Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Dienos veiklos centras įdarbino žmones su proto negalia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2008-06-20

Kretingos dienos veiklos centro darbuotojos, bendradarbiaudamos su Darbo birža, savo įstaigoje įdarbino keletą globojamų lankytojų. Dauguma jų – turintys proto ir psichikos negalią. Pernai per Viešųjų darbų programą buvo įdarbinti du žmonės, šiemet - irgi du: Saulius Statkauskas tvarko centro aplinką, o Eglė Miščikaitė – archyvą.

Sodininko darbą dirbantis Saulius Statkauskas sakė, jog jam yra labai svarbu užsidirbti pinigų susitvarkyti dantis. Tačiau ne mažiau svarbu - ir darbdavio jam parodytas pasitikėjimas.

„Daugumos neįgalių žmonių, ypač turinčių proto negalią, kratosi darbdaviai. S.Statkauskas ilgokai stovėjo Darbo biržoje, bet darbdaviai jam nieko nepasiūlė. Mes, priimdami tuos žmones dirbti į terpę, kurioje jie būna kasdien, norėjome parodyti, kad jais galima pasitikėti. Norėtume informuoti visuomenę, kad ir proto negalią turintis asmuo geba atlikti jam patikėtas užduotis, gali įsilieti į kolektyvą, būti atsakingas ir pareigingas“, - teigė Dienos veiklos centro socialinė darbuotoja Rita Bendikienė.

Žmonės su proto negalia tedirba pusę darbo dienos – tik 4 val. Jiems yra mokama pagal viešųjų darbų įkainius: per mėnesį į rankas jie gauna nepilnai 400 litų. Pinigai yra jų asmeninė nuosavybė. Į viešuosius darbus jie įdarbinti tik tris vasaros mėnesius.

Prieš įdarbinant neįgaliuosius, centro darbuotojos kalbėjosi su jais: beveik visi norėtų dirbti. Tačiau įdarbinti galima tik tuos, kurių darbingumas – bent 35 procentai. Tai - antros ir trečios grupės invalidumą turintys žmonės. Įdarbinimo galimybės buvo aptartos ir su jų tėvais arba globėjais.

Prieš įdarbinant atrinktieji vieną savaitę be užmokesčio turėjo atlikti darbinę praktiką: ateiti kaip į darbą konkrečiu laiku, ir po vieną sėsti prie siuvimo mašinos ar keramikos darbų. „Lyg ir žaidėme darbą: neįgalusis žinojo, kad atlyginimo negaus, tačiau kantriai turėjo atlikti jam patikėtą užduotį. Taip ugdėme jų darbo drausmę“, - sakė R.Bendikienė.

S.Statkauskas nuo1991 metų nebedirbo. „Man buvo labai svarbu vėl grįžti į darbą, pasijausti visaverčiu žmogumi. Darbas ugdo pareigos jausmą, jautiesi kažkam reikalingas. Smagu, kad tavimi pasitiki kiti žmonės“, - kalbėjo sodininko darbą dirbantis bei Dienos veiklos centro aplinką tvarkantis S.Statkauskas.

49-erių vyras sakė, jog jam visąlaik norėjosi pradėti nuo tos aplinkos, su kuria jis susigyvenęs ir nuo darbdavių, kurie pasitiki juo: „Žmogus su psichikos negalia mūsų visuomenėje dar tebėra tarsi dėme paženklintas. Mūsų kratosi. O čia - pasitiki, ir tai įpareigoja darbą atlikti kiek įmanoma sąžiningiau“.

S.Statkauskas sakė turįs tikslą: dirbti ir susitaupyti pinigų, kad galėtų susitvarkyti savo dantis. Dabar vyras stovi eilėje protezuoti dantis: „Eilė jau praėjo. Jeigu gaučiau dar kitą darbą, savo tikslą pasiekčiau. Dantų tvarkymas kainuos apie 2 tūkstančius litų“.

Pernai Dienos veiklos centre valytoja dirbusi Živilė Balčaitytė sakė uždirbusi per tūkstantį litų. Pinigus ji taupo ir sakė neketinanti jų išleisti: „Taupysiu ir toliau. Man patinka turėti pinigų“. Mergina savarankiškai atvažiuoja iš kaimo, tik iš stoties ją atveža Dienos veiklos centro transportu. 24-erių Ž.Balčaitytė centre mėgsta kurti rankdarbius: ji gražiai siuvinėja, velia iš vilnos.

R.Bendikienė įsitikinusi, jog kiekvienas įdarbintas neįgalus žmogus turi savo užmojų, tikslų, požiūrį į pinigus, kaip ir – skirtingą savą gyvenimo filosofiją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas