|
|
|
Kitąmet įmanomi ir degalų kainų šuoliai, ir jų kritimas
Sumažėjusios kainos degalinėse džiugina žmones, tačiau nedžiugina jų mažėjimo priežastis – lėtėjanti pasaulio ekonomika. Skaitytojams įdomu, kokios nusimato degalų kainų tendencijos: kainos dar kris ar vėl ims kilti. Apie tai – pokalbis su APOIL degalinių tinklo Kretingoje ir Klaipėdoje savininku, verslininku Pauliumi Zavecku.
- Tai yra natūralus procesas: degalinės siekia gauti kuo daugiau pelno, iš kurio galima išlaikyti degalines, išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius bei šiek tiek gauti grynojo pelno, kad galėtų sukurti geresnes darbo sąlygas ar naujas darbo vietas. Nenorėčiau sutikti su teiginiu, jog, kylant naftos kainoms, kainos degalinėse staigiai išauga. Taip, kainų judėjimas į viršų yra spartus, tačiau jį stabdo pakankamai didelė tarpusavio konkurencija. Kol kompanija neišparduoda didesnių ir pigesnių degalų likučių, kitos kompanijos pagal natūralius dėsnius prisitaiko prie mažesnių pardavimo kainų. Marža šiuo periodu - dažniausiai kritiškai maža ar net nuostolinga. Apie susitarimus tarp kompanijų kalbėti nė neverta, nes vyksta arši konkurencinė kova ir rinka neleidžia kelti kainų iki pageidaujamo lygio. Tokie tarpusavio susitarimai išlaikyti aukštesnes kainas ir dideles maržas yra galimi tik tokiose rinkose, kur dirba tik keli stambūs prekeiviai. Lietuvoje jų skaičiuojama dešimtimis, tad mūsų šalyje rinka veikia vartotojui palankiomis sąlygomis. Kai naftos kainos krenta, degalinėse jos visgi nekrinta taip sparčiai todėl, kad vyksta atvirkštinis procesas. Kol stambios kompanijos neišparduoda brangiai pirktų likučių, kurių įprastai turi nemažas atsargas, kiti rinkos dalyviai prie jų prisitaiko ir išlaiko tas pačias kainas. Čia suveikia savisaugos instinktas: noras išlaikyti pelno ribą ar padengti ankstesniu periodu patirtus nuostolius. - Tad visgi, ar begali Lietuvos žmonės tikėtis dar mažesnių degalų kainų? - Gali, jei pasaulio ekonomika ir toliau risis į apačią. Lėtėjant ekonomikai, mažėja vartojimas, todėl didėja naftos ir jos produktų atsargos. Mažėjant paklausai ir didėjant pasiūlai, natūralu, jog mažėja ir kainos. Lietuvai ir Europai atsiliepia didžiausio pasaulyje vartotojo - JAV – rodikliai ir dolerio kursas, kuris taip pat priklauso nuo šalies ekonomikos bei ūkio vystymosi. - O gal aukštuosiuose naftos verslo sluoksniuose kalbama apie netikėtus degalų kainų šuolius? - Staigūs kainų šuoliai galimi, jei tik pasaulio ekonomikos augime nušvis pragiedrulių. Taip pat, jei įvyktų karai, diversijos ar nelaimės stambiose naftos gavybos ar perdirbimo verslovėse. Kainų šuoliai galimi ir tuo atveju, jeigu tarptautinė OPEC organizacija, kurią sudaro 14 naftą eksportuojančių šalių, ir kuri pasaulio rinkai tiekia 40 proc. visos naftos, priimtų ryžtingą sprendimą ženkliai mažinti gavybą, siekiant išlaikyti kainas. Neužmirškime ir Rusijos, kuri nėra OPEC narė, o išgauna labai reikšmingą dalį pasaulinės naftos. Žinant, kad nafta maitina Rusiją, ir kad šios šalies padėtis nėra stabili – visko galima tikėtis. Negalime užmiršti ir Vyriausybės antikrizinio plano, kuriame nuo kitų metų sausio 1 d. numatoma degalų akcizą padidinti iki ES nustatyto minimalus dydžio. Toks akcizo didinimas 12-14 centų nuo 1 litro degalų papildys biudžetą vartotojo sąskaita.
|
|
