|
|
|
(2030) 2026-02-27Bilietų į Klaipėdą ir į Palangą pabranginti nepavyko
Vakar įvykusiame rajono Tarybos posėdyje 11-ai politikų balsavus už ir 14-ai susilaikius, autobusų bilietų kainų į Klaipėdą – iki 2,40 ir į Palangą – iki 0,80 euro padidinti nepavyko. Sužinojęs balsavimo rezultatą, meras Antanas Kalnius ištarė žodžius: „Sveikinu, liūdna“. Politikai išdėstė motyvus Kodėl susilaikė, motyvus išdėstė Giedrius Petreikis. Anot jo, praėjusiais metais bendrovei „Kretingos autobusų parkas“ buvo suplanuota susimažinti sąnaudas, tikintis, kad tuo pačiu sumažės ir Savivaldybės dotacija šiai įmonei. „To padaryti nepavyko. Metų gale pamatėm, kad sąnaudos auga, tai šiemet joms padengti pinigų ieškosim ne Savivaldybės biudžete, o Autobusų parko keleivių kišenėse. To nebūtų, jeigu įmonė 2025-aisiais būtų atlikusi namų darbus, įgyvendinusi bent dalį tikslų“, – sakė G. Petreikis. Jis teigė suprantantis, kad kainos auga, bet nepritarė, kad problemą ramia širdimi galėtų permesti gyventojams. Opozicijos lyderė Jolanta Gedvilaitė sprendimo projekto taip pat nepalaikė, tai daryti paragino ir kolegas. Politikės žiniomis, pavyzdžiui, nuolatinis bilietas į Klaipėdą dabar kainuoja 53,5 euro, o pabranginus kainuotų 80,2 euro – beveik 26,7 euro brangiau. „Ir tai kaina už kelionę su 20 procentų nuolaida. Be nuolaidos būtų 114 eurų. Toks pakėlimas yra drastiškas, ypač mažas pajams gaunantiems žmonėms. O jeigu dar autobusu važiuoja ir kiti šeimos nariai?“ – svarstė J. Gedvilaitė. Ji sukritikavo ir prastą į reisus išvažiuojančių autobusų būklę – keleiviai siunčia nuotraukas, matosi, kad yra tokių transporto priemonių, kurių durys su 7–10 centimetrų tarpais, suraišiotos virvėmis. Per piką autobusuose žmonių daug, kai kuriems tenka keliauti ir stovint. „Man taip pat nekyla ranka balsuoti už sprendimo projektą“, – atviravo Vytautas Ročys. Jo nuomone, po rajoną keleivius vežant nemokamai, siekiama, kad būtent tie du likę mokami maršrutai – į Palangą ir į Kretingą – padengtų ir įmonės sąnaudas, ir dar paskolą, iš kurios perkami nauji autobusai, direktorius dar yra susiskaičiavęs net ir pelną. Tomas Abelkis neabejojo, kad susiduriama su kompleksine problema – Autobusų parkas vis dar neturi tikrojo vadovo, todėl įmonėje nėra nuoseklaus darbo, o kai taip, nėra ir nuoseklių skaičiavimų. Tačiau meras A. Kalnius gražių žodžių nepagailėjo iki kol bus paskirtas tikrasis direktorius bendrovei vadovaujančiam Pauliui Ruškui – tai iniciatyvus, atsakingas žmogus, siekia, kad Autobusų parkui būtų kuo geriau.
Kas Jums yra pirmieji pavasario pranašai?
Kretingos rajono savivaldybės tarybai patvirtinus naują tvarką, pirmą kartą iš Savivaldybės biudžeto bus skirta lėšų Kretingos rajono sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų skatinamiesiems priedams prie darbo užmokesčio. „Prašymus skirti lėšų medicinos darbuotojų skatinamiesiems priedams pateikė dvi rajono medicinos įstaigos – Kretingos ligoninė ir Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, – sakė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė. – Bendrai įstaigoms šiemet bus skirta daugiau kaip 200 tūkst. eurų: 151,8 tūkst. eurų – Kretingos ligoninės, 48,5 tūkst. eurų – Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos darbuotojų priedams.“ Vicemerės teigimu, Kretingos ligoninė, gavusi Savivaldybės finansavimą, priedais prie darbo užmokesčio šiemet planuoja paskatinti gydytojus, slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras prisidės prie šeimos gydytojų, gydytojų odontologų, šeimų lankymo specialistų, gyvensenos medicinos specialistų, socialinių darbuotojų skatinimo. „Savivaldybės parama yra tik viena priemonių padėti įstaigoms išlaikyti komandą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą gyventojams. Tad tikimės, kad spartesniam medicinos darbuotojų, ypač žemiausios grandies, atlyginimų didinimui papildomų lėšų iš savo sukauptų vidinių rezervų skirs ir pačios medicinos įstaigos“, – pažymėjo V. Jakumienė. Pagal naująją tvarką sveikatos priežiūros įstaigos skirtą finansavimą gali naudoti ne tik skatinamiesiems priedams mokėti, bet ir specialistų būsto nuomos išlaidoms padengti, papildomam specialistų sveikatos draudimui, vienkartinėms išmokoms naujai atvykusiems specialistams ir gydytojų rezidentų studijoms kompensuoti.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Nuo baudos dar galima pabėgti
Nacionalinė mokėjimo agentūrai (NMA) paprašius žemės sklypų valdymo patvirtinimo dokumentų, jų nepateikė ir trys pasėlius deklaravę Kretingos rajono ūkininkai. „Laiku dar susizgribom, sujudinom. Manau, kad tie žmonės spės susitvarkyti, kai kurie, mano žiniomis, dokumentus jau išsiuntė“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Vėluojančiųjų pateikti šią informaciją šalyje yra daugiau, o nepateikus Lietuva gautų didelę Europos Komisijos, kuri yra inicijavusi auditą, nustatytą baudą. Be to, deklaruojant pasėlius ateinantį laikotarpį, žemės valdymo – nuosavybės, nuomos arba panaudos – teisės dokumentus ūkininkams gali reikėti pateikti visu 100 procentų. Kadangi dirbami sklypai yra įvairaus dydžio, apie 200 ha deklaruojančiam ūkininkui prisidėtų biurokratizmo, kuris užimtų labai daug laiko.
„P. n.“ informacija
Karteniškiai vandens stichijai bėgo už akių
Iki tūkstančio gyventojų turinti Kartena pavasario kasmet laukdavo su nerimu: ar nebus potvynio? Galimai gamtos stichijai miestelio šiemet bendruomenė bėgo už akių – eidami ledu per Alanto upę, vyrai atsineštais benzininiais pjūklais pjaustė upėn įvirtusius medžius, kad per atlydį ties jais nesusidarytų ledo sangrūdų, ir pakilęs vanduo neužlietų. Pasak bendruomenės centro pirmininko Mariaus Meškausko, praėjusį šeštadienį talka buvo surengta seniūnės Alinos Jonutienės iniciatyva. Prieš tai ne kartą buvo pakelti dronai, apžiūrėta reali situacija upėje. „Akivaizdu, kad buvo sugulę daug medžių. Man beliko suorganizuoti talką“, – atviravo M. Meškauskas. Aštuoni karteniškiai, tarp kurių, be jo paties, Tomas Tamošauskas, Stasys Greičius, Mantas Lubys, Bronius Jurkus, Alfredas Vyšniauskas, Edmundas Petkus ir Vytautas Kubilius, plušėjo 7 valandas. „Per tą laiką kiekvienas bent po kartą įlūžom, namo grįžom sušlapę, prisemtais guminiais batais“, – pasakojo pirmininkas. „Vyrai, esate nuostabūs! Visa Kartena jums labai dėkinga!“ – pasidžiaugė M. Meškauskas. Talka, anot jo, įvyko pačiu laiku. Dabar ledas kiek patirpęs, ant tokio pavojinga lipti, tikriausiai nebeatlaikytų. Pirmininkas prisiminė, jog seniau du didelius medžius, kad netrukdytų išeiti ledams, iš upės ūkininkai yra rizikavę ištempti traktoriais. Potvyniai Kartenai – įprastas reiškinys: pakilęs Minijos vanduo pernai rudenį buvo apsėmęs keletą gyventojų sodybų, o 2024-ųjų pavasarį, ištirpus sniegui ir nesiliaujant gausiems krituliams, nuo kalno vanduo, subėgęs į miestelio kapines, skandino apie 100 kapaviečių. Pasak seniūnės A. Jonutienės, siekiant apsaugoti gyventojų turtą, pernai buvo sutvarkytas pylimas miestelio Kretingos gatvėje, taip pat suremontuotas paskutinį potvynio metu įgriuvęs tiltas per Alanto upę.
Laukas – tikrieji žemaūgių arklių namai
Žibininkų kaime Kretingos rajone ūkininkai Aušra Šunokaitė ir Virginijus Stočkus šiandien rūpinasi 21 poniu, arba smulkiu žemaūgiu arkliu. Kiekvienas jų turi savo vardą, charakterį ir vietą bandoje. Poniai auginami taip, kaip, ūkininkų įsitikinimu, šiems gyvūnams yra geriausia. Žiemą ūkis gyvena savu ritmu: sniegas, šieno kupetos ir laisvai ganyklose judantys poniai. Žiema – atostogos „Ponio ūgis siekia iki 1,47 m. Aukštesni jau vadinami žirgais“, – paaiškino V. Stočkus. Šis skirtumas – ne tik ūgio, bet ir paskirties. Istoriškai poniai buvo veisiami smulkiems ūkio darbams. „Buvo išveisti smulkiems ūkiams, ūkio darbams, kaip ekonomiškesnis variantas“, – tikino jis. Šiandien jų funkcija jau kitokia – rekreacinė, edukacinė. Nors daugeliui atrodo, kad žiemą arkliai turėtų būti uždaryti tvartuose, Žibininkuose vaizdas kitoks – poniai laisvai juda kelių hektarų ploto ganyklose. Pastogės jiems įrengtos, tačiau jomis naudojasi retai. „Su lazda jų ten nenuvarysi žiemą. Pastogės jiems labiau tinka vasarą – po jomis slepiasi nuo saulės ar vabzdžių“, – šypsojosi Virginijus. Poniai didžiąją laiko dalį praleidžia lauke. Užuovėjos jie ieško tik esant ekstremalioms sąlygoms – stipriam vėjui, šlapdribai ar spaudžiant dideliam šalčiui. „Jie visada būna lauke. Sniegas jiems netrukdo – priešingai, jie džiaugiasi. Tai nėra problema“, – sakė Aušra. Anot A. Šunokaitės, poniai turi natūralią termoizoliaciją – žieminis kailis tankus, sluoksniuotas, todėl sniegas ant jo netirpsta: „Jeigu sniegas kristų ant mano odos, jis ištirptų. O ant jų – laikosi. Ant kailio susidaro net ledo gabaliukai, bet jiems tikrai nešalta.“ Ją papildė ir Virginijus: „Lietuvoje nebūna tokios šaltos oro temperatūros, kuri poniams netiktų.“ Ūkininkai pasidalino patirtimi, kad žiema poniams nėra išbandymas. „Iš esmės žiema jiems – atostogos. Jie šiltuoju sezonu dirba maždaug 2–3 mėnesius, visus likusius ilsisi. Visi norėtume tokių atostogų“, – pašmaikštavo Aušra, įvardinusi, kad vasarą daugiau darbo – daugiau lankytojų, vaikų, edukacijų. O žiemą – ramybė, savas ritmas.
Ar ne per didelį daugiabutį užsimota statyti
Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kad privatus asmuo, Savanorių g. Nr. 19 įsigijęs individualų 15 a ploto sklypą su gyvenamuoju namu, ketina jo vietoje pastatyti trijų aukštų 18 butų daugiabutį. Apie numatomą statinio projektavimą buvo informuota visuomenė, Kretingos rajono savivaldybėje surengtas projektinių pasiūlymų svarstymas. Numatė įrengti 18 butų Paviešinus numatomo pastato vizualizaciją, nurodytas statytojas – UAB „Imes architektai“. Šiai statybinei bendrovei vadovauja iš Kretingos kilęs ir pats šio daugiabučio projektinius pasiūlymus parengęs Valentinas Lucenko. „Pajūrio naujienų“ paprašytas apibūdinti numatomą daugiabučio statybą gana prestižinėje miesto vietoje – greta senojo parko ir Kretingos sporto centro, V. Lucenko patikino, kad įsigijo sklypą su senu pastatu. Jį ketina nugriauti, jo vietoje pastatyti 940 kv. m ploto trijų aukštų daugiabutį ir jame įrengti 18 dviejų–trijų kambarių butų. „Žinau, kad Kretingoje trūksta kokybiško būsto. Todėl ir kilo mintis pastatyti daugiabutį, nes šioje vietoje žmonėms gyventi būtų patogu. Aplinkui įrengta infrastruktūra: darželis, dvi mokyklos, stadionas, prekybos centras. Tikimės, kad atsiras norinčiųjų čia gyventi. Statinys bus aukštos klasės, pasirinksime kokybiškas medžiagas, numatyti mediniai, viršuje – panoraminiai langai“, – kalbėjo sklypo savininkas. Sklype numatyta įrengti automobilių aikštelę, kiekvienam butui skiriant po vieną vietą, taip pat – nedidelę vaikų žaidimo aikštelę. Ribą palei pėsčiųjų taką, vedantį iš Savanorių g. į senąjį parką ir ligoninės link, numatyta apželdinti, namo gyventojams suteikiant kuo daugiau privatumo.
Atnaujins tvenkinių naudojimo taisykles
Ruošiamasi atnaujinti Kretingos rajono tvenkinių naudojimo taisykles – vienų parengimas Savivaldybei gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Pasak Savivaldybės atstovės Rūtos Laurinaitienės, senosios tvenkinių naudojimo taisyklės nebeatitinka šiandien galiojančių reikalavimų. Ankstesnės labiau buvo orientuotos į hidrotechninių statinių būklę, o dabar keliami ir aplinkosaugos reikalavimai, daugiau dėmesio skiriama vandens ekosistemoms. Naujas taisykles parengs viešojo konkurso būdu parinktas rangovas. Šiemet planuojama nupirkti trijų taisyklių rengimo paslaugą, o 2027 ir 2028 metais – dar 6-ių. Vienų taisyklių parengimo kaina, priklausomai nuo tvenkinio ploto, kainuos apie 10 tūkst. eurų. Taisyklės paskutinį kartą buvo parengtos apie 2008 metus ir galiojo Padvarių tvenkiniui. Dalis kitų lig šiol galiojančių taisyklių siekia dar sovietmetį – jos parengtos prieš 40–50 metų. R. Laurinaitienės teigimu, taisyklės rengiamos ne visiems, o tik tam tikro ploto tvenkiniams, kiekvienam – individualiai. „Ankstesnes rengė tuo metu veikusios projektavimo ir valstybinės įstaigos, tarp jų – „Šilutės hidroprojektas“, – sakė Savivaldybės atstovė. Planuojama, kad naujosios tvenkinių naudojimo taisyklės bus parengtos ir pateiktos tvirtinti iki 2028-ųjų ir galios Darbėnų, Grūšlaukės, Lazdininkų, Tūbausių, Klibių, Tūzų, Juodupėnų, Padvarių ir Kretingos miesto Birutės gatvės tvenkiniams. Kretingos rajono savivaldybei iš viso priklauso 20 tvenkinių. Duomenų apie privačius tvenkinius Savivaldybė nerenka.
Profesinis mokymas: garantija būti paklausiam darbo rinkoje
Jau 10 metų Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesiniam mokymo centrui, kurio filialas veikia ir Kretingoje, direktorė dr. Dalia Martišauskienė, remdamasi savo vadybinio darbo patirtimi, teigė, kad šiandien jau visiškai drąsu kalbėti apie kylantį profesinio mokymo prestižą ir vis didėjantį jo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. „Kalbame apie mokymą, kuris garantuoja sklandų įsiliejimą į darbo rinką. O šiam rezultatui pasiekti būtina atliepti šio laikmečio poreikius“, – sakė ji. – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras yra ne tik vienas didžiausių, bet ir viena moderniausių mokymo įstaigų Vakarų Lietuvos regione. Ar tai ir yra priežastis jaunuoliams pasirinkti mokytis būtent šiame centre? – Mokytis centre renkasi ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji – čia jie randa pageidaujamą profesiją, pagal kurią dirbs vėliau, taip pat kitas centre teikiamas paslaugas. Mūsų užduotis – sukurti gerą profesinio mokymo įvaizdį, ir tai sekasi padaryti. Ko galima tikėtis iš centro, kokią profesiją centre ir jo filialuose galima įsigyti, stengiamės atskleisti per atvirų durų dienas, kad būsimieji mokiniai susipažintų su čia dirbančiais mokytojais, išsiaiškintų centro prioritetus ir vertybes. Taip pat pasirūpiname plačia informacine sklaida apie centrą. Manau, kad pasirinkimą mokytis Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre ir jo filialuose visų pirma lemia mūsų turima moderni, laikmečio ir darbdavių lūkesčius atitinkanti praktinio mokymo bazė. Esu įsitikinusi, kad tik tvirtoje šiuolaikiškai įrengtoje praktinio mokymo aplinkoje galima gerai parengti specialistus, kurie iš karto įsidarbintų ir būtų pripažinti darbdavių.
Tarptautinė patirtis – tikslinga investicija į ugdymo ateitį
Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė kartu su kitais šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais iš Vilniaus, Zarasų, Varėnos dalyvavo tarptautinėje praktinėje stažuotėje Taline Estijoje. „Buvo ne tik įdomu patirti, kaip ikimokyklinis ugdymas organizuojamas vienoje Baltijos šalių, bet ir įsivertinti, ką esame pasiekę čia, Lietuvoje, ką turime sukūrę gero ir kokiu keliu einame“, – sakė ji. Stažuotę Vilniaus universitete švietimo politikos ir lyderystės magistrantūros studijose studijuojantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams surengė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas, profesinį turinį koordinavo šio instituto docentas dr. Sergejus Neifachas. Stažuotės tikslas buvo stiprinti ikimokyklinio ugdymo vadovų vadybines ir lyderystės kompetencijas, praktiškai susipažįstant su Estijos ankstyvojo ugdymo sistema ir analizuojant, kaip nacionalinė švietimo politika įgyvendinamas kasdienėje ugdymo įstaigų veikloje. Per vizitą Estijos sostinėje lietuvių delegacija pabuvojo 3-jose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur susipažino su ugdymo organizavimo modeliais, vaikų pasiekimų stebėsenos praktika, modernia ugdymo aplinka ir įtraukiojo ugdymo sprendimais. „Buvo ir dėl ko nustebti, buvo ir dėl ko mums patiems sau pasakyti, kad lopšeliai-darželiai Lietuvoje yra tikrai gero lygio“, – tvirtino I. Kutelienė. Estijos švietimo sistema, vadinasi, ir ikimokyklinis ugdymas seka kaimyninės Suomijos pavyzdžiu ir remiasi būtent tos šalies patirtimi. Ypač daug dėmesio estai skiria tyrinėjimui, tvarumui, lauko pedagogikai.
Abiturientė Karolina Kasnauskė – praėjusių metų Kretingos rajono jaunimo apdovanojimų „Metų spalvos“ nominacijos laimėtoja. Ji mokosi Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, aktyviai dalyvauja dailės konkursuose, yra dailės olimpiados laimėtoja, taip pat – surengusi savo kūrinių parodą. Kūrybos kelias Dvyliktokei dailė yra neatsiejama jos gyvenimo dalis nuo pat vaikystės. Pirmieji kūrybiniai bandymai prasidėjo dar darželyje, kai ji kurdavo sukneles ant auklėtojos piešinių, o vėliau – pradinių klasių pertraukų metu su drauge kuriant piešinių knygą. Antroje klasėje Karolina pradėjo lankyti Kretingos meno mokyklą. „Atrankoje į Kretingos meno mokyklos Dailės skyrių nupiešiau labai kreivą, spalvotą vienaragį, kuris toli gražu nebuvo tobulas ir dabar net kelia juoką“, – su šypsena prisiminė mergina. Karolina augo kartu su menu, baigė Kretingos meno mokyklą ir mokėsi Klaipėdoje – Adomo Brako dailės mokykloje. Tačiau ne visuomet dailė buvo lengvas ir įkvepiantis užsiėmimas. „Kūryba tapdavo kančia, kurią buvo privalu įveikti, nes manęs laukdavo peržiūros ir atsiskaitymai“, – atviravo ji. Sunkiais momentais Karolina visuomet turėjo mamos palaikymą, kuris skatino tęsti kūrybos kelią. Šie išbandymai padėjo abiturientei suformuoti savo požiūrį į meną ir tapti geresne kūrėja. „Augdama ir nuolat tobulėdama, puoselėdama savo įgūdžius, susiformavau kaip kūrėja, o mano menas įgavo savitą stilių ir tapo žinute“, – mąstė Karolina. Jaunoji menininkė mano, kad tik maža dalis dailininko sugebėjimų yra įgimta. Didžioji dalis – nuolatinis tobulėjimas. „Ne kiekvienas žmogus galėtų gebėti kurti ir išjausti savo meną, komunikuodamas su žiūrovu“, – pastebėjo ji.
Sausio mėnesį įvykusiame Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narių susitikime netrūko nei kūrybinių iššūkių, nei netikėtumų. Akademijos vadovė Edita Kalnienė jaunosioms žurnalistėms parengė dvi užduotis, kurios ne tik patikrino jų gebėjimus, bet ir leido iš arčiau pajusti tikrą žurnalisto darbo pulsą. Atliko užduotis Pirmoji užduotis buvo skirta iš anksto suplanuotam interviu jaunimui aktualia tema. Mokinės galėjo rinktis iš kelių krypčių – sporto, savanorystės, socialinių tinklų ar profesijos pasirinkimo. Jaunosios žurnalistės turėjo iš anksto parengti ne mažiau kaip 8–10 klausimų, apgalvoti pokalbio struktūrą, numatyti įžangą ir pabaigą. Per užsiėmimą interviu buvo atliekami gyvai – vadovė imitavo skirtingus pašnekovus: sporto trenerę, karjeros specialistę. Tokiu būdu mokinės turėjo prisitaikyti prie skirtingų situacijų, išmokti reaguoti į netikėtus atsakymus, patikslinti klausimus. Vėliau jos rengė tekstą spaudai, mokėsi atsirinkti svarbiausias citatas, išgryninti temą. Antroji užduotis buvo dar sudėtingesnė – improvizuotas interviu netikėto įvykio situacijoje. Buvo pateiktas scenarijus apie galimą ekstremalią situaciją Kretingos rajone. Mokinės turėjo įsivaizduoti, kad dirba vietos žiniasklaidoje ir privalo skubiai parengti informacinį pranešimą. Reikėjo suformuluoti 6–8 konkrečius klausimus mokyklos atstovui – direktoriui ar jo pavaduotojui, kaip bus valdoma situacija. Per improvizuotą interviu viena mokinė atliko žurnalistės, kita – mokyklos atstovės vaidmenį. Po pokalbio reikėjo greitai parengti trumpą, aiškios struktūros naujieną: su antrašte, svarbiausiais faktais ir citata. Taip pat jaunosios žurnalistės filmavo trumpą anonsą vaizdo reportažui, pristatydamos imituotus įvykius rajone.
Kretingiškis Augustas Galdikas buvo įvertintas Kretingos rajono jaunimo apdovanojimuose už savo aktyvią aktorinę veiklą. Keturiolikmetis Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorius jau penkerius metus ugdo ir vysto savo pomėgį. Šiandien jis vis dar tęsia savo kelią teatre ir tikisi parodyti, kuo ši meno išraiška yra vertinga. Pirmasis vaidmuo Augustas suprato, kad nori būti aktoriumi, kai pajuto pašaukimą – norą išreikšti ir parodyti save. „Paskatintas muzikos mokytojos nusprendžiau ateiti į teatrą. Tėvai džiaugėsi, bet tuo pačiu buvo nustebę, klausė, ar tikrai to noriu, nes anksčiau lankydavau šokius“, – sakė jaunuolis. Pirmasis A. Galdiko vaidmuo – spektaklyje „Kaip atsirado drugeliai“, skirtame vaikams. Jis tuomet vaidino Žaibą. Augustui buvo smagu išbandyti tokį vaidmenį. „Dėvėjau nertą geltoną apdarą, prieš mane eidavo Vėjo ir Ugnies veikėjai. Visi šaukdavo ant manęs, kad esu saulė, tačiau, išlaukęs savo momento, pasakydavau, kad aš esu žaibas. Tada visiems sukildavo didelė nuostaba“, – apie prisiminimus pirmajame spektaklyje pasakojo keturiolikmetis. Taip pat jis praėjusiais ir dar ankstesniais metais, prieš Kalėdas, vaidino Ledinuko vaidmenį bei Kenguriuko personažą.
Naujus metus Pranciškonų gimnazijos Mokinių savivaldos komanda pradėjo aktyviai ir prasmingai – dalyvaudama renginyje „Jaunimo naktis savivaldybėje“ Plungės rajono savivaldybėje. Šis renginys tapo puikia proga ne tik praplėsti akiratį, bet ir gyvai susipažinti su politinio bei visuomeninio gyvenimo užkulisiais. Naktis Plungės rajono savivaldybėje Per renginį mokiniai turėjo galimybę pabendrauti su žinomais šalies politikais – Lietuvos Respublikos Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu, Europos Parlamento nariu Aurelijumi Veryga bei Lietuvos Respublikos Seimo nare, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, išgirsti jų asmenines patirtis bei įžvalgas apie politiką, atsakomybę ir lyderystę. Ypatingą įspūdį paliko naktinis „tarybos“ posėdis, per kurį buvo diskutuojama jaunimui aktualiomis temomis. Didelis dėmesys skirtas jaunimo emocinės sveikatos klausimams ir pilietiškumo svarbai, skatinant atvirą dialogą bei aktyvų jaunimo įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Renginys neapsiribojo vien formaliomis diskusijomis – netrūko ir neformalios veiklos. Mokiniai žaidė strateginį ir socialinį vaidmenų žaidimą „Mafiją“, šoko, bendravo su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais bei bendraamžiais iš Plungės ir Molėtų. Naujos pažintys ir užsimezgusios draugystės leido ne tik praplėsti draugų ratą, bet ir parsivežti vertingų idėjų, kurias planuojama pritaikyti tolesnėje gimnazijos Mokinių savivaldos veikloje.
Salantų gimnazija kartu su Salantų kultūros centru ir Salantų bei Imbarės krašto bendruomenėmis Vasario 16-ąją kvietė visus švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygyje „16 kilometrų Lietuvai“ po Salantų kraštą. Vasario 16-osios šaltokas rytas neatbaidė atkaklių žygeivių – į žygį susirinko apie 300 dalyvių. Visus susirinkusius prie gimnazijos pasveikino ir į žygį išlydėjo Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė. Eisena per miestelį nusitęsė iki Salantų bažnyčios šventoriaus, kur palaidotas Salantų bažnyčios statytojas, kunigas, prelatas Pranas Urbonavičius. Uždegę žvakutę ant jo kapo, žygeiviai sustojo prie Nepriklausomybės paminklo, kur kartu su mūsų kraštiete Indre Jucyte sugiedojo Tautišką giesmę. Sveikinimo žodį tarė Salantų bažnyčios klebonas Rolandas Karpavičius, taip pat ir renginio organizatoriai, bendruomenės nariai ir svečiai. Sušilę nuo Indrės dainų žygeiviai toliau tęsė žygį: vieni rinkosi 4 kilometrų maršrutą, kiti – 8 km, o patys atkakliausi, kurių buvo daugiausia, žygiavo visus 16 kilometrų. Žygio dalyviai ne tik žygiavo, bet galėjo plačiau susipažinti ir su Salantų krašto istorija – per žygį galėjo stabtelti įrengtose žygio stotelėse: Gaidžio koplyčioje, prie Atminties ženklo Salantų žydų gelbėtojų Kasperaičių šeimai Imbarėje, Imbarės piliakalnyje, radinių slėptuvėje, kur galėjo susitikti su slėptuvės įkūrėju Egidijumi Zaleckiu, galėjo atiduoti pagarbą generolui Pranui Tamašauskui Imbarėje, kunigui, rašytojui Kazimierui Pakalniškiui Gedgaudžiuose, lietuviško žodžio ir tautinės savimonės puoselėtojui, ir Partizanų troboje Salantuose susitikti su Jonu Basanavičiumi. Gyvas istorijos patirtis kūrė teatro „Artyn“ aktoriai, klubas PILSOTS. Žygio pabaigoje visų žygeivių Salantų gimnazijoje laukė Salantų ir Imbarės krašto bendruomenių vaišės. Šis žygis parodė, kad švęsti Lietuvą kartu yra labai prasminga ir džiugu.
Salantų gimnazijos jaunųjų žurnalistų informacija
Kretingoje gausu stropiai besimokančių ir aktyviai mokslo veikloje dalyvaujančių jaunuolių. Viena jų – Pranciškonų gimnazijos mokinė Amanda Indrišiūnaitė, kuri yra daugkartinė biologijos, chemijos ir kitų įvairiausių olimpiadų laimėtoja. Žavisi biologija Amanda yra dalyvavusi chemijos, biologijos olimpiadų miestų etapuose, iki dešimtos klasės ir matematikos rajono etapuose. Jai teko pasirodyti ir Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje, po kurios pateko į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą. Iš respublikinių olimpiadų vienuoliktokė gali pasidžiaugti trimis biologijos šalies etapais, vienu chemijos olimpiados šalies etapu ir šių metų medicinos olimpiada. „Didžiausiais pasiekimais laikau respublikinių olimpiadų rezultatus: 8 klasėje STEAM olimpiadoje iškovojau sidabro medalį, devintoje klasėje – Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje laimėjau III vieta, tame pačiame konkurse dešimtoje klasėje pelniau II vietą ir patekau į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą“, – dalijosi ji. Amanda teigė, kad dažniausiai dalyvauja STEM srities olimpiadose, iš kurios labiausiai ją žavi biologija. „Visad norėjau susieti gyvenimą su šia sritimi, nes man patinka gilintis, kapstytis po procesus, kurie supa mus. Biologija yra besivystanti mokslo šaka ir niekad nežinai, ką naujo galima atrasti”, – pasakojo ji. Šiuo metu gimnazistė ruošiasi biologijos olimpiados šalies etapui. Reikalauja daug darbo Olimpiadose mergina pradėjo dalyvauti nuo pirmos klasės, o rimtai į tai pradėjo žiūrėti nuo devintos. „Tada prasidėjo intensyvus mokymasis, nuolatinis darbas, siekiant kuo aukštesnių rezultatų”, – prisiminė A. Indrišiūnaitė. Pasiruošimas olimpiadoms, pasak vienuoliktokės, atima be galo daug laiko. Ji taip pat nebijo atskleisti, kad susiduria ir su didelio krūvio keliamais sunkumais, tačiau su jais susitvarko pasikliaudama vidine stiprybe. „Būna silpnybės momentų, kai norisi tiesiog viską mesti, kai rankos dreba ir sakai sau, kad nebegali, tačiau galiausiai supranti, kad ne veltui dirbai ir reikia tiesiog savyje atrasti jėgų judėti į priekį”, – atviravo mergina. Ruoštis Amandai padeda mokytojai, draugai ir kiti artimieji. „Jie mane skatina, motyvuoja ir lydi kiekviename žingsnyje. Yra žmonių, be kurių, ko gero, nebūčiau pozicijoje, kurioje šiuo metu esu”, – dėkingumą išreiškė ji.
Šių metų sausio bei vasario mėnesiais vyko daug įvairių rajoninių, regioninių ir respublikinių olimpiadų, kuriose aktyviai dalyvavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai. Atsakingai ruoštis padėjo mokytojų palaikymas, darbas pamokose ir savarankiškas domėjimasis pasirinktomis sritimis. Atsipirko ne vieno gimnazisto pastangos – užimtos prizinės vietos. Kai kurie jų buvo pakviesti atstovauti rajonui aukštesniuose etapuose. Olimpiadų kraitelė Lietuvos mokinių fizikos olimpiados rajoniniame etape puikius rezultatus pademonstravo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai: tarp devintokų I vietą iškovojo Kostas Miliauskas, o III vietą pelnė Elijus Kairys (mokyt. Virginija Kuprienė); dešimtokų gretose geriausiai pasirodė Tijus Valanta, laimėjęs I vietą (mokyt. V. Kuprienė), o II vietą užėmė Lukas Jasevičius (mokyt. Rasa Mineikienė); tarp III gimnazistų II vietą iškovojo Vytis Miliauskas (mokyt. V. Kuprienė); tarp dvyliktokų II vietą pelnė Rokas Kantaras, o III vietą – Vytautas Šakirzianovas (mokyt. V. Kuprienė). Sausį taip pat įvyko 58-asis Lietuvos mokinių biologijos rajoninis etapas. Jame jaunieji gimnazijos biologai pademonstravo gebėjimą derinti teorines ir praktines žinias atliekant sudėtingas užduotis: prizines vietas iškovojo keli gimnazijos devintokai – II vietą pelnė Justas Miliauskas ir Elijus Kairys (juos ruošė biologijos mokytoja Beata Viggins-Durgut), taip pat II vietą laimėjo Simona Mačiulskytė (ją ruošė vyresnioji biologijos mokytoja Lauryna Lubytė). Mokiniai turėjo parodyti supratimą apie gyvųjų organizmų sandarą, procesus ir tarpusavio ryšius. Lietuvos mokinių chemijos olimpiados rajoniniame etape sėkmingai pasirodė III vietą iškovojęs devintokas Elijus Kairys (chemijos mokytoja Gintarė Salienė), I vietą laimėjusiam dešimtokui Tijui Valantai (chemijos mokytoja G. Salienė). Mokiniai sprendė sudėtingus skaičiavimo uždavinius, analizavo reakcijų eigą, aiškino medžiagų savybes bei jų tarpusavio ryšius.
Antano Mončio įkvėpti
2026-ieji metai Kretingos rajone paskelbti menininko, modernisto Antano Mončio metais. Šiemet sukanka 105 metai nuo jo gimimo Mončiuose, Darbėnų seniūnijoje. Dar baigdamas Pranciškonų gimnaziją jaunuolis jau skaptavo pirmąsias medines skulptūrėles, stebėdamas valstietišką buitį, klausydamasis motinos pasakojimų grįžtant iš Grūšlaukės bažnyčios, įsižiūrėdamas į garsųjį Plokščių kaimo ąžuolą, kurį vėliau pavadins „savo vyresniuoju broliu“, pasisakys „esąs jo dalis“. Minėdama šią sukaktį Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos bendruomenė siekia pagerbti iškilų kūrėją, priartinti jo kūrybą prie kiekvieno savo mokinio, kad suprastume, kokia kūrybinė potencija pulsuoja, kokia įvairiapusė drąsa ir žemaitiška savastis skleidžiasi tame „žemaičio iš Paryžiaus“ charakteryje. Savo laiškuose artimiesiems Antanas Mončys rašė: „...aš noriu būti menininku. Aš turiu dar pakankamai jėgų siekti savo tikslo... Aš tikiu, kad mes sugrįšim dar kada į Lietuvą“. Jis tikėjo, kad jo „darbų dalia“ bus Lietuvai reikalinga. Antano Mončio darbai, sukaupti Palangoje esančiame jo vardo muziejuje, yra puiki medžiaga jauniems žmonėms tyrinėti kūrėjo palikimą, mokytis iš jo patirčių, ugdytis kūrybiškumą.
Tūkstančius susišlavė sukčiai
Antradienį Kretingos rajono policijos komisariatas gavo 1945 m. gimusio vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad vasario 20 d. jam paskambinę nepažįstami rusakalbiai asmenys, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, išviliojo 16 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija
Vilniuje įvykusiame Lietuvos kiokušin karatė suaugusiųjų ir jaunių J-18 čempionate startavo 214 pajėgiausių Lietuvos sportininkų iš 32-jų Lietuvos karatė klubų. „Šios varžybos buvo ypatingos tuo, kad prizines – pirmąsias ir antrąsias – vietas užėmę sportininkai užsitikrino teisę tapti Lietuvos rinktinės nariais ir dalyvauti Europos suaugusiųjų ir jaunių kiokušin karatė čempionate, kuris gegužės 9 dieną įvyks Sakartvele, Batumi mieste“, – „Shodan“ mokyklos vadovas treneris Lukas Kubilius pasidžiaugė, kad šiame čempionate ypač gerai pasirodė Kretingos mokyklos „Shodan“ auklėtiniai, iškovoję po 1 aukso, sidabro ir bronzos medalį, ir kad komandinėje įskaitoje „Shodan“ karatė mokykla užėmė I v. Vyrų grupėje individualioje kata rungtyje, nugalėjęs tituluotus varžovus, po penkerių metų pertraukos aukso medalį iškovojo Matas Jonauskas. Pirmą pasirodymo ratą jis atliko kanku katą ir techniškumu įveikė Paulių Zibalį iš klubo „Okinava“. Pusfinalyje shodanietis pasirinko pademonstruoti sushiho katą prieš Niką Kvasį taip pat iš „Okinavos“ klubo. Finale Matas pasirinkęs ir užtikrintai atlikęs seipai katą pelnė čempiono titulą prieš ilgametį varžovą Matą Sasnauską („Okinava“). Kartu su aukso medaliu šodanietis iškovojo ir galimybę atstovauti savo šaliai Europos čempionate, tad uoliai rengiasi artėjančio Europos čempionato kata rungtims ir yra pasiryžęs siekti pergalių. Komandinėje kata rungtyje suaugusiųjų grupėje „Shodan“ mokyklai atstovavę auklėtiniai Greta Intaitė, Matas Jonauskas, Rima Barusaitė ir Gratas Tamošiūnas iškovojo sidabro medalį ir kelialapį į Europos čempionatą. Pirmą ratą jie atliko saiha katą ir įveikė varžovų P. Zibalio, A. Djakov ir R. Povilionio komandą („Okinava“), o antrame, jau finaliniame rate, teisėjų sprendimu šodaniečiai, atlikdami sushiho katą, pralaimėjo D. Mačiūtės, N. Kvasio ir M. Sasnausko komandai iš „Okinavos“ klubo. Moterų grupėje individualiose kata rungtyse bronzos medalį iškovojo kretingiškė Greta Intaitė. Ji pirmą ratą, atlikusi gekisai katą, įveikė Liepą Olšauskaitę iš „Argus“ klubo, antrą ratą pelnė pergalę prieš Ievą Krivickaitę („Shin“) su seienchin kata, o pusfinalyje, pasirinkusi atlikti kanku katą, pralaimėjo čempionato nugalėtojai Dianai Mačiūtei. „Shodan“ sportininkai jau pradėjo rengtis Europos čempionatui Batumyje, kur jau gegužės 9 d. sieks pergalių ir dar kartą garsins Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
„P. n.“ informacija
„Pozityvas“ ir vėl įvertintas I vieta
Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių kolektyvas „Pozityvas“, vadovaujamas Tado Romeikos, dalyvavo Lietuvos sportinių šokių solo latino komandiniame čempionate ir užėmė I vietą. Tai – ne pirmasis toks aukštas kolektyvo laimėjimas. „Sportinių šokių pasaulyje tai – didžiausias renginys, metų įvykis, kuriame intensyviai rengiasi visos šalies komandos“, – teigė T. Romeika, kurio vadovaujamas kolektyvas čempionatui rengtis pradėjo dar praėjusių metų spalį. Kaip ir kiekvienam čempionatui, taip ir šiųmetiniam kolektyvas parengė naują programą. „Pernai moterys šoko pagal hip-hopo muziką, šiemet joms atsargiai pasiūliau parengti programą roko tema. Iš pradžių moterys abejojo, bet, kaip parodė rezultatas, toks sprendimas pasiteisino – visiems labai patiko“, – T. Romeika pripažino, kad šokių programai muzikos takelis yra vienas esminių dalykų. Kolektyvo „Pozityvas“ seniūnė Janina Mikučionienė neslėpė, kad moterys į čempionatą važiavo su dideliu jauduliu – o jeigu nebebus pirmos! „Daug svarstėme, buvo ir spyriojimosi, prieštaravimų, bet vadovas mus spustelėjo gerąja prasme, ir štai – I vieta“, – kalbėjo ji. Šiuo metu kolektyve šoka 12 moterų senjorių, kurių amžius nuo 70 iki 78-erių metų. Kad pasiektų rezultato šokių aikštelėje, kad išmoktų čempionato programai privalomus 5 šokius – džaivą, čia-čia-čia, rumbą, sambą ir pasadoblį – buvo įdėta daug darbo. „Su mumis dirba profesionalus ir kūrybingas reiklus vadovas, kuris kartu su mumis džiaugiasi kiekvienu mūsų pasiekimu“, – sakė J. Mikučionienė, akcentuodama, kad kolektyvą sudaro pozityviai nusiteikusios brandaus amžiaus moterys, siekiančios džiaugtis gyvenimu, lavinti kūną ir aktyviai gyventi. Apie kolektyvo stabilumą užsiminė ir T. Romeika: „Per aštuonerius „Pozityvo“ veiklos metus susidaręs kolektyvo branduolys nekito, ir tai yra nuostabu.“ „Pozityvo“ šokėjos šiuo metu ne tik renkasi į repeticijas, bet ir svarsto galimybę dalyvauti viename konkursų užsienyje. „Ieškome ir planuojame, į kokią užsienio šalį pavasariop galėtume nuvykti“, – sakė kolektyvo vadovas.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijavimo komitetas ne per seniausiai priėmė sprendimą, kokios komandos dalyvaus šių, 2026-ųjų, metų Lietuvos futbolo federacijos I lygos varžybose. LFF I lygos licencijas gavo 16 iš 17-os jų siekusių klubų ir komandų, tarp jų – ir Kretingos futbolo klubo „Minija“ ekipa. „Minijos“ varžovais po licencijavimo tapo: Kėdainių „Nevėžis“, Vilniaus „Baltijos futbolo akademija“ (BFA); Plungės „Babrungas“; Panevėžio „Ekranas“; Mažeikių „Atmosfera“; „Jonava“; „Garliava“; Jonavos „Be1“; Alytaus „Dainava“; Vilniaus „Žalgiris“ B; „Kauno Žalgiris“ B; „Panevėžys“ B; „Šiauliai“ B; Kauno rajono „Hegelmann“ B; Vilniaus rajono „TransINVEST“ B. LFF I lygos licencijos šiais metais siekė ir Kybartų „Sveikata“, tačiau dalis neįgyvendintų privalomųjų I lygos licencijavimo kriterijų lėmė tai, kad klubui buvo išduota žemesnio lygio – LFF II lygos A diviziono – licencija. Tauragės „Tauras“ B taip pat teikė prašymą dalyvauti LFF I lygos licencijavimo procese, tačiau vėliau informavo LFF, kad sieks LFF II lygos A diviziono licencijos. Kada gi kretingiškiai „Miniją“ išvys futbolo aikštėje? Klubas viešojoje erdvėje paskelbė informaciją, kad įvykusiame LFF I lygos klubų susirinkime bendru sprendimu buvo nutarta koreguoti sezono pradžią. Atsižvelgus į esamas oro sąlygas ir siekiant užtikrinti tinkamą varžybų kokybę, žaidėjų saugumą, nuspręsta I lygos sezoną pradėti nuo II turo, kovo 13–15 dienomis, o I turo rungtynės bus žaidžiamos prieš I rato pabaigą, tai yra po XV turo.
„P. n.“ Informacija
Iš rungtynių protokolų
Veteranų krepšinio pirmenybėse komandos užbaigė I etapo kovas ir išsiaiškino pozicijas turnyro lentelėje. Paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse Salantų „Granitas“ 85:74 palaužė „Virusą“ ir išliko be pralaimėjimų, o varžovai dėl sumaišties turnyro lentelėje, suskaičiavus skirtumus, nukrito į III vietą. Šios rungtynėse „Granito“ komandoje be keitimų žaidęs Alvydas Grikpėdis pelnė 45 taškus, 17 – Donatas Jonikas; „Viruso“ komandoje Aurimas Lukauskis – 20, Vytautas Zaleckis – 16. Kitose rungtynėse „Buivolai“ 72:66 palaužė be pergalių likusius „Žemaičius“ ir užsitikrino II poziciją. „Buivolų“ komandoje Giedrius Ratkus pelnė 20, po 16 pridėjo Julius Jasas ir Darius Skuodas; pralaimėjusiųjų komandoje Giedrius Petreikis – 21, Laurynas Kazlauskas – 12. Ketvirtfinalio etape „Virusas“ 73:66 palaužė „Žemaičius“ ir užbaigė pastarųjų sezoną. „Viruso“ komandoje rezultatyviausias buvo Julius Kryževičius – 23, Aurimas Lukauskis pridėjo 13; „Žemaičių“ komandoje Laurynas Kazlauskas – 17, Giedrius Petreikis – 13. Kitame ketvirtfinalyje „Lobikonas-Resursas“ 75:52 užtikrintai nugalėjo „Atsipūtę“ ir tapo paskutiniaisiais pusfinalio dalyviais. Nugalėtojams Darius Kaveckis pelnė 17, Aurimas Zaburas pridėjo 14; „Atsipūtę“ komandoje išsiskyė Julius Paulauskas – 15, Laimonas Jencius – 14. Startavo ir Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos, kuriose šiemet dalyvauja 17 komandų, suskirstytų į keturis pogrupius.
Tomas KUBILIUS
Bute Palangoje kilo gaisras
Palangoje, Kretingos gatvėje, vasario 23 d. apie 10.51 val. degė daugiabutis gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams patalpos buvo uždūmintos, svilo elektros laidai. Gaisras kilo dviejų kambarių buto koridoriuje. Jame 10 kv. m plote aprūko lubos ir sienos. Ugniagesiai išvėdino patalpas. Bute buvo įrengti dūmų detektoriai.
„P. n.“ informacija
Šimtmetį perkopusios senolės džiaugsmas – saldumynai
Pajūrio senelių namuose Kretingoje gyvenanti Emilija Timokaitė iš Tūbausių kovo 6 dieną sutiks savo 103-ąjį gimtadienį. Neįtikėtinai žvali ir optimizmu trykštanti senolė labai apsidžiaugė „Pajūrio naujienų“ apsilankymu ir išvydusi lauktuves – socialinės darbuotojos Astos Venckienės jai atvežtu maišeliu šokoladinių saldainių. Šneki, tačiau sunkokai girdinti Emilija iškart pareiškė, kad saldainiai – jos gyvenimo džiaugsmas. Jai paantrino ir senole besirūpinanti A. Venckienė: „Būna, kad perdien Emilija suvalgo iki pusės kilogramo saldumynų – tiek, kiek atvežama. Matyt, jos organizmui reikia cukraus. Kitokio maisto ji ne kažką ir tevalgo. Matyt, padidėjus serotonino kiekiui, ji jaučiasi gerai, yra žvali. Emilija paneigia visus galiojančius mitus ir gąsdinimus dėl saldumynų vartojimo: gyvena be jokių vaistų, neturi rimtų ligų, jos spaudimas – kone idealus.“ Turbūt Lietuvoje nėra kito tokio unikalaus atvejo kaip šis, mano A. Venckienė. Savo optimizmu Emilija pozityviai nuteikia ir kitus globos namų gyventojus, dar skaito ir su kaimynais dalijasi naujienomis. Šimtametė pati pavalgo ir apsitarnauja, tačiau nebevaikšto tiesiog dėl senatvės. Turi sveiką nuovoką, optimistišką požiūrį į gyvenimą ir subtilų humoro jausmą. „Nesu kokia išplerus boba, bet š..., kad dabar daugiau reikia gulėti, nes neberemia kojos. Bet šiaip viskas yra gerai, juk daugiau kaip šimtą metų gyvenu. Kartais atsibosta. Žinau, kad reikės mirti. Bet kas nori mirti? Gyvenimas buvo ir yra gražus. Ypač, kai supa geri žmonės“, – sklandžiai aukštaitiška tarme kalbėjo šimtametė.
Saugokite save – nelipkite ant upių ledo
Šylant orams, upių ledas po tekančiu vandeniu tampa itin pavojingas. Kretingos rajono gyventojus raginame nelipti ant Akmenos, Minijos bei kitų upių ledo. Net jei iš pirmo žvilgsnio jis atrodo tvirtas, iš tiesų gali būti trapus ir bet kurią akimirką įlūžti. Ledas ant upių nėra saugus net ir esant didesniam šalčiui. Po tekančiu vandeniu jis formuojasi netolygiai, yra plonesnis, jame atsiranda properšų, todėl rizika įlūžti išlieka visą žiemą, o atšilus – dar labiau padidėja. Raginame gyventojus būti atsakingiems: nelipti ant ledo patiems, apie galimą pavojų perspėti vaikus, artimuosius, kaimynus. Aptarti saugaus elgesio prie vandens taisykles ypač svarbu su vaikais. Nerizikuokime savo sveikata bei gyvybe, būkime budrūs ir saugokime vieni kitus. Orams keičiantis ir ruošiantis galimiems potvyniams, svarbiausią informaciją apie pasirengimą grėsmei gyventojai gali rasti ir LT72 programėlėje arba tam skirtoje svetainėje.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
|
|
