|
|
|
(2029) 2026-02-24Potvynis bus, bet – be stichijos ženklų
Artėjant kalendoriniam pavasariui, Vakarų Lietuvoje vis dažniau keliamas klausimas – ar šiemet kils potvynis ir kokia jo grėsmė Kretingos rajone. Institucijos vieningos: potvynis bus. Tačiau, remiantis dabartiniais duomenimis, jis prognozuojamas vidutinio stiprumo. Vis dėlto galutinį scenarijų nulems orai, o situacija gali keistis labai greitai. Potvynis neišvengiamas „Kaip ir kiekvienais metais, šiemet sulauksime potvynio. Turime ir ledo, ir sniego, taigi šiuo metu manoma, kad jis bus vidutinis“, – „Pajūrio naujienas“ informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyrius. Šiuo metu Vakarų Lietuvoje hidrologinė situacija gana rami. Vandens lygiai, vasario 18 d. duomenimis, upėse svyruoja nuo 8 iki 104 centimetrų žemiau vidutinio vasario mėnesio lygio. Akmenoje ties Kretinga vanduo taip pat išlieka žemas – apie 34 cm žemiau daugiametės normos. Upes vis dar kausto ledas, kurio storis siekia nuo 20 iki 36 cm, o sniego danga vakarinėje šalies dalyje – viena storiausių Lietuvoje, vietomis siekianti 55 cm. Būtent šios aplinkybės – storas ledas ir didelės vandens atsargos sniege – ir taps pagrindiniais veiksniais, kurie nulems pavasarinio potvynio mastą. Hidrologai paaiškino, kad potvynis paprastai prasideda, kai oro temperatūra 2–5 dienas išlieka teigiama. Jo stiprumą lemia sniego dangos storis, atšilimo intensyvumas, kritulių kiekis ir trukmė, įšalo gylis bei dirvožemio prisisotinimas drėgme. Jei žemė įšalusi ir nesugeria vandens, tirpstantis sniegas greičiau subėga į upes. Papildomą riziką sukelia ir ledo sangrūdos ties upių vingiais ar hidrotechniniais statiniais. Preliminariai manoma, kad potvynio galima tikėtis kovo pradžioje. Tačiau sinoptikai akcentavo, kad ilgalaikės prognozės nėra visiškai patikimos – tiksliausios jos iki trijų dienų, todėl situacija bus vertinama nuolat. Potvynių tikimybę Klaipėdos apskrityje gali padidinti ir Baltijos jūros vandens lygis bei vyraujantys vėjai. Pasak hidrometeorologų, kuo aukštesnis vandens lygis jūroje, tuo mažiau vandens ji gali „priimti“. „Įtakos turi ir vyraujantys vėjai – šiaurės, šiaurės vakarų vėjas taip pat apsunkina vandens nutekėjimo į Baltijos jūrą sąlygas. Jūrai ar Kuršių marioms nepriimant vandens, upės vanduo tiesiog liejasi iš krantų, kyla potvynis“, – paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kur Kretingos rajone pavojingiausia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vertinimu, Kretingos rajone išlieka kelios jautriausios vietos. Per potvynį didžiausia grėsmė kyla Minijos upei ties Kartenos miesteliu ir sodininkų bendrijoje „Rasa“. Akmenos upėje, esant dideliam potvyniui, kuris viršytų stichinį – 420 cm – lygį, vanduo galėtų pasiekti ir Kretingos miesto gyvenamuosius plotus. Rizikinga laikoma ir Alanto upė – 2010 m. čia susidariusios ledų sangrūdos, užstrigusios ties medžių virtuoliais, sukėlė staigų potvynį. „Šiuo metu Minijos ir Alanto upių vagos stebimos dronais, siekiant laiku pastebėti galimas kliūtis ar besiformuojančias sangrūdas. Seniūnijos palaiko ryšį su gyventojais, gyvenančiais rizikos zonoje, dalija informacinius lankstinukus, o taip pat renka duomenis apie galimą žmonių apgyvendinimą, jei prireiktų evakuacijos“, – paaiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Ministrė gyrė Kretingą už socialinius rodiklius
Kretingos rajone praėjusią savaitę viešėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė apsilankė Savivaldybėje ir socialinėse įstaigose – Socialinių paslaugų ir Dienos veiklos centruose, Padvarių socialinės globos ir Nasrėnų senelių namuose, taip pat susitiko su gyventojais Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje. Socialinė gerovė aktuali visiems Kretingos rajono savivaldybėje ministrė, lydima Seimo narės Violetos Turauskaitės, susitiko su rajono meru Antanu Kalniumi ir vicemere Vaida Jakumiene, Tarybos nariais, Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaite-Mažoniene ir jos pavaduotoja Margarita Lipskiene, asmenų su negalia reikalų koordinatore Lina Kručiuviene, jaunimo reikalų koordinatore Inga Biliūnaite-Rušinske. „Atvykau tikėdamasi iš pirmų lūpų išgirsti jums aktualias problemas, nes jūs esate arčiausiai žmonių. Visuomenėje, ypač tarp tų, kurie gerai gyvena ir uždirba, vis dar vyrauja stigma, kad socialinės problemos nėra rimtos, kad rūpinamės tais, kurie nedirba. Tačiau socialinės sistemos gerove naudojamės visi: tai – ir ligos pašalpa, ir vaiko pinigai, mirties ir kitos išmokos, pagaliau – pensijos. Rūpinimasis visais žmonėmis ir yra gerovės valstybės požymis. Socialine sistema reikia tikėti, nes, jeigu viena ranka duosi, o kita atimsi, tuomet gerų rezultatų nebus“, – akcentavo J. Zailskienė, pastebėjusi, kad Lietuvoje socialinė sistemos lygis yra vienas žemiausių Europoje, skurdas – didelis, o pensijos – mažos. Tačiau ji pasidžiaugė, kad Kretingos rajono savivaldybė pagal rodiklius, kaip tvarkomasi socialinėje srityje ir kaip panaudojamos lėšos, yra tarp šalies lyderių – siekia 92,26 proc. Ji akcentavo, kad Kretingos rajono savivaldybė pernai buvo matoma visoje Lietuvoje ir kaip aktyvi Jaunimo sostinės renginių organizatorė. Siūlė išgryninti pagalbą vargstantiems Kretingos rajono savivaldybė, J. Zailskienės manymu, daug prisidėjo prie gyventojų užimtumo skatinimo, įvedusi nemokamą važiavimą viešuoju transportu. Ją papildė meras A. Kalnius, pastebėjęs, kad ir nedarbo rodiklis Kretingoje yra gerokai žemesnis – 7,7 proc., negu bendras Lietuvoje šį vasarį – 9 proc., nes greta yra palanki darbo zona – Klaipėda. Nemokamu transportu atsirado galimybė žmonėms iš rajono pakraščių vykti ne vien į darbus, bet ir į labdaros valgyklą „Rūpestėliai“, iš kurios jie gali parvežti pietus ir maisto davinį savo šeimoms ir kaimynams. Todėl „Rūpestėliams“ šiemet iš biudžeto numatyta skirti daugiau lėšų – apie 9 tūkst. Eur. Meras patikino ministrę, kad Savivaldybei norėtųsi skirti daugiau pagalbos vargstantiems žmonėms, tarkim, įvedant vandenį. Tačiau tai riboja galiojantys teisės aktai, Savivaldybė parūpintų nutiesti vamzdžius iki tvoros, tačiau brautis į privačią valdą negali, o patys žmonės dažnai neturi už ką vamzdžių nutiesti į namus. Arba, tvarkant gatves, vienišų senjorų gyvatvorės išsikiša ant šaligatvių, tačiau jų, augančių privačiame sklype, komunalininkai genėti negali. Ministrė atsakė abejojanti, ar bus leidžiama dirbti privačiuose sklypuose, antraip atsidarytų Pandoros skrynia dėl neatsakingo valstybės lėšų panaudojimo. „Tam tikrais atvejais Savivaldybė galėtų nusistatyti tvarką, skirdama vienkartinę tikslinę paramą, bet šią tvarką reikėtų labai išgryninti“, – sakė ji.
Rajono salės futbolo pirmenybėse – „Veltūno“ pergalė
Finišavo Kretingos rajono salės pirmenybėse, kuriose šiemet dalyvavo 16 komandų. Pirmoje lygoje laimėjo „Veltūnas“, II lygoje – „Plikiai-Sakuona“, III lygoje laimėtoja tapo pirmenybių viešnia iš Klaipėdos „Mavigos“ komanda. Pirmenybių vyriausiasis teisėjas ir organizatorius Martynas Viluckas pasidžiaugė, kad šiemet išaugo pirmenybių dalyvių skaičius, antra, – pirmenybės išsiskyrė konkurencingumu, kas komandoms suteikia galimybę varžytis lygiaverčiai. „Visi pasidžiaugėme ir tuo, kad turime tikrai geras sąlygas pirmenybėms vykdyti – visos rungtynės vyko Kretingos sporto centre. Belieka tomis galimybėmis tinkamai pasinaudoti ir kitais metais prikviesti dar daugiau komandų“, – M. Viluckas įsitikinęs, kad komandų dalyvių skaičius parodė, jog pirmenybių organizatoriai dirba tinkama linkme populiarindami mėgėjų futbolą. Pirmoje lygoje didžiajame finale susitikimą tarp „Veltūno“ ir „GRS-Topolių“ 8:2 laimėjo „Veltūnas“ – komanda, kuri buvo padariusi šiokią tokią pertrauką ir dabar, Dangirdui Žilinskui suformavus naują ir pajėgią komandos sudėtį, kėlė sau minimalų tikslą patekti į finalą, maksimalų – laimėti pirmenybes. „GRS-Topoliai“Topoliai – ilgamečiai rajono pirmenybių dalyviai, nugalėtojai ir prizininkai, ir, anot M. Vilucko, retos pirmenybės baigdavosi, kad „GRS-Topoliai“ neatsidurtų tarp prizininkų, o šiemet, komandos vadovo Rimanto Maciaus pastangomis, klubas į Rajono salės futbolo pirmenybės delegavo dvi komandas. Finalo dėl pirmenybių nugalėtojų vardo I kėlinys buvęs apylygis, per pirmąsias 18–19 min. nė vienai komandai įvarčių pasiekti nepavyko, o likus 6 min. po Edgaro Drąsučio perdavimo „Veltūną“ į priekį išvedė Valdas Jašmontas. Prasidėjus II kėliniui ir sužaidus 1 min. po Martyno Velyvio tikslaus smūgio „Veltūnas“ rezultatą padvigubino. „Nors, galima sakyti, „Veltūno“ komanda turėjo žaidybinę persvarą, bet 3-io įvarčio teko palaukti apie 12 min. Jį po gražios kombinacijos įmušė Edgaras Drąsutis, o likus 9 min. lemiamą psichologinį kirtį dėjo Aurimas Anužis“, – komentavo M. Viluckas. Per likusias minutes „Veltūnas“ mėgavosi žaidimu ir įmušė dar 4 įvarčius: po dusyk pasižymėjo Vilius Kazlauskas ir V. Jašmontas. „GRS-Topoliams“ įvarčius pelnė Matas Mazgeika ir Erikas Slavinskas.
Sėkmė nacionaliniame konkurse
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre įvyko nacionalinis virėjo specialybės meistriškumo konkursas „Blynelių fiesta“, kuriame Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialui atstovavo Emilija Kubiliūtė, užėmusi II v. Anot Kretingos filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėjos Ritos Andrijauskienė, konkursas II lygio virėjo specialybės mokinius subūrė kūrybinei užduočiai, ir jame dalyvavo dešimties profesinių mokyklų atstovai iš visos Lietuvos. Konkurso dalyviai turėjo pagal savo sukurtą daržovių blynelių receptūrą iškepti ir pateikti originalų patiekalą. „Tokie specialybės konkursai ugdo mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvumą, suteikia galimybę geriausiems mokiniams atskleisti ir įsivertinti savo profesinio meistriškumo lygį“, – neabejojo R. Andrijauskienė. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokinė E. Kubiliūtė, kurią konkursui parengė profesijos mokytoja Vilija Budrikienė, išbandžiusi kelis variantus nusprendė pagaminti lietinius blynus su moliūgais, špinatais ir rikotos sūrio padažu. Patiekalui dekoruoti ji paruošė karamelizuotus moliūgų kubelius, o iš ridikėlių suformavo dekoratyvinę gėlytę. Šios būsimos virėjos pastangos buvo įvertintos II v. Mokinę konkursui parengusi profesijos mokytoja V. Budrikienė pasidžiaugė Emilijos kūrybiniais pasiekimais, profesiniu meistriškumu ir stipria motyvacija tobulėti pasirinktoje srityje. Mokytoja akcentavo, kad konkurso dalyvių patiekalai stebino spalvomis, tekstūromis ir idėjomis. Už profesinio mokymo centro vardo garsinimą mokinei ir mokytojai padėkojo, pasiekto laimėjimo proga konkursantę pasveikino Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. „Mūsų, profesinio mokymo centro, tikslas – ne tik sukurti stiprią bazę ir taip sudaryti galimybes išmokti profesijos, bet ir skatinti mokinius tobulinti įgytus įgūdžius, siekti profesinio meistriškumo ir visa tai pritaikyti darbo rinkoje“, – sakė ji.
„P. n.“ informacija
Komisariato vadovas: „Metai buvo geri, bet iššūkių netrūksta“
„Praėję metai Kretingos rajono policijos komisariatui buvo geri ir rezultatyvūs, nors iššūkių netrūko“, – teigė komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Lygindamas situaciją su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, jis tikino, kad bendra tendencija išlieka pozityvi – nusikalstamų veikų rajone šiek tiek sumažėjo. Vis dėlto kai kuriose srityse fiksuojamas augimas, todėl situacija vertintina kompleksiškai. Ištyrė 93 proc. nusikalstamų veikų A. Budginas Kretingos rajono savivaldybėje visuomenei pristatė rajono policijos komisariato 2025 m. veiklos rezultatus. Viršininkas susirinkusiesiems įvardino, kad iš viso pernai užregistruota apie 6 tūkst. pranešimų iš gyventojų: „Visuomenė sąmoningėja ir nebijo apie įtartiną situaciją ar įvykį informuoti policijos. Anksčiau žmonės bijojo būti įvardinti, tačiau dabar žino, kad anonimiškumas – garantuotas.“ Per praėjusius metus mūsų rajone iš viso užregistruotos 272 nusikalstamos veikos, tai yra – 53 mažiau negu 2024 m. Tirti nusikalstamas veikas Kretingos r. pareigūnams sekėsi itin gerai – pernai ištirti 93 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų, 2024 m. – 77,7 proc. Pasak vadovo, tai vienas geriausių rezultatų apskrityje: „Tokius rodiklius lemia aktyvus policijos pareigūnų darbas, brandus mūsų kolektyvas, kurie geba ištirti bylas beveik 100 proc.“ Dažniausiai tiriamos vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, neblaivių vairuotojų padaryti pažeidimai, su narkotinėmis medžiagomis susiję atvejai ir sukčiavimai elektroninėje erdvėje. A. Budgino teigimu, šios tendencijos iš esmės atitinka bendrą situaciją Lietuvoje – vienur matomas augimas, kitur mažėjimas, tačiau bendras vaizdas išlieka stabilus. Pernai rajone užregistruoti 2 sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, 2024 m. tokių buvo vienu daugiau. Dėl plėšimo pernai pradėti du ikiteisminiai tyrimai, 2024 m. registruotas vienas tokio pobūdžio nusikaltimas. Vagysčių pernai Kretingos rajone užregistruota 14 mažiau negu užpernai – 51, ištirta – daugiau negu 60 proc. Mažėja ir su smurtu artimoje aplinkoje susijusių nusikalstamų veikų – 2025 m. registruotos 48 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, 2024 m. – 65. Perpus sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų – pernai registruoti 5, 2024 m. – 10. Nuolat vykdoma prevencinė veikla ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie sukčiavimo atvejus, būdus, panašu, Kretingos rajone duoda rezultatų – įvairaus pobūdžio sukčiavimų pernai užregistruota tiek pat, kiek ir užpernai – 24, o elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikalstamų veikų sumažėjo – 2025 m. registruota 19, 2024 m. – 23 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos. Iš bendro konteksto išsiskiria su narkotinėmis medžiagomis susiję pažeidimai. Praėjusiais metais pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Komisariato vadovas akcentavo, kad kalbama daugiausia apie vartojimo atvejus, o ne platinimą. Jo teigimu, padidėję skaičiai rodo ne tik problemos mastą, bet ir aktyvesnį policijos darbą – pareigūnai kryptingai tikrina transporto priemones, tam tikras vietas, reaguoja į turimą informaciją. „Jeigu ieškai – randi“, – sakė A. Budginas, akcentuodamas, kad policijos vaidmuo šioje srityje yra itin svarbus. Įvairių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų analizuojamu laikotarpiu registruota panašiai: 2025 m. – 18, o 2024 m. – 15, o dėl narkotinių medžiagų platinimo tiek 2025 m., tiek 2024 m. pradėta po vieną tyrimą.
Vasario 19 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje, gynybinėse rungtynėse 68:61 (11:12; 21:21; 19:7; 17:21) palaužė Palangos „Olimpą“ (13 pergalių, 21 pralaimėjimas). Likus žaisti 42 sek. iki rungtynių pabaigos buvęs Kretingos komandos gynėjas, dabar atstovaujantis „Olimpo“ komandai Mindaugas Stašys buvo nubaustas technine pražanga, o prie baudų metimo linijos stojęs Julius Kazakauskas nepataikė baudos metimo. Pražangą išprovokavęs Jalen’as Warren’as pataikė abu baudos metimus ir nutolino Kretingos komandą (66:61), o per likusias 16 sek. šeimininkams išsigelbėti nebepavyko. „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Justin’as Young’as (10/11 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 31 naud. balas) – 20, Julius Kazakauskas (11 atk. kamuolių) – 9, Mantvydas Staniulis (5 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai) ir Jalen’as Warren’as (6/7 baudos) – po 8, Edgaras Danys, Tautvydas Rudys ir Vytautas Saulis – po 6, Justas Žiubrys – 3.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje pastaraisiais dešimtmečiais išaugo privačių medicinos įstaigų tinklas ir jų vaidmuo. Valstybė nuosekliai skatino privačios medicinos plėtrą – per pastarąjį dešimtmetį privačiam sektoriui finansavimas išaugo 4 kartus, o viešajam – vos daugiau negu dvigubai. Šiandien pacientai, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, dažnai neturi kitos išeities, kaip greitos pagalbos ieškoti privačiame sektoriuje, mat viešajame pas kai kuriuos specialistus eilės siekia ir pusmetį. Kalbintų pašnekovų vertinimu, privatus sektorius labiausiai vilioja kardiologus, neurologus, endokrinologus, vaikų ligų specialistus, o dermatologų privačiame sektoriuje gali būti net apie 95 proc. Klaipėdos medikai laiko norma, kad skubios ambulatorinės konsultacijos esant nemaloniems simptomams gali tekti laukti dvi savaites. Ir nors privačių gydymo įstaigų finansavimo tempą valstybė mažina, sistemą stabdo ir medikų darbas per kelias įstaigas, ir valstybės nenoras finansuoti pavyzdines ligonines. Finansavimas – keturgubas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) „Vakarų Lietuvai“ pateiktais duomenimis, per dešimtmetį viešųjų ir privačių gydymo įstaigų finansavimas ir santykis stipriai pasikeitė. 2016 m. valstybė per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) finansavo 269 viešąsias ir 519 privačių įstaigų. 2025 m. jų skaičius pasikeitęs: viešųjų sumažėjo iki 193, privačių išaugo iki 568. Privačios sudaro jau beveik 75 proc. visų finansuojamų įstaigų. Panaši tendencija matyti ir per piniginę išraišką: 2016 m. privačios įstaigos gavo tik 9,6 proc. PSDF lėšų, o 2025 m. – jau 15,8 proc. Vadinasi, jų finansavimas išaugo daugiau kaip keturis kartus – nuo 96 mln. iki 394 mln. Eurų paskutiniais metais. Tuo metu viešųjų įstaigų finansavimas augo maždaug 2 kartus – nuo 900 mln. iki 2,1 mlrd. eurų, tačiau jų dalis bendrajame pyrage sumažėjo nuo 90 proc. iki 84 proc. Higienos instituto duomenimis, šalyje veikia apie 3 tūkst. privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Didžiausią jų dalį sudaro odontologijos klinikos – apie pusę visų privačių įstaigų skaičiaus, šeimos gydytojų centrai, psichoterapijos ir reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos. Didžiausios privačios sveikatos priežiūros įstaigos pagal pajamas ir plėtrą yra „InMedica“, „Northway“ medicinos centrai, Hila medicinos diagnostikos ir šeimos medicinos centrai, taip pat „Antėja“. „Affidea“. Privatus sektorius teikia įvairias paslaugas – nuo šeimos medicinos iki dienos chirurgijos. Tiesa, ligoninės paslaugas teikiančių privačių įstaigų yra apie 15, absoliuti dauguma – slaugos. SAM: už paslaugų prieinamumą atsako įstaigos Anot SAM, šios Vyriausybės programoje viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimas įvardytas kaip viena pagrindinių krypčių. Todėl 2025 m. lapkritį Seime priimtas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimas aiškiau reglamentuoja priemokų tvarką. Įstatyme nurodoma, kad visos valstybės laiduojamos paslaugos valstybinėse įstaigose turi būti teikiamos nemokamai. Papildomi mokėjimai galimi tik tuo atveju, jei pacientas pageidauja brangesnių medicinos priemonių ar komforto paslaugų. Taip esą siekiama suvienodinti sąlygas viešam ir privačiam sektoriui.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiandien susiduria su momentu, kai vidinis politinis konfliktas gali pakirsti ne tik jų pačių konstitucinę sanglaudą, bet ir tarptautinės sistemos, kurią jos palaikė nuo 1945 m., pamatus. Politinė ir socialinė situacija JAV išgyvena didelę įtampą. Poliarizacija jau neapsiriboja retorika ar rinkimine konkurencija – ji virto kova dėl teisėtumo, valdžios ir vykdomosios galios ribų. Institucijos, kurios anksčiau sugerdavo konfliktus per procedūras ir precedentus, vis dažniau įtraukiamos į atvirą konfrontaciją, silpninant neformalias normas, ilgą laiką palaikiusias Amerikos valdymo stabilumą. Vienas pagrindinių šios eskalacijos veiksnių – išaugęs federalinės prievartos galios naudojimas. Imigracijos kontrolės ir muitinės tarnybos vykdomos operacijos iš politinių debatų paraščių persikėlė į jų centrą. Mirtini incidentai per reidus, taip pat plačiai nuskambėję vyresnio amžiaus žmonių ir nepilnamečių sulaikymai, deportacijos, sukėlė ilgalaikius protestus ir teisines kovas didžiuosiuose miestuose. Nors federalinės institucijos šiuos veiksmus pristato kaip teisėtą įstatymų vykdymą, jų bendras poveikis tapo itin provokuojantis. Žūtys virto nacionaliniais simboliais, o vaizdai, kuriuose vaikai ir pagyvenę asmenys sulaikomi šeimose, sukėlė reakciją, gerokai peržengiančią imigracijos politikos ribas. Didelė visuomenės dalis federalinę prievartą vis dažniau suvokia ne kaip neutralią teisės taikymo formą, o kaip prievartinį vykdomosios valdžios pratęsimą su menkstančia atskaitomybe. Šią dinamiką lydi augantis nerimas dėl konstitucinių ribų. Nuolatinės viešos spekuliacijos apie kadencijų ribojimų perinterpretavimą ar konstitucinių suvaržymų apeidinėjimą, net jei teisiškai menkai tikėtinos, pakeitė politinę atmosferą. Konstitucija, ilgą laiką laikyta nekintamu arbitru, kai kurių jau traktuojama kaip sąlyginė. Šis poslinkis svarbus ne tiek dėl teisinių argumentų, kiek dėl psichologinio poveikio. Kai konstitucinės ribos pradedamos laikyti derybų objektu, nyksta pasitikėjimas instituciniu pastovumu. Susirūpinimą dar labiau sustiprino nepotizmo apraiškos ir šeimos narių, artimųjų įtaka politiniams ir komerciniams sprendimams, kas neramina net dalį Respublikonų partijos elito, tradiciškai jautraus instituciniam santūrumui ir konstitucinei tvarkai.
Kretingos „Atžalyno“ triumfas – kvietimas į Pasaulio vaikų ir jaunimo teatrų festivalį
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, vadovaujamas vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės, vienintelis iš Lietuvos šį rugpjūtį yra pakviestas dalyvauti Pasaulio vaikų ir jaunimo scenos menų festivalyje „Louder together“ („Kartu garsiau“), kuris įvyks Belgijoje, Antverpene. Kretingiškiai parodys šviesos šešėlių spektaklį „Kretingos istorija vaikų pasakose“, jų pačių sukurtą prieš trejus metus gimtojo miesto 770-mečio proga. Šį atnaujintą spektaklį kretingiškiai šiandien, antradienį, parodys ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro scenoje vykstančiame Respublikiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Aitvarai 2026“. Tarsi kultūrinė olimpiada Pasak A. Antulienės, Pasaulio mėgėjų teatro asociacija (AITA / IATA) vienija 95 narius – suaugusiųjų ir vaikų-jaunimo teatrus – iš daugiau negu 40 pasaulio šalių, o festivaliai pakaitomis – suaugusiųjų ir vaikų-jaunimo – vyksta vis kitoje šalyje: pernai Monake įvyko suaugusiųjų, o šiemet Antverpene rengiama vaikų ir jaunimo fiesta. „Žinau, kad šio festivalio atrankiniam konkursui 40 pasaulio šalių pristatė per 80 spektaklių, o atrenkama vos 15–18 spektaklių: iš vienos šalies – tik vieną spektaklį. Įsivaizduojate, kokį džiaugsmą išgyvenome sužinoję, kad komisija atsirinko būtent mūsų šešėlių spektaklį“, – džiaugėsi A. Antulienė, kurios darbas ir iniciatyvos Lietuvos ir užsienio kolegų, beje, taip pat įvertinti itin aukštai – ji dar yra ir Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso (NEATA), vienijančio 9 šalis, atstovė Lietuvai, o prieš du mėnesius ji buvo išrinkta Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidente. Į festivalį Antverpene išvyks 12 atžalyniečių, ir, kaip jie patys sakė, atstovauti pasaulyje ne sau ir ne vien Kretingai, o Lietuvai – kokia jiems tenkanti garbė ir atsakomybė. Atžalyniečiams tai – ir didžiulė teatro mokykla, į kurią suvažiuos kolektyvai iš skirtingų kontinentų, su savitomis tautų kultūromis ir teatro tradicijomis. „Įsivaizduokite, tai – tarsi kultūrinė olimpiada: per miestą su šalių vėliavomis eina eisena, šalių vardai skamba visur – festivalio programose, renginiuose, tarp žiūrovų ir dalyvių. Didesnio masto teatrų renginio, kaip šis, jau nebėra“, – džiugesiu dalijosi A. Antulienė.
Svarbi informacija dėl varveklių ir nuo stogų krentančio sniego!
Šylant orams, kyla didesnis pavojus, kad nuo pastatų stogų ims kristi varvekliai ar nuslinks sniegas. Siekiant išvengti nelaimių, gyventojai ir pastatų valdytojai raginami imtis būtinų atsargumo priemonių. Gyventojams rekomenduojama: nevaikščioti arti pastatų sienų ir stogų kraštų; nestatyti automobilių po balkonais, stogų karnizais ar kitose vietose, kur galimas sniego nuslinkimas; pastebėjus neaptvertą pavojingą vietą, informuoti pastato administratorių ar Savivaldybę, o esant tiesioginiam pavojui – skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pastatų technine priežiūra pirmiausia turi rūpintis patys savininkai, daugiabučių namų bendrijos bei pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės. Pastato valdytojas ar administratorius privalo: laiku pašalinti nuo stogų susidariusius varveklius; pašalinti sniego sankaupas vietose, kur gali formuotis pavojingos nuošliaužos; užtikrinti, kad pastatas būtų prižiūrimas taip, kad nekiltų grėsmė praeiviams ir greta esančiam turtui. Prieš pradedant varveklių ar sniego šalinimo darbus, pavojingos zonos turi būti nedelsiant aptvertos įspėjamosiomis STOP juostomis ir pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Jei pavojų keliantys varvekliai ar sniegas negali būti pašalinti iš karto, teritorija privalo būti aptverta iš anksto ir saugoma iki to laiko, kol bus atlikti darbai.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kodėl taip vėlai atsimerkė akys?
Nuo 2015 m. fiksuojami taršos atvejai Vydmantų nuotekų valykloje, kuomet į Žibos upelį būdavo išleidžiamos iki reikiamų normų neišvalytos nuotekos, buvo tapę kasdienybe. Dvokas, gamtos tarša, raudonai nusidažęs upelis tapo neatsiejami dešimtmetį besitęsusios istorijos tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Jovaigė“ palydovai. Situacijos įkaitais tapo vydmantiškiai ir Žibos slėnio gyventojai, kurie buvo priversti kęsti nepatogumus. Šios istorijos vingrybes narpliojome Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės komitete. Pirmieji ženklai, kad Vydmantų nuotekų valykloje ne viskas rožėm klota, pasirodė dar 2015 m. Tuomet užfiksuotas pirmasis atvejis, kuomet UAB „Kretingos vandenys“ padarė pažeidimą ir išleido ne iki galo išvalytas nuotekas. Kaip jau dabar tapo aišku, tai buvo taršos epopėjos pradžia. Savivaldybės valdoma vandentvarkos įmonė buvo bausta ne tik 2015 m., bet dar ir 2019 m, bei pastaruosius ketverius metus. Jai skirtų baudų skaičius rodo, kad taršos problema įmonėje buvo sisteminė. Tiesa, baudos, kurias gaudavo įmonė būdavo labiau simbolinės: 30–85 Eur. Daugelį metų gaunant baudas, turėtų kilti klausimas – kur čia šaknys ir kodėl taip vyksta? Atsakymo paieška įmonei užtruko iš esmės dešimtmetį. Kodėl taip ilgai? Tą ir bandėme išsiaiškinti. Narpliojant šią mįslę keturgyslę paaiškėjo iškalbingų faktų. Nuo pradžių pradžios – pirmosios sutarties tarp dviejų subjektų, buvo laikoma, kad UAB „Jovaigė“ išleidžia tiek pat nuotekų, kiek rodo iš UAB „Kretingos vandenų“ įsigyto kiekio vandens skaitiklis. Praėjusių metų rudenį Kontrolės komitete nagrinėjant šią problemą tapo žinoma, kad UAB „Jovaigė“ teritorijoje nuo 2017 m. balandžio yra įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys. UAB „Kretingos vandenys“ informavo įmonę, kad ji gali naudotis gręžinio vandeniu, tačiau turi užtikrinti, kad panaudotas jis nepatektų į buitinių nuotekų surinkimo sistemas. Toks švelnus įpareigojimas, nesudarant sąlygų realiai kontrolei, šiandien skamba kaip atvira pajuoka. Negi naiviai buvo tikima, kad burokėlių konservavimu garsėjanti įmonė iš gręžinio panaudoto vandens tikrai neišleidžia į nuotekas.
|
|
