|
|
|
Muštynės ir alkoholis – iš neturėjimo ką veikti
Parke gali būti primuštas, nes kažkam nepatiko tavo ilgi plaukai. Centre gali būti užpultas, nes neįtiksi savo stiliumi. Gali būti ir užmuštas, kad viešose vietose geriančiam jaunimui būtų įdomiau. Policija nebespėja prižiūrėti visų tamsių miesto užkaborių, o jauni ir neturintys ką veikti kretingiškiai skirstosi į priešiškai nusiteikusius rajonus. Nerašyti rajonų įstatymai „Bajoriniai, centriniai, tuopiniai – taip save neoficialiai vadina ir skirsto kretingiškiai. Nepasakyčiau, kad vienas kito atžvilgiu esame nusiteikę priešiškai. Tačiau jei koks nevietinis jaunuolis pasirodytų Bajoruose – jis greičiausiai butų primuštas. Kyla muštynių ir tarp miesto rajono vaikinų – dėl ne taip pasakyto žodžio, kokios smulkmenos“,- pasakojo 17-metis kretingiškis Edvardas (vardas pakeistas – red. past.). Pasak jo, centre, parkuose, vasaros estradoje besirenkantys būriai tiesiog neturi ką veikti. „Šventėme draugo gimtadienį pirtyje, viename Klaipėdos rajono kaime. Buvome susirinkę su panelėmis, kepėme šašlykus. Į kiemą įvažiavo automobilis. Merginas nuvarėme į kitą kambarį, nes prasidėjo muštynės. Vaikinai, sužinoję apie mūsų – kito rajono negu jie – vakarėlį atvyko tokiu būdu pasilinksminti“,- prisiminė 19-metis Vilius (vardas pakeistas – red. past). Tada iš vakarėlio jis grįžo praskeltu antakiu ir nuo sumušimų geliančiais šonkauliais. Pasak jo, kartais mušeikoms tiesiog beprasmiška priešintis. Nesulaukę pasipriešinimo, jie pasitenkina lengva kumščių mankšta. „Ar veltis į muštynes, išaiškėja, kai pamatai tuos, su kuriais nusimato muštis. Galima bėgti – jei nesi nieko „prisidirbęs“ - tu tiesiog išneši sveiką kailį. Jei ne – tave persekios ir vis tiek vieną kartą primuš. Jei atsitinka taip, kad vis dėlto muštynės prasideda, kovoji pagal savo galimybes. Yra tokių vaikinų, su kuriais geriau nesimušti. Jie paprastai būna arba stiprūs, arba turi įtakingų draugų. Taigi tokį primušęs, rizikuoji vieną dieną būti primuštas pats“,- pasakojo Edvardas. Jo žiniomis, kai kurie vaikinai nešiojasi dujinius pistoletus, per muštynes naudoja peilius, rankas apsivynioja grandinėmis. „Kai kretingiškiai nuvažiuoja į kaimus, o ir pačioje Kretingoje, vyksta „razborkės“ – grupinės muštynės. Joms svarbių priežasčių nereikia – vienas kitas žodis, ir prasideda“,- sakė Edvardas. Pasak jo, tai - neblogiausias dalykas, kuris gali nutikti vaikinui. „Tarkim aš esu tuopinis. Kuo nors prasikaltau kokiam centriniui – primušiau jį, kitaip užkabinau. Įsivaizduokime, kad jis turi galingų draugų. Jie už bausmę man pasiūlo „nalogą“. Tai reiškia, kad turėčiau sumokėti jiems pinigų. Aš nesumoku. Vieną vakarą einu namo. Mane sustabdo mašina ir pasiūlo pasivažinėti. Aš privalau sutikti. Taigi automobilyje mane sumuša, jei pasiseka, dar nepraradusį sąmonės, išmeta kokiame nors miške. Tačiau esu girdėjęs, jog vaikinus primuša ir išniekina taip, kad šie praranda sąmonę“, - apie žiaurius ritualus pasakojo Edvardas. Pareigūnai nespėja patruliuoti Kretingos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Andrius Grabys teigia, kad Kretingoje besibūriuojančios jaunimo grupės nėra gaujos. „Jaunimas būriuojasi pagal savo gyvenamas vietas, susitinka kompanijos, kurios kartu mokosi ar dirba. Jei jie nieko blogo nedaro – negeria, nesimuša, nepriekabiauja prie praeivių, negalime jų išvaryti iš parko prieigų, kitų miesto vietų. Pasirodžius policininkui, susirinkusieji dažniausiai išsiskirsto, tačiau netrukus vėl grįžta ten, kur ir buvę“,- sakė A.Grabys. Pasak jo, pareigūnai fiziškai nepajėgūs patruliuoti kiekvienoje gatvėje ar pavojingesnėje vietoje. „Policija žino vietas, kuriose vakarais mėgsta rinktis jaunuoliai. Tačiau prie kiekvieno nepastovėsi ir visų nesužiūrėsi. Jaunimo nusikalstamumas – ne vien policijos, o visos visuomenės reikalas“,- įsitikinęs pareigūnas. Jo nuomone, visuomenė pernelyg abejinga – praeina pro šalį ir niekam nepraneša, jei kas nors skriaudžiamas, plėšiamas. „Nemanau, kad žmonės nepraneša apie nusikaltimus, todėl, kad bijo. Juk niekas neliepia pačiam veltis į muštynes. Kai pamatai girtaujančius, besimušančius žmones, tereikia paskambinti į policiją. Visuomenė turėtų būti pilietiškesnė ir susirūpinti jaunąja karta“,- mano A.Grabys. Anot pareigūno, pagrindinė priežastis, kodėl jaunimas nusikalsta – užimtumas. „Vasara, karšta, jaunuoliai neturi ką veikti ir renkasi išgerti, prisigalvoja kvailysčių. Be to, viskas prasideda šeimoje – jei auklėjimas teisingas, daugelio blogybių galima išvengti. Tačiau nieko nepadarysi, jei paauglys pajunta bandos jausmą. Tada nesvarbu, kokioje šeimoje esi augęs“,- svarstė A.Grabys. Kad vasarą Kretingoje nėra ką veikti, tvirtina ir patys jaunuoliai. Vasaros estradoje besibūriuojantys paaugliai tvirtino, kad mieste trūksta pramogų, pasilinksminimo vietų, vasaros darbų, sporto aikštelių, vasarą negalima užsiimti užklasine veikla mokykloje. „Galima eiti pasėdėti į kavinę. Tačiau kiekvieną dieną ten susirinkti – brangu. Be to, kavinėje nepatriukšmausi ir nepakvailiosi. Kai su draugais susirenkame parke, estradoj, galim čia būti kiek tik norime. Tai, kad esame triukšmingi ar pasakome vieną kitą repliką praeiviams, visai nereiškia, kad esame blogi ir ketiname iškrėsti kokią nesąmonę“,- tikino kalbinti jaunuoliai. Ar prevencijos programos veikia Kretingos meras Valerijonas Kubilius taip pat įsitikinęs, kad dėl paauglių nusikalstamumo nereiktų kaltinti tik policijos. „Visuomenė turėtų veikti kompleksiškai – ir tėvai, ir mokyklos bei policija. Nusikalstamumas – ir tėvų problema. Jei vaikas trečią valandą nakties geria alų kažkur parke, ką tai pasako apie auklėjimą. Be to, jaunimas nėra užimtas. Todėl ir nutinka įvairiausių nelaimingų atsitikimų, kai išgėrę jaunuoliai ne tik susimuša, bet ir užmuša“,- kalbėjo meras. Neseniai Kretingoje įvykęs nelaimingas atsitikimas, kuriame nepilnamečiai įtariami nužudę žmogų, iššaukė valdžios, politikų viešos reakcijos. Meras įsitikinęs: vieši pareiškimai nieko nepakeistų. „Viešai nepasisakiau, nes tai nieko nereikštų. Tačiau svarstėme situaciją tarpusavyje, susitikome su policijos pareigūnais. Suprantu, kad nepastatysi policininko kiekviename kampe. Dar anksčiau svarstėme mieste įvesti tam tikrą valandą, kuriai atėjus, pilnamečiai turėtų būti namuose arba nesišlaistyti viešose vietose. Tačiau tai sudėtingi dalykai – negalima pažeisti žmogaus teisių. Be to, girdėjome, kad tokį įstatymą ketina svarstyti ir Seimas“,- pasakojo V.Kubilius. Jaunimo nusikalstamumą bandoma stabdyti ir prevencinėmis priemonėmis. Prevencinėms programoms Savivaldybė skyrė 6 tūkst. litų. „Policija kartu su mokyklomis vykdo prevencines programas. Jomis siekiame apsaugoti paauglius nuo psichotropinių medžiagų. Netiesa, kad projektuose dalyvauja vien tik pirmūnai, kuriems lyg ir negresia nusikalsti. Atvirkščiai, į projektus stengiamės surinkti jaunuolius, kurie priklauso rizikos grupei“,- kalbėjo Kretingos policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Lijana Galdikienė. Jos nuomone, tokius įvykius, kai nužudomas žmogus, lemia ir nepagarba žmogaus gyvybei, jo sveikatai. „Daug ką reiškia televizorius – ten herojai mušasi, tačiau niekaip nemiršta, jiems nebėga kraujas. Paaugliai susidaro iškreiptą realybės vaizdą. Jei smurtaujama šeimoje, paauglys tą smurtą taip pat gali išlieti gatvėje“,- svarstė L.Galdikienė. Jos pastebėjimu, alkoholį vartojančių paauglių amžius vis jaunėja. „Per šventes pagauname vaikų, kurie geria alų, sidrą. Jie mano, kad nieko blogo nedaro – anot jų, tai tik alus. Problema, kad ir patys tėvai leidžia savo paaugliams vaikams gerti alų – jų nuomone, lengvą gėrimą“,- kalbėjo L.Galdikienė. Jos nuomone, prevencinės programos nusikalstamumo problemų neišsprendžia visiškai, tačiau užkerta kelią bent jau tiems, kurie gali pasukti klaidingu keliu. Įrengs stebėjimo kameras Kretingos policijos komisariatas vykdo prevencinę programą „Gyvenkime saugiau“. Šiais metais jai jau skirta 70 tūkstančių litų. „Už šias Savivaldybės skirtas lėšas rudenį miesto centre bus įrengtos vaizdo kameros. Tai, kas vyksta centre, policininkai stebės visą parą“,- sakė programą „Stabdyk nusikalstamumą“ vykdančios komisijos pirmininkas vicemeras Juozas Mažeika. Savivaldybės vykdomai programai „Stabdyk nusikalstamumą“ šiais metais buvo skirta 25 tūkstančiai litų. Šie pinigai naudojami prevencinėms nusikalstamumo programoms remti. Steigs policijos rėmėjų grupes Iki šių metų pabaigos Kretingos policijos komisariatas ketina įsteigti jaunųjų – iki 18-os metų - policijos rėmėjų grupę. Tokiu būdu bus siekiama jaunuolius įtraukti į aktyvią veiklą, kad šie iš neturėjimo ką veikti nekrėstų kvailysčių. Šiuo metu per šventes, renginius kretingiškiams policininkams tvarką prižiūrėti padeda 69 policijos rėmėjai. Paklaustas, ar nesunku gyventi neramų ir kartais pavojingą paauglių gyvenimą, Edvardas buvo atviras. „Taip yra, ir viskas. Vyksta muštynės, pasižodžiavimai. Tai - neišvengiama, tačiau vieną dieną tai baigiasi: jaunimas suauga, subręsta, pradeda dirbti...“,- įsitikinęs jaunuolis.
|
|
