|
(1903) 2024-11-12Atgimstantis dvaro kluonas – miesto bendruomenei
Penketas jaunų kretingiškių, draugų nuo vaikystės – Rasa ir Mantas Kidykai, Gintarė Mikšytė, Domantė Vasiliauskaitė-Drungilė ir Algimantas Verbutas – ėmėsi sumanymo atgaivinti vieną senųjų Kretingos dvaro ūkinių pastatų – kluoną – ir paversti jį moderniu verslo, amatų, pramogų inkubatoriumi. Įkurtuvės šiame istoriniame raudono mūro pastate Padvariuose numatytos prieš Kalėdas. Verslo pradžia – „Mangų mangas“ Nuo gatvės akį traukiančiame kluone, užimančiame per 800 kv. m ploto, kuriasi R. ir M. Kidykų bendrovė „Bijom ir darom“, studija „Artu“, taip pat – D. Vasiliauskaitės-Drungilės tvarios mados studija „Amod“, stogų danga prekiaujanti įmonė „Lanka“. Graikiška kavinė „Nuogne skanu“ čia atidarys savo kulinarijos cechą. Dalis patalpų dar laisvos – jose laukiama menininkų, amatininkų, verslininkų. Idėja atkurti dvaro kluoną kaip bendruomenei tarnaujantį centrą prieš dvejus metus gimė Mantui Kidykui, išpopuliarėjusiam savo įkurta verslo linija „Mangų mangas“. „Kaskart, vykdamas pas tėvus į Padvarius, pravažiuodavau pro šį įdomų pastatą. Jo savininkai – bendrovė „Plungės darna“ renovavo statinio išorę, apšvietė, o viduje ketino įrengti sandėlį. Tuomet ir kilo mintis, kad galima būtų įdomiai pastatą panaudoti, kad jis taptų miestiečių traukos centru“, – kalbėjo idėjos sumanytojas. Netrumpam laikui išsinuomoję visą statinį, patys, vakarais ir savaitgaliais talkinat Manto tėvams Marytei ir Antanui Kidykams, įsirengė dvejas patalpas. Vienos jų skirtos studijai „Artu“, kur vyks renginiai, edukacijos, mokymai, veiks fotostudija, o pastaroji suskirstyta į tris zonas – retro, šviesos ir virtuvės, čia galima bus užsakyti fotosesijas su savo arba studijos fotografu. O kitose patalpose įsikurs jų bendrovė „Bijom ir darom“ – „Mangų mango“ rinkodaros komanda, čia bus prekiaujama iš įvairų pasaulio šalių pačių atgabentais egzotiniais vaisiais, bus gaminami kokteiliai ir kitokie gardumynai.
Šiemet Kretingos rajone padaryta didžioji dalis keliuose suplanuotų atlikti darbų. Nuo metų pradžios Kretingos mieste ir rajone išasfaltuota visa dešimtis gatvių. Nauja asfalto danga paklota Kretingos miesto Statybininkų ir Sporto gatvėse, Klaipėdos gatvėje ties daugiabučiais, Nidos gatvės ilgajame ir trumpajame ruožuose, Vytauto gatvėje. „Reikia pažymėti, kad dalyje šių gatvių – Vytauto, Klaipėdos, Nidos ilgesniajame ruože – ne tik naujai išlietas asfaltas, bet ir įrengtos stovėjimo vietos automobiliams, lietaus nuotekų tinklai“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Daug darbų šiemet padaryta ir rajono keliuose: išasfaltuota Barzdžių Kalno gatvė, nauja asfalto danga išlieta Raguviškių Raguvos gatvės ruože, Vydmantų Vidimanto gatvės ruože, Dvaro gatvės dalyje Leliūnuose, Mokyklos gatvės ruože Kurmaičiuose, Liepų gatvėje Kumpikuose, Vidurinėje gatvėje Darbėnuose, Lino gatvės dalyje Kūlupėnuose bei kt., baigiami Vydmantų Mokyklos gatvės kapitalinio remonto darbai.
Olimpiados dalyviai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: IX–X klasių ir XI–XII klasių mokinius. Per dvi valandas komandos turėjo įveikti po 10 sudėtingų užduočių, kurias parengė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dėstytojai. Po atkaklios kovos paaiškėjo šių metų nugalėtojai. I–II (IX–X) gimnazijų klasių grupėje I vietą laimėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos komanda, kurią sudarė Vytis Miliauskas, Matas Jedenkus, Tijus Valanta ir Lukas Galdikas. Jie ne tik sėkmingai atstovavo mokyklai, bet ir parsivežė pereinamąjį prizą. Antrą vietą užėmė Plungės Senamiesčio mokyklos komanda, III v. – Šilutės pirmosios gimnazijos komanda. O III–IV (XI–XII) gimnazijų klasių grupėje geriausiai pasirodė Pranciškonų gimnazijos komanda, kuriai atstovavo Urtė Navasaitytė, Elinga Šolinskaitė, Vytautė Paulauskaitė ir Danas Rasimavičius, taip pat iškovoję pereinamąjį prizą. Antrą vietą šioje grupėje užėmė Palangos senosios gimnazijos komanda, III v. – Šilutės Vydūno gimnazijos komanda. Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė paskelbė olimpiados nugalėtojus ir įteikė diplomus, prizus. Olimpiados dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė. Olimpiadą organizavo Kretingos rajono Švietimo centras, rajono matematikos mokytojų metodinis būrelis ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė gerą žodį skyrė Darbėnų gimnazijos direktorei Sonatai Litvinienei ir visai komandai už pagalbą organizuojant ir vykdant olimpiadą, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos matematikos mokytojai metodininkei Aušrai Bončkienei ir Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytojai Violetai Baltūsienei už olimpiados inicijavimą, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dėstytojams profesoriui Dariui Šiaučiūnui ir docentei Karolinai Kanišauskienei, prie olimpiados prisidėjusiems rėmėjams.
„P. n.“ Informacija
Netrukus ateis žiema, atnešdama ne tik sniego pusnis ir kvapą gniaužiančius peizažus, bet ir nemažai iššūkių vairuotojams. Šaltis, sniegas ir ledas smarkiai apsunkina važiavimo sąlygas, todėl kelių valymas tampa svarbia priemone užtikrinant saugų eismą ir sklandų transporto judėjimą. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ Vakarų regione prižiūri 5 tūkst. 110,858 km valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jau netrukus į kelius išriedės šios įmonės technika, pasiruošusi užtikrinti tvarką, valyti sniegą ir pasirūpinti, kad keliai būtų saugūs visiems eismo dalyviams. Technika ir darbuotojai jau pasirengę AB „Kelių priežiūra“ išorinės komunikacijos projektų vadovė Gintarė Žilinskienė informavo, kad Vakarų regione žiemos kelių priežiūrą užtikrins apie 500 darbuotojų. Taip pat jau paruošta ir žiemos technika – 78 barstytuvai, 35 autogreideriai ir dešimtys kitų technikos vienetų. Keliai prižiūrimi prioritetine tvarka Pasak G. Žilinskienės, žiemos sezonu vieni keliai yra valomi ir barstomi dažniau, kiti – rečiau, o tam tikruose keliuose slidumą mažinančios medžiagos nebarstomos – nuvalomas perteklinis sniegas. Žiemos kelių priežiūros darbai skirstomi į 5 priežiūros lygius pagal eismo intensyvumą ir kitus parametrus. Pirmiausia valomi ar barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai, jungiantys didžiausius miestus ar gyvenvietes, o vėliau prioritetine tvarka prižiūrimi mažesnio eismo intensyvumo keliai. AB „Kelių priežiūra“ atliekamus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius žiemą galima stebėti gyvai interaktyviame kelių priežiūros žemėlapyje ziema.keliuprieziura.lt .
Sudėtingos meteorologinės sąlygos Projektų vadovė pasakojo, kad esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms (pavyzdžiui, kai ilgiau kaip 20 val. vyrauja ne aukštesnė kaip -10 °C oro temperatūra) yra naudojama specialios sudėties druska slidumui keliuose mažinti, t. y. druskos ir kalcio mišinys. „Šios medžiagos, kaip ir kitos priemonės, jau yra paruoštos visoje Lietuvoje, taip pat ir Vakarų regione. Esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms kelių priežiūra užtikrinama pagal kelių priežiūros normatyvus – remiantis nustatytais kelių priežiūros lygiais“, – patikino G. Žilinskienė.
Radinys Grūšlaukės miške
Penktadienį apie 14.36 val. į Kretingos rajono policijos komisariatą 1948 m. gimęs vyras atnešė Grūšlaukės miške rastą stiklinę tarą su viduje esančiais 62 šoviniais, 6 tūtelėmis ir 6 kulkomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 8 d. Kretingos „Minija“ namuose sužaidė XXX turo „TOPsport“ I lygos rungtynes ir jose išsiskyrė taikiai 1:1 (1:0) su Panevėžio „Panevėžiu B“. „Minija“ jau 11-ą minutę susikūrė pirmą pavojingesnį momentą, bet Valdo Jašmonto smūgį atrėmė vartininkas. 17-ą minutę kretingiškiai sukūrė dar vieną epizodą, bet ir vėl varžovų vartus apgynė vartininkas Daniel Bukel. 19-ą min. prie varžovų vartų kilo dar vienas gaisras, kai po kampinio galvą į vartus smūgiavo V. Jašmontas, bet svečius ir vėl gelbėjo vartininkas. 24-ą min. kretingiškių pastangos buvo vainikuotos – Mantas Gedutis surengė puikų reidą ir tiksliu smūgiu į vartų kampą pagaliau nuginklavo varžovų vartininką, išvesdamas „Miniją“ į priekį 1:0. 31-ą min. šeimininkai buvo netoli antro įvarčio, bet iš toli smūgiuotas Deivido Pipiro smūgis skriejo greta vartų. 37-ą min. dar vieną galimybę pasižymėti turėjo Vilius Kazlauskas, bet šioje situacijoje pritrūko tikslumo. 48-ą min. pavojingesnį momentą susikūrė ir svečiai, bet smūgis nebuvo labai sudėtingas ir vartininkui R. Bielov’ui problemų nesukėlė. 60-ą min. R. Kialla bandė permesti kamuolį per panevėžiečių vartininką, bet šis buvo tam pasiruošęs ir atrėmė smūgį. 72-ą min. varžovams pavyko išlyginti rezultatą, kuomet į vartus tiksliai smūgiavo Aironas Trakšelis. Per likusį laiką pavojingesnių momentų sukurta nebuvo ir teko tenkintis lygiosiomis. Kretingos „Minijos“ žaidimas kardinaliai pasikeitė II rate: per I ratą kretingiškiai su 23 taškais žengė V vietoje, o II rate tik 8 surinktais taškais kretingiškiai liko XIV vietoje, ir jiems teks žaisti peržaidimo rungtynes su II lygos komanda. Šiose rungtynėse Kretingos „Minijai“ atstovavo: Rostyslav’as Bielov’as (vartininkas), Ernestas Mockus (kapitonas), Vilius Kazlauskas, Nsingany Riddy Kialla, Valdas Jašmontas, Bekaye Diawara, Deividas Pipiras, Gražvydas Steckys, Edgaras Drąsutis, Adrijus Putvinas ir Mantas Gedutis.
Tomas KUBILIUS
Lapkričio 7 d. Arimanto Mikaločiaus treniruojama vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 94:88 (16:22; 20:12; 25:25; 33:29) turėjo pripažinti Kauno rajono „Omegos-Tauro-LSU“ (8 pergalės, 4 pralaimėjimai) pranašumą. Kretingiškiai galingai startavo ir, įpusėjus I kėliniui, jie pirmavo 15:1, bet kėlinio pabaigoje šeimininkai atsakė savo sėkmingu žaidimu ir komandas skyrė 6 taškai – 22:16. Antrą kėlinį sėkmingiau sužaidė aikštės šeimininkai, kurie, įpusėjus rungtynėms, buvo priekyje – 36:34. Kretingiškiai kovėsi iki pat pabaigos, likus žaisti 2,5 min., jie dar buvo priekyje (84:83), bet tada varžovai pataikė tritaškį ir išsiveržė į priekį, dvitaškį pridėjo I. Juškevičius – 88:84. Svečiai dar bandė gelbėtis, bet puikias rungtynes varžovų komandoje sužaidė D. Domarkas – pelnė šešis taškus iš eilės ir tuo baigė rungtynes. Šeštadienį turėjusios vykti rungtynės su „Telšiais“ varžovų prašymu buvo nukeltos, nes dalis varžovų žaidėjų išvyko į krepšinio „3x3“ pasaulinį turą. Kretingiškiai po šio pralaimėjimo per XI turų iškovoję 4 pergales šiuo metu užima XII turnyrinės lentelės vietą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Justas Žiubrys (5/9 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) ir Edgaras Preibys (3/6 tritaškiai, 6/7 baudos, 6 atk. kamuoliai, 27 naud. balai) – po 19, Tadas Budrys (8 atk. kamuoliai) – 12, Gytis Mačionis – 10, Karolis Sapiega (5 rez. perdavimai) – 9, Edgaras Danys (2/4 tritaškiai, 8 rez. perdavimai) – 8, Mantvydas Staniulis – 7, Jalen’as Warren’as ir Žygimantas Bartašius – po 2. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ lapkričio 14 d. 19 val. namuose priims Vilniaus „Ryto-II“ komandą (5 pergalės, 7 pralaimėjimai), o lapkričio 16 d. išvykoje išbandys jėgas su Joniškio „Delikatesu“ (12 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS
„Vaikystėje ne kartą pasitaikė, kad vaikai daržuose atrasdavo nedidelį akmeninį patrankos sviedinį ar senovinę monetą, tačiau tėvai sakydavo, kad tai kazokų ir lenkų kovų su totoriais liekanos. Tačiau kad Targovicėje 1362 metais įvyko garsusis Mėlynųjų Vandenų mūšis ir Lietuvos kunigaikščio Algirdo dėka ukrainiečiai išsivadavome iš turkų priespaudos, nežinojome“, – kalbėjo Vladimiras Besarabas. Šis 64-erių braižybos ir fizinio lavinimo mokytojas, istorijos mėgėjas sutiko būti mano gidu Targovicės kaimelyje, nes seniūnas tą dieną buvo išvykęs. Šiuo metu Targovicėje gyvena 1,5 tūkst. žmonių, tačiau istorijos tėkmėje jų gyvendavo net septynis kartus daugiau. Archeologai spėja, kad tuo metu, kai čia atžygiavo su LDK kariauna ir Algirdas, Targovicė vadinosi Jabgu ir tai buvo svarbus totorių valdomas Aukso Ordos miestas. Tuo metu aplink tvyrojo negyvenamos stepės, ir kelių šimtų kilometrų spinduliu kitų miestų nebuvo. Kasinėdami Targovicę archeologai atrado dviejų šimtų metrų pločio viešają pirtį ir molio vamzdžiais įrengtą kanalizaciją, kas esą rodo, kad čia gyveno turtingi žmonės, valdovai. „Mokytojai apie tą mūšį nieko nepasakojo, o vadovėliuose rašė vien apie rusų pergalę prieš totorius Kulikovo kautynėse prie Maskvos, nes turbūt norėjo, kad pamirštume, jog Ukraina buvo nepriklausoma, ir kartu su lietuviais kovojome tiek prieš totorius, tiek prieš maskolius“, – mąstė V. Besarabas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose – ja taps slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas „Legenda“. Premjeriniai baleto spektakliai vyks lapkričio 29, 30 d. ir gruodžio 1 d. Baletas „Legenda“ taps antrąja KVMT 38-ojo sezono premjera. Įkvėpimo „Legendai“ G. Žmavcas sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas renkasi nenaratyvinio baleto formą ir kuria emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius, minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu. Slovėnų menininko G. Žmavco atėjimas į teatrą įkūnija KVMT tarptautiškumo ir atvirumo kryptis ir sustiprėjusį baleto trupės vaidmenį teatre. G. Žmavco pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe įvyko 2021 m. pavasarį, kai Klaipėdos elinge choreografas perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į I tarptautinio Klaipėdos festivalio programą. 2022 m. KVMT scenoje įvyko pirmojo G. Žmavco darbo, sukurto specialiai šio teatro baleto trupei, premjera – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką, už kurį choreografas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Šiemet G. Žmavcas Klaipėdos festivalyje kartu su choreografu Douglasu Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) pristatė šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinę premjerą. Nuo 2023 metų rudens jis eina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovo pareigas. Belaukiant baleto „Legenda“ premjeros choreografas papasakojo apie šio spektaklio inspiracijas ir kūrybinį procesą.
Kretingos „Minijos“ veteranai – treti
Kretingos futbolo klubo „Minija“ veteranai dalyvavo Lietuvos veteranų futbolo 35+ pirmenybėse ir tapo III v. laimėtojais. „Futbolo veteranų pastangomis garsiname Kretingos rajono vardą šalies mastu“, – teigė veteranų komandos vadovas Rimantas Macius, komandos bičiuliams iš Kauno parvežęs ir III v. taurę, ir medalius, kuriuos perdavė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius. Be Kretingos „Minijos“, pergalių šalies veteranų pirmenybėse siekė Tauragės „Tauras“, „Klaipėda LT“, Telšių „Džiugas“, Gargždų „Veteranas“. Komandos žaidė dviem ratais, po rungtynes namų aikštėje ir išvykoje. Išvykoje kretingiškiai 3:2 laimėjo prieš Telšių „Džiugą“, tačiau namų aikštėje pralaimėjo 0:1. Tauragės „Taurą“ namuose „Minija“ nugalėjo 1:0, išvykoje – 1:2 turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Su Gargždų „Veteranu“ ir namuose, ir išvykoje Kretingos futbolininkai sužaidė vienodai – lygiosiomis 2:2, tokiu pat rezultatu rungtynes baigė su „Klaipėdos LT“ komanda išvykoje, o namų aikštėje klaipėdiečius pavyko nugalėti 5:2. Surinkusi 12 taškų Kretingos „Minija“ užėmė III turnyrinės lentelės vietą. Pirmą vietą iškovojo „Klaipėda LT“, II v. – Tauragės „Tauras“, IV v. – Gargždų „Veteranas“, V v. – Telšių „Džiugas“.
Žalgirio seniūnija turi naują seniūną – į šias pareigas paskirtas Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs Donatas Bieliūnas. D. Bieliūnas Lietuvos teisės akademijoje yra baigęs teisės ir policijos veiklos studijas, jam suteiktas teisės bakalauro laipsnis. Pastaruoju metu D. Bieliūnas dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos II skyriaus viršininku, taip pat yra dirbęs Klaipėdos apskrities VPK Nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės skyriaus viršininku. Žalgirio seniūnijos seniūno atrankos konkurso komisija buvo sudaryta iš 7-ių narių – 4-ių Žalgirio seniūnijos seniūnaičių, 2-jų Viešojo valdymo agentūros bei 1-o Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovo. D. Bieliūnas buvo atrinktas iš 3-jų konkurso atrankoje dalyvavusių kandidatų. Konkurso Žalgirio seniūnijos seniūno pareigoms užimti prireikė iš pareigų pasitraukus ankstesniam seniūnui.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Laimėjus Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą atrankos konkursą, sveikatos reikalų koordinatore (vyriausiąja specialiste) priimta dirbti Rožė Perminienė. R. Perminienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigė biomedicinos mokslų studijas, jai suteiktas visuomenės sveikatos magistro laipsnis. Taip pat studijavo Klaipėdos universitete – baigė edukologijos studijas ir įgijo vaikų auklėtojo-pradžios mokyklos mokytojo bei socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, tame pačiame universitete baigė socialinio darbo studijas – įgijo socialinio darbo magistro laipsnį. R. Perminienė yra dirbusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) bei Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialiste. Taip pat dirbo lektore (Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros dėstytoja, baigiamųjų darbų vadove, Tęstinių studijų instituto kursų vadove ir dėstytoja) Klaipėdos universitete. Konkursas Kretingos rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorės pareigoms užimti paskelbtas iš pareigų pasitraukus ankstesnei darbuotojai. R. Perminienė atrinkta iš trijų į atranką atvykusių kandidatų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Rajono mokyklose – meniškos vidinės sienos
Per šio rudens mokinių atostogas dvi Kretingos rajono švietimo įstaigos – Darbėnų gimnazija ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras – meniškai papuošė savo erdves. Darbėnų gimnazijoje, kuri jau anksčiau ėmėsi iniciatyvos koridorius paversti edukacinėmis erdvėmis-alėjomis, šiemet vieną jų – Kalbų alėją – praturtino dar labiau: ant vienos sienų šio krašto menininkė Auksė Drazdienė nutapė Pasaulio medį. „Iniciatyva kilo lietuvių ir užsienio kalbų pedagogėms, o ją, bendrai aptarus, įgyvendinti per rudens atostogas ėmėsi 2-jų mūsų gimnazijos mokinių mama A. Drazdienė. Lėšų šiam projektui buvome surinkę dar pernai per kalėdinį paramos vakarą, dar prisidėjo pavieniai geradariai ir bendruomenė, skirdama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – kalbėjo Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, patikindama, kad bendruomenei kūrinys bus pristatytas gruodžio 13-ąją per gimnazijos Padėkos vakarą.
Bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“ modernizavo Melioratorių g. 75 Kretingos mieste šilumos punktą. Įskaičiavus projektavimo darbus, procesas truko apie tris mėnesius, o dėl nutraukto karšto vandens tiekimo bei šildymo gyventojai nepatogumą kentė vos 8 valandas. Rado aukso viduriuką Šio daugiabučio namo pirmininkas Albertas Butenis pasidžiaugė rastu aukso viduriuku – nuo šiol name šiluma pasiskirsto po vienodai, kiekviename bute su nedidelėm paklaidom temperatūra siekia plius 21 laipsnį. „Toks ir buvo mūsų tikslas“, – sakė A. Butenis. Anot jo, šio daugiabučio gyventojai turėjo dalyvauti renovacijos programoje, tačiau dėl smarkiai išaugusių kainų atsisakė, o kitas ekonomiškiausias būdas sutaupyti šilumos energiją – būtent šilumos punkto modernizavimas ir automatizavimas. „Remiuosi savo patirtimi. Aš taip pat gyvenau name, kai pas vieną kaimyną bute būdavo 25 laipsniai šilumos, pas kitą 18. Vienas prašydavo šildymą prisukti, nes ir atidaryti langai atsivėsinti nepadeda, o kitas – padidinti, kadangi dreba nuo šalčio. Problema išspręsta susitvarkius taip, kad dabar šiluma visam namui pasiskirsto tolygiai“, – sakė pašnekovas. Idėją įgyvendinti jam padėjo bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“, kurios specialistai šilumos punktus patys ir prižiūri. Kretingoje yra daugiau daugiabučių namų su modernizuotais šilumos punktais, tarp jų Savanorių g. 35, Lazdynų g. 4, Laisvės g. 4, nuo šiol – ir Melioratorių 75. A. Butenis neabejojo, kad šiuo ekonomišku keliu galėtų eiti ir kiti nerenovuoti miesto daugiabučiai. Tokių, kaip patikslino Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Tomas Liaučys, yra 157, iš jų 46-iuose šilumos punktai yra sutvarkyti Šilumos tinklų arba savo jėgomis. „Gerai yra tai, kad, modernizavus šilumos punktus, situaciją name galima valdyti: pavyzdžiui, kai iš pietinės pusės pašildo saulė, šildymo sistema toje pusėje automatiškai išsijungia, o šiaurinė pusė šildoma toliau“, – pranašumus vardino A. Butenis.
Atviras jaunimo centras: nuo svarbių projektų iki ilgalaikio ryšio su jaunimu
Antrus metus veikiantis Atviras jaunimo centras Kretingoje šiomis dienomis gyvena intensyvaus patalpų remonto ritmu, kuris centro lankytojus privertė šiek tiek susispausti. „Tačiau dėl to mūsų veiklos nenukentėjo. Dirbame su jaunimu, bendraujame ir stengiamės suteikti jiems tai, ko jie iš tiesų ir tikisi ateidami čia, į centrą“, – teigė Kretingos dienos veiklos centro Atviro jaunimo centro vyriausioji socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė ir socialinė darbuotoja mobiliajame darbe Vilijanda Žimontaitė. Jų požiūriu, patalpų atnaujinimo Atvirame jaunimo centre labai reikėjo – nors prieš iškeldinant jose buvusią Kretingos seniūniją ir įrengiant patalpas jaunimui jos buvo suremontuotos, vis dėlto jau spėjo nusidėvėti, apšiurti. „Labai džiaugiamės pokyčiais. Be to, kad turėsime atnaujintas patalpas, atnaujinsime ir užsiėmimų erdvę: centre artimiausiu laiku turėsime biliardo stalą, namų kino sistemą, interaktyvią lentą, bus įrengtas sensorinis kambarys“, – vardino D. Paulauskienė, akcentuodama, kad visam šiam gėriui – ir 200 kv. m ploto patalpų remontui, ir naujai įrangai – atsirasti galimybę suteikė projektas ERDF 2021-2027 Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną, projektas „Social inclusion of disabled people and kids from disadvantage families, based on experience and joint cooperation / Hand in Hand“ LL-00024“. Prieš prasidedant remonto darbams socialinės darbuotojos prisipažino išgyvenusios nemažai nerimo: „O jeigu prarasime jaunimą?“ Tačiau nuogąstavimus išsklaidė pats jaunimas: kaip rinkosi centre, taip ir tebesirenka, kasdien – po 30–40 jaunuolių. „Iki remonto jų ateidavo daugėliau – 50–60 jaunuolių, taigi didelės bėdos nėra – ryšio nepraradome, – gerai nusiteikusios kalbėjo Dominyka ir Vilijanda, kurios būtent ir akcentavo ilgalaikį ryšį su jaunimu. – Tam, kad jį sukurtume, prireikė nemažai laiko ir nemenko įdirbio.“
Pramonės sektoriai sparčiai keičiasi, o kartu ir technologijos, todėl darbo rinkoje kinta poreikis tam tikriems įgūdžiams. Nesvarbu, ar pradedate naują karjerą, ar siekiate sustiprinti savo pozicijas dabartinėje – supratimas, kokius gebėjimus vertina darbdaviai, suteiks jums konkurencinį pranašumą. Štai svarbiausi įgūdžiai, kurių darbdaviai šiandieninėje darbo rinkoje ieško bei patarimai, kaip juos ugdyti. 1. Skaitmeninis raštingumas ir technologinis išprusimasSkaitmeniniai įgūdžiai yra būtini beveik kiekvienoje pramonės šakoje. Todėl gebėjimas naudotis pagrindiniais technologiniais įrankiais, analizuoti duomenis ir suprasti naujas technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas ir automatizacija, kasdien darosi vis patrauklesnis. Kaip ugdyti? Ieškokite internetinių kursų duomenų analizės, mašininio mokymosi ar pagrindinio programavimo srityse. Tokios platformos kaip Coursera, Udemy ir LinkedIn Learning siūlo puikius kursus pradedantiesiems. 2. Prisitaikymas ir lankstumasĮmonės vis labiau įsisuka į nuolatinius pokyčius, kuriuos sąlygoja tiek sparčiai besikeičianti rinka, tiek ir kartu su naujomis technologijomis atsirandantys įvairūs trikdžiai. Šiame kontekste ypatingai svarbus tampa ir darbuotojo gebėjimas greitai prisitaikyti prie įvairių pokyčių. Kaip ugdyti? Praktikuoti prisitaikymą galite pradėdami nuo mažų pokyčių – imkitės naujų užduočių darbe arba dalyvaukite projektuose, kurie leistų išeiti už jūsų komforto zonos ribų. Analizuokite situacijas, kuriose sėkmingai prisitaikėte, kad sustiprintumėte pasitikėjimą savimi. |