• Rašyti komentarą (0)

Kretingoje gyvenanti juvelyrikos kūrėja Gerda Karalienė gamina papuošalus iš rinkoje cirkuliavusių monetų, kurios, anot jos, pasakoja istoriją.

Kretingoje gyvenanti juvelyrikos kūrėja Gerda Karalienė į papuošalus žvelgia kitaip negu įprasta: jos kuriami kaklo papuošalai, sąsagos ar auskarai gimsta iš monetų – tų, kurios kadaise cirkuliavo skirtingose pasaulio šalyse, keliavo iš rankų į rankas ir tyliai kaupė savo istoriją. Šiandien Gerdos kuriamuose papuošaluose jos prabyla iš naujo – kaip simboliai, prisiminimai ir savotiški kultūrų fragmentai.

Netikėtas kelias į juvelyriką

Gerda ir jos vyras Arnoldas – klaipėdiečiai, prieš šešerius metus gyvenimą perkėlę į Kretingą. Tuo metu niekas dar nežadėjo, kad vieną dieną jie ims kurti papuošalus iš monetų. Iš pradžių Gerdos gyvenimo kelias vedė visai kitur – į rinkodarą. Baigusi žurnalistikos studijas Klaipėdos universitete ji dirbo juvelyrikos ir laikrodžių įmonėje: rūpinosi komunikacija, reklama, rinkodaros strategijomis. Darbas suteikė galimybę iš arti pažinti juvelyrikos industriją.

Ypač įsimintina tapo kelionė į Šveicariją – vieną didžiausių Europoje laikrodžių ir juvelyrikos parodų Bazelyje. „Ten pirmą kartą pamačiau papuošalų pasaulį iš arti: jo prabangą, verslo užkulisius. Tai man paliko neišdildomą įspūdį“, – prisiminė kūrėja.

Vis dėlto tuo metu ji dar negalvojo pati kurti papuošalus. Visą dėmesį ji sutelkė į rinkodaros sritį. Baigė rinkodaros magistro studijas, su kolega įkūrė reklamos agentūrą Klaipėdoje, rengė rinkodaros strategijas įmonėms.

Mintis kurti papuošalus atsirado gerokai vėliau, kai, pasiekusi profesines lubas, pradėjo svarstyti apie savo verslą, kuriame galėtų pati kurti produktą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vilnietė menininkė Aleksandra Jacovskytė nuotraukas, kuriose įamžino Antaną Mončį Paryžiuje, padovanos Antano Mončio meno muziejui.

Visą kovą Antano Mončio meno muziejuje Palangoje veikia vilnietės menininkės – scenografės ir kostiumų dailininkės, fotografės, grafikės – 80-metės Aleksandros Jacovskytės fotografijų ir pirmąkart viešai rodomų jos piešinių paroda „Mizanscena“.

Nusilenkė senajam Vilniui

Pristatant parodą, dalyvavo ir pati menininkė, kurią supo iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę jos draugai ir bičiuliai. Kai kurie jų A. Jacovskytės nuotraukose, pateiktuose cikluose „Vilniaus veidai 1964–1993“ ir „Vilniaus veidai + 1990–2023“, atpažino ir save jaunystėje. Šiuose fotografijų cikluose ir atsispindėti veidai bei charakteringi sostinės senamiesčio vaizdai nuo pat autorės jaunystės – fiksuoti dar sovietmečiu ir ligi šių dienų. Prie vienos fotografijų save jaunystėje atpažinęs ir prisistatęs kaip iš Izraelio į Lietuvą grįžęs Markas de Saint Lazar teigė su Šura (A. Jacovskyte, – aut. pastaba) pažįstami nuo senų laikų, kai tyrinėdavo nepažintas Vilniaus senamiesčio gatves, jo užkaborius.

Labai įdomu tai, kad tarp šių fotografijų atskirai eksponuojami kadrai, kuriuose menininkė įamžino skulptorių Antaną Mončį: „Fotografavau viešėdama jo namuose Paryžiuje 1990-aisiais. Būdavo tokia tradicija – atvykus į svečią šalį, pasiskambinti jose įsikūrusiems lietuvių menininkams.

Mončys buvo labai kuklus, matėsi, kad drovisi pozuoti, ir aš negalėjau to peržengti. Kai būdavo nusisukęs, sekdavosi geriau, galėdavau ir tinkamą ryškumą nusistatyti“, – neslėpė menininkė. Beje, šias fotografijas ji ir paliks Antano Mončio meno muziejui kaip dovaną.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Lietuvos dvarų istorijos tyrinėtojas kretingiškis Artūras Patamsis ant atskirų lapų kuriamoje piešinių galerijoje jau pavaizdavo 218 asmenybių.

Šių komiksų knygų autorius Artūras Patamsis leidosi į naują kūrybinę kelionę per Kretingos muziejaus ir senojo dvaro istoriją kūrusias asmenybes. Ant 28-ių tradicinio A4 formato lapų, kuriuos sujungus jau dabar susidaro 8,4 m, dailininkas tušu pavaizdavo 218 asmenybių. Bet mano, kad tai dar ne pabaiga, nes kasdien piešinys vis pasipildo naujais žmonėmis.

Šį savo darbą autorius pavadino grafiškai atlikta Kretingos muziejaus tiriamąja medžiaga – savotišku metraščiu, kuris pagal savo apimtis pretenduoja tapti Lietuvos rekordu.

Prasidėjo nuo vakarėlio

„Man pačiam atrodo, kad jau užtenka: periodas nuo 2000-ųjų, kai visas muziejaus kolektyvas įsiamžino bendroje nuotraukoje, yra užbaigtas, o iš praeities kone kasdien vis dar sužinai, kad tas ar anas dirbo vienokį ar kitokį darbą. Čia gali būti pasaka be pabaigos“, – apie atlėgstantį entuziazmą prasitarė A. Patamsis.

Paklaustas, kaip gimė šis sumanymas, menininkas atsakė: „Valstybės, miestai, dvarai turi savo istorijas, o mūsų muziejus tokios, grįstos ne vien faktais, o atskleidžiant jį kūrusias asmenybes, neturi. Buvo smalsu sužinoti, kiek gi žmonių dirbo šioje srityje, nes į kalėdinį vakarėlį susirinko 31 muziejaus darbuotojas, 13 nedalyvavo – juos visus ir sumaniau nupiešti. Tuomet kilo mintis: o kiek gi jų dirbo, nes vien per pastarąjį penkmetį pasikeitė net 26 žmonės.“

Taip nuo kalėdinio vakarėlio, juokavo komiksų kūrėjas, ir prasidėjo: sau įprastu braižu viename lape užfiksavo po kelis muziejininkus. Žmonės vaizduojami dvaro aplinkoje, tarsi stovint rūmų parteryje ir sukantis aplink ašį: dvaras su jo salėmis, Žiemos sodas, parkas, ratinė, Ūkvedžio namas, Vandens malūnas, vadinamasis bravoras, kumetynas.

Istorija vedė gilyn

„Paskui galvoju, o kiek ligi tol būta žmonių, kūrusių muziejaus istoriją? Taip ir nugrimzdau į laikus, kai muziejus dar veikė Pranciškonų vienuolyne, o dvaro rūmuose – Žemės ūkio technikumas.

Užgriebiau įvairių sričių žmones – projektuotojus, želdinių specialistus, techninius darbuotojus, kurie dirbo atkuriant sunaikintą Žiemos sodą. O po to ėjau dar giliau: argi neverti žmonės, kurie pirmieji įkūrė Kretingoje muziejų – Viktoras Lingys, Juozas Mickevičius, Ignas Jablonskis? O kurgi dar senesni dvaro kūrėjai – didikai Sapiegos, Masalskiai, Zubovai, Tiškevičiai?“ – apie piešiniais atkuriamą muziejaus istoriją, nuvedusią į šimtmečių glūdumas, pasakojo jos autorius.

„Vaikštau po muziejų kaip koks ubagas – gal kas turite to ar ano žmogaus nuotrauką, – ironizavo dailininkas. – Fotografijų paieškos nelengvos. Tarkim, Antanas Lūža buvo muziejaus fotografas, tačiau jo nuotraukų nėra net internete, kaip sakoma, batsiuvys be batų. Arba bendrovės „Damba“ vadovas Antanas Barasa – jo komanda atkūrė dvaro parko takus, atstatė fontaną „Mergaitė su skėčiu“, o jo fotografijos muziejuje nėra. Ir dėl daugybės kitų pavardžių tenka sukti galvą – kas pažinojo tą asmenį, susisiekti su šeimomis“.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Kretingiškis Tomas Valiūnas į literatūrą žengė palyginti visai neseniai, tačiau jau spėjo atkreipti skaitytojų dėmesį. Po debiutinio detektyvo „Lažybos prie karsto“ pasirodė antroji jo knyga – istorinis romanas „Sąmokslas karalių mieste“, nukeliantis į 1863–1864 m. sukilimo laikus. Dvidešimtmetis rašytojas apie savo kūrybinį kelią kalba atsargiai, vengdamas didelių deklaracijų, bet jo atsakymai atskleidžia brandų požiūrį į literatūrą ir istoriją.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Filmo „Tu kaitini mano kraują“ režisierė palangiškė Melita Sinušaitė (kairėje) ir filmo operatorė Ieva Jaruševičiūtė

Baigiantis sausiui 19-us metus skaičiuojančio Vilniaus trumpųjų filmų festivalio antroje nacionalinėje konkursinėje programoje įvyko ir palangiškės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos IV k. studentės Melitos Sinušaitės sukurto filmo „Tu kaitini mano kraują“ premjera. Filmas sukurtas pagal Linos Simutytės novelę „Akmeninės žuvys“.

Iš viso Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje parodyta per 100 filmų, kurie buvo suskirstyti į nacionalines ir tarptautines konkursines bei specialiąsias programas. Šiemet visi nacionalinėse konkursinėse programose parodyti filmai buvo premjeriniai ir varžėsi dėl festivalio „GrandPrix“.

– Melita, papasakokite apie save – kur mokėtės, augote, kas formavo Jūsų pasaulėžiūrą ir kaip Jūs ją apibūdintumėte. Kokios Jūsų vertybės?

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Režisierius Tomas Jašinskas, kurio braižas – atrasti asmenybes, iškelti ir išnarplioti jų vidinį pasaulį, sakė, kad ir kuriant spektaklį „Vienuolio išpažintis“, jam buvę įdomu prieiti prie Sigito Benedikto Jurčio.

Į Lietuvos scenas iškeliauja neseniai pastatytas ir išsyk išgarsėjęs kaip kontroversiškas – žiūrovų giriamas dėl ypatingos estetikos ir režisūrinių sprendimų, tačiau sulaukęs kritikos dėl tekstų autoriaus Sigito Benedikto Jurčio nuoširdumo – spektaklis „Vienuolio išpažintis“. Šį spektaklį, kuriame persipina žodis, muzika, šokis, šviesos ir simboliai, pastatė Klaipėdoje veikiantis „Teorema teatras“, vadovaujamas mūsų kraštiečio 40-mečio režisieriaus Tomo Jašinsko.

Žodžio, šokio, muzikos, šviesų sintezė

„Vienuolio išpažintis“ – tai spektaklis, kuriame remiamasi S. B. Jurčio, ligi šiol  žinomo kaip pranciškonas brolis Benediktas, 50 gyvenimo metų praleidusio brolijoje ir pernai iš jos išėjusio, apmąstymais, kuriuos jis pavadino išpažintimi. S. B. Jurčio filosofinius tekstus – tarsi gyvenimo kelionę, pateiktą per 15 stočių, skaitė Klaipėdos dramos teatro aktorius Edvardas Brazys, dalyvaujant Klaipėdos muzikinio teatro solistei Beatai Ignatavičiūtei. Pats autorius scenoje pasirodo tik per kulminaciją, tarsi išsilaisvinimo triumfą pasiekusioje spektaklio pabaigoje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (1)

Du bičiuliai scenoje – operos solistas baritonas Eugenijus Chrebtovas (kairėje) ir savamokslis aksominį balsą turintis Kelių policijos pareigūnas Nerijus Stankus – duetu atliekant E. Chrebtovo kūrinį „Lai kyla audra“.

Kretingos rajono kultūros centre debiutinį savo dainų albumą „Akimirka“ pristatydamas žinomas šalies operos solistas ir dainininkas Eugenijus Chrebtovas klausytojams pateikė staigmeną – išvien su juo koncertavo ir aksominiu balsu dainuojantis Kelių policijos pareigūnas Nerijus Stankus, kurį iš muzikinių televizijos projektų atpažįsta ir dažnas patikrai gatvėse stabdomas kretingiškis.

Mielai sutikęs būti „Smilčių“ pašnekovu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 38-erių N. Stankus juokavo, kad, jam sustabdžius kelyje, žmonės net savotiškai apsidžiaugia: „O, žinome jus, atsimename iš projekto „Lietuvos balsas“. O kartais pravėrę langą patys pasitinka su daina.“

Projektai – vertingos pamokos

Prieš kelerius metus TV projekte „Lietuvos balsas“ Klaipėdoje gimęs, augęs ir dabar gyvenantis N. Stankus su pergalėmis nuėjo iki finalo ir dalyvavo didžiosiose Klaipėdos, Kėdainių ir Vilniaus arenose surengtuose finaliniuose koncertuose. Dar anksčiau sėkmė jį lydėjo televizijos projekte „Muzikos akademija 2“. Iš televizijos ekranų, projektams tęsiantis po kelis mėnesius, žmonės spėjo įsiminti jo dalyvius.

Paklaustas, ką gi jam, be žinomumo, dar davė tie pasirodymai ekrane, pašnekovas nedvejojo: „Pirmiausia – gyvenimo žaismą ir džiaugsmą. Labai svarbios man, kaip vokalo savamoksliui, buvo muzikos profesionalų, tokių kaip Rosita Čivilytė, patarimai ir pamokos. Susidraugavau su muzikinį išsilavinimą įgijusiais projektų dalyviais: ypač daug žinių ir patarimų, lavinant balsą, gavau iš Manto Karpavičiaus Ato, jis mokė suprasti balso galimybes.“

Be to, akcentavo pašnekovas, dainuojančiam žmogui, taip pat kaip ir sportininkui, norisi rezultato – ir pačiam pamatyti, ir kitiems parodyti, ko esi vertas.

Po muzikinių projektų, neslėpė N. Stankus, jis tapo labiau žinomas ir matomas kaip atlikėjas – pradėjo kviesti jį į įvairius renginius, šventes. Šis pomėgis jam yra tapęs ir papildomu uždarbiu – jis dainuoja ir asmeniniuose pobūviuose, ir ši individuali veikla nesikerta su pareigūno statutu. Nors dainuodamas, sakė, užsidirbdavo dar nuo studijų laikų, kai mokėsi teisės Socialinių mokslų kolegijoje, vėliau Klaipėdos universitete studijuojant andragogiką.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

1 / 123 2 / 123 3 / 123 4 / 123 5 / 123 6 / 123 7 / 123 8 / 123 9 / 123 10 / 123 11 / 123 12 / 123 13 / 123 14 / 123 15 / 123 16 / 123 17 / 123 18 / 123 19 / 123 20 / 123 21 / 123 22 / 123 23 / 123 24 / 123 25 / 123 26 / 123 27 / 123 28 / 123 29 / 123 30 / 123 31 / 123 32 / 123 33 / 123 34 / 123 35 / 123 36 / 123 37 / 123 38 / 123 39 / 123 40 / 123 41 / 123 42 / 123 43 / 123 44 / 123 45 / 123 46 / 123 47 / 123 48 / 123 49 / 123 50 / 123 51 / 123 52 / 123 53 / 123 54 / 123 55 / 123 56 / 123 57 / 123 58 / 123 59 / 123 60 / 123 61 / 123 62 / 123 63 / 123 64 / 123 65 / 123 66 / 123 67 / 123 68 / 123 69 / 123 70 / 123 71 / 123 72 / 123 73 / 123 74 / 123 75 / 123 76 / 123 77 / 123 78 / 123 79 / 123 80 / 123 81 / 123 82 / 123 83 / 123 84 / 123 85 / 123 86 / 123 87 / 123 88 / 123 89 / 123 90 / 123 91 / 123 92 / 123 93 / 123 94 / 123 95 / 123 96 / 123 97 / 123 98 / 123 99 / 123 100 / 123 101 / 123 102 / 123 103 / 123 104 / 123 105 / 123 106 / 123 107 / 123 108 / 123 109 / 123 110 / 123 111 / 123 112 / 123 113 / 123 114 / 123 115 / 123 116 / 123 117 / 123 118 / 123 119 / 123 120 / 123 121 / 123 122 / 123 123 / 123