos landšaftinio šaudymo iš lanko čempionatą Estijoje“, – ateities planais pasidalino jaunuolis. Sportininkas taip pat prisiminė varžybas, kurios jam labiausiai įsiminė. Per jas Paulius pranoko jaunių grupės pasaulio čempioną. „Pirmą vietą iškovojau varžybose „Best indoor“. Jose dalyvavo labai stiprių lankininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Būtent šios varžybos ir yra įsimintiniausios, nes jose laimėjau dvikovą prieš Pasaulio jaunių čempioną“, – sakė pašnekovas. Treniruotės, įranga ir šaudymo ypatybės Devyniolikmetis labai intensyviai treniruojasi. Kartais treniruotės tęsiasi net keturias valandas. „Treniruojuosi šešias dienas per savaitę. Treniruotės trunka nuo 2 iki 4 valandų, kartais, kai galimybės leidžia, šaudau ir 2 kartus per dieną“, – tikino Paulius. Tikslus šūvis susideda iš daug dalių – tiek fizinio, tiek psichologinio pasirengimo. Anot pašnekovo, šiame sporte taip pat svarbu – gebėjimas vizualizuoti ir taisyklingas kvėpavimas. „Labai svarbi šaudymo iš lanko treniruočių dalis yra vizualizacija – turi žinoti ir gerai įsivaizduoti, kaip atrodo geras šūvis. Taip pat šaudant labai svarbus tinkamas kvėpavimas, nes tai padeda nusiraminti, sumažinti stresą. Pastarojo būna pakankamai daug, kadangi kartais viena klaida gali nulemti varžybų baigtį“, – sporto subtilybes atskleidė P. Pocius.
Metafora – muzikos grupė ar vaizdingas posakis
Visai neseniai susibūrė nauja jaunimo muzikos grupė „Metafora“. Tai tik jų pradžia, todėl susipažinkime su grupės vokaliste 20-mete Ieva Valičkaite ir jos broliu, elektrine gitara grojančiu 17-mečiu Povilu Valička. Neseniai duetą papildė bosistas Edmundas Jablonskis iš Telšių ir būgnininkas Vilius Vasiliauskis iš Varnių. Kaip viskas prasidėjo „Būdamas septynerių metų, susidomėjau, kaip tėtis grojo akustine gitara. Jis pamokė kelių akordų ir taip prasidėjo mano muzikos kelionė”, – pasidalino Povilas. Paviešinus pirmą dainos „koverį“, Povilo talentas atkreipė buvusio grupės vadovo Aivaro Bružo dėmesį, todėl jis jį pakvietė prisidėti prie tuo metu veikusios Darbėnų gimnazijos mokinių grupės „All forever“. „Paklausiau, ar mano sesuo Ieva gali dalyvauti grupės veikloje, ir jis sutiko“, – sakė jaunuolis. Pabaigus gimnaziją Ieva išvyko mokytis į Vilnių, tuomet su broliu jie ėmė kurti atskirą savo grupę „Metafora“. „Nebepavyko repetuoti ir suburti mokyklos grupės, todėl po truputį ėmėme galvoti apie savo grupę“, – pradžią prisiminė I. Valičkaitė. Sugalvoti pavadinimą nebuvo lengva. „Kuriu prasmingus tekstus, kuriuose daug netiesiogiai perteikiamų minčių, metaforų. Kurį laiką galvojome apie grupės pavadinimą, atrinkome tuos, kurie nelabai patiko, tačiau vienas jų užstrigo mūsų atmintyje – „Metafora“. Mūsų tėvams taip pat patiko. Jie manė, kad pavadinimas atspindi mus“, – sakė darbėniškė Ieva. Muzikuoti broliui ir sesei kartu nėra sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Mudu vienas kitą papildome, todėl barnių būna labai retai. Žinoma, kai buvome mažesni, ginčijomės daugiau, bet tie ginčai kildavo tik dėl smulkmenų“, – šypsojosi Povilas. Jaunuoliai džiaugiasi ir palaiko vienas kito pasiekimus, o kūryboje randa kompromisus.
Nojaus „9 boxas“ garažas: iššūkiai ir galimybės
Palangos Senosios gimnazijos mokinys Nojus Gurniks atidarė savo verslą – garažą, pavadinimu „9 boxas“, kuriame jis teikia visas paslaugas turintiems mopedus, motociklus ar lengvuosius keturračius. Internetas ir socialiniai tinklai Motociklus ir mechaniką šešiolikmetis Nojus pamėgo, kai nusipirko pirmąjį motociklą ir sugalvojo jį perdažyti. Ėmęsis šio sumanymo, išardė motociklą, tačiau jo taip ir nebesurinko. „Tai mano pirmas motociklas, kurio dar nesu sutaisęs“, – su šypsena prisiminė jaunuolis. Kiek laiko padirbėjęs kitame garaže Klaipėdoje, savo motociklus jis persikėlė į garažą Palangoje. „Mąsčiau, kaip man dabar tą garažą Palangoje reikės išlaikyti, todėl ir pradėjau siūlyti paslaugas kitiems“, – verslo pradžią prisiminė jis. Šiais laikais žmonės aktyviai naudojasi socialinėmis platformomis, tokiomis, kaip „TikTok“, „Instagram“ ar „Facebook“. Ir Nojus naudojasi jomis, kad pasiektų kuo daugiau žmonių. Tai nebuvo vien palangiškio idėja, kurti turinį socialiniuose tinkluose jis pradėjo kartu su draugais. „Kai filmuojam apžvalgas, klientai pamato viską, kas čia vyksta. Per socialinius tinklus daug kas rašo, net susipažinom su Klaipėdoje esančio garažo „Gara3“ šeimininkais. Atrandame įvairių pažinčių, bendraujame atvirai. Dažnai padeda ieškant detalių ar kitų su veikla susijusių dalykų“, – atskleidė jaunuolis. Nojus nepabūgo pasidalinti prieš porą savaičių įvykusiu nutikimu: „Prieš dvi savaites įlipau į autobusą. Jo vairuotojas kreipėsi į mane tokiais žodžiais: „Tu – ne iš tų, kur garaže sėdi? Sūnus ten kažką rodė”. Aš jam nusijuokdamas atsakiau „Taip, sėdžiu”.“
Įteikti Jaunimo apdovanojimai
Metams baigiantis įprasta peržvelgti praėjusius metus ir įvertinti nuveiktus darbus. Praėjusią savaitę buvo suskaičiuoti ir Kretingos rajono jaunimo darbai, jaunuoliai, pasižymėję veiklumu, apdovanoti ir tinkamai pagerbti, kad nenustotų veikti, džiuginti ir siekti geriausių rezultatų. Šiemet Kretingos rajono jaunimo apdovanojimai surengti Kretingos muziejaus Baltojoje salėje. Juos organizuoja Kretingos rajono savivaldybė ir Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba. Per apdovanojimus pagerbti savo veikla, darbais, gebėjimais, lyderyste ir kitaip rajono jaunuomenei per šiuos metus labiausiai nusipelnę jaunuoliai, įstaigos ir organizacijos. Laimėtojai paskelbti 10-yje nominacijų. Kas taps ryškiausiais jaunimo atstovais, galėjo nuspręsti patys rajono gyventojai, dalyvavę paskelbtoje apklausoje. Metų jaunimo lyderiu išrinktas Edvinas Petrauskas, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos Mokinių parlamento prezidentas, Gamtosauginio komiteto pirmininkas, „Sniego gniūžtės“ ir mokomosios bendrovės „Taškas“ direktorius. Metų jaunimo aktore pripažinta Ula Gaubė, Kretingos jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorė. Metų jaunimo savanore tapo Viltė Paulauskaitė, savanoriaujanti Motinos Teresės seserų vienuolyne. Režisierės darbas Liutaurę išmokė daug dalykų
Palangos senosios gimnazijos abiturientė Liutaurė Nutautaitė aktyviai sieja gyvenimą su teatru ir kūryba. Praėjusių metų žiemą mergina pastatė spektaklį, paremtą Dr. Seuso „Grinčo“ ekranizacijomis. Buvęs teatro mokytojas planavo statyti spektaklį Kalėdų proga, bet, kai jis nerado tinkamos pjesės, Liutaurė prisiėmė atsakomybę į savo rankas: „Daug žmonių labiau norėjo Grinčo spektaklį kurti, ir mokytojas pasakė, kad jis neturi pjesės. Dėl to labai naiviai pasisiūliau, kad galiu pati parašyti pjesę“. Po šaunaus pirmo pastatymo su komanda nusprendė surengti dar du pasirodymus šių Kalėdų proga – vieną spektaklį, skirtą gimnazijos mokiniams ir mokytojams, bei antrąjį, skirtą miestui. Režisierės darbo niuansai Liutaurės kelias į sceną prasidėjo muzikos mokykloje, kur ji lankė chorą. Vėliau ji pradėjo lankyti Klaipėdos vaikų operos studiją. Ten ji vaidino spektakliuose, statė miuziklus ir suprato, kaip jai patinka būti jų dalimi, prie jų prisidėti. „Kadangi dėl įvairių aplinkybių negalėjau lankyti studijos, pagalvojau, kad galėtumėme sukurti spektaklių tradiciją mūsų mokykloje“, – pasakojo abiturientė. Spektakliai susideda iš daug dalių: šviesų, muzikos, aktorių, kostiumų, dekoracijų, kurias visas turi sugalvoti ir koordinuoti komandos vadovas – režisierius. Be kūrybinių aspektų, režisierės darbas apima gerokai daugiau organizacinių darbų, negu žmonės galvoja. „Režisieriui, nors atrodo, kad turėtų atitekti mažai darbų, jų iš tikrųjų atitenka labai daug, pradedant nuo kostiumų ir repeticijų organizavimo, dekoracijų darymo, garso takelių parinkimo, vaizdo ir šviesų tvarkymo. Turiu matyti labai aiškų vaizdinį, kad galėčiau atpasakoti savo viziją kitiems komandos nariams. Manau, sunkiausia dalis yra visus išgirsti, surinkti ir išsigryninti visas technines detales“, – atskleidė sunkumus ji. Dar viena jos pareiga – suburti komandą – atsakingą kolektyvą, kuris dabar yra jos pasididžiavimas: „Man labiausiai patinka matyti visus, kurie atėjo į šį spektaklį. Kaip jie atsiskleidė, kaip jie kartu sutaria, kaip jie labai smagiai ir gražiai leidžia laiką kartu.“
|
|
