|
|
|
SmiltysŽemaičių duetas – ir savame krašte pranašas
Lietuvos televizijos muzikiniame projekte „Du balsai – viena širdis“ dalyvavę, komisijos mėtyti ir vėtyti, bet vis tiek nugalėtojais tapę, pagrindinį prizą – kelionę į Holivudą – laimėję tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo užvakar buvo pasveikinti ir Kretingos rajono savivaldybėje. Muzika visada šalia „Kiek pamenu, dar nėra buvę, kad dainuojanti tėvo ir dukros pora taip išgarsintų Žemaitiją, Kretingą, o labiausiai – Darbėnų, iš kur kilę, pusę“, – ką tik posėdžiavusių Strateginio planavimo tarybos narių akivaizdoje kalbėjo meras Juozas Mažeika. Jis prisipažino paprastai tokiems televizijos šou dėmesio nerodantis, tačiau šį stebėjęs vien dėl Jepšų. „Kai ant visos studijos Gedeminas atidarė savo „vargonus“, iškart pagalvojau – jei būtų buvusios sąlygos, gal antrą Vaclovą Daunorą rajone būtume turėję“, – šmaikštavo jis ir nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Dievulis G. Jepšui davė tokį gerą balsą ir klausą. Ne mažiau komplimentų sulaukė ir Inga Jepšaitė, muziką pamilusi nuo ankstyvos vaikystės. Kadangi niekada nelankė vaikų darželio, vienintelė aplinka, kurioje ji augo su muzika, buvo šeima. „Kiek pamenu, tėtis nuolatos dainuodavo, o mama niūniuodavo“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šypsojosi ji.
Kompozicijos, prabilusios šiuolaikinio meno kalba
Kretingos rajono kultūros centro antro aukšto hole įkurdinta šiuolaikinio meno paroda „Komunikacija – žinutė“ tapo baigiamuoju festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginiu. Parodoje eksponuojamos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų sukurtos savitos skulptūros-instaliacijos, kurių idėjoms išreikšti jaunieji menininkai pasitelkė šiuolaikines technologijas. Kitoks požiūris į realybę Šioje parodoje akiai įprastos medžiagos – akmuo, metalas, plastikas, stiklas – sujungtos technologijomis, elektronika – stebina autorių išradingumu, kūrybiškumu bei jų kūrinių sprendimais. „Šiuolaikinis menas nėra pasidarkymas, kaip dažnai traktuojama – neva, kažką sujungė, kažką paterliojo ir paliko. Ankstesnių laikų menas – romantizmas, klasicizmas – labiau išreiškė estetinio pasigėrėjimo paskirtį, o šiuolaikinis menas išsako šiek tiek kitokį požiūrį į daiktus, bendrą jų kontekstą, – modernusis menas kažkiek prieštarauja realybei. Ši paroda ir yra tai, ką, pasitelkę šiuolaikines technologijas, norėjo pasakyti mūsų studentai“, – atidarant parodą, kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir docentas Marius Norkus. Kultūros centro holas, neslėpė parodos kuratoriai, nebuvo pati tinkamiausia vieta jų darbams eksponuoti, tačiau gal ir įdomi tuo, kad festivalis pasirenka kitokią erdvę, – jiems eksponatus tekę išdėlioti tarp paveikslų, gėlių, baldų, turint galvoje, kad pro ją žmonės renkasi ir į pagrindinę žiūrovų salę.
KŪRYBOS KRAITĖ
KURIU LIETUVAI
Kiekvienas rašinys – kaip sizifo darbas
Vienas autorių, kurio tekstas pateko į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos literatūrinį almanachą „Laiko smiltys“ (2017 m.) – buvusio abituriento Lauryno Pazdrazdžio, kuris šiuo metu jau studijuoja informatiką Vilniaus universitete. Paklaustas apie kūrybą, 19 metų vaikinas tvirtino, kad jos ir buvę tiek, kiek lietuvių kalbos mokytoja priversdavo rašyti, o dabar vienintelis menas, kurį jis supranta, yra „unikaliai ar neįprastai išspręstas matematikos uždavinys“.
Paveldėta tradicija – gyvoji „Graistupio“ tėkmė
„Senoji Įpiltis yra gražus dainuojančio kaimo pavyzdys“, – neabejojo viena Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus folkloro ansamblio „Graistupis“ vadovių Laima Šiaulienė. O skyriaus vedėja ir ansamblio dainininkė Danutė Bružienė pripažino, jog tai, kad ansamblis suteikia dainavimo kartu džiaugsmą, bendrystę, ir yra tas veiksnys, dėl kurio „Graistupis“ gyvuoja jau 30 metų. „Esame kartu ir dainoje, ir džiaugsme, ir bėdoje“, – ansamblio narių bendruomeniškumą ir to svarbą akcentavusi D. Bružienė prisiminė ir ansamblio atsiradimo ištakas, kai 1988 m. buvusi skyriaus vedėja bei ansamblio vadovė Birutė Stalmokienė dainuoti sukvietė kaimo moteris ir vyrus, kurie folklorą ir mokėjimą jį atlikti buvo paveldėję iš savo tėvų ir senelių. „Gaila, jų nė vieno jau nebėra. Laikas negailestingas – folkloro ansamblio žmonės buvo gimę 1930–1935-aisiais, o vyriausias dainininkas – 1928 m., – prisiminė D. Bružienė, kuri kartu su Uogute Rupšiene šiandien yra tos dainininkės, kurios gerai prisimena senųjų dainuotas dainas. – Štai jau 27 metai, kaip abi dainuojame, – juokaujame, kad po plačiais sijonais bedainuodamos ir vaikus išnešiojome, ir pagimdėme, ir į Dainų šventes juos vežėmės.“ Pirmąkart Dainų šventėje „Graistupis“ dalyvavo 2007 m., jau vadovaujamas Rimanto Varkojaus – ansamblio vadovu jis dirbo 12 metų. Dabar ansambliui vadovauja Laimutė Šiaulienė ir Laurynas Surblys. „Atsimenu, kai pirmąkart išvažiavome į Dainų šventę, nė rūbų padorių neturėjome. Tik kai jau patekome į Lietuvos 1000-mečio Dainų šventę, Birutė Stalmokienė išrūpino mums tautinius rūbus – jais reprezentavome Žemaitijos kraštą. Ir dainos, rateliai, žaidimai, pasakojimai – žemaičių krašto, paveldėti iš buvusių ansamblio dainininkų, senolių. Tai yra jų palikimas, kurį saugome ir kurį dar gebame gaivinti scenoje“, – kalbėjo D. Bružienė. Ji prisiminė ir graistupiečių parengtą programą „Lino mūka“, kurią sukurti padėjo ir šviesios atminties audėja Adolfina Repšienė, o dabar jos sūnus Justinas Repšas – aktyvus „Graistupio“ dalyvis, be to, dar groja kaimo kapeloje, o į repeticijas važiuoja 9 km.
Kretingoje – Auksinio scenos kryžiaus nominantai
Lapkričio 22 dieną Kretingos rajono kultūros centre įvyks antrasis tradicinio meno festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginys – šokio spektaklis „Aside“. Spektaklyje pasirodys Agnijos Šeiko šokio teatro duetas Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes iš Belgijos, šiemet apdovanoti aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi. Duetas 50 min. trukmės spektaklyje perteiks žmonių siekį surasti savo vietą visuomenėje, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, negalios, lyčių bei seksualinės orientacijos. Pasak festivalio organizatoriaus Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, spektaklis „Aside“ gilinasi į saviraiškos, noro būti suprastam, atstūmimo temas, o šokėjų duetas, skambant atšiauriai elektroninei muzikai, pakeri nepriekaištingu technišku atlikimu. Kostiumus sukūrė žinomo Latvijos šiuolaikinės miesto mados prekinio ženklo „One Wolf“ kūrėjai. Spektaklis vyks kamerinėje erdvėje, o žiūrovai sėdės ant paaukštinimų, kurie N. Gedmino žodžiais, padeda sukurti amfiteatro atmosferą. Tokioje pat netradicinėje erdvėje gruodžio 3-ąją bus rodomas trečiasis festivalio renginys – Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Vestuvės“ pagal Bertoldo Brechto pjesę. O festivalio pabaigtuvėms Kultūros centro erdvėse ketinama eksponuoti masyvius erdvinio turinio darbus, sukurtus VDA Telšių fakulteto studentų. Festivalis šį rudenį startavo su pjese vaikams „Pepė keliauja į koncertą“. „Renginys pavyko: buvo labai triukšminga, tačiau mokytojai dėkojo. Visi festivalio renginiai yra nekomerciniai – iš jų neuždirbsi, tačiau jie skirti tiems, kurie iš tikrųjų myli teatrą“, – patikino N. Gedminas.
„Smilčių“ informacija
Kūryboje: žmogaus ir visatos dialogas
„Tai yra savotiškas atsakymų ieškojimas – iš kur mes, kodėl ir kaip mes egzistuojame“, – sakė 36 metų kretingiškė dailininkė Agnė Palilionytė, kalbėdama apie savo aistrą domėtis kosmosu. Ši savo begalybe ir sistema žmogaus protui sunkiai aprėpiama erdvė ir tapo įkvėpimo šaltiniu naujajai A. Palilionytės tapybos parodai „Saturno šešėliai“, kuri vakar buvo atidaryta Kretingos rajono kultūros centre. Prieš parodos atidarymą A. Palilionytė atskleidė, kad „Saturno šešėliai“ yra tarsi savotiškas ankstesnės jos parodos „Žvaigždžių dulkėse“ tęsinys, kuomet daugiausia minčių ir įkvėpimo semiamasi iš literatūros bei kitų šaltinių apie kosmosą. Mintys – iš naktinio dangaus „Fantazavau apie Saturno gyvybės formas ir žmogus mano darbuose yra traktuojamas kaip šešėlis, neturintis veido bruožų ir perteiktas ekspresyviai, judantis“, – sakė dailininkė. Kita paveikslų dalis – abstrakcijos, kurios taip pat gimė, žvelgiant į naktinį dangų ir apmąstant visatos begalybę. Daugiausiai darbų atlikti aliejine tapyba ant drobės, tačiau esama ir akvarelės – menininkė šypsosi: galbūt tai taps užuomina apie kitą parodą, kurią sudarytų darbai, atlikti tik akvarele. „Mano žinios apie kosmosą nėra didelės, tačiau man patinka apie jį skaityti – apie Didįjį sprogimą, juodąsias skyles, planetas, apie tai, kaip gimsta žvaigždės ir kaip jos išnyksta. Tokiu būdu savotiškai ieškau atsakymų, iš kur mes: kosmoso laiku žiūrint, mūsų gyvenimas nesudarytų nė milisekundės, tarsi ir neegzistuotume, tačiau mes juk egzistuojame, – savo mintimis pasidalijo A. Palilionytė. – Kyla klausimų, ar dar kitur egzistuoja gyvybė, kokios jos formos, kokie fizikos dėsniai veikia kosmose, kokią įtaką jie daro mums.“
KŪRYBOS KRAITĖ
KURIU LIETUVAI
Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, publikuoja žodinės kūrybos darbus. Laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com
|
|
