Gamtos staigmena – 25 šikšnosparnių jaunikliai

Dvidešimt penki šikšnosparnio jaunikliai dar negali savimi pasirūpinti: jie cypsi, kai nori ėsti, glaudžiasi vienas prie kito, kai jiems šalta. Todėl specialistai rekomenduoja šikšnosparniukus užkloti šiltu audiniu.

Praėjusio sekmadienio rytas Padvarių kaimo gyventojai Onutei Stončienei pateikė tikrą staigmeną: 6 val. ryto atsikėlusi moteris, išėjusi į lauką, išgirdo cypsėjimą. Juo Onutę Stončienę pasveikino 25 šikšnosparnių jaunikliai, lietvamzdžiu sukritę į dubenį, į kurį paprastai suteka lietaus vanduo. Gelbėdama šikšnosparnius moteris juos girdė ožkos pienu, bandė duoti mėsos ir žuvies, tačiau pastarųjų produktų šikšnosparnių jaunikliai nepalietė. O štai pieną per naktį išgėrė visą, kiek jo buvo dangtelyje nuo stiklainio.

Kad vienu metu būtų surasta 25 šikšnosparnių jaunikliai, - negirdėtas atvejis net ir Lietuvos mastu.

Tai “Pajūrio naujienoms” patvirtino ir Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jaunulaitienė, ir Ekologijos instituto darbuotojas, šikšnosparnių žinovas Kazimieras Baranauskas. Jis teigė, kad pasitaiko atvejų, kada žmonės suranda po tris-keturis, kartais – šešis šikšnosparnių jauniklius, bet kad 25 – nebuvo girdėjęs.

Padvariškei Onutei Stončienei labiausiai rūpėjo, kuo gi reiktų maitinti šikšnosparnių jauniklius, kad jie išgyventų.

Kauno zoologijos sodo vyresnioji zoologė Rasa Mikuličienė patarė šikšnosparniukus maitinti labai plonai supjaustyta jautiena arba paukštiena, nes pririnkti tiek vabzdžių, kiek reikia šikšnosparniui paėsti – beveik neįmanoma: šikšnosparnis per vieną naktį gali suėsti iki vieno trečdalio savo kūno svorio vabzdžių.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis tai pat patarė duoti žalios mėsos, o dar geriau – žvejų ar zoo parduotuvėse paieškoti svirplių, kirmėlaičių: geriausiai šikšnosparniams tinka miltkirmėlės. Tinka duoti ir pieno.

Didžiausia mįslė – kaip šikšnosparnių jaunikliai pateko į lietvamzdį. “Gal juos išbaidė katinas, gal vėjas, gal jų pačių nagučiai dar per silpni, kad išsilaikytų įsikibę”, - svarstė L.Janulaitienė.

Išreikšdama oficialią ministerijos nuomonę, ji pasisakė už tai, kad šikšnosparnius reiktų išsaugoti, tai yra pagal galimybes užauginti ir paleisti į laisvę tuomet, kai šikšnosparniai jau galės ir mokės patys savimi pasirūpinti. “Būtų šaunu, kad namo šeimininkai neužkaltų plyšių, pro kuriuos šikšnosparniai gali grįžti į savo buveinę. Didžiausia blogybė yra ta, kad name, palėpėse apsigyvenus šikšnosparniams, lieka jų ekskrementų, tad retsykiais juos reikia išvalyti. Kitose šalyse netgi esama specialių tarnybų, kurios tuo užsiima. Mat, šikšnosparniai yra saugotini, tad daugelyje šalių šiais gyvūnais labai rūpinamasi”, - teigė L.Janulaitienė.

Padvarių kaimo gyventoja Onutė Stončienė nustebusi: kaipgi lietvamzdžiu į dubenį galėjo sukristi net 25 šikšnosparnio jaunikliai. Jeigu sekmadienį būtų liję, šikšnosparniukai būtų nuskendę.

Šikšnosparnių žinovas K.Baranauskas spėja, kad šikšnosparnių jauniklius iš namo pastogės į lietvamzdį galėjo “suvaryti” vėjas. Pats auginęs šikšnosparnio patelę, bendravęs su viena vilniete, kuriai namuose taip pat pavyko išauginti šikšnosparnį, gamtininkas sakė, jog jaunikliams galima duoti pieno, nerūgščios grietinės. Jeigu duodama mėsos, iš jos reiktų nulipdyti mažas “kirmėlaites”. Tinka liesa mėsa. Šikšnosparnių jaunikliams reikia šilumos, todėl juos galima užkloti šiltesniu audiniu. Paleisti šikšnosparnį galima tik tada, kai jis tvirtai skraido, kai jau gali pats savimi pasirūpinti.

K.Baranausko nuomone, prigaudyti vabzdžių 25 šikšnosparniams – nerealu, nes šikšnosparniai turi labai gerą apetitą. “Kai auginau šikšnosparnio patelę, ji pusryčiams suvalgydavo 10 grambuolių, tiksliau, jų pilvukus. Kai atsivedė, jai pagaudavau jau 30 šiek tiek mažesnių taip vadinamų liepinių grambuolių. Būdavo gražu stebėti, kaip ji su geru apetitu išėda jų minkštus pilvukus”, - savo stebėjimus komentavo K.Baranauskas.

“Pajūrio naujienos” jam išsiuntė surastų šikšnosparnių nuotrauką. Nors ausies vidinio ragelio nuotraukoje nematyti, gamtininkas pagal kitus požymius spėja, jog tai gali būti vėlyvojo šikšnio jaunikliai. Be to, smulkesnių rūšių šikšnosparniai jau gerai skraido ir dažniausiai jau yra palikę veisimosi vietas, kadangi jau vyksta jų migracija. Vėlyvieji šikšniai – nemigruoja. Jie žiemoti įsikuria pastatuose, kur žiemą temperatūra būna 2-6 laipsniai šilumos, pavyzdžiui, daugiaaukščių namų ventiliacinėse angose, mažuose namuose – netoli kaimų, už langų apvadų, palangių. Svarbu, kad temperatūra būtų ne žemiau nulio ir ne per aukšta. “Tik tuomet šie žvėreliai nesimaitindami gali išbūti 5-6 šaltojo metų periodo mėnesius”, - teigia K.Baranauskas.

Lietuvoje aptinkama 15 rūšių šikšnosparnių. Iš jų 11 yra saugomi – įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

• Rašyti komentarą (6)