Restauratoriai prikėlė didįjį Kretingos bažnyčios altorių

Stanislovas Stanionis parodė atkurtas altoriaus kolonų detales – drožinėtus kapitelius. Kad nesudarkytų senųjų meistrų darbo, paslėpto po 6-10 vėlesnių dažų sluoksniais, altoriaus detales restauratorius specialiais peiliais nugremžė atsargiai, tarsi ikoną. Po to ažūrines detales dekoravo auksu bei sidabru.

Sekmadienį į pamaldas Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje susirinkusiųjų žvilgsnius prikaustys reto grožio reginys: atidengta auksu ir sidabru spindinti restauruoto didžiojo altoriaus viršutinė dalis.

„Visiškai atkūrėme antrąjį - viršutinį - altoriaus tarpsnį ir atiduodam jį menotyrininkų, architektų bei kretingiškių „teismui“. Altorius atrodo taip, kaip jį prieš 400 metų sukūrė pirmieji meistrai“, - teigė darbams vadovaujantis restauratorius – auksuotojas Stanislovas Stanionis.

Didysis Kretingos bažnyčios altorius, kurio aukštis - 16 metrų ir kuris prilygsta 4-5 aukštų namui, yra padalintas į du tarpsnius. Vieną tarpsnį sudaro kolonų bazė, pačios kolonos ir viršum jų - dekoratyvi perdanga – kapitelis.

Meistrai vakar išmontavo pastolius nuo viršutinio tarpsnio, darbai dar tęsis pirmajame – žemutiniame – tarpsnyje. Jau atlikta daugiau negu pusė darbų. Atkurti visą didįjį altorių restauratoriai ketina iki spalio pradžios - šv.Pranciškaus šventės.

Centrinio altoriaus restauravimo darbus jau trečius metus atlieka konkursą laimėjusi „St. Stanionio restauravimo ateljė“ iš Vilniaus. Lietuvos kultūros paveldo departamentas didžiojo altoriaus atkūrimo darbams etapais skyrė 450 tūkst. Lt.

Į pirmykštę vietą jau sugrįžo 11 restauruotų žmogaus dydžio, tempera dažytų skulptūrų. Jų aprangos detalės, apavas, karūnos padengtos tauriaisiais metalais – auksu ir sidabru.

Sudėtinga, anot restauratoriaus, buvo išmontuoti ir transportuoti skulptūras, nes jos – sutrūnijusios, apdegusios ir išgraužtos kirvarpų.

Nuo skulptūrų restauratoriams teko nugremžti 8, o nuo kolonų – nuo 6 iki 10 dažų sluoksnių. Tie sluoksniai – lyg laikmečio technologijų veidrodžiai. S.Stanionis sakė, jog vieną skulptūrą jie specialiai iš šono paliko atidengtą, kad matytųsi, kaip ir kuo žmonės, saugodami skulptūras, per 400 metų jas dažė.

„Kretingos bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje suradome unikalų ir savitą dekoravimo būdą: medinių kolonų ir skulptūrų reljefas imituoja marmurą. Marmurą atsigabenti iš Italijos tais laikais buvo labai brangu“, - kalbėjo S.Stanionis, įsitikinęs, kad prieš 400 metų didįjį altorių kūrė fenomenali drožėjų ir dažytojų komanda.

Pačiame altoriaus centre viršuje, viršum Marijos baldakimo stovi karalius Dovydas su arfa rankose. Jam iš šonų – nežinomos figūros, S.Stanionio nuomone, tai - alegoriniai tikėjimo kariai. Po jų kojomis – 4 karaliai.

Viršutiniame tarpsnyje buvo 16 medinių skulptūrų, tačiau išliko 11. Iš viso didįjį altorių puošė net 23 skulptūros. Jos išliko iš bažnyčios statybos pradžios – XVII a. vidurio. Tik trys iš jų – Marijos bei dviejų archangelų jai iš šonų – yra vėlesnės – XIX a. ir pagamintos iš gipso.

S.Stanionis sakė neseniai gavęs archyvinę nuotrauką, kurią parūpino menotyrininkas Stasys Latonas. Joje užfiksuotas bažnyčios vidus iki II pasaulinio karo ir bažnyčią nuniokojusio gaisro.

Joje matyti, kad didysis altorius buvo gausiau dekoruotas: jį puošė daugiau skulptūrų, o iš šonų – ažūriniai drožinėti „sparnai“.

Centrinis altorius, beje, buvęs ir arčiau bažnyčios centro, greta šoninių – Šv.Antano bei Šv.Pranciškaus altorių. Vėliau didysis ir Šv.Pranciškaus altoriai buvo nustumti į gilumą, o vietoj Šv.Pranciškaus atsirado Mergelės Marijos altorius. „Tikėjime irgi egzistuoja mados. Šiuose altoriuose, pataikaujant parapijiečių norams, ir pagal įvairiais amžiais įsigalinčius kultus – Aušros vartų Marijos, Šv.Teresėlės, J.Bosko – atsirado ir šventųjų paveikslai bei simboliai“, - samprotavo restauratorius.

„Dabar yra rengiama projektinė dokumentacija restauruoti abu šoninius altorius bei bažnyčios šedevrą – titulinį Marijos Apreiškimo paveikslą, esantį už didžiojo altoriaus. Tai – vienas didžiausių Lietuvoje - 3x4 m – paveikslų, tapytas ant skardos. Jis įrėmintas puošniuose rėmuose: dekoruotas trijų barokinių vazų kompozicija, iš šonų – šventųjų Petro ir Pauliaus atvaizdai.

„Kai didysis altorius buvo pirmykštėje vietoje, tarp jo ir paveikslo buvo erdvės. Prie Marijos paveikslo stovėjo stalės, ten eidavo giedoti vienuoliai“, - kalbėjo S.Stanionis.

Kultūros paveldo departamentas, anot S.Stanionio, yra geranoriškai nusiteikęs dėl tolimesnių Kretingos bažnyčios paveldo objektų restauravimo. Jie – unikalūs meno istorijos, taikomosios dekoratyvinės dailės bei restauravimo istorijos požiūriu. Tačiau paskutinį žodį, paskirstant lėšas, tars Telšių vyskupas Jonas Boruta.

• Rašyti komentarą (2)