|
|
|
SmiltysĮ fotografiją atvedė domėjimasis astronomija
Vakar Kretingos viešojoje bibliotekoje atidaryta 15-mečio Aurelijaus Šiukšterio fotografijų paroda „Žiemos etiudai“. Tai – pirmoji Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinio personalinė paroda.
Kūrybos šaltinis – kasdienės situacijos
„Yra darbų, kurie eina lyg poezija – lengvai, be kančių. Tokie – patys geriausi, labiausiai pavykę. Tačiau kartais juk ir nesiseka – bet pradėto dirbinio niekada nenumetu į šalį, nes nėra kada daryti klaidų“, - sako iš Salantų kilęs ir šiuo metu Palangoje kuriantis 40-metis medžio drožėjas Giedrius Venckus.
Atsvara skaičiams - poezija
Baubliuose gyvenanti Ona Navajauskienė aplinkinių žinoma kaip gera skaitovė. Kretingos kultūros centro Baublių filiale kartais jai tenka pravesti renginius.
„Kaligrafijos sąsiuviniai“ – meno gurmanams
Tuos, kurie domisi kaligrafija, jau pasiekė septintasis „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris. Leidinys, parengtas menininkų kaligrafų, apžvelgia tai, kas naujo, svarbiausio 2010-aisiais įvyko Lietuvos kaligrafijos padangėje, kuo gyvena kaligrafai ir kuo šis menas gali būti patrauklus ieškantiems naujų saviraiškos būdų.
Kūrybos kraitėje – nauja knyga
Kretingiškės poetės Klaipėdos universiteto Vaiko pedagogikos katedros docentės Aušrinės Zulumskytės kūrybos kraitę papildė nauja poezijos knyga „Laiko lelijos“. Nedideliu tiražu išleista knyga nepasiekė knygynų, o autorė, įsisukusi į darbų verpetą, taip ir nesusitiko su savo poezijos gerbėjais.
Skulptoriui akmuo – lyg šventė, nereikalaujanti kūrybinių kančių
Garsiajai Kretingos muziejaus fontano mergelei lemta atgimti – po ilgų ieškojimų, kas galėtų atgaivinti sunaikintą istoriją, muziejininkai nusprendė kreiptis į talentingą akmens skulptorių Stasį Budrikį. Skuodo rajone Lenkimuose gyvenantis ir kuriantis menininkas sakė, kad kalbėti apie šį projektą dar per anksti, tačiau puošti Kretingą išraiškingais savo darbais jam – ne naujiena.
Pildosi kraštiečio svajonė
Šiais metais Salantų bažnyčiai sukanka 100 metų. Šiai progai salantiškis Paulius Vaniuchinas rengia knygą „Post hominum memoriam, arba nuo Skilandžių iki Salantų“.
Save suradę dainoje
Kūlupėniškės Jovitos Rimkuvienės ir kretingiškio Jono Bružo duetas skamba jau trečius metus. Skamba kaimiškose vakaronėse, bendruomenių sueigose, proginėse popietėse. Per tą laiką kartu dainuojantys saviveiklininkai sakė spėję parengti repertuaro tiek, kad solinis dueto koncertas jau užtruktų gerą valandą.
Ar egzistuoja moderniojo meno ribos?
Tokį klausimą „Smiltys“ šįkart uždavė menininkams Lidijai Kuklienei, Rasai Staškauskienei, Andriui Miežiui bei mūsų kraštiečiui, Klaipėdoje gyvenančiam ir kuriančiam Virgilijui Burbai. Enciklopedinių žinynų duomenimis, šiuolaikinės epochos meną apibūdina ne mažiau kaip 300 stilių, judėjimų ir krypčių - nuo impresionizmo XIX amžiuje iki internetinio meno XXI a. laikmečiu. Modernusis menas, kurį nėra lengva išmanyti, visada sukelia nevienodus jausmus – nuo susižavėjimo iki pasipiktinimo, nuo pasigėrėjimo iki pasibjaurėjimo. Ar modernusis menas yra tik tai, kas šokiruoja, kas yra mums neįprasto, o gal modernusis menas – tai galimybė menininkui ieškoti naujų formų, technikos, išgyventi kūrybinę laisvę, kuri dažnam menininkui yra neįkainojama.
Rašytojui skauda dėl K.Donelaičio palikimo
Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 37-erių Sergejus Isajevas slapyvardžiu Clandestinus, teigė, jog jis yra ypatingai priartėjęs prie Kristijono Donelaičio kūrybinio palikimo, todėl Rusijos dūmos politikų ketinimai paversti Tolminkiemį stačiatikių cerkve jam – skaudus smūgis.
|
|