|
|
|
Kuprinė„Apskritasis stalas“ ieško naujų narių
Kurį laiką Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ veikla buvo kiek prigesusi, tačiau, jaunuoliams parodžius iniciatyvą, šiuo metu bandoma suburti naują komandą. „Ilgą laiką nebuvo lyderių, kurie norėtų prisiimti atsakomybę ir pabandyti jaunuolis sukviesti bendram tikslui“, – kodėl veikla nebuvo aktyvi, paaiškino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė–Rušinskė. Burti komandą kartu su koordinatore pasišovė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politikos mokslus studijuojantis kretingiškis Tomas Perkumas: „Priėmiau šį pasiūlymą ir tuo pačiu metu išbandymą, nes man atrodo svarbu, kad miesto jaunimas būtų atstovaujamas ir jų balsas – išgirstas. Taip pat man įdomu ir, manau, naudinga prisidėti prie jaunimo politikos puoselėjimo.“ „Apskritasis stalas“, Tomo teigimu, gali vienyti jaunimą ir jaunimo organizacijas, kurti stiprią bendruomenę. Taip pat jos nariai organizuoja įvairius renginius, iniciatyvas, kas gali padidinti jaunimo užimtumą, skatinti jo politinį raštingumą. „Apskritasis stalas“ atstovauja jaunimui savivaldos jaunimo reikalų taryboje, svarbu, kad jaunimo balsas būtų išgirstas ir savivaldoje“, – atkreipė dėmesį jis. T. Perkumas jau yra apsvarstęs ir galimas organizacijos veiklas. „Minčių, ką būtų galima nuveikti, jau turiu, bet dabar pirmasis ir pagrindinis darbas yra suburti komandą ir mąstyti kartu su ja, ką galėtume suorganizuoti, dirbti. Naujoji „Apskritojo stalo“ komanda sieks įtraukti kuo daugiau jaunimo į įvairius renginius, diskusijas“, – teigė Tomas. Jaunuolius dalyvauti „Apskritojo stalo“ veikloje kviečia ir I. Biliūnaitė-Rušinskė: „Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinė organizacija „Apskritas stalas“ stiprina komandą ir ieško aktyvių rajono jaunuolių, kurie norėtų prisidėti prie organizacijos veiklos – organizuojant renginius, diskusijas, sprendžiant iškilusias problemas, turi idėjų, pasiūlymų, ko reikia mūsų rajono jaunimui.“
„Kuprinės“ informacija
Domėjimasis įvairiomis sritimis padeda protmūšiuose
Kretingiškis Tomas Perkumas šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute studijuoja politikos mokslus, gilinasi į šią ir kitas sritis. Jis taip pat groja birbyne, aktyviai dalyvauja muzikinėje veikoje. Jau ne pirmus metus jaunuolis dalyvauja „Auksinio proto“ gyvuose žaidimuose, be to, neseniai komandos buvo deleguotas į žaidimą studijoje. Didelė atsakomybė atstovauti komandai Tomas mėgsta žaisti protmūšius, nes per juos gali panaudoti įvairias žinias ir smagiai leisti laiką. „Auksinio proto“ gyvuose žaidimuose jaunuolis dalyvauja, nes tai – ilgametis projektas, kuris suburia labai daug įdomių, išmintingų žmonių. Atradęs Kretingoje gyvus „Auksinio proto“ žaidimus, jis nusprendė tapti komandos KLECKAA nariu. „Žaisti gyvuose žaidimuose yra įdomu, nes klausimai būna labai sunkūs, bet, pasitarus su komanda, dažnai sugalvojami išradingiausi atsakymai, todėl žaidimams beveik neįmanoma pasiruošti. Jiems reikia skirtingų sričių žinių, tam ir yra komanda. Taip pat žaidžiant komandoje ir tarpusavyje tariantis susidaro įdomi atmosfera, pavyzdžiui, pasaulį sukausčius pandemijai gyvi žaidimai nebegalėjo vykti, tad viskas persikėlė į internetinę erdvę, tuomet žaidimai buvo nebe tokie įdomūs, kaip vykstantys gyvai, bibliotekoje“, – pasakojo T. Perkumas.
Darbo su jaunimu iššūkiai ir subtilybės
Kretingoje šiais metais pradėjusio veikti Atviro jaunimo centro darbuotojai patirties sėmėsi iš Skuode, Klaipėdos rajone ir mieste dirbančių kolegų. Pastarieji atvykę į mūsų miestą dalijosi savo patirtimi, pasvarstė, kokias jaunimui aktualias veiklas organizuoti ir jiems įdomias patalpas įrengti dar būtų galima. Darbo pradžia – sudėtinga Susirinkusieji tikino, kad darbo su jaunimu pradžia buvo sudėtinga. „2013 m. niekas nesuprato, kodėl reikia jaunimo darbuotojo. Iš pradžių bandėme vietos politikos įtikinti, kad nepakanka savanoriško darbo su jaunimu, kad tam turi būti skiriami etatai. Su vis didėjančiu jaunimo darbuotojų skaičiumi jų būtinybę įrodėme savo veiklos rezultatais“, – įvardinusi, kad Gargždų atviras jaunimo centras dabar turi 11 darbuotojų, įskaitant ir ūkvedžius, sakė Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė. Šiuo metu Gargždų atviras jaunimo centras veikia 70 kv. m patalpose. „Greitu metu turėtumėme persikelti į naujas patalpas miesto centre“, – tikino A. Radžienė. Kretingos atviras jaunimo centras veikia per 200 kv. m ploto patalpose, su jaunimu dirba 3 specialistai. Savo veiklą jaunimo darbuotojai viešina socialiniuose tinkluose, taip pat specialistai tiesiogiai bendrauja su valdžios atstovais, teikia ataskaitas. „Jaunuoliai dažniausiai nori būti nematomi, todėl viešinti jų nuotraukas per įvairias veiklas būna sudėtinga. Taip pat viešindami turime kurti jaunimui patrauklų turinį, dėl ko jie norėtų lankytis mūsų centre. Vis dėlto dalį pateikiamos informacijos orientuojame į visuomenę, valdžios atstovus“, – Gargždų atviro jaunimo centro direktorius Aidas Kryževičius, kiti specialistai atkreipė dėmesį, kad viešinant informaciją susiduriama ir su duomenų apsauga bei jaunuolių nenoru fotografuotis. A. Radžienė pateikė dar vieną galimybę skleisti žinią apie darbą su jaunimu: „Kai Savivaldybėje formuojamos įvairios komisijos, darbo grupės, stengiuosi valdžios atstovus įtikinti, kad juose turi būti bent vienas jaunimui atstovaujantis asmuo. Dalyvaudamas tokių komisijų veiklose jis ne tik skleidžia žinią apie centro veiklą, bet ir mokosi būti politiškai aktyviu, paskatina valdžią nenutolti nuo jaunimui aktualių temų. Tai mums labai pasiteisino.“ Jaunimo darbuotojas, viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozo teigimu, gali būti tarpininku tarp jaunuolių ir politikų: „Jis gali būti žinios skleidėjas, taip pat rodyti pavyzdį, kad reikia aktyviai tiek dalyvauti, tiek domėtis politine veikla.“
Jaunasis aktorius: „Žmogus negalėtų gyventi be kūrybos“
Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Sidas Čepelevas jau antrus metus yra vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ jaunasis aktorius. Jis savo gyvenimo neįsivaizduoja be kūrybos: „Žmogus negalėtų gyventi be jos.“ Svajojo nuo mažens Sido gyvenime teatras jau buvo nuo mažens. „Dar pradinėse klasėse svajojau apie tai, kaip penktoje klasėje pradėsiu lankyti teatrą „Atžalynas“, apie kurį man papasakojo mama“, – prisiminė vaikinas. Jaunuolis teatrą lankyti pradėjo 2016 m., bet lygiai po metų šią veiklą jam teko palikti. Vaikinas bandė lankyti teatrą mokykloje, bet nesėkmingai – šis nustojo veikti po maždaug pusės metų. Dešimtoje klasėje iš draugės gavęs pasiūlymą apsilankyti „Atžalyno“ spektaklyje „Haroldas ir Modė“ suprato, kad galbūt vėl norėtų pradėti lankyti teatrą. „Maniau, kad vienuoliktoje klasėje tai daryti būtų nelabai logiška, ir pamąsčiau, kad toks trumpas mano apmąstymas tokiu ir liks. Tačiau apie teatrą pagalvodavau vis dažniau, o dar ir ta pati draugė man siūlė ten sugrįžti – ji taip pat „Atžalyną“ su manimi lankė 2016-aisiais“, – galiausiai apsisprendęs dar kartą išbandyti teatro veiklą jaunuolis nedrąsiai į ją sugrįžo rugsėjį ir teatre – jau dvejus metus. Sidas džiaugėsi, kad gali būti šio kolektyvo dalimi, kuriame visi iki vieno, kaip jis pats įvardino, yra nepakartojami. Jaunuolio manymu, sunkumų kyla labai retai, kadangi kolektyve visi gerai sutaria, vienas kitam padeda, kilus problemoms suranda išeitį ir džiaugiasi puikia režisiere Aukse Antuliene, kuri ne tik turi nuostabių idėjų ir sugebėjimų, bet yra ir šiltas, įdomus žmogus. „Visa tai sukuria jaukią ir malonią atmosferą, tad manyčiau, kad mums visiems kartu kurti ir dirbti yra lengva“, – tikino S. Čepelevas.
Kaip pamažu ekranai keičia nuomones
Šeimos nariai, mokytojai ar draugai dažnai įvardijami kaip pagrindiniai žmonės, darantys įtaką jaunuoliams, formuojantys jų pasirinkimus ar pomėgius. Į šį sąrašą vis dažniau patenka ir nuomonės formuotojai, vadinamieji influenceriai, kurių kuriamas turinys užpildo populiariausius socialinius tinklus. Specialistų teigimu, būtent influencerių kuriamas turinys yra viena labiausiai visuomenę veikiančių reklamos formų, o jų reklamuojami produktai ar paslaugos dažnai atsiranda norų sąrašuose. Apie influencerių kultūrą iš esmės sutiko papasakoti „Influenceriai.lt“ agentūros komandos vadovė Aistė Stalmokaitė. Seniai įsišakniję stereotipai Internete dažnai manoma, kad influencerio darbas yra parduoti savo gyvenimą kaip produktą. A. Stalmokaitė mano, kad tokia nuomonė susiformavo ne be reikalo, nes rinkoje tikrai yra nuomonės formuotojų, kurie dalinasi kartais ypač intymiomis savo asmeninio gyvenimo akimirkomis. Vis dėlto kiekvienas nuomonės formuotojas gali pasirinkti, kur nori nubrėžti ribą tarp savo gyvenimo ir suburtos auditorijos. Lietuvoje turime gausybę pavyzdžių, kuomet influenceris pernelyg atvirai nesidalina asmeninėmis gyvenimo peripetijomis, tačiau vis tiek išlieka aktualus ir sėkmingas turinio kūrėjas. Dažnai influencerio sąvoka internete sutinkama abejingai. Kodėl? Kalbant apie visuomenės vertinimą, iš tiesų jaučiama, kad influencerio sąvoka turi neigiamą konotaciją ir nemaža nuomonės formuotojų bendruomenės dalis pati vengia šios sąvokos. Lietuvoje influenceriais iš esmės galima pavadinti visus žinomus ir mažiau žinomus asmenis, kurie kuria turinį socialiniuose tinkluose ir į jį integruoja prekių ženklų reklamas. Natūralu, kad tokioje didelėje bendruomenėje atsiranda ir tokių asmenų, kurių vardai yra linksniuojami įvairiuose skandaluose ar kituose, visuomenei nepriimtinuose kontekstuose.
Vienuoliktokė surengė savo pirmąją darbų parodą
Savarankiškai išmokusios piešti Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokės Kotrynos Čičiūnaitės darbai jau sulaukė dėmesio – visą balandžio mėnesį jie eksponuojami asmeninėje parodoje „Tyrumas ir Ramybė“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Mokėsi savarankiškai Nors Kotryna piešti mėgo nuo pat mažens, tačiau didžiausią aistrą dailei pajuto būdama dvylikos metų. „Švenčiau savo gimtadienį, per kurį netikėtai gimė svajonė išmokti piešti. Taigi nuo to laiko ėmiau po truputį dirbti šios svajonės išsipildymo link“, – teigė jaunoji dailininkė. Kotryna jokių dailės pamokų meno mokykloje nelankė, todėl tikrai nebūtų buvę apsieita be asmeninio užsispyrimo. „Pamačiusi, kad galiu kurti, pasiryžau dirbti, treniruotis, kad išmokčiau piešti dar geriau“, – tikino menininkė. Merginos teigimu, taip pat itin svarbus jai buvo tėvų palaikymas. „Kai tik jie pamatė, kaip aš piešiu, iškart ėmė mane nuoširdžiai skatinti ugdyti šį talentą“, – pasakojo ji. Artimiausias realizmas Svarstydama apie savo darbų tematiką, dailininkė pripažino, kad jai artimiausi realistiniai tapybos principai. „Patinka kurti realistinius personažus, tikrovišką gamtos įspūdį, įkvėptą natūralios, mane supančios aplinkos“, – sakė mergina. Kurdama darbus Kotryna naudoja skirtingas technikas: tapybą, klasikinį piešimą, spalvotus pieštukus, akvarelę, markerius, skaitmeninį piešimą, todėl vienos mėgstamiausių išskirti negalėtų. „Kai viena atsibosta, imuosi kitos“, – teigė ji. Vis dėlto balandžio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje eksponuojami jaunosios dailininkės darbai yra sukurti naudojant tik akrilo dažus.
Kurti skatinanti frazė
Noriu, bet negaliu Ilgi laiptai, tamsus trečio aukšto licėjaus koridorius, socialinės pedagogės kabinetas. Ne ne, esu čia ne dėl savęs, o dėl sūnaus Alesandro. Daugeliui tėvų tokie apsilankymai keltų nerimą, susierzinimą, bet man po šitiek metų jau nei šilta, nei šalta. Rūškanas, išraudęs socialinės pedagogės veidas – tai toks pat įprastas vaizdas, kaip grikių košė pirmadienį. Šį kartą mažojo Alesandro dienyne radau (tiksliau licėjaus vadovybė rado, nes aš sau nervų dėl tokių dalykų negadinu) italų kalbos mokytojos pastabą, kad manasis berniukas per kalbėjimą mažumėle sumaišė kalbos registrą... Tiksliau... Supažindino gerbiamą mokytoją su Ferarri šeimos žodynu... Žinoma, jis ne silpnų nervų žmonėms, bet vadinti jį necenzūriniu – išpūstas burbulas... Išklausiau socialinės pedagogės valandos moralą ir galvoju: „Už ką man tokia kančia?“ Negana to, ta madona dar drįso pareikšti, kad nesugebu auklėti savo atžalos! Aš?! Į šeštą dešimtį įkopęs vyras nesugebu auklėti savo sūnaus?! Nesąmonė! Gal paprasčiausiai Ferarri šeimoje puoselėjamas spartietiškas vertybes be jokios cenzūros ne visiems lemta suprasti, a? Laimei, sugedusią nuotaiką praskaidrina ateinantis pavasaris ir gražiausios šio metų laiko šventės. Ne ne, kalbu tikrai ne apie šv. Velykas. Jau greitai Venecijos mero rinkimai. Tikiu, kad mano miestui reikia manęs. Turiu reikiamos patirties: nesuskaičiuojami apsilankymai pas licėjaus administraciją dėl mažojo Alesandro mane užgrūdino bet kokiai priešininkų opozicijai. Turbūt kažkas klaus, kaip aš, Lorenzo Ferrari, galiu valdyti Veneciją, jei nesugebu auklėti sūnaus? Bet gi koks skirtumas! Anksčiau ar vėliau Venecija vis vien atsidurs po vandeniu...
Tomas VALIŪNAS
Noras išsaugoti savo tėvynės žemę, tradicijas, kalbą
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistas aštuoniolikmetis Danielius Lengvinas yra jaunasis šaulys, aktyviai dalyvaujantis Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopos veikloje. Gailisi neįstojęs anksčiau Danieliaus gyvenime šaulių veikla atsirado netikėtai. Prieš pusantrų metų dalyvauti šioje veikloje jį paskatino ir motyvavo viena pažįstama mergina. „Mane sudomino jos pasakojimai. Po savaitės jau stovėjau rikiuotėje“, – pradžią prisiminė D. Lengvinas. Vaikinas atviravo, kad gailisi anksčiau neįstojęs į jaunųjų šaulių gretas. Jaunuoliui dar prieš dalyvaujant jaunųjų šaulių sąjungoje nebuvo tekę pažinti savanorystės. Anot pašnekovo, ši organizacija jam davė ir duoda didesnį pasitikėjimą savimi, padeda atrasti naujas pažintis. Aplinkiniai Danieliaus sprendimą tapti jaunuoju šauliu palaikė ir neprieštaravo. „Dauguma mano pažįstamų tarnavo ar tarnauja šiuo momentu kariuomenėje, tad kažkokių neigiamų emocijų apie mano sprendimą tapti šauliu nebuvo“, – teigė vaikinas.
Interviu žemaičių tarme pelnė antrą vietą
Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos abiturientė Kamilė Venckutė, didžiuodamasi žemaičių tarme ir tradicijomis, garsina Kretingos kraštą respublikiniuose konkursuose. Aukšti rezultatai Vasarį K. Venckutė dalyvavo respublikiniame mokinių kūrybiniame konkurse „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, skatinančiame mokinius tirti savo gyvenamosios vietos kalbą ir kultūrą, pasitelkiant gatvių pavadinimus, vietovardžius, kultūros paminklus. Nors konkurse dalyvavo pirmą kartą, tačiau jai pavyko pasiekti aukštų rezultatų – laimėta antra vieta. Kalbėdama, kodėl nusprendė dalyvauti konkurse, mergina tikino, kad ypač sudomino siūlomos darbų temos. „Pagalvojau, kad būtų puiki mintis parodyti, kokių išskirtinių asmenybių turi Kretingos kraštas ir kokia nuostabi yra žemaičių tarmė“, – teigė Kamilė. Parengė interviu žemaitiškai Konkurso organizatoriai suteikia galimybę dalyviams darbus pateikti įvairiais būdais: fotografijomis, tekstu arba filmu. Kamilė nusprendė parengti interviu formato filmuką tema „Mano krašto kultūros asmenybė“. Nors merginai iššūkių ieškant pašnekovo kuriamai laidai kilo, tačiau galiausiai pavyko prikalbinti karteniškę Sigitą Dirmeitienę. „Tai išties nepaprasta Kretingos krašto asmenybė, nuolat puoselėjanti tautos tradicijas, papročius, o svarbiausia – žemaičių tarmę“, – šiltai apie savo pašnekovę atsiliepė Kamilė. Abiturientė, pati puikiai mokėdama žemaitiškai, nusprendė interviu rengti būtent savo gimtojo krašto tarme. Vis dėlto mergina nepamiršo pasirūpinti, kad nufilmuotą pokalbį suprastų lietuviai ir iš kitų etnografinių regionų. „Nors tai pareikalavo nemažai darbo, bet laidai sukūriau bendrinės lietuvių kalbos subtitrus – norėjau, kad visi Lietuvos žmonės turėtų galimybę pažinti išskirtinį žemaitišką būdą“, – pasakojo kretingiškė. Bibliotekoje – nauja jaunimo darbuotoja
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje esančiose jaunimo erdvėse „Savas kampas“ jau dirba nauja bibliotekininkė darbui su jaunimu Inga Mažeikienė. Ji pakeitė prieš tai su jaunimu bibliotekoje dirbusį Mindaugą Orlovą. Turi patirties 37-erių baubliškė Inga prieš tai 4-erius metus dirbo taip pat bibliotekoje – Baublių filiale. „Ten taip pat teko dirbti ir su vaikais, ir su jaunuoliais. Rengdavome susitikimus, organizuodavau ir edukacijas, kūrybinius užsiėmimus“, – sakė ji, atkreipusi dėmesį, kad dabar jai teks dirbti su kiek vyresniais jaunuoliais. I. Mažeikienė yra baigusi pedagogikos studijas. Ji taip pat dirbo mokytoja Baublių mokykloje-daugiafunkciniame centre, po to – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Suskaičiavau, kad pedagoge buvau apie 10 metų. Dirbau su penktų–dešimtų klasių mokiniais, turėjau ir auklėtinių klasę, su jais vykdžiau įvairias užklasines veiklas. Manau, kad dirbti su jaunais žmonėmis turiu patirties“, – kalbėjo Inga. Dirbti su jaunimu bibliotekoje moteris pradėjo šių metų kovo 8 d. „Dabar tik pradedu apsiprasti su naujomis pareigomis, susipažįstu su erdvėse apsilankančiais jaunuoliais. Bibliotekoje dirba labai draugiškas kolektyvas, todėl prireikus man visi padeda. Kol kas džiaugiuosi tokiu pasirinkimu. Niekada nebuvau nutolusi nuo jaunimo, bet dabar esu ir būsiu labai arti jo“, – sakė I. Mažeikienė. Šis darbas, anot jos, didelis iššūkis: „Darbas tikrai nelengvas, reikalaujantis ne tik daug žinių, pavyzdžiui, psichologinių, sugebėjimo bendrauti, bet ir vidinio pajautimo, kaip prieiti prie jauno žmogaus. Kartais prireikia nemažai laiko, kad su jais atrastum tą „jungiantį tiltą“. Ar man pavyks, nežinau, bet stengsiuosi būti šalia jų ir su jais.“
|
|
