|
|
|
(1923) 2025-01-24Vieniems pavargus nuo karo, kiti – telkia bendruomenę
Kretingoje ėmė veikti labdaros ir paramos fondo Saugus prieglobstis LT padalinys, kuriame savanoriai šiuo metu pina tinklus ir perduoda juos į karo frontą Ukrainoje. Nors karas vyksta intensyviai, žmonės, gyvenantys ir Lietuvoje, jaučiasi pavargę nuo jo, dėl ko vangiai prisideda patys organizuodami ar teikdami paramą Ukrainai. „Labai trūksta savanorių, kurie galėtų skirti savo laiką ir padėti mums organizuojant iniciatyvas, kaip ir ši – tinklų pynimas“, – sakė padalinį Kretingoje atidariusi Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė, akcentavusi, kad šiuo metu didžiausia jiems reikalinga parama – žmonių skirtas laikas savanorystei. Maskuoja karinę techniką Vienos savanorių ukrainietės Alinos Jaremenko (Yaremenko), gyvenančios Kretingoje, vyras Jurijus šiuo metu kariauja viename karščiausių taškų Ukrainoje – Kupj anske. „Mano vyras nebeprisimena, kada yra normaliai valgęs ar kokybiškai išsimiegojęs, todėl kiekviena parama yra labai svarbi. Jų komandą sudaro 5 kariai, kuriems paramą nuveža tik mūsų fondas“, – kodėl svarbu nepamiršti bet kokia forma prisidėti kariaujant karą Ukrainoje, kalbėjo Alina. Ukrainietė į Kretingą atvyko prieš 3-ejus metus. Nuo karo su dviem vaikais moteris pabėgo į Lenkiją, kur nežinojo, kuria kryptimi vykti. „Aš Lietuvoje žinojau tik Vilnių ir Kauną, todėl susisiekiau su Ingrida, kuri 2,5 mėnesio mus priglaudė savo šeimoje. Tuomet man visiškai nebuvo svarbu, kuria kryptimi vykti, rūpėjo tik mano vaikų saugumas, – savo patirtimi pasidalino A. Jaremenko, kuri jau yra išmokusi lietuvių kalbą ir dirba aptarnavimo srityje. – Pradėjau dirbdama valytoja, vėliau, išmokusi kalbą, ėmiau dirbti aptarnavimo srityje kavinėse.“ Tinklai Lietuvoje pinami nuo pirmos karo dienos, tačiau Kretingoje fondo padalinys ėmė veikti tik sausį, dar vienas toks įkurtas Plungėje prieš Naujuosius metus. „Jau nupynėme 3 tinklus. Tai – daug, nes Plungėje per ilgesnį laiką, mano žiniomis, buvo pagamintas tik vienas“, – rezultatus įvardino I. Herulcaitė-Ašmontienė. Pagaminti tinklai Ukrainoje naudojami užmaskuoti karinę techniką: tankus, sunkvežimius vežančius tiek paramą, tiek karius. „Dabar į tinklą rišame baltas ir juodas skiautes, nes karo fronte – žiema. Pavasarį rišime žemės spalvų skiautes, – tvirtino A. Jaremenko. – Kare tinklai nuolat suplyšta, todėl jų poreikis – nesibaigiantis.“ Medžiagų gyventojai padovanojo gausiai. „Gyventojai noriai atiduoda savo senas patalynes, paklodes, pas kai kurias močiutes yra užsilikę nemažai medžiagų, jas taip pat mums atiduoda. Medžiagų padovanojo ir viena siuvykla iš Šiaulių, – tikino I. Herulcaitė-Ašmontienė, sakiusi, kad norintys padovanoti medžiagų, jas gali atvežti ir palikti prie patalpų senojoje bibliotekoje. – Perkame tik tinklus. Jeigu atsirastų žvejų, norinčių padovanoti senus tinklus, mielai priimtume.“
Notiškės (Notaniškių) vietovė yra dešiniajame Minijos intako Kartenalės II upelio krante, greta Nausodžio, Budrių (Kačaičių) ir Kalno Grikštų kaimų. Jos atsiradimas ir istorija glaudžiai susiję su šalia stovėjusiu Mišučių dvaru ir jo savininkais bajorais Mongirdais. Notiškės istorijos ištakos siekia tolimus priešistorinius laikus. Juos mena netoli Minijos ir Kartenalės II išlikę trejetas piliakalnių, ant kurių stovėjo senųjų pajūrio krašto gyventojų kuršių ir jų protėvių medinės pilaitės. Po daug aukų nusinešusių kovų su kryžiuočiais kuršių žemės gerokai ištuštėjo, todėl į jas XV–XVI a. ėmė keltis žemaičiai, įkūrę čia Gudų kaimą, priklausantį Kartenos dvarui (valsčiui). Netrukus Gudai tapo vaitijos centru, kuriai administruoti ties riba su Nausodžiu buvo pastatyta Gudiškių palivarko sodyba, vėliau pavadinta Mišučių palivarku (dvaru). Naujakuriams įdirbant plėšininę bendro naudojimo žemę – ganyklas, miškus, pievas, pietinėje Gudų dalyje, abipus Kartenalės II, atsirado Mažųjų Kačaičių ir Grikštų (Kalno Grikštų) nausėdijos. Pačius Gudus, kurių sodybos telkėsi kaimo gale prie kelio į Budrius, XIX a. imta vadinti Gudgaliais. Mažuosiuose Kačaičiuose apie 1830 m. Mišučių dvarininkai Parčevskiai pastatė vandens malūną, kuriame apsigyvenęs malūnininkas malė miltus tiek dvaro reikmėms, tiek valstiečiams. Malūnas tapo neformalia apylinkės vyrų susirinkimų vieta, kurioje jie aptardavo įvairius reikalus ir naujienas. Mišučių dvarą 1859 m. nupirkus Vyžuonų dvarininkei Michalinai Mongirdienei, ši valda tapo bajorų Mongirdų giminės nuosavybe. Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, dvarininkams buvo leista iš baudžiavos paleistuose kaimuose dvarui paliktą dirbamą žemę persikelti šalia savo sodybos ir suformuoti palivarkinį ūkį. Pasinaudojant šia teise, Mišučių dvaro palivarkiniam ūkiui buvo pasirinkti Gudgaliai (Gudai) ir Mažieji Kačaičiai. Abu šie kaimai buvo panaikinti: Gudgalių (Gudų) žemė virto dirbamais laukais, o Mažuosiuose Kačaičiuose iškilo šiai valdai administruoti skirta palivarko sodyba, pavadinta Notaniškiais (Nataniškiais). Ją sudarė ponų namas, ūkvedžio namas, kumetynas, dideli tvartai (žem. stadalos), svirnas, kluonas, daržinė, kiti ūkiniai pastatai, o prie upės – minėtas vandens malūnas. Joje 1901 m. buvo 5 nuolatiniai gyventojai.
Žvejai entuziastai meškeres jau ruošia
Vasario 7–9 dienomis Palangą sudrebins tūkstančius gyventojų iš visos Lietuvos ir iš svetur priviliojanti tradicinė Stintų šventė. Organizatoriai, kaip kasmet, žada turtingą tautodailininkų „kermošių“, skonių jūrą ir atrakcijų gausą, daug koncertų ir linksmybių šeimoms, ir, žinoma, žvejiškų rungčių. Šventė bus, bet kad būtų ir stintų „Ruošiamės po truputį, ruošiamės. Meškeriojimo varžyboms jau prieš mėnesį su sūnumi Emiliu esam užsiregistravę“, – sakė trečiąkart jose dalyvausiantis kretingiškis Vaidas Ivanauskas. Agurkais kvepiančių žuvų sezonas prasidėjo prieš tris savaites, tačiau Vaidui tik vieną kartą daugių daugiausiai pavyko sumeškerioti iki 3 kilogramų. Kretingiškis pasidžiaugė, kad žuvys buvusios ne tokios smulkios, kaip pernai, tad ir valyti jas buvo paprasčiau, ir paskanauti užteko. Ypatingų receptų šeima neturi, tik, anot pašnekovo, žmona ir sūnus mėgsta ką tik iškeptas stintas, o jis – atvėsusias. V. Ivanauskas pirmąkart žvejoti pabandė 5-erių, o jo sūnui Emiliui dabar – 7-eri. „Jeigu ir neužkibs žuvelė, žinau, kaip vaikui svarbu bus bent tą meškerę rankose palaikyti, per varžybas jaustis komandos dalimi“, – juokėsi vakarais, po darbo, arba dažną savaitgalį nuo jūros tilto žvejojantis vyras. Jam pačiam meškeriojimo varžybose prieš keletą metų yra neblogai pasisekę – iš 54-ių komandų užėmė trečiąją vietą. Bet, anot pašnekovo, per varžybas gaudomos ne vien tik stintos, o ir kitos tuo metu žvejoti nedraudžiamos žuvys, pavyzdžiui, plekšnės. Vertinimo kriterijai skiriasi: už kiekvieną gramą plekšnės žvejai pernai gavo vieną tašką, o už vieną stintos gramą – 30 taškų. Vaidas atviravo per Stintų šventę labiausiai laukiantis ne didelio šurmulio kurorte, o šių varžybų, nes smagu išbandyti save, pabendrauti su ne pirmą sykį sutinkamais tokiais pat entuziastais. Varžybos paprastai prasideda 8 valandą ryto ir trunka iki pusiaudienio – priklausomai nuo oro sąlygų. „Svarbiausia, kad tų stintų normaliai atplauktų“, – sakė Vaidas.
Turguje sausį juntamas sąstingis
Nors ir nėra tikrosios žiemos bei sniego, visgi lauke – žvarbu. ,,Pajūrio naujienos“, nusprendusios pasmalsauti, kaip šioje žvarboje sekasi prekiautojams, trečiadienį apsilankė Kretingos turgavietėje. Pirkėjai žvalgosi medaus ,,Žiemos metą turguje ir prekyboje juntamas sąstingis, – pasakojo medumi ir medaus produktais prekiaujanti Violeta Šedienė, pridurdama, kad medaus poreikis išauga užklupus ligoms, o į medaus produktus, tokius kaip duonelė, žiedadulkės, bičių pikis, imama dairytis norint sustiprinti organizmą. Pasak bitininkės, pati geriausia prekyba yra vasarą.
,,Kadangi turguje esu jau senbuvė, kone 30 metų prekiauju, pastebėjau, kad pirkėjų labai stipriai mažėja. Reikėtų imtis kažkokių priemonių, kad daugiau žmonių pritraukti būtent į turgų. Žinoma, nemažai nuolatinių pirkėjų medaus pirkti atvyksta į namus, bet dalį jų pasigrobė internetinė prekyba, ypatingai jaunimas tuo naudojasi, – dalinosi 43-jų metų bitininkystės patirtį turinti, savo bityno aviliais po visą Kretingos rajoną pasklidusi, bitininkė Violeta Šedienė, kuriai visapusiškai padeda ir palaiko šeima. Dedeklių kiaušiniais prekiaujantis smulkaus ūkio šeimininkas Valentinas Šoblinskis iš Erlėnų džiaugėsi parduodąs bet kokiu oru. ,, Auginu tik vištas, jokių kitų paukščių neturime. Tuo užsiimu jau aštuonerius metus. Vienu metu namuose auga kelios vištų vados: pusės metų, metų ir pusantrų. Jei matau, kad kažkuri ima mažiau dėti, keičiu į naujas, jaunesnes,“ – kalbėjo V. Šoblinskas, džiaugdamasis ir šeimos pagalba nedideliame ūkyje.
Kretingos muziejus vakarais kretingiškius kviečia į Žiemos sodą, kurio erdvės užsipildė drąsia ir intriguojančia menininko iš Suomijos Alexanderio Reichsteino sukurta šviečiančia instaliacija. Daugiau nei trys dešimtys melsvai šviečiančių objektų, vaizduojančių vaikų–vabzdžių hibridus, įtaisytų tarp Žiemos sodo augalų, visu grožiu pasimatys tik tamsiuoju paros metu ir kurs mistišką šios erdvės atmosferą. Ši instaliacija, pasak Kretingos muziejaus vadovo Romando Žiubrio, atkeliavo tiesiai iš Helsinkio. Instaliacijos idėjos autorius ir kūrėjas Alexanderis Reichsteinas savo sumanymą pavadino „Metamorfozės“, nes jis, anot autoriaus, yra apie pokytį. Savo kūrinius muziejaus erdvėje įkurdino pats jų autorius. Į Kretingą jis atvyko dar sekmadienį. Menininkui talkino Kretingos muziejaus darbuotojai bei specialia pakviesti aukštalipiai. A. Reichsteinas veda minties paralelę tarp vaikų ir vabzdžių gimimo, augimo bei brandos. Instaliacijos objektai – tarsi vabzdžių ir vaikų hibridai skirtinguose augimo ir vystymosi etapuose: iš kiaušinėlių išsiritančios lervutės juda kaip naujagimiai; vėliau jos auga, įgauna rankas ir kojas bei pradeda bėgioti ir žaisti ant šakų kaip ikimokyklinukai; galiausiai išskleidžia sparnus ir išskrenda iš namų kaip paaugliai. Ultravioletinių spindulių šviesoje šis skulptūrėlių spiečius kuria ypatingą atmosferą. Įspūdį sustiprina instaliaciją lydintis garso menininko Petrio Laakso, taip pat – iš Suomijos, sukurtas garso takelis, kuriame persipina įvairūs garsai – juokas, verksmas, burbėjimas.
Atliekas rūšiuoja dažnas, bet netinkamai
Praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, net 91 proc. lietuvių dažnai arba visada rūšiuoja atliekas. Tačiau gyventojams vis dar trūksta žinių, kaip tinkamai paskirstyti atliekas į konteinerius. „Šiandien turime dirbti ties rūšiavimo kokybe“, – esmę atskleidė „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Organizuoja edukacijas Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ sausį organizuoja nuotolinį edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas‘25“. Per jį norima supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje. „Žaliojo raštingumo“ terminą priskyrėme „Žaliojo taško“ organizuojamoms edukacinėms veikloms. Galbūt terminas ir nėra plačiai vartojamas, tačiau mums tai – žinios, kurių turėtų įgyti kiekvienas gyventojas, siekdamas minimalaus neigiamo poveikio aplinkai“, – paaiškino A. Burbaitė. Tokias edukacijas organizacija vykdo reguliariai. Įgyvendindami šį projektą, labiausiai orientuojasi į ugdymo įstaigas – darželius, mokyklas, tačiau dalyvauti edukacijose gali ir kiti rajono gyventojai, kurie nori daugiau sužinoti apie tinkamą atliekų rūšiavimą bei jų kelionę perdirbimo link. „Žaliojo raštingumo“ edukacijos šiek tiek skiriasi, priklausomai nuo klausytojų amžiaus. „Su pačiais mažiausiais gaminame darbelį, naudodami nebereikalingas medžiagas ir atliekomis tapusias pakuotes. Norime parodyti, kad kartais nuostabūs dirbiniai gali būti sukuriami per daug neinvestuojant, o tiesiog apsidairant aplink, kažko neišmetant, bet panaudojant pakartotinai. Tuo pačiu papasakojame, kaip susitvarkyti likusias atliekas, kaip jas tinkamai išrūšiuoti. Vyresniems klausytojams pateikiame daugiau žinių. Esant galimybei edukacijas paįvairino protmūšiais, viktorinomis“, – apie edukacijų turinį pasakojo specialistė.
Pastarąją savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė penki žmonės, dar tris pražudė koronavirusas, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iš viso nuo gripo šį sezoną Lietuvoje jau mirė 18 žmonių, o COVID-19 infekcija pareikalavo 50 gyvybių. Pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad didės sergamumas mirčių pareikalavusiais virusais. Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 19 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„P. n.“ informacija
Gyventojai įvertino policijos darbą
Šalies gyventojų naujausios apklausos rezultatų duomenimis, Klaipėdos apskrities policija kelerius metus iš eilės pasitiki 86 proc. apklaustųjų, kai vidurkis šalyje siekia 82 proc. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės, užtikrinti viešąją tvarką ir gyventojų saugumą – pagrindiniai policijos uždaviniai, o gyventojų nuomonė yra geriausias pareigūnų darbo įvertinimas.
„P. n.“ informacija
Sustabdė neblaivų
Trečiadienį apie 14 val. Briedžio gatvėje Kretingoje sustabdyto automobilio „WV Golf“ vairuotojui, gimusiam 1963 m., nustatytas 1,84 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Įtaria, kad automobilis pavogtas
Į Kretingos policijos komisariatą kreipęsis vyras nurodė turintis įtarimų, kad užsienio valstybėje jo pirktas automobilis „Mercedes Benz“ gali būti vogtas. Patikrinus informaciją, paaiškėjo, jog, pirminiais duomenimis, šis automobilis galimai pavogtas Vokietijoje. Pradėtas tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo
„P. n.“ informacija
Lankstinukuose – narkotikai?
Pirmadienį apie 16.20 val. ties Kontininkų g. ir Paliepgirių kl. sankryža Palangoje sustabdyto automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, gimęs 1985 m., turėjo du lankstinukus su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Už pasiekimus apdovanoti Kretingos rajono sportininkai
Kretingos rajono savivaldybė praėjusį antradienį premijomis, atminimo prizais M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje apdovanojo per 2024 metus aukštus rezultatus įvairiose sporto srityse pademonstravusius rajono sportininkus. Skyrė premijas Apdovanojimai prasidėjo netikėtai – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kartu su vicemere Vaida Jakumiene padėkojo daugiau kaip 40 metų Savivaldybėje dirbančiai Kultūros ir sporto skyriaus specialistei Janinai Augutytei, kuri mėnesio pabaigoje palieka pareigas. „Jau kurį laiką buvau nusprendusi laiką skirti sau, todėl, užbaigusi visus praėjusių metų darbus, nusprendžiau išeiti į pensiją. Išdirbau tikrai ilgai, tegul į sporto bendruomenę ateina jaunas specialistas su savo idėjomis“, – mintimis dalijosi J. Augutytė. Šiais metais iš viso buvo įsteigti 23 prizai sportininkams ir jų treneriams. „Pinigines premijas skyrėme – 38. Tarp jų – ir motobolo, krepšinio, moterų virvės traukimo komandos“, – įvardino renginį organizavusi Janina. Iš viso už sportinius pasiekimus 2024 m. premijoms skirta per 7 tūkst. eurų. Savivaldybė pinigines premijas pirmą kartą įsteigė už 2023-iųjų metų sportinius pasiekimus. Tąkart joms skirta – per 800 eurų, kurie perduoti 4 badmintonininkams. „Šiais metais premijas gavo gerokai daugiau žmonių, o tai reiškia, kad rajono sportininkai demonstruoja aukštesnius rezultatus Lietuvos, Europos ar pasaulio mastu“, – atkreipė dėmesį J. Augutytė, paaiškinusi, kad, norint gauti piniginę premiją, sportininkai turi atitikti tam tikrus kriterijus, vienas jų – užimti prizines vietas Lietuvos, Europos ar pasaulio čempionatuose. Per Kretingos rajono sportininkų 2024 metų apdovanojimus pirmą kartą buvo apdovanoti ir naujų sporto šakų atstovai. „Ankščiau neturėjome šaudymo iš lanko sporto šakos atstovų, moterų virvės traukimo komandos. Taip pat nesame apdovanoję visos krepšinio komandos už Nacionalinio krepšinio lygoje užimtą II v.“, – sakė specialistė. Iš rungtynių protokolų
Tęsiasi Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybės. Likus sužaisti Jaunių vaikinų grupėje paskutinį turą, „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkai, surinkę 15 taškų, įtikinamai pirmauja turnyrinėje lentelėje. Su 6 taškais antroje vietoje rikiuojasi „Salantų gimnazijos“ komanda, tačiau tiek pat taškų turėdami jiems ant „kulnų lipa“ „Jurgio Pabrėžos univ. gimnazijos“ vaikinai. Ketvirti, neiškovoję nei vienos pergalės, lieka „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkai. Rungtynių rezultatai: „Vydmantų gimn.“ – „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – 0:3 (13:25; 19:25; 19:25); „Darbėnų gimn.“ – „Salantų gimn.“ – 3:1 (25:27; 25:13; 25:18; 25:18); „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Darbėnų gimn.“ – 1:3 (19:25; 21:25; 25:22; 9:25). Jaunių merginų grupėje I etape pirmąją vietą užėmė „Pranciškonų gimnazijos“ tinklininkės. Nuo jų tik vienu tašku atsiliko „Darbėnų gimnazijos“ komanda, trečioje vietoje liko „Salantų gimnazija“. „Jurgio Pabrėžos univ. gimnazijos“ tinklininkės, pralaimėjusios prieš „Pranciškonų gimnaziją“, liko ketvirtos.
„Starto“ įkūrėjas atidarys dar vieną sporto klubą Kretingoje
Sporto klubo „Startas“ įkūrėjas Tomas Andriukaitis praėjusių metų vasarą praplėtė klubo erdves, o kovo mėnesį naują sporto klubą planuoja atidaryti ir Kretingos sporto centre. Jo tikinimu, tai bus modernus sporto klubas, kuriame – gerokai daugiau paslaugų, ne tik treniruokliai, bet ir grupinės treniruotės. „Jau seniai brendo mintis plėstis, todėl tai nebuvo netikėta“, – sakė jis. Naujos grupinių treniruočių rūšys Prieš kurį laiką „Starto“ pavadinimą girdėjome Kretingos sporto centro kontekste, kuomet jis ten turėjo būti įkurdintas. Taip neįvyko. „Laimėjau konkursą, kad ten galėčiau įrengti sporto klubą. Norint išpildyti tas patalpas, teko įsigyti papildomos įrangos. Tačiau jos neprireikė – tuometinis projektas sužlugo, nes ten nebuvo įmanoma vykdyti veiklos“, – situaciją prisiminė T. Andriukaitis. Kadangi nauja įranga jau buvo užsakyta, verslininkui teko sukti galvą, kur viską padėti, taip nutarė praplėsti jau turimas patalpas. „Gavęs pasiūlymą iš dabartinių patalpų šeimininkų, nusprendžiau išsinuomoti ir erdves pirmame aukšte“, – sakė jis. Antrame aukšte jau buvo sudėtinga sutilpti visiems klientams, todėl sporto klubui reikėjo plėstis. „Turėjome ir mažus persirengimo kambarius, ir treniruokliai buvo sustatyti vienas šalia kito, nebuvo vietos net kur apsisukti. Kadangi nepavyko projektas Kretingos sporto centre, teko sugalvoti, kur išplėsti savo veiklą“, – kaip nusprendė padidinti sporto klubo erdves, atskleidė T. Andriukaitis, įvardinęs, kad šiuo metu sporto klubas užima maždaug 400 kv. m.
„Kai iš rusakalbių girdžiu įžeidžiančius žodžius, nesistebiu, bet, kai žeminančius komentarus tenka išgirsti ir iš latvių, tampa labai apmaudu, nes sūnus buvo didžiulis tėvynės patriotas, o Ukrainos ginti išvyko norėdamas, kad karas nepersimestų pas mus”, – tvirtino Sandra Onckulė. Su šia moterimi, kurios 28 metų sūnus iš pirmos santuokos Vitalijus Smirnovas prieš kiek daugiau nei metus žuvo Ukrainoje, telefonu susisiekiau, norėdamas paklausti, kodėl Vitalijaus laidotuvės buvo slaptos ir, kodėl ji pati ilgai slėpė savo veidą nuo žiniasklaidos. Mat, prieš mėnesį Ukrainoje žuvusio antro latvių savanorio 41 metų rygiečio Edgaro Platonovo artimieji irgi atsisakė viešų laidotuvių ir nepanoro bendrauti su Rygos žiniasklaida. Kad toks nenoras gali būti susijęs su tuo, jog Latvijoje beveik pusė gyventojų yra rusakalbiai, o dalis jų neigiamai žiūri į paramą Ukrainai ir gali kokiu nors būdu kenkti kovotojų artimiesiems, prasitarė Charkivo regione kariaujantis latvis. Su juo prieš kelis mėnesius buvau rengęs interviu, tačiau kitą dieną latvis persigalvojo ir paprašė pokalbio neskelbti spaudoje, nes pabijojo dėl artimųjų saugumo. Karys priminė, kad Latvijoje rusakalbiai kai kuriose vietovėse dominuoja, o dalis jų tebetiki Maskvos propaganda ir neigiamai vertina paramą Kyjivui. „Liūdna, kad žuvo dar vienas tautietis. Aš E. Platonovo nepažinojau, bet prieš kokius du–tris mėnesius mus pasiekė žinia, kad yra atvykęs vaikinas iš Rygos. Mūsų, latvių, Užsieniečių legione nėra daug, vos keliolika, tad pradžiugau, kai buvo pranešta, jog po apmokymų stovyklos jis atvyks į mano dalinį. Tačiau jis pateko į kitą dalinį ir greitai žuvo. O prieš metus kritusį Vitalijų pažinojau neblogai, teko kartu kariauti, o kai sužeistas gulėjau ligoninėje, jis mane ne kartą lankė. Buvo tikras profesionalas, bebaimis, eidavo į pačias rizikingiausias užduotis”, – pasakojo pašnekovas, paprašęs dėl saugumo neviešinti jo vardo ir pavardės.
Aptarti parapijų ūkius į Savivaldybę rinkosi klebonai
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės vadovai pasikvietė rajono parapijų klebonus, kad aptartų parapijoms svarbius reikalus, ypač – ūkinius. Savivaldybė kasmet tradiciškai biudžete numato fiksuotą – 50 tūkst. Eur dydžio – sumą, kurią pavasarį išdalina visoms rajono bažnyčioms tvarkyti. Be šios sumos, šiemet Savivaldybė dar papildomai skirs 15 tūkst. Eur tam, kad klebonai apdraustų bažnyčių pastatus. Susirūpinta dėl gaisrų pavojaus Kretingos rajone yra 15 parapijų, tarp jų – ir evangelikų liuteronų. Į pasitarimą atvyko 13 parapijų klebonai, išskyrus Salantų – Audrių Keršį ir Laukžemės – Zenoną Degutį. Su jais bendravo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemerė Vaida Jakumienė bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė. V. Jakumienės žodžiais, klebonai pasidžiaugė, kad jau kelerius metus Savivaldybė rodo dėmesį jų parapijų ūkinėms reikmėms ir pagal išgales skiria pagalbą. Taip pat pasidalijo džiaugsmu, kad klebonų dalyvavimas bendruomenių šventėse jau tapęs įprastu reiškiniu. Šįkart parapijų „galvos“ buvo sukviestos tam, kad suformuluotų poreikius šiems metams, o Savivaldybė galėtų išdalinti lėšas pagal prioritetus. Pasitarime dalyvavęs Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus parengties pareigūnas Rolandas Pocius klebonams išsakė pageidavimą apsilankyti visose rajono parapijose, susitikti su žmonėmis, o taip pat įvertinti galimybę, kurios bažnyčios turi rūsius, kad šie, grėsmės atveju, galėtų tarnauti žmonėms kaip priedangos. Redakcijos žiniomis, tam tėra tinkami tik Kretingos katalikų bažnyčios rūsiai. Pasak V. Jakumienės, Savivaldybė taip pat įžvelgė būtinybę apdrausti bažnyčias, kaip nekilnojamąjį kultūros paveldo turtą. „Lietuvoje yra patirčių, kai gaisrai nuniokojo bažnyčias. Ypač neramu dėl medinio bažnyčių paveldo, o tokios yra Laukžemės, Kalnalio, Kartenos, Budrių bažnyčios. Yra patirties: kai Pagėgiuose degė bažnyčia, o ji buvo apdrausta, ir draudimo bendrovė atlygino nuostolius. Mes taip pat raginame klebonus pasidomėti galimybėmis apdrausti bažnyčias kaip statinius, – tam iš biudžeto papildomai numatėme 15 tūkst. Eur“, – teigė V. Jakumienė.
Trijuose po Kretingos miestą kursuojančiuose keleiviniuose autobusuose įrengti vaizdo registratoriai, kurie pradėjo fiksuoti visus įvykius, patenkančius į jų stebėjimo lauką. Šios iniciatyvos iniciatorius – Kretingos rajono policijos komisariatas, su kuriuo bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ pagal galiojančius įstatymus ir duomenų apsaugos reglamentus planuoja pasirašyti bendradarbiavimo ir vaizdo duomenų iš autobusų registratorių perdavimo sutartį. „Su policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu, taip pat Eismo saugumo komisijoje ne kartą diskutavome, kaip spręsti problemą dėl lengvaisiais automobiliais nuolat užstatomų mieste esančių autobusų stotelių – tokiu atveju vairuotojai keleivių negali išlaipinti saugiai, vėluoja tęsti maršrutus“, – sakė bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktorius Arūnas Mockevičius. Jis akcentavo, kad ši problema ypač aktuali Vilniaus gatvėje, kai tėvai į Marijono Daujoto progimnaziją atveža vaikus arba po pamokų atvažiuoja jų parsivežti. Tiek Autobusų parko direktorius, tiek Policijos komisariato vadovas įsitikinę, kad vaizdo stebėjimo kameros drausmins visus eismo Kretingos mieste dalyvius, nes pažeidėjams bus pradedamos administracinių nusižengimų teisenos. Iš įmonės lėšų nupirkti ir šį mėnesį autobusuose sumontuoti pirmieji trys vaizdo registratoriai – tai tik pradžia. Jų skaičių palaipsniui planuojama didinti.
„P. n.“ informacija
„Inoline Group“ – sklandaus renovacijos proceso garantas
„Mūsų įmonės tikslas – įgyvendinant daugiabučių namų renovacijos projektus, atliepti gyventojų lūkesčius, įvertinti ir pasiūlyti efektyvius pastato atnaujinimo sprendinius bei išspręsti su renovacija susijusius rūpesčius“, – teigė visame Klaipėdos regione savo veiklą vystančios uždarosios akcinės bendrovės „Inoline Group“ direktorė Rasa Klumbienė. Ji akcentavo, kad Klaipėdoje įsikūrusi ir jau 4-erius metus veikianti įmonė yra subūrusi ilgametę patirtį turinčius darbuotojus. Įmonėje dirbančių specialistų patirtis pastatų atnaujinimo procesuose – daugiau kaip 10 metų, įgyvendinta per 40 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos projektų. Parengta per 700 energetinių vertinimų ir investicijų planų. „Siekiame, kad daugiabučių namų atnaujinimas gyventojams taptų sklandžiu ir sėkmingu projektu, užtikrinančiu aukščiausią kokybę, didžiausią naudą ir trumpiausią investicijų atsipirkimą“, – teigė bendrovės vadovė. „Inoline Group“ pagrindinė veikla apima daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos projektų administravimą, pastatų atnaujinimo investicijų planų rengimą, pastatų energetinį sertifikavimą bei pastatų energijos vartojimo auditų atlikimą. Kas yra daroma, kad tas procesas išties būtų sklandus? „Visų pirma atliekame pastato vertinimą ir analizę. Išgryniname gyventojų poreikius ir su pastatu susijusias problemas. Parenkame reikiamas priemones ir sprendinius, kad projektas atitiktų programos reikalavimus ir išspręstų namo konstrukcijų, inžinerinių sistemų problemas, teiktų energetinę naudą, mažintų aplinkos taršą, o svarbiausia – taupytų pastato eksploatavimo ir šildymo kaštus“, – paaiškino „Inoline Group“ direktorė. Įmonės prioritetas – tiesioginis ir gyvas bendravimas su daugiabučio namo gyventojais, kadangi tokie susitikimai duoda daugiausiai naudos. Diskusijos padeda išsiaiškinti gyventojų poreikius ir lūkesčius, aptarti namo problemas su namo administratoriumi ir atlikti pastato apžiūrą, įvertinant jo būklę.
Kai strateginiai žaidimai žaidžiami ne tik motobolo aikštėje, bet ir už jos ribų: išdavystė klube, bet ne komandoje
Po publikacijos „Buvęs Kretingos motobolo klubo vadovas pripažintas psichologiškai smurtavęs prieš nepilnamečius“, išspausdintos „P. n.“ 2025 m. sausio 21 dienos numeryje (Nr. 6-3366), rubrikoje „Nuomonė“, savo poziciją viešai išdėstyti pageidavo ir Kretingos motobolo klubo „Kretinga“ bendruomenė. Motobolas – tai ne tik sportas. Tai – aistra, adrenalinas, komandinė dvasia ir, svarbiausia, pagarba vienas kitam. Senasis „Kretingos motobolo klubas” ilgus metus buvo bendruomenės pasididžiavimas – komanda, kurią vienijo bendras tikslas ir pasitikėjimas vienas kitu. Tačiau pastarieji įvykiai, tikėtina, sukrėtė netik naujojo motobolo klubo „Kretinga” bendruomenę, bet ir ištikimiausius šios sporto šakos gerbėjus. Todėl, negalėdami likti nuošalyje, reaguojame į pastarųjų dienų įvykius ir viešai reiškiame paramą naujojo motobolo klubo „Kretinga“ vadovui Eduardui Steckiui. Taip pat norime suteikti galimybę Kretingos miesto gyventojams ir visiems sekantiems šių dienų aktualijas išgirsti nutylėtas detales. Kaip sakoma – ne viskas auksas, kas auksu žiba. Šių dienų priešistorė prasidėjo dar 2023 metais nuo nešvarių žaidimų už aikštės ribų. Banalu, bet vienas iš buvusios komandos narių, turėjęs neabejotiną talentą motobolo aikštėje, nusprendė išbandyti savo „strategijas” ne sportinėje kovoje, o klubo užkulisiuose, taip nuteikdamas dalį klubo komandos narių prieš tuometinį vadovą Eduardą Steckį. Tik ne visada tie, kas yra geri žaidėjai, būna geri komandos draugai. To asmens pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo paprastas, bet klastingas – iš užimamų pareigų pašalinti dabartinį naujojo motobolo klubo „Kretinga” vadovą Eduardą Steckį, kuris daugelį metų su meile ir atsidavimu dirbo tam, kad Kretingoje motobolas gyvuotų. Panaudojus klastą, šmeižtą ir iškraipytus faktus, Eduardas Steckis buvo apjuodintas, nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, jis net kelis kartus buvo atleidinėjamas iš vadovo pareigų, taip sukeliant sumaištį.
Pagrindinės išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu
|
|
Skolos išieškojimo kaina nėra fiksuota suma, o priklauso nuo daugelio veiksnių