|
|
|
SmiltysGrafikės žvilgsnis į spalvotą dykumą
Ketvirtoji kretingiškės menininkės 29-erių Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos paroda „Diena po lietaus“ buvo atidaryta šį lietingą spalį Kretingos bažnyčios galerijoje ir savo nuotaika bei spalvomis tarytum sugrąžino vasarą tarp jos skliautų.
Baroko muzikos renesansas Kretingoje
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kuri šiemet mini 400 metų jubiliejų, buvo surengtas I tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis – tai išskirtinė dovana miestiečiams be svečiams. Tris vakarus po žmonių sausakimšai pripildytos bažnyčios skliautais skambėjo unikaliais istoriniais vargonais atliekama senoji baroko muzika, menanti Lietuvos dvarų kultūrą, taip pat ir – Kretingos bažnyčios pastatymo pradžią.
„Kitoje erdvėje“ – šešėlių teatras
Šį lapkritį į Kretingą sugrįžta tradicinis netradicinio teatro festivalis „Kita erdvė. Vakarų krantas“, kurį nuspalvins du išskirtiniai renginiai: vienintelis Lietuvoje rankų šešėlių teatras „Budrugana“ ir jo spektaklis „Keturi metų laikai“, bei Klaipėdos kamerinis orkestras išvien su lėlių tetaro spektakliu „Katinėlis ir gaidelis“.
Lėlių kelias iš Kretingos
Apie liaudies vaidinimus, jų kilmę ir lėlininkystės tradicijas Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ studijoje susirinkusiems kretingiškiams pasakojo garsi šalies lėlininkė teatrologė Salomėja Burneikaitė, tuo pačiu pristatydama savo projektą „Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje“. Lėlininkystė yra gyvenimo filosofija Domėtis Kretingos krašto lėlių istorija S. Burneikaitę paskatino 2005 m. „Atžalyno“ festivalio metu kretingiškio režisieriaus Algimanto Verbuto surengta išvyka „Lėlių keliu“, aplankant Grūšlaukės, Latvelių, Kalnalio, Dupulčių kaimų bei Salantų dievdirbius, senuosius gyventojus ir besiklausant jų pasakojimų. „Lėlės nuo seno egzistavo ritualuose, žaidimuose, siekiant paveikti antgamtinį pasaulį, anapusines būtybes. Liaudis ilgais žiemos vakarais, spragsint ugniakurui, vaidindavo šešėlių teatrą. Lėlių teatras egzistavo prasčiokų šeimose, o turtingesni vaikai žaisdavo su guvernantėmis. Pirštininė lėlytė – taip pat lėlių teatras, rusai turi savo Petrušką, prancūzai Pjerą, Italiją garsina medinis Pinokis“, – kalbėjo S. Burneikaitė. Žemaitiškos koplytėlės S. Burneikaitei primenančios krikščioniškose šalyse populiarų „šėpos teatrą“ – mažas kilnojamas bažnytėles, namelius, kuriose vaidinama prakartėlė – Jėzaus gimimo istorija. A. Verbuto ilgus metus kurta ir puoselėta kojūkininkų trupė, pastebėjo teatrologė, taip pat yra teatras su archaiškomis ištakomis. Lėlininkystė, tikino S. Burneikaitė, yra filosofija, gilus pasaulio pažinimas, ligi galo neištyrinėtas ir nesuprantamas. „Tarkim, Velykų saloje, ant žemės matosi tik akmenų stulpai, tačiau juos atkasus, pasimato turtinga kultūrinė dalis“, – pašnekovė savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis.
KŪRYBOS KRAITĖ
Paviliojo juvelyrika
Žiedas ir sagė – du originalūs papuošalai, kuriuos Palangos gintaro muziejuje surengtoje parodoje „Akistata: auksakalys ir gintaras“ , tarp kitų 17-os autorių darbų, eksponuoja ir kretingiškis Linas Jakumas.
Galerijoje įsikūrė „Naktinėtojai“
Naivios avelės, pasipūtę briedžiai, užsispyrę raganosiai – šie ir kiti gyvūnai žvelgia iš romantinio siurrealizmo krypčiai priskiriamos dailininkės Miglės Kosinskaitės drobių, eksponuojamų Palangoje, „Ramybės“ galerijoje.
Poetės kūryboje – tautos istorijos atmintis
„Nieko nėra gražiau už gimtąją kalbą ir gebėjimą ja kurti“, – taip kūrybos vakarą, skirtą poetės Lietuvos rašytojų sąjungos narės, aktorės, pedagogės bei Kretingos rajono Garbės pilietės Marijos Meilės Kudarauskaitės 85-erių metų jubiliejui bei jos naujausiai poezijos rinktinei „Kai žodžių sielos ima šviest“ pristatyti, surengtą Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, pradėjo bibliotekininkė Birutė Naujokaitienė.
Kretingiškio paveikslai – į Honkongą
Kretingiškio dailininko siurrealisto Andriaus Miežio darbai šį rudenį skinasi kelią į Rytų pasaulio meno erdves: šeši naujausi jo paveikslai bus eksponuojami Honkongo šiuolaikinio meno mugėje „Asia Contemporary art“. „Pajūrio naujienoms“ A. Miežis teigė, jog pats į šią mugę nevyksiąs, nes kelionės kaštai esą itin dideli – kelionė, vieta mugėje, pragyvenimas kainuoja per 10 tūkst. eurų. „Mano paveikslus į tolimą šalį išgabens kolegos vilniečio dailininko Arūno Rutkaus vadybininkas Tomas Ivanauskas, kuris taip pat yra ir daugelio muzikos žvaigždžių, tarp jų – ir atlikėjo Andriaus Mamontovo, vadybininkas“, – neslėpė pašnekovas. Jis sakė, jog jį susiradęs pats T. Ivanauskas, jau keliskart pabuvojęs Hongongo mugėse, trunkančiose 3 dienas. Nes manąs, kad saviti kretingiškio darbai turėtų sudominti Rytų pasaulio meno gerbėjus. A. Miežis taip pat neslėpė, jog vadybininkas ketinąs jo paveikslus parduoti 5-kart brangiau, negu juos perka Lietuvos galerijose. „Man taip pat vieni įdomiausių yra Kinijos, Japonijos bei JAV šiuolaikinių menininkų darbai“, – tvirtino A. Miežis. Be Honkongo mugės, A. Miežio paveikslai šiemet dar buvo eksponuoti prestižinėje Londono galerijoje „D Contemporary“, jis dalyvavo tradicinėse „Sostinės dienose“, Vilniuje, o pernai menininkas idėjų sėmėsi Vokietijoje surengtoje kūrybinėje šiuolaikinio meno stovykloje.
„P. n.“ informacija
Akordeono muzikos pakylėti
Kretingos meno mokyklos Akordeono skyriaus mokytoja 29-erių Sigita Šimkutė su savo mokiniais daugelio konkursų laureatais Rugile Staponkute ir Ovidijumi Miežečiu rugpjūčio – rugsėjo sandūroje dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose, įgydami ne vien svarios patirties, bet ir garsindami savosios meno kalvės vardą. Moko būti scenos žmonėmis Praėjusį savaitgalį S. Šimkutės mokinys 13-metis O. Miežetis savąjį akordeoną virkdė Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, įžymaus Lietuvos akordeonisto Martyno Levickio surengtame festivalyje „Akordeono muzikos savaitė“. „Šis kasmetinis renginys – tarsi akordeono muzikos maratonas. Jame gali dalyvauti visi savo jėgas, skinantis kelią į didžiąją sceną, norintys išbandyti jaunieji atlikėjai, taip pat ir profesionalūs muzikantai. Festivalis vyksta jau kelintus metus ir yra įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje, kai muzikantai be pertraukos grojo net 11 valandų“, – pasakojo S. Šimkutė. Iš šio festivalio, kuriame jaunuosius atlikėjus globojo pats M. Levickis, jos mokinys O. Miežetis grįžo pastebėtas organizatorių kaip perspektyvus atlikėjas ir buvo apdovanotas padėkos raštu. „Tokie festivaliai ugdo jaunųjų akordeonistų motyvaciją – Ovidijus ketina tapti profesionaliu atlikėju, žadina jų pasitikėjimą savo jėgomis, ugdo gebėjimą būti artistiškais scenoje“, – apie tai, kodėl svarbu dalyvauti prestižiniuose renginiuose, kalbėjo pedagogė.
|
|
