|
|
|
SmiltysKlaipėdiečių roko opera sulaukė kretingiškių anšlago
Klaipėdiečių studijos „Grock“ sukurta roko opera „Eglė žalčių karalienė“ Kretingoje bus rodoma rytoj, tačiau jau savaitės pradžioje į ją nebeliko bilietų. Tokį renginio populiarumą, studijos „Grock“ įkūrėjo ir vadovo Lino Švirino žodžiais, lemia tai, kad šį muzikos bei šokio projektą sukūrė patys 17-19 metų jaunuoliai, pasitelkę profesionalius atlikėjus.
Jubiliejaus padiktuotas egzaminas
Kretingiškis tautodailininkas Adolfas Viluckis save pravardžiuoja urviniu žmogumi. “Mažai kur išeinu. Krapštau medį savo dirbtuvėlėse, būnu su pagaliais, ir tiek. Nenuobodu”, - kuklindamasis prisipažino medžio meistras.
Greitėjant gyvenimo tempui – pauzė poezijai
Sostinės ir beprotiško gyvenimo tempo nešamas Antanas Kairys nepamiršta Kretingos – nuolat sugrįždamas į savo vaikystės ir mokyklos laikų miestą, jis pasidalija ir savo eilėraščiais, kurių centre – jaučiantis ir mąstantis žmogus.
Kūryba – lyg nerimaujantis elnias
Jaunoji kūrėja Kristina Jankauskaitė pasakoja, kad vis dar ieško savęs literatūriniuose žanruose ir formose, išreikšdama mintis miniatiūromis, fantastiniais pasakojimais, eilėraščiais. Tačiau pulsuojantis kūrybos jausmas jau prijaukintas: devintokė poetiškai jį vadina savo elniu, kuris blaškosi viduje ir nurimsta tik tuomet, kai ji prisėda rašyti.
Išsaugojo unikalią Kristaus kapo kompoziciją
Valerijonas Jokubauskis didžiuodamasis rodė per pusantro šimto metų laiko ir gamtos nualintas medžio skulptūras, kurios vaizduoja Kristaus kapą: karste gulintį Kristų apsupę jo artimieji – iš viso 5 skulptūros, viršum jų – 2 angelai. Skulptūrų kompoziciją nežinomas autorius išdrožė 1848 m.
Į socialines problemas žvelgia per šmaikščią karikatūrą
Grobuoniška pažiūra į mus supančią aplinką ir gamtą, ydingi žmonių tarpusavio santykiai, individų ydos, buitinio gyvenimo negerovės, kretingiškės Irenos Lapinskaitės įvilktos į šmaikštų piešinį, virsta karikatūromis, kurios priverčia ir pasijuokti, ir susimąstyti.
Skulptoriaus mintis pakylėja bronziniai paukščiai
Kretingiškio skulptoriaus Gedimino Staškausko rankoms paklūsta ne vien medis ir akmuo: pastarąjį dešimtmetį kūrėjas atrado bronzą. Šios medžiagos plastiškumas, anot jo, leidžia improvizuoti, o skulptūrose labiau juntama ekspresija ir žaisminga erdvės bei formos sąveika. „Bronza suteikia daugiau laisvės ir labiau atitinka mano natūrą“, - atviravo menininkas, kurio darbai, beje, labiau žinomi užsienyje, negu Lietuvoje.
Kuria spalvingą tapybos sodą
Palangoje, Nemirsetos „Parko viloje“, grupė Lietuvos menininkų kuria improvizuotą tapybos sodą: besibaigiant plenerui, ant plokščių nutapyti jų darbai bus iškabinti parko laukymėje, ant medžių.
Surengė tarptautinę kaligrafijos parodą
Klaipėdos dailės parodų rūmuose įvyko IV Lietuvos šrifto ir kaligrafijos paroda. Ji skirta Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Parodos kuratorė – kretingiškė menininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė.
Ironiški „netyčiukai“
Prieš metus literatūrinių galių savyje atradęs Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jovaras Dirmeitis sako, kad jam, kaip ir kiekvienam kuriančiam žmogui, labai svarbu laisvė. Todėl ieškodamas kūrybos formų, septyniolikmetis pasirinko esė.
|
|