|
|
|
Kretingoje gali nebelikti rūšiavimo konteinerių
Kretingiškiams jau išmokus rūšiuoti šiukšles, šio įpročio gali tekti atsisakyti: bendrovė „Kretingos komunalininkas“ iš vienos antrinių žaliavų supirkimo įmonės gavo įspėjimą, kad ji galbūt surūšiuotų šiukšlių nebesupirks. Antrinių žaliavų pramonę ištiko krizė: Europoje uždaromi fabrikai, surūšiuotas šiukšles atsisako supirkti Azijos šalys. Kretingos mieste prieš daugiau negu metus buvo pastatyta 30 rūšiavimo konteinerių komplektų, 10 tokių pat komplektų, kurių kiekvieną sudaro popieriui, plastmasei ir stiklui skirti konteineriai, yra išskirstyta po visą rajoną. Vienas konteineris kainavo per 1 tūkst. litų. Tačiau šios išlaidos bus nuėjusios perniek, jei surūšiuotų šiukšlių niekas nebesupirks: konteineriai keliaus į bendrovės „Kretingos komunalininkas“ sandėlius, o gyventojai šiukšles bus priversti, kaip ir seniau, mesti į bendrus konteinerius. Pasak bendrovės direktoriaus Gedimino Žilio, nors Aplinkos ministerija visai šaliai nupirko itin nepatogius konteinerius, į kuriuos šiukšles tenka grūsti per mažą angą, kretingiškiai greitai priėmė naujovę, noriai rūšiuoja šiukšles, o aplinkos užteršimas – nebe toks didelis, todėl būtų gaila atsisakyti rūšiuoti šiukšles. „Per metus Kretingos rajone surinkome 56 tonas popieriaus, 10 tonų plastiko ir 20 tonų stiklo. Šie skaičiai rodo, kad gyventojai buvo neabejingi raginimui rūšiuoti. Per mėnesį, priklausomai nuo sezono, kretingiškiai ir rajono gyventojai į rūšiavimo konteinerius sumeta 3-10 tonų popieriaus, 0,7-2,5 tonos plastiko ir 3-6 tonas stiklo. Daugiausia šiukšlių kretingiškiai surūšiuoja vasarą, mažiau – žiemą. Vasarą padaugėja plastiko, nes žmonės perka įvairių gėrimų. Žiemą taros ir popieriaus sumažėja. Prasidėjus šildymo sezonui, individualių namų savininkai popierių ir plastikinius butelius dažniausiai sudegina. Didesnius kiekius surūšiuotų atliekų, kurioms sukišti į konteinerius reikia laiko, kai kurie gyventojai atveža tiesiai į mūsų teritoriją. Tad nors ir nedarėme didelių rūšiavimo agitacijų, žmonės labai greitai suprato, kad rūšiuoti - reikia “, - sakė „Kretingos komunalininko“ ekonomistė Sigutė Jazbutienė. Jos pastebėjimu, rūšiavimo konteineriai itin pasitarnavo individualių namų savininkams. Jie ėmė rūšiuoti atliekas ir jas mesti į bendrus rūšiavimo konteinerius, taip sutaupydami vietą savo individualiuose konteineriuose. Daug vietos užimančius plastiko butelius, stiklainius ar kartono dėžes išmetus į rūšiavimo konteinerius, galima rečiau užsisakyti šiukšlių išvežimo paslaugą. Kretingoje, kaip ir Lietuvoje bei kitose šalyse, daugiausia surenkama popieriaus. Būtent popieriaus rinka ir yra labiausiai perpildyta. Lietuvoje surūšiuotos šiukšlės keliauja į Europos fabrikus, iš ten – į Aziją. Vidutiniškai per mėnesį į Aziją buvo išvežama 6 milijonai tonų popieriaus. Tačiau rinka persipildė ir Azija surūšiuoto popieriaus atsisakė. „Jei krizė gilės, supirkėjai visų pirma atsisakys supirkti popierių. Galbūt nebus atsisakyta stiklo. Žinoma, antrinių žaliavų supirkimo įmonės neatsisakys šiukšlių išvežti, tačiau aišku, kad už jas niekas nebemokės. Dar daugiau – gali būti, kad už šiukšlių išvežimą dar turėsime ir primokėti. O tai atneš nuostolių bendrovei – kainuoja transportas, konteinerių eksploatavimas“, - kalbėjo G.Žilys. Jis sakė, kad jei prognozės išsipildytų ir supirkėjai atsisakytų veltui išvežti surūšiuotas šiukšles, bendrovė trumpą laiką antrines žaliavas galėtų kaupti savo teritorijoje. Tačiau konteineriuose tilptų tik keletas tonų šiukšlių. „Tačiau antrinių žaliavų supirkėjai pranašauja, kad iki kitų metų vidurio situacija gerės“, - teigė G.Žilys. Kretingoje ketinama skelbti vietinę rinkliavą, nes nuo sausio pirmos uždaromi visi apskrities sąvartynai ir šiukšlės iš Kretingos rajono bus išvežamos į bendrą Dumpių sąvartyną Klaipėdos rajone. Kol kas šiukšles komunalininkai tebeverčia Ankštakių sąvartyne. Daugiabučių namų gyventojai mokestį mokės atsižvelgiant į buto plotą arba buto gyventojų skaičių. Pagal ką bus skaičiuojamas mokestis, spręs rajono taryba. „Dabar individualių namų gyventojai moka už šiukšlių išvežimą. Paslaugos kainos dydį lemia tai, kiek kartų per mėnesį išvežamas konteineris. Paprastai reikia mažiausiai dviejų kartų, tad iki šiol už tuos du konteinerio išvežimus reikia mokėti 11 litų 30 centų. Per metus susidaro 135 litai ir 60 centų. Klaipėdoje žmonės už tokią pat paslaugą sumoka per 300 litų. Įvedus vietinę rinkliavą, atskirai už konteinerius mokėti nereikės. Rinkliava bus paskirta ir tiems, kurie iki pat šiol neturi konteinerių. Mes privalėsime tokius žmones konteineriais aprūpinti“, - sakė G.Žilys. Pasak jo, vietinė rinkliava bus naudinga jau vien tuo, kad išspręs problemą, kai konteinerių neturintys asmenys savo sukauptas šiukšles išmeta į svetimas talpas, už kurias kažkas moka.
|
|
