|
|
|
(2000) 2025-11-04Kretingos veidas – vis dar neapšviestas
Kai kiti šalies miestai ir miesteliai prie įvažiavimų jau seniai yra pasistatę riboženklius, įvažiavimą į Kretingą iš visų 4 pusių vis dar žymi tik tradiciniai kelio ženklai su užrašu „Kretinga“. Miestiečiai jau senokai pasigedo modernių riboženklių, tačiau jų vizijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar neįgyvendintos. Vizija jau gimusi „Į kokį miestą ar miestelį – Palangą, Radviliškį, Šiaulius, Kauną, Vilnių – beįvažiuotum, vakarais jų įvažiavimus apšviečia riboženkliai. Netgi darbėniškiai įsirengė iš tolo matomą miestelio ženklą. O mūsų Kretinga keliautojus pasitinka tamsiomis ribomis, gerai, kad iš tolo pasitinka švytintis bažnyčios bokštas ir namų žiburiai. Norėtųsi žinoti, kodėl Kretingos prieigos vis dar skendi tamsoje, ar valdžia numato kokius nors sprendimus dėl riboženklių“, – domėjosi „Pajūrio naujienų“ skaitytojai. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė mano, kad riboženklių būtinai reikėtų prie visų keturių įvažiavimų – atvykstant nuo Šiaulių, Palangos, Klaipėdos ir Darbėnų. „Nušvistų miesto veidas iš visų pusių, bet kodėl vis dar delsiama įrengti riboženklius, negalėčiau atsakyti. Žinau tiek, kad šios problemos sprendimas yra patekęs į rajono Strateginės plėtros planą“, – tvirtino seniūnė. Kretingos rajono savivaldybės laikinai vyriausiojo architekto pareigas einantis vyr. specialistas Svajūnas Bradūnas, paprašytas pakomentuoti situaciją, kalbėjo: „Rajono vadovams pristačiau savo viziją, kaip turėtų atrodyti Kretingos miesto riboženkliai, – mano manymu, ši vizija turi stiprų užtaisą. O kai turi stiprią idėją, nuomonės visuomet išsiskiria: vieni – už, kiti – prieš, tarpinio varianto nėra. Todėl dar patys Savivaldybėje turime apsvarstyti ir idėją išgryninti, kad galėtume priimti bendrą sprendimą. Tikiuosi, kad artimiausiu metu riboženklių idėją pristatysime miesto bendruomenei. Žmonės turi patikėti, kad jiems to reikia. O jei bendruomenė priešinasi, jei idėja nepriimtina, gali daryti, ką nori, neįtikinsi. Suprojektavau Darbėnų miestelio riboženklį, tačiau darbėniškiai jau buvo aptarę, ko jie nori, todėl rezultatas buvo sėkmingas.“
Kodėl kuro kainos Kretingoje – didesnės
Jau ne kartą „Pajūrio naujienų“ skaitytojai teiravosi, kodėl Kretingoje už degalus tenka mokėti brangiau negu aplinkiniuose miestuose. „Kodėl Kretingoje veikiančiuose degalinėse kuro kainos yra 0,10–0,15 Eur aukštesnės negu, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose? Ar mūsų mieste gyvena vieni milijonieriai?“ – klausė vienas į redakciją paskambinęs kretingiškis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos komunikacijos skyriaus specialistė Simona Stankė paaiškino, kad tarnyba nėra atsakinga už degalų kainų reguliavimą: „Degalų kainos apskritai nėra reguliuojamos – viskas priklauso nuo rinkos.“ Panašiai atsakė ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) patarėja, komunikacijos vadovė Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, akcentavusi, kad agentūra nestebi kuro kainų atskiruose miestuose, o analizuoja tik bendras šalies naftos produktų kainų tendencijas. „Degalų kainos Lietuvoje nėra tiesiogiai reguliuojamos valstybės. Skirtingose vietovėse jos gali skirtis net ir to paties degalinių tinklo degalinėse. Tai lemia individualūs kiekvieno tinklo kainodaros ypatumai“, – sakė LEA atstovė. Pasak jos, tam, kad vienur degalai kainuotų daugiau, o kitur mažiau, įtakos turi keli svarbūs veiksniai. Vienas jų – konkurencija tarp degalinių: „Mažesniuose miestuose, kur degalinių yra vos kelios, konkurencija paprastai silpnesnė, todėl kainas mažinti nėra didelio poreikio. Tuo metu didmiesčiuose ar kurortuose, kur pasirinkimas didesnis, kainos dažnai būna žemesnės.“
Traukė kaip rogėmis per smėlį, bet aikštelė bus
Pritarti jungtinės veiklos sutarties projektui ir užtikrinti 5-erių metų jo tęstinumą įgyvendinus – už tokį sprendimą rajono Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklo plėtros Kretingos rajone balsavo 20 politikų, 4 susilaikė. Neaiškumai dėl žemės sklypo Kokiu pagrindu aikštelė planuojama neturint nei nuosavybę į žemės sklypą patvirtinančio dokumento, nei nuomos sutarties? Ar kitos paskirties valstybinį sklypą išvis galima įsigyti be aukciono? Kodėl projekte ir pačioje veiklos sutartyje nenurodoma tiksli to sklypo lokacijos vieta? – klausimą po klausimo bėrė Tarybos narys Gediminas Venckus. Politikas teigė iš esmės nesąs nusiteikęs prieš aikštelės, kurioje būtų surenkamos didelių gabaritų atliekos, atsiradimą rajone, bet tikėjosi daugiau aiškumo. Anot jo, jeigu žemės sklypas yra suformuotas kitos paskirties, tai jį aukciono būdu ir bet kas kitas gali įsigyti. „Kur garantija, kad būtent ta, o ne kita įmonė laimės aukcione?“ – klausė G. Venckus. Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Mickevičienė patikino, kad projekto vykdytojas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) sklypo nuomos klausimą išsispręs. „Aš irgi nesuprantu: nuosavybės neturim, bet jau ruošiamės ten darbus daryti?“ – suabejojo ir Juozas Mažeika. Meras Antanas Kalnius prašė projekto nestabdyti – jeigu bus trukdoma, esą projektas liks neįvykdytas, o Savivaldybė sulauks baudų. „Tokias aikšteles savivaldybės privalo turėti, o 2021–2027 metų finansavimo laikotarpis jau baigiasi“, – sakė meras.
Jaunus žmones siekė įkvėpti kūrybai
Pirmą kartą Kretingoje įvyko „Erasmus+“ projektas – dailės ir muzikos stovykla. Tai – partnerių iš Vokietijos iniciatyva, kurioje dalyvavo ir Kretingos krašto atstovai. „Man svarbus jaunimo gyvenimas. Noriu, kad jie turėtų daug ir įvairių galimybių“, – sakė šią iniciatyvą į Kretingą „atvežusi“ Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Rūta Šulskienė. Dalyvavo 30 jaunuolių iš 5 šalių „Erasmus+“ projektas vykdomas penkiose valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Austrijoje. Veiklos jau įvyko Austrijoje ir Vokietijoje, o praėjusią savaitę dalyviai atvyko į Kretingą. Visoms penkioms šalims atstovavo mokiniai ir studentai, besimokantys dailės ar muzikos. Iš viso stovykloje Kretingoje dalyvavo 30 jaunuolių. Lietuvai atstovavo 10 dalyvių, iš jų – šeši kretingiškiai. „Mūsų partneriai iš Vokietijos pasiūlė dalyvauti projekte, ir mes sutikome. Iš pradžių rasti jaunuolius, kurie norėtų dalyvauti, buvo sudėtinga, tačiau vėliau jie savo sprendimu liko patenkinti“, – kalbėjo R. Šulskienė. Stovykloje jaunuoliai dalyvavo įvairiose veiklose, susijusiose su menu, muzika ir ekologija. Muzikos edukacijas vedė trio iš Vilniaus „Duck Saved Jones“, o dailės užsiėmimus – R. Šulskienė. „Per juos kūrėme gyvybės medį, įterpdami keramikos detalių“, – paaiškino mokytoja. Apie improvizacijos svarbą gyvenime ir jos ypatumus kalbėjo Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Dimitrijus Golovanovas. „Pats gyvenimas yra nuolatinė improvizacija“, – jaunuoliams priminė D. Golovanovas. Įgytas žinias stovyklos dalyviai galėjo pritaikyti praktiškai – penktadienio vakarą Kretingos muziejuje jie pristatė stovykloje parengtą programą. „Šiame pasirodyme skambėjo įvairūs muzikiniai stiliai. Kiekvienas jaunuolis galėjo atskleisti savo gebėjimus ir juos pritaikyti“, – tikino R. Šulskienė. Jaunuolius kurti įkvėpti bandė ir kompozitoriai, muzikos kūrėjai broliai Saulius ir Donatas Petreikiai. Į stovyklą jie atsivežė dalį savo turimų instrumentų – dauguma jų yra tradiciniai lietuvių liaudies muzikos instrumentai, pavyzdžiui, ragas, lumzdelis, dambrelis. „Norime įkvėpti jaunus žmones jaustis laisvais – laisvais savo kūryboje, suprasti, kad kiekvienas gali tapti unikaliu kūrėju ir kad muzika yra visur, – teigė S. Petreikis. – Parodėme turimus instrumentus, pagrojome savo kūrybos kūrinius, taip pat pademonstravau, kaip į kūrinį galima įterpti įvairius garsus, išgaunamus balsu ar instrumentais. Tikiuosi įkvėpti jaunuolius išlaisvinti savo fantaziją ir nebijoti savęs kaip kūrėjų.“
Bajorų laisvalaikio studijoje lankėsi baleto solistė Kristina Tarasevičiūtė, kuri mergaitėms vedė išskirtinę baleto pamoką. „Šis susitikimas, atvėręs duris pažinčiai su profesionalaus baleto pasauliu, buvo tikra šventė mažosioms šokėjoms“, – teigė laisvalaikio studijos choreografai Roberta ir Aurimas Bajorai. Per pamoką balerina, choreografė ir pedagogė K. Tarasevičiūtė mergaites supažindino dalyves su puantų pasauliu – papasakojo, kaip jie gaminami, kaip prie jų pripranta šokėjos, kokia atsakomybė šokėjui tenka dėl kiekvieno scenoje žengto žingsnio. Balerina taip pat atvirai kalbėjo apie savo patirtį, papasakojo apie nelengvą, bet be galo įdomų baleto artisto darbą, kuris reikalauja didžiulės ištvermės, kruopštumo ir nuolatinio tobulėjimo. „Mergaitės buvo sužavėtos, laimingos ir su dar didesniu entuziazmu pažvelgė į šokį, jo grožį“, – R. ir A. Bajorai įsitikinę, kad tokie susitikimai įkvepia jaunuosius šokėjus siekti aukštesnių tikslų, ugdo discipliną ir meilę menui. Bajorų laisvalaikio studijos choreografai pasidžiaugė galėdami suteikti savo auklėtinėms galimybę susitikti su profesionalais ir semtis įkvėpimo iš geriausių Lietuvos šokio pasaulio atstovų.
„P. n.“ informacija
„Bitlų“ istorija prasidėjo 1957 metais. Beveik dešimtmetį aktyviai veikusi grupė tapo viena populiariausių ir įtakingiausių visų laikų muzikos grupių, padariusia didelę įtaką ne tik muzikai, bet ir kinui, literatūrai, menui bei madai.
1932 m. Nicoje gimęs Francis Lai muzika žavėjosi nuo mažens, todėl jaunystėje persikraustė į Paryžių, kur įsiliejo į Monmartro muzikos bendruomenę. Čia jis pradėjo darbuotis su žinomais prancūzų dainininkais Juliette Gréco, Yves'u Montand'u, kompozitoriumi Bernard Dimey, o netrukus jau akomponavo legendinei Édith Piaf. KRETINGOS RAJONAS Spalio 30 d. į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad tądien jai telefonu paskambino nepažįstamas, VMI darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris kalbėjo rusiškai. Jis apgaulės būdu išviliojo 2 tūkst. 400 Eur. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. PADVARIŲ k. lapkričio 2 d. apie 22 val. sustabdyto automobilio BMW vairuotojui, gimusiam 1983 m., nustatytas 2,39 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Karatekų išvyka į Olandiją
Karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai dalyvavo tradiciniame karatė kiokušin turnyre „Waterpoort Cup 2025“ Olandijoje, Seek mieste. Į jį susirinko pusketvirto šimto karatekų iš septynių šalių 38-ių karatė klubų. Kovų rungtyje 10–11 metų amžiaus berniukų kategorijoje bronzos medalį laimėjo auklėtinis Aronas Žąsytis. Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, treneriai Aivaras Baltmiškis, Laurynas Vaičikauskas, Dovydas Martišius, Erika Rukšėnaitė ir Žygimantas Šniaukas pasidžiaugė kiekvienu šiose varžybose startavusiu auklėtiniu ir jų pasiekimais, ryžtu, nuosekliu darbu siekiant pergalių. Į turnyrą vykusiems „Shodan“ mokyklos auklėtiniams kelionė į Olandijos tarptautines varžybas neprailgo: jų laukė daugybė nepamirštamų nuotykių – nuo adrenalino kupinų atrakcionų Heide parke Vokietijoje iki pasakiško Disnėjaus pasaulio, Eifelio bokšto Paryžiuje ir tropinių vandens pramogų vandens parke Tropical Islands. Kiekvienas šioje kelionėje patyrė ne tik daug aktyvių veiklų ir sporto, bet ir džiugių įsimintinų akimirkų visam gyvenimui. Kitas svarbus renginys karatė bendruomenės laukia lapkričio 15–16 dienomis – Baltijos kata taurė ir stovykla 2025, kurioje sportininkai turės galimybę tobulinti kata įgūdžius su geriausiais Europos ir pasaulio karatė instruktoriais.
„P. n.“ informacija
Kretingiškė nesiliauja skinti laurų dziudo varžybose
Kretingiškė 13-metė Emėja Beniušytė, atstovaujanti dziudo klubui „Ardonas“ ir treniruojama Eriko Cchovrebovo, Lietuvos dziudo čempionate 52 kg svorio kategorijoje U-14 ir U-16 amžiaus grupėse iškovojo aukso medalius ir papildė savo apdovanojimų kolekciją. Joje – per 40 apdovanojimų, kuriems, merginos mamos Simonos Beniušienės teigimu, namuose jau yra paskirta atskira vieta. „Per dvi dienas Emėja kovojo 7 kovas, ir tai yra daug. Tačiau mergaitė yra stipri, gero fizinio pasirengimo, o ir patirties – per visą galvą“, – treneris E. Cchovrebovas teigė, kad jo auklėtinė turi sukaupusi nemažai patirties, kurią pamažu naudoja ir tarptautinėse varžybose, kuriose susiduria su gerokai didesne konkurencija negu Lietuvoje. Mergaitė gyvena sportu Treneris E. Cchovrebovas įvardino dar vieną gerą savo auklėtinės savybę – Emėja nėra išlepusi, ir jos dar nesugadino laimėjimai bei dėmesys. „Jos tikslas visada – tik laimėti, todėl mergaitę tenka raminti, kai jai atitenka II vieta. Aš stengiuosi išmokyti susitvarkyti su nesėkmėmis ir sakau, kad kitąkart geriau yra pralaimėti, bet – pademonstruoti gerą gražią kovą“, – kalbėjo treneris. Ryžtinga, užsispyrusi mergaitė dziudo pradėjo lankyti prieš ketverius metus, į dziudo salę užsukusi atsitiktinai kartu su kaimynu. Tuomet Emėja dar lankė Kretingos meno mokyklą ir mokėsi groti fortepijonu. Tačiau dziudo taip patiko, kad meno mokyklos ji atsisakė. „Per ketverius metus ji yra praleidusi gal dvi tris treniruotes, ir tai – dėl labai svarbių priežasčių. Neleisti naudotis telefonu jai nėra bausmė. Bausmė – neišleisti į dziudo treniruotes“, – apie savo dukrą kalbėjo jos mama Simona. Ji sakė, kad kartu su vyru Mindaugu stebi dukters pažangą, pasiekimus, didžiuojasi ja ir mato, kad mergaitė gyvena vien sportu – ir po treniruočių lekia į kiemą pajudėti, be dziudo, Emėja dar lanko ir mergaičių futbolo treniruotes, kurios padeda ugdyti ištvermę, o ir šiame sporte mergaitė yra viena komandos lyderių. „Aš negaliu nusėdėti vietoje – man reikia išsikrauti, man būtina judėti“, – teigė Emėja, kuri iš esmės kiekvieną savaitgalį gyvena varžybų – dziudo arba futbolo – ritmu.
Spalio 30 d. kretingiškiai namuose pirmavo didžiąją rungtynių dalį, bet galiausiai 81:84 (18:13; 15:12; 31:26; 17:33) turėjo pripažinti Mažeikių „M Basket“ (4 pergalės, 4 pralaimėjimai) pranašumą. Rungtynės prasidėjo ne rezultatyviai, bet sėkmingiau klostėsi kretingiškiams, kurie įpusėjus susitikimui pirmavo 8 taškais (33:25). Trečią kėlinį sėkmingai žaidę kretingiškiai įgijo rekordinę 16 taškų persvarą (29 min. 61:45). Ketvirtą kėlinį savo žodį tarė mažeikiškiai, pelnę 15 taškų be atsako ir visiškai priartėję prie šeimininkų – 69:66. Prasidėjus paskutinei susitikimo minutei švieslentėje degė lygus rezultatas – 78:78, o varžovus prie pergalės priartino taiklus C. Young’o tritaškis – 81:78. Po „Kretingos-Rivilės“ vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus minutės pertraukėlės į aikštę grįžusios abi komandos apsikeitė klaidomis, o pusiausvyrą atstatyti galėjęs sudėtingas G. Mačionio tritaškis tikslo nepasiekė. Likus žaisti 11 sek. prie baudų metimo linijos svečių komandoje stojęs. D. Epps’as pataikė tik vieną iš dviejų baudos metimų, o šeimininkų gretose tritaškį pataikė J. Warren’as, sumažinęs atsilikimą iki minimalaus – 82:81. Kretingiškiai pažeidė taisykles, M. Motuzas šaltakraujiškai realizavo abu baudų metimus, o J. Žiubrio metimas nuo aikštės vidurio buvo netikslus. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (5/11 dvitaškiai, 7/8 baudos, 10 atk. kamuolių, 8 rez. perdavimai, 31 naud. balas) – 20, Rytis Zabita (6/9 dvitaškiai, 20 atk. kamuolių, 28 naud. balai) ir Jalen’as Warren’as (3/6 tritaškiai) – po 14, Gytis Mačionis – 9, Mantvydas Staniulis (10 rez. perdavimų) ir Tautvydas Rudys – po 7, Aringas Brazauskas – 4, Edgaras Danys ir Justas Žiubrys – po 3. Dvi pergales per aštuonerias žaistas rungtynes iškovoję kretingiškiai tarp 17 komandų šiuo metu užima XV turnyrinės lentelės vietą. Artimiausias rungtynes Kretingos „Kretinga-Rivilė“ žais namuose lapkričio 6 d. 19 val. su Plungės „Olimpo“ (2 pergalės, 7 pralaimėjimai) komanda.
Tomas KUBILIUS
Sunkiaatlečių pergalės ir pasiekimai
Svarių pergalių Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate ir tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre „Grand Prix“ iškovojo Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko. Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate U-17 Kretingai atstovavo Elija Litvinaitė, Sintija Bujanauskaitė, Lukas Puškorius, Gvidas Jucys, Justas Banys, Martynas Alseika ir Ignas Stankevičius. Svorio kategorijoje iki 44 kg S. Bujanauskaitė, rovusi 25 kg ir stūmusi 36 kg, ne tik iškovojo I v., bet ir pasiekė rovimo, stūmimo ir dvikovės Lietuvos rekordą. Anot trenerio, tai – geras merginos startas. „Čempionatas nėra eilinės varžybos, tad įtampa, jaudulys yra įprastas dalykas, tačiau Sintija visa tai įveikė. Svarbiausia, kad mergina ryžosi prieš varžybas per dvi dienas numesti 2 kg svorio. Ji – tvirtos valios“, – auklėtinę apibūdino A. Bušeckas. Sportininkė teigė, kad laikytis vandens, citrinos ir salotų dietos, bėgiojimo režimo, nebuvę labai sunku – noras dalyvauti būtent to svorio kategorijoje buvo stipresnis, juolab kad pastangos buvo vertos čempionės vardo. E. Litvinaitė svorio kategorijoje iki 63 kg rovė 48 kg, stūmė 62 kg ir užėmė II v. Mergina pripažino, kad ką galėjo, tą padarė. „Norėjosi svaresnio laimėjimo, bet pastangoms sutrukdė peties trauma“, – sakė ji. G. Jucys svorio kategorijoje per 94 kg rovė 92 kg, stūmė 126 kg ir tapo III v. laimėtoju. Gvidui teko atremti didelę konkurenciją, tačiau jis nepaliauja kopti aukštyn, gerina asmeninius pasiekimus ir Lietuvos rekordus. „Silpniau vaikinas startavo rovimo veiksme, ir tai dvikovėje neleido jam pakilti į aukštesnę vietą“, – komentavo treneris, akcentuodamas, kad sportininkas pagerino U-17 ir jaunimo iki 20 metų stūmimo rekordą. Anot A. Bušecko, sparčiai progresuoja J. Banys – 56 kg svorio kategorijoje jis rovė 43 kg, stūmė 56 kg ir užėmė V v. „Justui dar tik 14 metų, o jis rungtyniavo lygiagrečiai su gerokai vyresniais varžovais. Turi motyvacijos, yra nusiteikęs rimtai sportuoti“, – kalbėjo treneris.
Šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje nuolat atnaujinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos tapo aktualiomis vertybėmis. To, ką įgijome mokykloje ar universitete, dažnai nebeužtenka, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą. Pernai pristatyta pirmoji nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“, suteikianti galimybę vienoje vietoje rasti aktualius kursus, o dirbantiems asmenims – pretenduoti į valstybės finansavimą. ,b>Tokia sistema – pirmoji Lietuvoje Suaugusieji visame pasaulyje aktyviai skatinami nuolat tobulinti įgūdžius, gilinti žinias ir prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų. Nors Europos Sąjunga šiam tikslui skiria daug dėmesio ir išteklių, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Nedirbantys asmenys gali pasinaudoti Užimtumo tarnybos siūlomais mokymais, pensinio amžiaus žmonėms prieinamos Trečiojo amžiaus universitetų veiklos, o dirbantiems asmenims tokių galimybių nebuvo. Dėl šios priežasties pradėtas įgyvendinti projektas „Mokykis visą gyvenimą!“ (MVG), kurio dalis – nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „Kursuok“. Ji leidžia lengvai rasti ir pasirinkti aktualius mokymus, kuriuos galima apmokėti savo lėšomis arba pretenduoti į valstybės finansavimą pagal nustatytus prioritetus. Europos socialinio fondo agentūros ir partnerių įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio dalis yra ir švietimo platforma „Kursuok“, veiklos ekspertas Andrius Bečys pasakojo: „Kursuok“ – pirmoji tokia sistema Lietuvoje, todėl vienas pagrindinių išmėginimų buvo sukurti patogią platformą, kurioje būtų integruoti įvairūs valstybiniai registrai, skirti automatizuotai tikrinti naudotojų duomenis apie išsilavinimą, užimtumą. Ne mažiau svarbus klausimas – mokymų kokybė. Ne visi mokymų teikėjai gebėjo rengti programas pagal platformos reikalavimus, todėl organizavome specialius mokymus. Augant kursų pasiūlai, teko sugriežtinti kokybės stebėsenos tvarką – kai kurias programas sustabdyti ar pašalinti iš sistemos. Tokių programų buvo šešios.“
Pagerbė iškilius išeivijos pranciškonus
Vėlinių išvakarėse Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje buvo surengtas atminimo vakaras „Pranciškonų asmenybės: istorijos ir atminties ženklai“. Jo metu buvo prisimintos iškilios pranciškonų brolijos asmenybės – tėvai Placidas Barius (1920–2015), Paulius Antanas Baltakis (1925–2019), Pranciškus Gedgaudas (1920–2013), tarnavę užatlantėje ir savo tikėjimu, prasmingais darbais palikę gilų įspaudą ne tik pranciškonų brolijos, bet ir mūsų miesto, krašto istorijoje. Buvo laimė pažinoti patriarchus Apie užsienio lietuvių vyskupo pranciškono Pauliaus Antano Baltakio administracinę ir pastoracinę veiklą pranešimą skaitė ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė, akcentuodama esminius biografijos ir veiklos faktus. O atmintin įstrigusį vyskupo P. A. Baltakio paprastumą išskyrė gerai jį pažinojęs brolis pranciškonas Astijus Kungys. „Baltakis buvo lietuvių vyskupas už Lietuvos ribų, jis visą tarnystę skyrė Lietuvai per sovietinę okupaciją ir vėliau. Buvo laimė jį pažinti, sykiu gyventi Bruklino vienuolyne: tėvelis buvo toks paprastas, neišsiskirdavo savo rangu – pavalgęs nelaukdavo, kol kažkas nuneš indus, o pats pakilęs juos surinkdavo ir išplaudavo. Pakaitomis su kitais broliais valydavo ir bendrą mūsų poilsio kambarį. Nuo 11 iki 12 val. turėjo šventą maldos valandą, kurios laikydavosi visuomet ir visur, net keliaudamas „išeidavo į savo širdies kambarėlį.“ Brolis A. Kungys taip pat gyvai ir įtaigiai pasakojo ir apie tėvo Placido Bariaus asmenybę: „Tėvas Placidas buvo eruditas, labai tvarkingas, kalbėdavo įtaigiai, jo kalbų klausydavomės išsižioję. Jis drąsiai stodavo ir kaip lygiavertis kalbėdavosi su aukštais Vatikano dvasininkais. Tėvas Placidas buvo mūsų patriarchas, kurio dėka kaip nedalomas vienetas ligi šiol išliko jungtinė Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija čia, Lietuvoje, ir užjūryje. Jis buvo provincijos ministras nepriklausomybės priešaušriu ir jo dėka Lietuvoje buvo atkurta pranciškonų brolija, ir vieni pirmųjų brolių buvome tuometinis ketvirto kurso kunigų seminarijos klierikas Saulius Paulius Bytautas ir aš, tuomet dar pirmakursis studentas“, – svarbiausius tėvo P. Bariaus veiklos akcentus sudėliojo A. Kungys. P. Barius parašė ir išleido apmąstymų ir pamokslų knygą „Meilei to negana“, kurios ištraukų, atitinkančių Vėlinių nuotaikas, paskaitė brolis Astijus.
A. Kalnius išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu
Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje politinio komiteto Kretingos kraštas atstovė Jolanta Girdvainė merui Antanui Kalniui įteikė rožę ir kolegų vardu pasveikino jį tapus Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu. „Pajūrio naujienoms“ meras teigė į šias visuomenines pareigas buvęs išrinktas kaip rinkimų komitetų, kurių Lietuvoje iš viso yra 11, atstovas, pasitraukus lig tol viceprezidentu buvusiam Kazlų Rūdos merui Mantui Varaškai. „Tai buvo tikrai nuostabus žmogus, kėlė daug gerų klausimų, tačiau jie nebuvo sprendžiami“, – sakė A. Kalnius. Meras prisipažino ir anksčiau su kolegomis ne kartą diskutuodavę, kad Lietuvos savivaldybių asociacija tapo vien tik „pasibėdavojimo“ organizacija, nedaranti jokių sprendimų. Jei taip toliau, turėję minčių nuo kitų metų sausio 1-osios joje nebedalyvauti. Bet nutarė, kad verta pabandyti kartu dirbti ir išjudinti: Lietuvos savivaldybių asociacija turi būti partnerė tiek Vyriausybei, tiek Premjerui, tiek Prezidentui, jos balsas turi būti girdimas, nes juk savivalda esanti regionuose, arčiausiai žmonių.
Ugniagesiai gelbėtojai lapkričio 1 d. apie 22.22 val. skubėjo į Laisvės gatvę Kretingoje, kur degė daugiabutis gyvenamasis namas. Jiems atvykus buvo uždūmintos bendro naudojimo patalpos. Pastatas – medinis, keturių butų, vieno aukšto su mansarda, stogas dengtas šiferiu. Mansardoje degė elektros skydinė. Kilusį gaisrą parankinėmis priemonėmis jau gesino gyventojas.
Per gaisrą apdegė medinė siena, aprūko lubos, apsilydė elektros laidai.
Nors orai dar maloniai šilti, vis dėlto ruduo primena, kad prasidėjo kūrenimo sezonas. Ugniagesiai gyventojus įspėja: jeigu kaminai ir krosnys bus netvarkingi, galima prisišaukti gaisrų.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės Eglės Narmontaitės teigimu, būtent netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai yra pagrindinė gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastis šaltuoju metų laikotarpiu.
„Gyventojai dar dažnai aplaidžiai eksploatuoja autonomines šildymo sistemas ir židinius, tinkamai neparuošia jų artėjančiam šildymo sezonui“, – pastebėjo ji.
Dar viena didelė rizika sukelti gaisrą – perkaitintos krosnys. Tokiais atvejais jų sienose atsiranda įtrūkimų ir plyšių, pro kuriuos ugnis prasiveržia ir uždega namų apdailą, sienas, baldus, užuolaidas.
„Žmonės neretai pamiršta, ir kad šalia krosnių arba ant jų negalima džiovinti malkų, kitų greitai užsidegančių medžiagų. Taip pat reikėtų žinoti, kad patalpų grindis šalia krosnies durelių būtina padengti nedegia medžiaga, kad gaisras nekiltų dėl iškritusių žarijų“, – sakė E. Narmontaitė.
Besikūrenančios krosnies patariama nepalikti tuščiuose namuose, nereikėtų palikti ir pravirų jos durelių.
Prie Kretingos rajone esančių kapinių intensyvesnis eismas prasidėjo dar penktadienį, spalio 31-ąją, tačiau keliuose budėję pareigūnai išskirtinių įvykių neužfiksavo.
„Viskas vyko įprastai, kaip ir per kiekvieną Lapkričio 1-ąją“, – apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.
Kretingos rajono pareigūnai patruliavo iš anksto suplanuotais maršrutais ir prireikus reguliavo eismą. „Intensyviausias eismas prie kapinių buvo maždaug per pietus, nuo 12 valandos“, – įvardijo A. Budginas.
Dar iki švenčių pareigūnai ragino kapinių lankytojus naudotis viešuoju transportu arba vykti vienu automobiliu su daugiau keleivių. „Kažkokių išskirtinių ar konfliktinių situacijų per šį savaitgalį keliuose neturėjome. Mums tai buvo įprasta Lapkričio 1-oji“, – tikino komisariato viršininkas.
Policijos pareigūnai, esant poreikiui, reguliavo eismą vietose, kur buvo daugiausia automobilių ir galėjo susidaryti spūstys. Pavyzdžiui, prie Kretingos miesto kapinių šeštadienį jie stebėjo, kaip vairuotojai stato transporto priemones, ir užtikrino, kad šios netrukdytų eismui.
„Atkreipėme dėmesį, kad kai kurie vairuotojai yra pamiršę, ką reiškia pareigūno rodomi eismo reguliavimo signalai. Nors jų prireikia retai, tačiau rekomenduojame pasikartoti, kokie tie signalai yra ir ką jie reiškia“, – kalbėjo A. Budginas.
Prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones lapkričio mėnesį policijos pareigūnai vykdys magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose. Jie patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu.
Lapkričio mėnesį policija vykdys šias prevencines priemones:
*lapkričio 5–7 d. – dėmesys pėstiesiems ir dviratininkams: ar tamsiuoju paros metu naudojamos matomumą gerinančios priemonės – atšvaitai, liemenės su šviesą atspindinčiais elementais;
*lapkričio 9–11 d. – vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė;
*lapkričio 12–14 d. – bus stebima, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kaip numato Kelių eismo taisyklės;
*lapkričio 17–23 d. – krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų kontrolė, kurią inicijuoja ROADPOL – Europos kelių policijos tinklas;
*lapkričio 24–26 d. – pakartotinai tikrinama, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikia;
*lapkričio 28–30 d. – pėsčiųjų ir dviratininkų kontrolė: ar naudojamos matomumą gerinančios priemonės tamsiuoju paros metu.
Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų analizę, savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.
Kretingos rajono gyventojai vėl kviečiami prisidėti prie savo miesto, miestelio ar kaimo gražinimo, viešosios infrastruktūros gerinimo ir naujų poilsio ar kitų erdvių kūrimo, teikiant pasiūlymus Gyventojų iniciatyvų projektui. Idėjas galima teikti nuo šiandienos iki sausio 11 dienos. 2026 m. didžiausio palaikymo sulauksiančioms idėjoms įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto numatyta skirta 240 tūkst. eurų.
„Paskirstyti dalį Savivaldybės biudžeto lėšų jiems svarbiems projektams Kretingos rajono gyventojai kviečiami jau septintus metus iš eilės. Šįkart kvietimą siūlyti idėjas skelbiame anksčiau, kad gyventojai turėtų daugiau laiko pasirengti pateikti siūlymus, pasikonsultuoti su specialistais. Be to, anksčiau paaiškėjus, kurie 2026 m. projektai sulaukė didžiausio palaikymo, turėsime pakankamai laiko juos įgyvendinti, – sakė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė. – Šio kvietimo naujiena ta, kad sodininkų bendrijos savo idėjas galės teikti mažos apimties projektų kategorijoje Kretingos rajone (iki 300 gyventojų). Taip pat didėja didelės apimties projektams įgyvendinti skiriama suma – nuo 120 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų.“
Kaip ir praėjusiais metais, teikti idėjas Gyventojų iniciatyvų projektui bus galima interneto platformoje dalyvauk.kretinga.lt, kurioje aiškiai nurodoma, kaip tai padaryti paprastai ir lengvai.
Iniciatyvas galima teikti keturiose kategorijose – mažos apimties projektai (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos miesto seniūnijoje, mažos apimties projektai (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos rajono, išskyrus Kretingos miesto seniūniją, gyvenamosiose vietovėse, einamųjų metų lapkričio 30 d. duomenimis turinčiose 300 ir daugiau gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, mažos apimties projektai (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos rajono, išskyrus Kretingos miesto seniūniją, gyvenamosiose vietovėse, einamųjų metų lapkričio 30 d. duomenimis turinčiose mažiau negu 300 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, didelės apimties projektai (iki 150 tūkst. eurų) Kretingos rajone.
|
|
Minint 65-ąsias legendinės britų grupės „The Beatles“ debiuto metines, šį rudenį pasaulį užkariavę hitai Lietuvoje atgims naujai. Lapkičio 28 dieną Palangą aplankys žinomas choras ir simfoninis orkestras „Alla Vienna“, pristatysiantis naujausią programą „The Beatles Symphony“.
Šį rudenį romantinių filmų mėgėjų Lietuvoje laukia tikras desertas. Netrukus mūsų šalį pirmąkart aplankys legendinio prancūzų kompozitoriaus Francio Lai grupė „The Francis Lai Orchestra“, kuri lapkričio 8-9 dienomis Palangoje ir Vilniuje atliks kino muzikos kryptį formavusius ir pasaulį pakerėjusius hitus.
