|
|
|
SmiltysAkordeono garsais įskėlę ugnį
Kretingos rajono Rūdaičių kaimas ir jo bendruomenė apdovanoti tuo, kad vasaromis iš ten sklinda profesionali akordeono muzika – čia atvyksta koncertuoti akordeonistų orkestrai iš Lietuvos ir užsienio. Šį rugpjūtį Rūdaičiuose viešėjo orkestras „Academie d‘Accordeon de Haguenau“ iš Prancūzijos.
Prikėlė ir išaukštino senuosius Kretingos vargonus
Rugpjūčio 16–19 dienomis į mūsų miestą sugrįžta pernai startavęs ir tradiciniu tampantis Kretingos senosios muzikos festivalis, kurio išskirtinumas tas, kad per koncertus grojama seniausiais Lietuvoje, Kretingos bažnyčioje saugomais, vargonais. Apie festivalio, kurio tikslas – atgaivinti užmirštą baroko ir renesanso laikų muziką, svarbą su „Pajūrio naujienomis“ kalbėjosi šio festivalio meno vadovas Rodrigo Calveyra.
Nutiesė tiltą tarp skaitytojų ir Šventojo Tėvo
Teologija, filosofija, politologija besidomintis palangiškis publicistas ir vertėjas, asmeninio tinklaraščio „Pasaulis pagal Tomą“ leidėjas 48-erių Tomas Viluckas šią vasarą išleido knygą „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“. Mintimis apie naująją knygą autorius maloniai pasidalino su „Smilčių“ skaitytojais.
KŪRYBOS KRAITĖ
KURIU LIETUVAI
Akordeonistė – tarptautinio konkurso laureatė
Praėjusį rudenį pirmą kartą Kretingos meno mokyklos akordeono klasės duris pravėrusi Greta Mačiūkaitė nebūtų drįsusi nė pasvajoti apie tai, kad po pirmųjų mokymosi metų ji, lydima savo specialybės mokytojos šių eilučių autorės Sigitos Šimkutės, kartu su grupe kitų Lietuvos mokyklų akordeonistų leisis į kelionę saulėton Italijon, kur įvyko tarptautinis akordeonistų konkursas. Mergaitei tai buvo puiki meistriškumo mokykla, o tuo pačiu ir pažintis su dar nepažintu, bet viliojančiu muzikos pasauliu. Viešnagės Italijoje dienomis dalyvauta edukacinėse išvykose, iš kurių labiausiai atmintin įstrigo pažintis su šalies sostine Roma. Kelionės metu ne tik pamatyta, išgirsta, sužinota, bet ir įsigyta naujų draugų, patobulintos anglų kalbos žinios. Rugpjūčio mėnesį šio konkurso organizatorius garsus italų akordeonistas Renzo Ruggieri atvyks koncertuoti į Palangos kurhauzą, kur Lietuvos šimtmečio proga įvyks nemokamas jo koncertas. Mudvi abi šio renginio labai laukiame. O Greta vis dar gyvena kelionės įspūdžiais ir tebesidžiaugia šiame konkurse savo amžiaus kategorijoje laimėta II vieta.
Sigita ŠIMKUTĖ
Lietuva paviliojo literatūros tyrinėtoją
Šiuolaikinės rusų poetės, literatūros tyrinėtojos ir vertėjos 62-jų Jelenos Pečerskajos vardas „Smilčių“ skaitytojams žinomas nuo jos pažinties su Lietuva prieš dešimtmetį pradžia, kai ji ėmėsi versti ir publikuoti kretingiškių poetų eiles. Šįkar į redakciją maskvietė atskubėjo nešina nauja knyga, taip ir pavadinta „Straipsnių rinktinė“, kurioje vėlgi daug dėmesio ji skiria Lietuvai bei jos naujai „atrastam“ literatūros bei tautosakos tyrinėtojui Algirdui Juliui Greimui, jo įžvalgoms. „Tai – pirmasis mano straipsnių, publikuotų įvairiuose Rusijos žurnaluose bei almanachuose, rinkinys. Pirmiausiai jie buvo skirti Rusijos skaitytojams, kad šie iš arčiau pažintų Lietuvą, sužinotų, kas sieja abi tautas, kad lietuvių kalba yra promotė daugeliui indoeuropiečių, tarp jų – ir slavų kalboms. Mano pažintis su Lietuva prasidėjo kaip eilinės keliautojos Palangoje, o nuvedė taip toli, kad pradėjau gilintis į jos tautosaką bei itin turtingą mitologinį pasaulį“, – tvirtino J. Pečerskaja. Tarp 22 rinkinyje publikuotų straipsnių didžiąją dalį jų autorė ir skiria Lietuvai: ji pasakoja, kaip pirmąkart čia atvyko per Naujuosius metus, kaip J. Basanavičiaus alėjoje skanavo nacionalinius patiekalus ir susipažino su lietuviška virtuve. Tačiau, prisipažino ji, meilės Lietuvai kelias į jos, kaip filologės, širdį buvo išmintas ne nacionalinių patiekalų gardumu, o lietuvių kalbos skambesiu.
Kultūros pievoje viešės folk muzikos grupė iš Izraelio
Kultūros pieva „I Love Palanga“ kartu su Izraelio Ambasada Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybe tęsia projektą „Muzika iš Izraelio“, kurio metu Palangą lanko šiuolaikinės Izraelio muzikos scenos atstovai. Šį šeštadienį, liepos 14 d., klausytojai kviečiami į pasimatymą su folk muzikos grupe „JonZ“. „JonZ“ – Jenia Vasilenko ir Yoav Or duetas, savo muzikinę kelionę pradėjęs atokiame name Zamarin kalno papėdėje. Vedami troškimo integruoti meną, aistros patirti skirtingas kultūras ir absorbuoti įvairiausius garsus, „JonZ“ rašo paveikias, bet tuo pačiu ir švelnias folk stiliaus dainas, susuptas į minkštą elektronikos antklodę. Šis unikalus kūrybos kelias leidžia grupei kalbėti eklektiška muzikos kalba ir susikurti naujus namus, kad ir kur jie bekeliautų. Po to, kai „JonZ“ Givat Ada kalnuose įrašė pirmąjį EP, grupė pasirodė pagrindiniuose Izraelio muzikos festivaliuose, taip pat keliavo po Europą. Neseniai „JonZ“ savo klausytojus pradžiugino debiutiniu albumu „Solid Wind“, įrašytu Tel Avive ir prodiusuotu Ori Winokur, lėšos jam buvo surinktos sutelktinio finansavimo būdu, o pats albumas yra puikus kolaboracijų su skirtingais Izraelio talentais pavyzdys. Šią vasarą „JonZ“ duetas, prie kurio prisijungė dar pora bičiulių muzikantų, iškeliavo į bene didžiausią grupės istorijoje turą po Europą ir aplankys festivalius bei koncertų vietas Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Čekijoje bei Lietuvoje. „JonZ“ koncerto kultūros pievoje „I love Palanga“ pradžia – 20 val.
„P. n.” informacija
Pažėrė dovanų gimtajam kraštui
Kūlupėnų ir Senosios Įpilties bendruomenės Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną savo gyvenviečių centrus papuošė įspūdingais tautodailininkų darbais: Kūlupėnų kryždirbys Antanas Lubys išdrožė masyvią verpstę, o Senosios Įpilties kūrėjas Edvardas Stalmokas su savo komanda pastatė galingus Gediminaičių stulpus. Primins valstybingumo siekį Rytoj, liepos 14-ąją, Senosios Įpilties kaimo bendruomenė rengia vasaros šventę „Lenkiamės savo krašto istorijai“, kurios metu iškilmingai atidengs naujuosius Gediminaičių stulpus. Iš ąžuolo sukurtos tvirto ąžuolo skulptūros aukštis siekia 4 m. Viršum jų iškylanti kaldinto metalo saulutė ją dar 1 m pakylėja viršum žemės. Iškaldinti metalo saulutę, kurios spinduliai siekis iki 0,5 m, įpiltiškiai patikėjo kalviui Audriui Kasparui iš Mosėdžio. Gediminaičių stulpus sukūręs tautodailininkas – tapytojas ir drožėjas E. Stalmokas, meniškoji kaimo siela, atviravo, jog ši skulptūra Senojoje Įpiltyje atsirado ne šiaip sau: čia išlikęs svarbus istorinis gynybinis krašto piliakalnis, alkakalnis, mitologinis akmuo, stebuklingas šaltinis. Žmones traukia šie pagonišką Lietuvos praeitį menantys objektai. „O Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią bei Nepriklausomos Lietuvos 100-metį nuo šiol primins iš tolo atvykstančius pasitinkantys ir išlydintys Gediminaičių stulpai“, – kalbėjo juos sukūręs E. Stalmokas.
Kretingos dvare – reveransas lietuviškam romansui
Ilgametė Kretingos muziejaus bičiulė aktorė režisierė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, pažintį su Kretinga ir grafų Tiškevičių joje tvyrojusia dvaro kultūra pradėjusi prieš 16 metų, ir nuo tol kone kasmet meninėmis programomis prisidedanti prie jos puoselėjimo, šiųmetiniame Dvaro menų festivalyje nusilenks, jos žodžiais, nepelnytai primirštam lietuviškam romansui. Dovanos Kaunui ir Lietuvai „Svajoju į Kretingos dvaro menų festivalį įsilieti nuostabiai žaižaruojančia muzikine teatrine impresija „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliksime išvien su pianiste Edita Zizaite ir soliste Giedre Zeicaite. Joje nuskambės prieškario Kaune liejęsi, bet šiandieną nutilę romansai. Pamiršti todėl, kad neįtraukti į meno mokyklų programas. O man norisi juos prikelti iš užmaršties, kad jie naujai suskambėtų žmonėms“, – V. Kochanskytė sakė, jog kretingiškiai lietuviškų romansų programą išgirs vieni pirmųjų šalyje. Aktorė sakė esanti dėkinga likimui, kad gimė Kaune – laikinojoje sostinėje, kur ją ugdė ir lavino prieškario inteligentai, žmonės, negalėję apie tai garsiai kalbėti, tačiau puoselėję lietuvybę, jos menus, kultūrą ir labai ilgėjęsi prarastos laisvės. Todėl, sakė V. Kochanskytė, naujoji programa, kurią išgirs kretingiškiai, yra tarsi jos nusilenkimas tiems žmonėms, gimtajam Kaunui bei visai Lietuvai, kuri šiemet švenčia valstybingumo100-metį. Kaip ir jos vyro, klaipėdiečio skulptoriaus, žemaičio nuo Telšių, Arūno Sakalausko prieš savaitę įteikta dovana Lietuvai – Vyčio skulptūra, didingai iškilusi prie Kauno pilies. „Aš didžiuojuosi savo vyru, nes jis ne deklaratyviai, o ramiai padarė tai, ką jautė esant būtina – jis neleido Lietuvos valstybės simbolio Vyčio nutrenkti bet kur, o iškėlė jį Kauno miesto centre, prie pilies, menančios Lietuvos didžiavyrių laikus, kur suteka didžiosios mūsų upės – Neris ir Nemunas“, – menininkė teigė, jog skulptūrą A. Sakalauskas sukūrė per 5 mėnesius, kai jos atsisakė vilniečiai, ir kurti pakvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
|
|
