|
|
|
(1945) 2025-04-15Nuo Kretingos iki Tekančios Saulės šalies: „Terekas“ užkariauja Japonijos rinką
Kretingoje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Terekas“ pasirašė istorinę sutartį dėl laboratorijai skirtos PET pūtimo mašinos pardavimo vienai didžiausių pasaulio gėrimų ir maisto grupių „Asahi“. Aukštųjų technologijų įmonė „Terekas“, pasaulyje garsėjanti „FlexBlow“ prekės ženklu, gali didžiuotis reikšmingu laimėjimu: bendrovė sėkmingai žengė į vieną sudėtingiausių ir labiausiai konkurencingų pasaulio rinkų – Japoniją. Pasirašyta sutartis dėl pirmosios Kretingoje pagamintos specializuotos PET pūtimo mašinos, skirtos naujų butelių prototipavimui laboratorinėmis sąlygomis, pardavimo pasaulinei gėrimų ir maisto produktų lyderei „Asahi Group Holdings“, kurios būstinė įsikūrusi Tokijuje. Kretingiškių įranga papildys „Asahi“ tyrimų ir plėtros centre jau naudojamas pažangias technologijas iš Vokietijos ir Italijos. Šis pasiekimas ne tik atveria naujas eksporto galimybes, bet ir įrodo Kretingoje kuriamų technologijų pasaulinį pripažinimą tarp pačių inovatyviausių pramonės žaidėjų. Kelias į Tekančios Saulės šalį prasidėjo dar 2022 metų rudenį Vokietijoje, prestižinėje pasaulinėje plastiko technologijų parodoje „Kshow“. Būtent čia „FlexBlow“ stende apsilankė potencialūs partneriai iš Japonijos – įmonės „Altech“ atstovai. „Altech“ Japonijoje specializuojasi atstovaudama tik aukščiausios klasės išskirtinėms užsienio technologijų kompanijoms. Japonų dėmesį patraukė ne tik modernus kretingiškių įrangos dizainas, bet ir tai, ką jie pamatė veikiant gyvai – rekordiškai greitai gamybos formatą galinti pakeisti mašina su integruota automatine kokybės tikrinimo sistema. Kaip vėliau teigė „Altech“ importo skyriaus vadovas, Japonijos rinka yra ypatinga dėl milžiniško inovacijų ir pažangių technologijų poreikio. Buvo akcentuota, kad „Altech“ neatstovauja prekės ženklams, kurie neturi aiškaus išskirtinumo ar technologinio pranašumo. „FlexBlow“ pademonstruotos savybės įtikino „Altech“ tapti išskirtiniais kretingiškių atstovais Japonijoje. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta dar per parodą.
Praėjusį penktadienį Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, universitetų, profesinio ugdymo centrų ir kitų mokymo įstaigų susirinkę lektoriai šios gimnazijos mokiniams vedė kitokias pamokas. „Buvau pakviestas vesti fizinio lavinimo pamokos, kuri tapo bokso treniruote. Moksleiviams parodžiau kelis bokso elementus, kelis pratimus, padirbėjome fiziškai, nes fizinio krūvio šiuolaikiniams vaikams labai trūksta. Projekte „Pamokos kitaip“ dalyvauju jau ne pirmą sykį. Esu pastebėjęs, kad vaikai dabar gana lepūs, žinantys savo teises, prisigalvojantys visokių atsikalbinėjimų. Bet man patinka juos paspausti. Žinoma, treneris turi matyti, turi jausti galimybių ribas, kiek galima vaiką spausti, ko galima iš jo tikėtis. Dabartinės kartos vaikus gana stipriai gadina kompiuteriai, telefonai, vaikai per mažai juda, mažai sportuoja, galima net pasakyti, kad palieka asocialūs, nebemoka bendrauti tarpusavyje“, – kalbėjo bokso treneris, bokso klubo „E.P. Boxing fight club“ įkūrėjas Edvinas Puplauskas. Vienoje klasių vyko makiažo pamoka mergaitėms: apie makiažo subtilybes ir taisykles pasakojo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja vizažistė Aurelija Zdorenkienė.
Kretingos rajono kultūros centro choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, praėjusį savaitgalį grįžo iš Kaune surengto VIII Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio tarptautinio chorų konkurso „Lituania Cantat“ ir parsivežė du svarius apdovanojimus – aukso ir sidabro medalius dviejose programose – pasaulietinės ir sakralinės muzikos kūrinių. Choro vadovės K. Rimienės žodžiais, konkurse dalyvavo kone dvi dešimtys kolektyvų iš Lietuvos ir 2 chorai iš Latvijos. Vertinimo komisiją sudarė vien specialistai iš užsienio šalių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos, tad chorų galimybės buvo įvertintos objektyviai. Kretingiškiai pasaulietinės muzikos kategorijoje atliko privalomus kūrinius – J. Naujalio „Vasaros naktys“, Donato Zakaro „Tu nežinai“ ir Vaclovo Augustino „Tėvyne mūsų“, o sakralinės muzikos kategorijoje – J. Naujalio „In monte Oliveti“, Ola Gjeilo „Ubi Caritas“ ir Emanuelio Ralfo „Aleliuja“. „Tokių aukštų įvertinimų mūsų choras ligi šiol dar nebuvo pelnęs: pasaulietinės muzikos kategorijoje buvome įvertinti 89,5 balo ir pelnėme sidabrą, o sakralinės muzikos kategorijoje mus įvertino 90 balų – šioje kategorijoje laimėjome aukso diplomą. Grįžome labai laimingi: ligi tol buvo įdėta daug juodo darbo, praleista nemažai laiko sunkiose repeticijose. Kolektyvas parodė didžiulį norą ir pastangas laimėti, susiklausymą, atidžiai priėmė mano pastabas“, – konkurso rezultatais ir choristais pasidžiaugė K. Rimienė.
Praėjusį savaitgalį Klaipėdos žvejų kultūros centro bendruomenės namuose įvyko pirmasis Žemaitijos regiono buvusių politinių kalinių ir tremtinių chorų sambūris „Mūsų dainos gintarinės“. Jame dalyvavo ir Kretingos rajono kultūros centro senjorų mišrus choras „Polėkis“, vadovaujamas Ramūno Baršausko. Šventėje-sambūryje iš viso dalyvavo 5 kolektyvai: be Kretingos choro, dar Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“ (vad. Kristina Katauskienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė), Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“ (vad. Romualdas Eičas) ir Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“ (vad. Vytautas Saikauskas). Kiekvienas choras atliko po tris skirtingus kūrinius: kretingiškiai pasirinko Algimanto Bražinsko ir Stasio Žlibino dainą „Brangiausia žemė“, Jaroslavo Cechanovičiaus dainą pagal Dalios Teišerskytės žodžius „Pamiršti namai“ ir kompozitoriaus Andriaus Kulikausko Antano Baranausko žodžiams pritaikytą kūrinį „Giedu dainelę“. Pasak R. Baršausko, dirbančio ne vien su Kretingos senjorų choru „Polėkis“, bet ir su Klaipėdos žvejų kultūros rūmų mišriu choru „Cantare“, šio renginio tikslas – išlaikyti istorinių kovų už Lietuvos laisvę atminimą, puoselėti meilę Tėvynei ir patriotinius jausmus giesmių ir dainų sąskambiuose.
Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai sėkmingai pasirodė tarptautiniame šokių konkurse „Dance is Passion“ Plungėje, kur susibūrė šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio kolektyvų. „Renginyje netrūko nei emocijų, nei profesionalumo“, – tvirtino studijos vadovai Roberta ir Aurimas Bajorai, akcentuodami, kad per dieną buvo pristatyti net 174 pasirodymai, atstovaujantys įvairiems šokio stiliams, amžiaus grupėms ir kūrybinėms idėjoms. Anot choreografų, Bajorų studijos komanda pasirodė puikiai: visi konkursui parengti šokiai buvo įvertinti prizinėmis vietomis, dviem jų atiteko aukščiausi – I v. apdovanojimai. „Tai – reikšmingas įvertinimas ir didžiulė motyvacija toliau augti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – neabejojo R. ir A. Bajorai. Šokėjų rezultatai: šokiai „Drugeliai“ ir „Lašeliai“ – I v., „Sparnai“ ir „Lėlės“ – II v., šokis „One more time“ – III v., „Clap your hands“ – V v. Anot šokių vadovų, šie vaikų pasiekimai yra neatsiejami nuo komandinio darbo, pastangų, už kurių slypi ilgos valandos repeticijų. „Tarptautiniai renginiai mūsų auklėtiniams – tai ne tik galimybė varžytis, bet ir proga įgyti neįkainojamos patirties, pamatyti kitų kolektyvų pasirodymus, pasisemti naujų idėjų ir, žinoma, augti“, – kalbėjo R. ir A. Bajorai. Laisvalaikio studijos šokėjai gegužę dalyvaus dar viename tarptautiniame konkurse, šį kartą – Jūrmaloje Latvijoje. Tai bus ir naujas iššūkis, ir nauji įspūdžiai, ir galimybė parodyti savo sugebėjimus.
„P. n.“ informacija
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose po Velykų bus atversta baudžiamoji byla, kurioje anksčiau neteistas klaipėdietis kaltinamas dėl neatsargumo sunkiai sužalojus žmogų. Pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nuosavo namo teritorijoje Europos aviganio mišrūną vyras laikė nepririštą, be antsnukio ir be priežiūros kieme. Šuo užpuolė, apkandžiojo ir nepataisomai subjaurojo pavėsinėje sėdėjusios mažametės veidą. Mergaitei padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimai šuns savininkui pareikšti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį). Už šį nusikaltimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Parengta pagal teismo informaciją
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš azartinius žaidimus organizuojančios bendrovės. Statymus nuotoliniu būdu atlikęs asmuo prašė priteisti per 43 tūkst. eurų žalos atlyginimą, 1 tūkst. 940 eurų palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, draudimas lošti nustatytas 10 metų laikotarpiui, tačiau jis pildė trečiųjų asmenų lošimų sąskaitas ir, naudodamasis jomis, pralošė per 43 tūst. eurų. Apylinkės teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui visas prašomas sumas. Bendrovė sprendimą apskundė, prašė ieškovo reikalavimus atmesti.
Vaiko interesai – aukščiau tėvų patogumo
Pajūrio naujienų“ skaitytoja klausia: „Žinau, kad daugelyje pažangių užsienio šalių tėvams išsiskyrus vaiką pakaitomis augina ir prižiūri abu tėvai: vieną savaitę vaikas gyvena pas motiną, kitą – pas tėvą. Abu tėvai dalyvauja ir sprendžia reikalus dėl mokslo, užimtumo, dalinasi per atostogas. Ar tokia praktika yra įmanoma mūsų šalyje? Jeigu taip, kas turėtų inicijuoti, kad skyrybų atveju tai būtų įteisinta? Nes, kaip visi žinome, Lietuvoje dažniausiai vaikas / vaikai lieka gyventi su motina, tėvui paskiriant tik susitikimų laiką. Taigi iš esmės ir atsakomybė didesnė krinta motinai.“ Į šį klausimą atsakė advokatė Ligija Kubelskienė. Civilinio kodekso 3.161 str. 3 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susietu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymas – tai teisinis procesas, kuriuo reguliuojama, kur ir su kuo vaikas gyvens, kaip ir kada vaikas gali bendrauti su vienu iš tėvų ir su kuriuo iš tėvų, kai tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium. Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Jei tėvams susitarti nepavyksta, ginčą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant sprendžia teismas.
Įsilaužė, pavogė pinigus ir papuošalus
Šeštadienį apie 14.35 val. Rūdaičių kaime pastebėta, kad, išlaužus duris, buvo patekta į namą ir pavogta 5 tūkst. 300 eurų bei papuošalų. Žala – 5 tūkst. 350 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Į nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui skirtą miškų sodinimo šventę šeštadienį sugužėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, tarp jų ir kretingiškių. „Kur oš tavo laisvės miškas?“ – prieš tai klausė šios prasmingos akcijos organizatorė Aplinkos ministerija. O nauji medžiai ateities kartoms suošė ir Klaipėdos rajone, ir Kretingos rajono Būtingės bei Kartenos miškuose. Dviejose pastarosiose vietovėse iš viso pasodinta apie 15 tūkst. eglaičių ir pušelių, kurių sodinukai išauginti Darbėnų medelyne. Tradicija tapusioje kasmetinėje akcijoje „Nacionalinis miškasodis“ Kretingos rajone šiemet dalyvavo apie 200 gamtos mylėtojų. Jų buvo atvykusių ir iš Anykščių, Panevėžio, Kauno, Vilniaus. Pasak Valstybinės miškų urėdijos regioninio padalinio miškų auginimo specialistės Gražinos Banienės, miškininkai talkininkus ne tik aprūpino įrankiais, bet parodė, pamokė, kaip teisingai medelį sodinti. Pasieniečiai dalyvius vaišino koše ir arbata, o girininkai, kaip ir pats Urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis, papasakojo apie miškų auginimo subtilybes. Valstybinių miškų urėdija kasmet Lietuvoje pasodina daugiau kaip 30 mln. medelių, Kretingos padalinyje – apie 1 mln.
„P. n.“ informacija
Balandį Dvasinės pagalbos jaunimui centras (DPJC) šventė išskirtinę sukaktį – 30 metų kartu su Klaipėda, kartu su vaikais, jaunimu ir šeimomis. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis naujojoje Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčioje, kurias aukojo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius, Šv. Brunono Kverfurtiečio ir Taikos karalienės parapijos dvasininkai. Iškilmingą liturgiją papuošė Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“. Vėliau parapijos didžiojoje salėje įvyko šventinis vakaras, kupinas šilumos, bendrystės ir dėkingumo. Svečius pasveikino garbingi asmenys: Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Eillen Sautner, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės Gina Vilimaitienė ir Rima Tiškienė, partneriai, rėmėjai, bendruomenės nariai ir draugai. „Kiekvienas mūsų organizacijoje – nuo darbuotojų ir savanorių iki pačių vaikų, jaunuolių ir šeimų – yra neatsiejama mūsų istorijos dalis. Kiekvieno indėlis svarbus. Tie, kurie dovanojo pagalbą, ir tie, kuriems jos reikėjo, kartu padėjo mums augti, tobulėti ir kurti tai, kuo šiandien esame“, – kalbėjo DPJC vadovė Kristina Rutienė. Nuo svajonės Kanadoje – iki bendruomenės Klaipėdoje DPJC istorija prasidėjo 1994 m. liepos 1 d. Toronte, kai susitikę Kanados lietuviai svarstė, kaip padėti Lietuvos jaunimui. Tada gimė idėja įkurti jaunimo pagalbos centrą Klaipėdoje – iniciatyva, kurią įgyvendinti ėmėsi a. a. prelatas Edmundas Putrimas. Atvykęs į Lietuvą, jis aiškiai matė jaunimo dvasinių ir socialinių poreikių stoką. Jo pastangas palaikė Kanados lietuvių katalikų centras ir Kanados tarptautinių apmokymų fondas, o 1995 m. kovo 19 d. Klaipėdoje duris atvėrė Telšių vyskupijos „Jaunimo dvasinės pagalbos centras“. Vėliau, keičiantis teisiniam statusui, centras tapo Labdaros ir paramos fondu Dvasinės pagalbos jaunimui centras (DPJC). Prelatas Edmundas Putrimas Dvasinės pagalbos jaunimui centro istorijoje – ne tik įkūrėjas. Jo gilus tikėjimas, jautrumas kiekvienam sutiktam žmogui ir nuoširdi tarnystė tapo kertiniais DPJC pamatais. Prelato indėlis gyvas ne tik prisiminimuose – jis jaučiamas kasdienybėje: požiūryje į žmogų, kiekviename susitikime, kiekvienoje pagalbos formoje. Tai nuolatinis priminimas, kad nuoširdus ryšys, pagarba ir meilė žmogui – vertybės, kurios peržengia laiką ir išlieka svarbios vakar, šiandien ir rytoj.
Prieš Verbas miestas staiga sužydo
Kretingos seniūnija prieš Verbų sekmadienį ėmėsi iniciatyvos gėlėmis išpuošti viešąsias miesto erdves: vienmetės gėlės sodinamos į masyvius vazonus, kurių Kretingos mieste yra per dvi dešimtys. Sodinimo darbai dar tęsiasi ir šiomis dienomis – iš viso bus pasodinta per 4 tūkst. gėlių krūmelių, iš jų pusę sudaro našlaitės. Margaspalvių gėlių raštais jau išpuošti vazonai prie Turizmo informacijos centro, Savivaldybės pastato Vilniaus gatvėje, trys masyvūs metaliniai vazonai Vytauto gatvėje, prie „Senukų“ prekybos centro, J. K. Chodkevičiaus paminklo. Miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, paskiausiai gėlėmis bus išpuoštos miesto seniūnijos prieigos, o tai reiškia ir sodinimo darbų pabaigtuves. „Šiemet gėlių sodinimo darbus pagal pasirašytą sutartį patikėjome bendrovei „Dendrėja“, – jų specialistės derino gėles ir jų spalvas klombose. Turime gražios bendrystės su „Dendrėja“ patirties, pasitikime specialisčių, kurios kasmet gėles sodina ir jų kompozicijas derina vis kitaip, skoniu“, – kalbėjo G. Liobikienė. Įprastai seniūnija miestą gėlėmis puošia tris kartus per metus: antrąkart – prieš Kretingos miesto šventę, o rudenį trečiąjį kartą rudenį apsodina viržiais. Vienmetėms gėlėms, įskaitant darbą, žemę ir trąšas, per metus seniūnija išleidžia 10–12 tūkst. Eur, – šis pavasarinis apsodinimas kainavo per 4 tūkst. Eur. Taip pat šiemet dar buvo pasodintos 7 sakuros pėsčiųjų take iš Klaipėdos gatvės į autobusų-geležinkelio stotį.
„P. n.“ informacija
Po Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre įvykusių Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių svarsčio rovimo varžybų, kurias berniukams organizavo Kretingos sporto mokykla, o mergaitėms – Kartenos seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas ir laikraštyje balandžio 8 d. pasirodžiusios publikacijos „Karteniškis penktokas pademonstravo įspūdingą rezultatą“, „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija sulaukė susirūpinusių motinų skambučio. Jos nerimavo, ar tokie krūviai, kuomet vaikai ir paaugliai ne vieną kilogramą sveriantį svarmenį kelia po kelis šimtus kartų, nepakenks jų besivystančiam kūnui, ar nenukentės mergaičių reprodukcinė sistema, ar nebus padaryta žala, kuri dabar gali būti nepastebėta, mergaitėms kaip būsimoms mamoms. „Varžyboms rengėmės – buvo treniruotės, sportavome. Taip, žinoma, per varžybas patiriamas didesnis krūvis, nenuostabu, kad kitą dieną gali ir raumenis paskaudėti, pamausti, bet per treniruotes ir varžybas yra atsižvelgiama į rekomendacijas, normatyvus, kurie nebuvo viršyti“, – sakė mergaites varžyboms parengęs treneris Marius Meškauskas. „Vaikams sportas yra labai gerai, jie ir taip dabar gana daug laiko leidžia prie kompiuterių, prie telefonų ekranų, mažai juda. Esu už tai, kad vaikai daugiau sportuotų, galynėtųsi tarpusavyje, varžytųsi. Kiekvienos varžybos yra iššūkis, todėl vaikas joms turi būti atitinkamai tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasirengęs. Varžybos reikalingos tam, kad kiekvienas suprastų savo ir priešininko galimybes, ribas. Sportuojantys vaikai turi turėti, su kuo pasivaržyti, pasirungti, pasilyginti jėgomis. Medalių juk niekas nedalina vidutinybėms. Norint gauti medalį visi turi pasistengti. Jei visi svarmenį iškeltų 240 kartų, vadinasi, tai norma, tai sugebėtų kiekvienas, bet jei toks rezultatas išsiskiria iš kitų, vadinasi, tas žmogus vertas pergalės. Tam ir reikia trenerio, kad stebėtų, prižiūrėtų ir, jei kas ne taip, kad laiku sustabdytų. Varžybos nevyksta kasdien, joms reikia rengtis, treniruotis. Jei vaikų veiduose švyti šypsenos, o ne skausmo grimasos, vadinasi viskas gerai“, – kalbėjo sporto klubų STARTAS ir OPGYM vadovas Tomas Andriukaitis. Oficialių šaltinių teigimu, „taisyklingai atliekamos treniruotės su svoriais ir svorių kilnojimas yra ne tik saugūs vaikams ir paaugliams, bet yra rekomenduotinos traumų prevencijai ir bendros sveikatos palaikymui. Nustatyta, kad tinkamai atliekamos bei trenerio prižiūrimos treniruotės su svarmenimis neturi neigiamo poveikio vaikų augimui ar širdies ir kraujagyslių sistemai.“
„P. n.“ informacija
Piktina eismą ribojančių ženklų gausinimas
Vairavimo patirtį turinčio J. Skliuderio nuomone, abejotino būtinumo kelio ženklų rajone yra ir daugiau, štai Kūlupėnuose prie buvusio linų fabriko pastatyti sustoti, stovėti draudžiantys ženklai eismą, pašmaikštaujant, daugiau varnoms, o ne čionais retam transportui reguliuoja, o šalia esančios lentpjūvės veiklai, jos klientams problemas kelia. „Kai lentpjūvės kieme trūksta vietos, gatvėje sustoja ir lentas pasikrauna rizikuodami, kad nubaus. Yra aikštelė, bet į ją įvažiavęs nei sustoti, nei stovėti vėlgi negali. Tokių nesąmonių pridirbta, seniūnas ne vietinis, gal ir nežino situacijos. Kodėl ta Eismo saugumo komisija nereguliuoja, netvarko eismo Žemaitės alėjoje Kretingoje, sankryžoje ties „Lidl“ – jei ne šviesoforą, tai žiedą ten įrengti turėtų“, – kalbėjo J. Skliuderis. Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijai vadovaujantis meras Antanas Kalnius patikino, kad krovininių automobilių ir transporto priemonių su junginiais, kurių didžiausioji leidžiama masė yra didesnė kaip 3,5 t, arba didesnė už nurodytąją ženkle, taip pat traktorių ir savaeigių mašinų eismą draudžiantis kelio ženklas negalioja aptarnaujančiam personalui ir ženklo veikimo teritorijoje laikomoms išvardytoms transporto priemonėms. Pagal mero paaiškinimą, draudimas važiuoti kapinių aplinkkeliu turėtų negalioti ir J. Skliuderio garaže Kartenoje laikomam 5 tonų sunkvežimiui.
„P. n.“ informacija
Po publikacijos „Rajone stoja statybos“
Reaguodami į Kretingos rajono savivaldybės 2025 m. balandžio 10 d. raštą, pasirašytą mero Antano Kalniaus, „Dėl informacijos paneigimo“ 2025 m. kovo 21 d. „Pajūrio naujienose“ publikuotame Vitalijos Vitkauskienės straipsnyje „Rajone stoja statybos“, patiksliname šį straipsnio teiginį „Dabar veikiantį BP Savivaldybės taryba patvirtino 2021 metais, kai paskui jį eiti turintį Specialųjį – 2010 m. spalį, nekoreguotą ir galiojantį penkioliktus metus, tapusį statybų stabdžiu“. Gavę daugiau išsamesnės informacijos, patiksliname, kad Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo plano koregavimo patvirtinimas buvo padarytas 2021 m. gegužės 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-182, jo aiškinamajame rašte parašyta, kad planas papildomas daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiomis aglomeracijomis (rajone tokios aglomeracijos dvi – Vydmantų gyvenvietė ir Kretingos miestas) su joms nustatytais reikalavimais. Visi kiti reikalavimai kyla iš 2008 m. rengti pradėto ir 2010 metais patvirtinto Specialiojo plano.
„P. n.“ informacija
Kovotojui už kooperatyvus vilčių teikia dvigubi nauji rinkimai
Kaune įvykęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narių susirinkimas, kuriame išrinkta nauja pirmininkė Eglė Markevičiūtė, Kvecių ūkininkui Rimantui Skipariui tapo stimulu pakalbėti ir apie galimą šeimos ūkių atgimimą, ir galbūt vėl „pažadinti“ skaudamą kooperacijos temą. Lietuviai sau nuo amžių gamino Šie rinkimai, iš kurių daug tikimasi, įvyko tais pačiais metais, kaip ir Seimo rinkimai. Apie smulkių ūkių perspektyvas R. Skipariui yra tekę kalbėtis ir su tuomet dar kandidatais į Parlamentą Violeta Turauskaite Kretingoje bei Remigijumi Žemaitaičiu Palangoje. „Mačiau, kad jie apie kaimą galvoja, žada padėti. O kada ta proga, jeigu ne dabar, esant valdžioje?“ – svarstė jis. Anot Rimanto, daugiau kaip 30 metų reikalai iš vietos nejuda, kaimai tuštėja. O kodėl turėtų būti kitaip, jeigu ten nėra absoliučiai nieko – nei pramonės, nei perdirbimo kooperatyvo? Daugelio ūkininkų vaikai išvažiavę. Jeigu tėvai ir prašytų grįžti, – ką kaime veiks? Ant lietuvio stalo daugiausia dabar atvežtinė produkcija – dažnai pigesnė, bet neaišku, kiek išlaikyta, kiek chemikalų pripurkšta ir konservantų pridėta. Kveciškį ūkininką pribloškė viešoje erdvėje oficialiai paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvoje iš gyventojų surinktos 36 tonos vaistų su pasibaigusiu galiojimo terminu. „Išsigandau – kam mums tiek vaistų? Blogai skrandis virškina – geriam, negalim užmigti, negalim be papildų sportuoti – vėl geriam. Tai gal geriau žiūrėkim, ką valgom, jeigu organizmas nebegali susitvarkyti natūraliai?“ – kalbėjo R. Skiparius.
|
|
