|
|
|
(1960) 2025-06-10Miesto šventės belaukiant
Kretingiškiai ir miesto svečiai greičiausiai pastebėjo, kad miestas pražydo aguonomis: net 120-čia skaisčiai raudonų žiedų miestą išpuošė Kretingos rajono kultūros centro darbuotojai. Šventės akcentas – aguona „Turime labai stiprią komandą, kuriai padedant pavyko pagaminti tiek aguonų. Visi darbuotojai energingi, užsidegę ir trokštantys paties geriausio rezultato“, – pasakojo Kretingos kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, prie aguonų, kurioms dizainą sukūrė kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Malūkienė, gamybos dirbusi kartu su visa komanda. Šįsyk patarlė vienas lauke ne karys puikiai atspindėjo pasirengimo miesto šventei mastą. Pasak Kultūros centro vadovės, miesto šventė prasideda nuo komandos susitelkimo bendram kūrybiniam darbui, kai išgvildenama kiekviena idėja ir mintis, padedanti išvystyti pagrindinę temą. Aguonos temą pakuždėjęs prieš 120 metų Kretingos rajone sušoktas „Aguonėlės“ šokis, tapęs miesto šventės akcentu ir simboliu. „Labai graži režisieriaus Nerijaus Gedmino mintis Rotušės aikštės dauboje atlikti šokio performansą nuo liaudiškos dainos ir „Aguonėlės“ šokio iki dabarties, pateikiant jaunimui šiuolaikišką liaudiškos muzikos versiją. Šią kelionę pratęsiantis Viktoras Diawara su grupe „Elektroninės sutartinės“ atskleis lietuvių tautosakos kūrinius ir pakvies žiūrovus į kūrybinį eksperimentą. Taip pat labai norisi paminėti menininką, kraštietį Alfonsą Lekavičių, pirmą sykį Kretingoje surengusį šiuolaikinių pamario dailininkų parodą“, – šventės užkulisius šiek tiek praskleidė K. Rimienė, pridurdama, kad Kultūros centro komanda, miesto šventei atsiduodanti visa širdimi, šiemet jai paruošė 14-a įvairių renginių.
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje pradedamas rengti šiuolaikiškas STEAM informatinio mąstymo centras. Jis bus skirtas I–VIII klasių moksleiviams. „Centrui pasirinktos progimnazijos iki šiol nenaudotos palėpės erdvė, kuri netrukus virs šiuolaikiška mokymosi aplinka. Čia bus įrengtos erdvės robotikai, informacinėms technologijoms, matematikai, 3D technologijoms ir gamtos mokslams. Darbai jau pradėti, centro atidarymas numatomas dar šiais metais“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Naujasis centras kuriamas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Ši programa jau prisidėjo prie reikšmingų pokyčių ir kitose Kretingos rajono ugdymo įstaigose: Salantų, Darbėnų ir Vydmantų gimnazijose įrengtos modernios mokymosi erdvės, aprūpintos šiuolaikine laboratorine įranga, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje įkurtas tarpdisciplininio meno ir edukacijos centras „Dagys“, kuriame veikia kino, medijų, vaizdo, garso, fotografijos studijos bei eksperimentinė muzikos, šokio ir pojūčių lavinimo erdvė, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje duris atvėrė modernus Gamtos mokslų centras su gamtos mokslų, fizikos ir robotikos laboratorijomis.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Bajorų laisvalaikio studijos Kretingoje šokėjų sezono pabaiga buvo vainikuota aukštais pasiekimais Palangos koncertų salėje įvykusiame prestižiniame šokių konkurse „Ant bangos“. Antrąsias vietas šiame konkurse užėmė kretingiškių šokiai „Lėlės“, „One more time“ ir „Spalvoti lašeliai“. „Šie apdovanojimai – tai ne tik įvertinimas už meninį lygį, bet ir bendruomenės susitelkimo, nuoseklaus darbo ir begalinės meilės šokiui rezultatas, – kalbėjo šokių studijos vadovai choreografai Roberta ir Aurimas Bajorai. – Kiekvienas šokis – tai ne tik pasirodymas scenoje, bet ir kelionė, kurioje vaikai auga, mokosi, stiprėja.“ Anot šokių studijos vadovų, šis sezonas buvo vienas aktyviausių: studijos auklėtiniai dalyvavo ne viename respublikiniame konkurse, parsivežė daugybę apdovanojimų iš įvairių miestų – Plungės, Jurbarko, Šilutės, Palangos. Nors konkursų sezonas baigėsi, ir vasarą vyksta šokių pamokos: šokėjai tobulina techniką ir rengiasi kitam sezonui. Pamokas studijoje galima rinktis pačias įvairiausias – tiek baleto, tiek gatvės šokio, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. „Nuoširdžiai kviečiame rėmėjus, verslo atstovus ir geros valios žmones prisidėti prie vaikų šokio kelio. Šiandien visa finansinė našta – nuo sceninių kostiumų, kelionių iki startinių mokesčių – gula ant tėvų pečių. Tai – didelė atsakomybė, kurią šeimos dalijasi su studija“, – R. ir A. Bajorai akcentavo, kaip svarbu vaikams turėti galimybę šokti, svajoti, dalyvauti konkursuose ir garsinti Kretingą visoje Lietuvoje. Todėl ir maža parama gali tapti dideliu žingsniu vaiko svajonės link, o „tyliųjų rėmėjų“, kurie dažnai lieka už kadro, pagalba prisidedant prie vaikų dovanėlių, šventinių staigmenų, diplomų įteikimo šventės, yra neįkainojama.
„P. n.“ informacija
Kretingos miesto šventė jau seniai neįsivaizduojama be dainuojamosios poezijos motyvų, kuriuos ant savo sparnų kasmet atskraidina bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“. Šiais metais Vaidilos slėnyje prie Kretingos rajono kultūros centro vėl nuvilnysiantis renginys ypatingas – jau dvyliktasis. Bet skries jis virš Kretingos ne dvylikos juodvarnių įvaizdžiu, o šviesių, dvasiai atgaivą žadančių dainų tekstais ir akordais. Per gražų savo gyvavimo laiką „Baltas paukštis“ užsiaugino ne tik tvirtus muzikinius sparnus, bet ir gausų būrį šio žanro gerbėjų, o tai liudija, kad kretingiškiams nebereikia pasakoti, koks šio renginio pobūdis, belieka tik priminti ir pakviesti vėl ateiti, atvažiuoti – su šeimomis, vaikais, draugais, kolegomis. Per dvylika metų „Balto paukščio“ scenoje savo kūryba dalijosi daugybė žinomų šalies bardų muzikos atlikėjų, o taip pat ir kretingiškiams gerai pažįstami mūsų miesto ir krašto muzikantai. Po šiokios tokios pertraukos šiais metais vėl išgirsime naujas Rimanto Varkojaus, Angelės Joknytės, Rasos Pienės ir draugų, Rūtos Lukauskienės, Raimondo Grabio atliekamas dainas. Dar kartą į Kretingą sugrįš pernai publiką sužavėjęs TV muzikinių projektų dalyvis Naglis Mačėnas iš Veliuonos ir aksominio balso savininkė, dainų kūrėja Vilija Radvilė iš Rokiškio. Renginio organizatoriai ypač džiaugiasi, kad Kretingos publikai pagaliau pavyks pristatyti vieną žymiausių šio žanro atlikėjų, o sykiu ir įstabų aktorių maestro Vladą Bagdoną, koncertuosiantį sykiu su kolega Audriumi Balsiu. Svečiai atvyks iš Vilniaus. Tad penktadienį, birželio 13 dieną, 18 val. visi kretingiškiai yra labai laukiami Vaidilos slėnyje prie Kretingos rajono kultūros centro. Esant nepalankiam orui, koncertas vyks Kultūros centro šokių salėje. Rengėjai tikisi, kad jubiliejinis „Baltas paukštis“ išties padės plačiai atverti duris į vasarą ir į prasidedančią miesto šventę.
Renginio organizatorių informacija
Grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas sugrįžta į šeimos namus Kretingoje – Kretingos muziejus didžiuojasi turėdamas galimybę pakviesti visuomenę į naują, pačių muziejininkų labai laukiamą parodą „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“, kuri parengta drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Sovietams okupavus Lietuvą, dvarai ir juose buvę turtai buvo sunaikinti, išgrobstyti arba nusavinti. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmus puošę meno kūriniai iš ten buvo išvežti dar 1940-aisiais. Kiek jų ten tuo laiku buvo, niekas tiksliai nežino. Iš negausių to laiko dokumentų pavyko atsekti, kad dalis grafų Tiškevičių turėtos kolekcijos pateko į dabartinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondus, dalis – į Kretingos muziejų. Prireikė daugiau negu aštuonių dešimčių metų, kad jie, kaip viena kolekcija, grįžtų į Tiškevičių šeimos namus Kretingoje. „Mums svarbu atskleisti Kretingos ir Palangos dvarus valdžiusios grafų Tiškevičių šeimos vertybes, laikmetį lenkusias idėjas, ekonomines ir technines inovacijas, kuriomis garsėjo šios šeimos valdos. Ši paroda apie Tiškevičių indėlį į kultūrą ir, akivaizdu, kad ir čia Tiškevičiai matė prasmę investuoti, puošti savo aplinką meno kūriniais. Nuoširdžiai dėkojame kolegoms muziejininkams iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, palaikiusiems idėją traukti iš užmaršties ir saugyklų Tiškevičių kultūrinį palikimą, taip pildyti istorinio atminimo spragas, grąžinant dvarams ir juos valdžiusioms šeimoms deramą pagarbą“, – sakė Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Birželio 13 d., penktadienį, 17 val. Kretingos rajono kultūros centre įvyks pamario menininkų dailės darbų parodos DIA’LOGAS atidarymas. Jos kuratorius – kretingiškis menininkas Lietuvos dailininkų sąjungos narys Alfonsas Lekavičius. Paroda veiks iki liepos 11 d. „Paroda skirta Kretingos miesto šventei ir Šv. Antano atlaidams. Miesto gyventojams ir svečiams norėjosi sukurti unikalią galimybę pamatyti išskirtinius aukšto meninio lygio darbus“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė, o parodos kuratorius A. Lekavičius akcentavo, kad šis DIA’LOGAS kalba ne žodžiais, o vaizdais, tekstūromis ir formomis. „Tai – vizualus pokalbis tarp kūrinio ir žiūrovo, tarp menininko ir laiko, tarp to, kas matoma, ir to, kas tik nujaučiama“, – parodos lankytoją intrigavo A. Lekavičius. Parodoje pristatomi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendraminčių menininkų, tapytojų, skulptorių ir grafikų darbai – per įvairių medijų jungtį kiekvienas autorius kalba savita plastine kalba, dalyvauja bendrame vizualiniame dialoge. Šiuolaikinėje aplinkoje, perpildytoje informacijos ir vizualinio triukšmo, gyvas dialogas tampa išimtimi. Greitis pakeičia gilumą, triukšmas – tylą, reakcija – refleksiją. Ši paroda kviečia lėtinti žvilgsnį, sustoti, leisti vaizdui veikti ne per aiškią žinutę, o per neapibrėžtą, bet jautrų santykį. Skulptūra, tapyba ir grafika šioje ekspozicijoje veikia kaip savarankiškos, bet susisiekiančios vaizdinės kalbos.
Vairavo neblaivus
Birželio 6 d. apie 19.05 val. Kretingos rajono Darbėnų miestelyje 1962 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, jo nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į gyvatvorę. Vairuotojui nustatytas 2,70 prom. neblaivumas.
Parengė Audronė PUIŠIENĖ
Galimai rado narkotikų
Birželio 6 d. apie 19.20 val. Klaipėdos rajone, Kretingalėje, atliekant automobilio „Audi A6“ apžiūrą, salone buvo rastas folijos paketėlis su augalinės kilmės, galimai narkotinėmis medžiagomis ir plastikinis buteliukas su neaiškios kilmės skysčiu, galimai narkotine medžiaga. Pas 2003 m. gimusį vairuotoją rasta 14 vnt. paketėlių, kuriuose buvo baltos spalvos kristalai, galimai narkotinė medžiaga. Tą pačią dieną apie 23.30 val. Kretingos rajone, Joskaudų kaime, tikrinant gautą informaciją, nuomojamose patalpose rastas folijos lankstinukas, plastikinis maišelis, suktinė ir popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, plastikinis maišelis su kristalais ir plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis. Įvykio aplinkybės tikslinamos. Tą pačią dieną apie 22.35 val. ir Palangoje, prie Klaipėdos pl.–S. Dariaus ir S. Girėno g. sankryžos, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio BMW, kuriame buvo 2005 m. gimęs vyras, salone rastas folijos lankstinukas su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Birželio 7 d. apie 03.30 val. Palangoje, Vytauto g., viešoje vietoje, 2001 m. gimusio vyro šortų kišenėje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos, biria, galimai narkotine medžiaga. Tą pačią dieną apie 23.40 val. Palangoje, prie Stadiono g. bei S. Dariaus ir S. Girėno g. sankryžoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pas 1999 m. gimusį vyrą rasti du folijos lankstinukai su žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Birželio 8 d. apie 03.22 val. Palangoje, prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankryžos, 2000 m. gimusio vyro šortų kišenėje rastas plastikinis maišelis su baltos spalvos, biria, galimai narkotine medžiaga. Tą pačią dieną apie 21.33 val. Palangoje, J. Basanavičiaus g., pas 2001 m. gimusį vyrą striukės kišenėje rasta suktinė su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Visais šiais atvejai pradėti tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Parengė Audronė PUIŠIENĖPo „Pajūrio naujienose“ publikuotos informacijos apie Žvainių gyvenvietę užplūdusias lapes, redakciją pasiekė žinia, kad nuo lapių nukentėjo ir Plokščių kaimo gyventojai. Į pagalbą jiems atėjo medžiotojų būrelis „Lūšis“, į kurio medžiojamus plotus patenka ir Plokščių kaimas. Buvo sumedžiotos 4 lapės, iš kurių viena dantyse nešėsi grobį – sudraskytą vištą. „Buvome girdėję, kad Plokščiuose stipriai siaučia lapės, po paskutinės žinios, kad vienu ypu buvo papjautos 9 vištos, ėmėmės veiksmų. Ketvirtadienį buvo sumedžiotos 4 lapės, dvi lapės – kaime, viena jų net su įkalčiais – skuodė dantyse įsikandusi dienos metu papjautą vištą. Norėčiau paneigti kai kurių žmonių įsitikinimą, kad medžiotojai lapėms taupo kulkas. Tikrai kulkų niekas netaupo. Į gyvenvietes plūstančias lapes tenka medžioti ne medžiojamose teritorijose. Tarkime, šios dvi lapės buvo sumedžiotos kaimo viduryje. Pasikalbėjome su kaimo gyventojais, žmonės neprieštaravo, sutiko, kad medžiotume, bet medžioklės taisyklės to neleidžia. Todėl, norint medžioti lapes gyvenamojoje teritorijoje, medžioklė turi būti kruopščiai suderinta su gyventojais“, – kalbėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ narys medžiotojas Sigitas Kupšys, pridūręs, kad artimiausiu metu bus mėginama sumedžioti Plokščiuose pastebėtą stambų lapiną, pjaunantį ne tik vištas, bet ir nusitaikantį į mažesnius šunis.
„P. n.“ informacija
Valstybės biudžete karštligiškai ieškoma papildomų lėšų gynybos stiprinimo poreikiams, skelbiamas vajus biurokratijai, jungiamos kai kurios biudžetinės įstaigos, kivirčijamasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir t. t., tačiau pinigų stygiaus akivaizdoje pernai Regionų forume subrendusios minties šalyje įkurti Regionų ministeriją neatsisakoma. Vyriausybė ketina iki 2026 metų vidurio įsteigti Regionų ministeriją, kuri būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės čia gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą. Nors norminiai aktai ministerijai steigti jau rengiami, tačiau viešojoje erdvėje tebediskutuojama, ar dar viena Lietuvos Vyriausybės institucija bus panacėja įgyvendinant regionų politiką, ar tik biurokratijos plėtra ir dar vienas šašas ant mokesčių mokėtojų pečių? Iki šiol nėra tiksliai įvardijama, kiek kainuotų tokios ministerijos steigimas. Tai jau būtų 15-oji ministerija šalyje. Siekia regioninės politikos stiprybės LR prezidento Gitano Nausėdos ambicinga idėja įsteigti naują ministeriją, atsakingą už regionus, pirmiausia siejama su noru sustiprinti nacionalinę regioninę politiką ir užtikrinti įvairių sektorių veiksmų dermę skirtinguose Lietuvos kraštuose. Tai esą galėtų prisidėti prie tolygesnės šalies plėtros, mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį tarp didmiesčių ir periferijos. Prezidentūra ir Vyriausybė akcentuoja, kad ministerijai būtų patikėta formuoti „horizontaliąją“ regionų politiką, kuri kol kas „išsibarsto“ tarp atskirų žinybų, todėl bendro regiono interesus vienijančio požiūrio neretai pasigendama. Esą šiuo metu regioninės plėtros politikoje nėra lyderio poziciją užimančios ministerijos: regioninė politika išblaškyta tarp ministerijų ir institucijų. Taip pat tikimasi, kad naujoji institucija užtikrintų sklandesnį ES fondų ir investicijų valdymą. Vienoje vietoje sukaupus svarbiausias regionų plėtros funkcijas, būtų paprasčiau koordinuoti projektus, o savivaldybėms – efektyviau planuoti vietos raidą ir siekti finansinio savarankiškumo. Kritikai, žiūrėdami į kitų šalių patirtį, perspėja, kad tikrasis iššūkis slypi ne tiek teisiniame mechanizme, kiek administraciniame pasirengime ir aiškiuose galios perdavimo principuose. „Be to, būtinas politinis nuoseklumas: paprasta steigimo deklaracija problemų neišspręs, jei ministerijai nebus suteikti aiškūs įgaliojimai ir atitinkamas finansavimas“, – samprotauja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas dr. Arūnas Burlinskas. „Ministerija yra kuriama iš dalies atidalijant Vidaus reikalų ministerijos tam tikras funkcijas ir kitų ministerijų funkcijas, bet su funkcijomis išeina ir žmonės, kurie tas funkcijas įgyvendina, ir finansai. Bus toks suneštinis reikalas iš įvairių ministerijų ir papildomo drastiško finansavimo augimo nenumatome“, – spaudos konferencijoje balandžio mėnesį yra aiškinęs Gintautas Paluckas.
Kraštietis Romualdas Beniušis naujojo Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus korpuso statybų pabaigtuvėms pasirūpino atvežti 10 savo bičiulio dailininko Viktoro Šato padovanotų paveikslų, kuriuos perdavė Kretingos ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui. Paveikslai atkeliavo tiesiai iš Palangos viešosios bibliotekos, kur visą mėnesį buvo eksponuojami šio dailininko darbai. Tai – ne pirmoji V. Šato dovana mūsų ligoninei. Dailininko tapytų paveikslų kolekcija jau puošia Kretingos ligoninės Ambulatorinio konsultacinio skyriaus patalpas, paveikslų menininkas yra dovanojęs ir Padvarių socialinės globos namams. „Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip ligoninė prasideda nuo Priėmimo skubios pagalbos skyriaus – pagal jį sprendžiama, kokia yra ligoninė. O sumaniam ligoninės vadovui Romaldui Sakalauskui ir jos šauniam kolektyvui mes su dailininku linkime sėkmės toliau augti, stiprėti, kad dauguma pajūrio gyventojų norėtų čia gydytis ir gautų kvalifikuotą pagalbą“, – kalbėjo R. Beniušis, pasidžiaugęs, kad vyriausiais gydytojas iškart pasirūpino paveikslus įrėminti. Dailininkas V. Šatas „Pajūrio naujienoms“ yra sakęs, kad jam, kaip menininkui, didžiausios įtakos turėjo postimpresionistai Sezanas, Van Gogas, Gogenas. Gal todėl V. Šato tapyba – švelnių ramių spalvų, galinti teigiamai paveikti kenčiantį, susijaudinusį, savo ligos ar negalios rūpesčiuose paskendusį žmogų. Dovanodamas paveikslus dailininkas prisipažįsta dovanojantis džiaugsmą ir teigiamas emocijas.
„P. n.“ informacija
Niekas negimsta mokėdamas gražiai rengtis
Kretingoje gimusi, augusi ir čia gyvenanti Laura Bružienė jau vienuolika metų yra J.U.L.Y. butiko šeimininkė, prekiaujanti vien tik lietuvių kūrėjų kurtais drabužiais ir kretingiškiams siūlanti kokybę bei tvarumą. Nedaugelis vietinių žino pavadinimo J.U.L.Y. reikšmę. Jauki, unikali, laiminga, ypatinga – patys gražiausi dailiosios lyties apibūdinimo epitetai, kurių pirmosios raidės it drugeliai nutūpė pavadinime, nurodančiame, kad šioje vietoje laukiamos pačios nuostabiausios moterys. Trauka drabužiams iš vaikystės Nuo mažų dienų augusi apsupta mada besidomėjusių artimųjų pašnekovė gana anksti pajuto jai trauką. „Visuomet buvau ir esu tarp drabužių, domiuosi stiliaus tendencijomis, mano laisvalaikis skirtas mokymams, kursams, įrašų paieškoms apie madą, stilių ir visa tai, kas su tuo susiję. Mano močiutė buvo siuvėja, o mama jaunystėje prekiavo rūbais“, – butiko šeimininkė prisipažino trauką drabužiams pajutusi ankstyvoje vaikystėje. Nors yra baigusi lietuvių ir suomių kalbų studijas, pagal specialybę moteris nedirbo, bet šios studijos leido pajusti kalbos grožį, ją prisijaukinti tekstams rašyti ar vaizdinei socialinių tinklų reklamai kurti, kuomet reikia taisyklingai šnekėti prieš kamerą. Jau gerą pusmetį stilingai atrodanti moteris net tik prekiauja butike, bet ir yra tapusi spintų revizijos stiliste. „Šis pomėgis atėjo natūraliai – kiekvieną dieną rengiant butiko klientes, padedant joms tarpusavyje suderinti drabužius, parenkant ar papildant jų derinius. Taip savaime ir kilo idėja, kuri leido pajusti daugiau dinamikos. Ėmiau bendrauti su skirtingais žmonėmis, atrasti kardinaliai skirtingas spintas, kuriose slypi didžiuliai lobynai“, – atviravo L. Bružienė.
Dviračių eismas draudžiamas visame ruože
Kai publikacija „Nebaigtas dviračių tako ruožas – pavojus kelyje“ (2025 06 06) jau buvo parengta spaudai ir išvydo dienos šviesą, „Pajūrio naujienų“ redakciją pasiekė įmonės „VIA Lietuva“ komunikacijos vadybininkės Eglės Nemanytės atsakymas dėl straipsnyje aptartos situacijos dviračių take Kretinga–Vydmantai ties valstybinės reikšmės keliu A11. „Ekspertų išvadas gavome, dabar jos nagrinėjamos, bus ieškoma tolimesnių sprendimų. Atkreipiame dėmesį, kad takas dar nepabaigtas, projektas nepriduotas, todėl važiuoti taku draudžiama. Kadangi tai yra statybvietė, saugumu šiame objekte rūpinasi rangovas, kuris informavo, kad ruožo pradžioje ir pabaigoje yra sumontuoti kelio ženklai, draudžiantys eismą. Ženklai galioja visame ruože“, – raštu atsakymą pateikė komunikacijos vadybininkė. Ekspertų išvadų „VIA Lietuva“ laikraščiui nekomentavo.
„P. n.“ informacija
Paukštininkystės verslas „užkabino“ ir nepaleidžia
„Nesu didelis žemdirbys, nesėju javų ir tokios technikos, kaip kiti ūkininkai, neturiu, vaikų taip pat nėra šalia – tai ką dirbti gyvenant kaime? Beliko vištas auginti“, – juokėsi Rimantas Skiparius, kurio vištidėje pastarosiomis savaitėmis apsigyveno dar viena nedidukių prancūzų „Sasso“ veislės rudųjų mėsinių viščiukų partija. Iš viso jų – 130. Vištos vis tiek pirmiau R. Skiparių kretingiškiai pirmiausia pažįsta kaip šilauogių augintoją – jo uogynas, į kurį sudėta patirtis danų ūkiuose, prie namų Kveciuose užima ne vieną dešimtį arų. „Bet juk mano paukštininkystė vis tiek prasidėjo anksčiau, dar nuo 1982-ųjų, kai buvo paskelbta Gorbačiovo „perestroika“, ir žmonėms buvo leidžiama rangos būdu ką nors auginti“, – ta pačia linksma gaida tęsė pašnekovas. Pasakojo, iš kolūkio tuomet gavęs fermą, pats išsibetonavęs, įsirengęs, susitvarkęs ir pirmai pradžiai parsivežęs auginti 4 tūkst. vienadienių broilerių. „Biznis“ pasisekė taip gerai, kad pinigų užteko net „Žiguliams“ nusipirkti. Atėjus Lietuvos nepriklausomybės metams, Rimantas sugalvojo parsivežti 1 tūkst. vienadienių dedeklių. Užaugino jas ir... bankrutavo. Visa bėda, kad tuomet naminių kiaušinių nelabai kas ieškojo. Ir apie tuos, kuriais kveciškis prekiavo Klaipėdoje, sakydavo neva jie iš Kurmaičių paukštyno parsivežti, neva perpardavinėjami. „Daėdė“, pavargau nuo visko, nuo kalbų, net susirgau. Ačiū, kad gelbėjo bičiulis kalakutų augintojas Vladas Baltuonis – priglaudė pas save tas mano višteles visas, o aš tuomet atsidūriau ligoninėj“, – gyvenimo momentus prisiminė R. Skiparius. Bet pasveikęs negi be darbo bus? Et, ir vėl nusprendė imtis paukščių. Pirmiausia, dėl savęs, dėl savo šeimos. „Ką aš padarysiu, kad negaliu nei to valdiško kiaušinio, nei „krautuvinės“ mėsos praryti?“ – pasvarstė jis. Įsigijo 20, 30, 40 mielų prancūziškų „Sasso“ vištukių, paskui, pagalvojo, gerai būtų jų turėti ir daugiau. Juolab paragavę ir pritarę, kad mėsa ypatinga, giminaičiai nuteikė optimistiškai – sakė, kiek užaugins, tiek visi ir išsidalins, nuostolio nebus.
Vasarą Kretingos rajono taryboje pasitikome Kretingos rajono savivaldybės Strateginio plano pakeitimais. Šią kadenciją rajono valdyme yra du stabiliai augantys rodikliai: Kretingos rajono savivaldybės administraciją paliekančių darbuotojų skaičius ir Strateginio plano pakeitimai, po kurių keičiamas rajono biudžetas. Į esminius rajono Strateginio plano pokyčius reikėtų žvelgti be rožinių akinių. Vienas svarbesnių darbų – Savivaldybės pastato Vilniaus g. 8 Kretingoje rekonstrukcija, kurios niekaip nepradeda jau antrus metus. Keturi konkursai perniek, nes pastato remonto darbai nenupirkti. Priežastis? Per maža nusimatyta kaina. Paskutiniu strateginio plano pakeitimu kaina buvo padidinta 80 tūkst. Eur. Jeigu rajono vadovai gebėtų planuoti ir pradinę kainą būtų padidinę reikiama suma, tikėtina, kad pernai būtų nupirkti rangos darbai, ir šiemet pastatas jau būtų tvarkomas. Nenumatytų darbų poreikis gali atsirasti pradėjus statybas, joms vykstant. Taip nutiko rekonstruojant Vydmantų lopšelį-darželį „Pasagėlė“, kai darbams užbaigti prireikė papildomų 40 tūkst. Eur. Tokie atvejai yra suprantami, pateisinami ir niekas klausimų nekelia, nes darbai vyksta, laikas nėra marinuojamas darbų pirkimo stadijose. Bet yra atvejų, kuomet, kaip sakoma, žiūrint į knygą pamatai špygą. Toks atvejis nutiko su Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ rekonstrukcija. Vienam prioritetinių Savivaldybės projektų buvo suplanuota 3,5 mln. Eur. Šių metų balandžio 30 d. Savivaldybės tarybos nariams el. laišku buvo pranešta, kad rekonstrukcijai reikia 4,5 mln. Eur. Tarybos nariai buvo raginami el. laišku išreikšti savo nuomonę, pritarti arba ne išlaidų didinimui 1 mln. Eur. Taip be diskusijų, be Tarybos posėdžio el. paštu buvo priimtas sprendimas dėl milijono eurų. Reikia atkreipti dėmesį, kad objektui numatytas dalinis finansavimas Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Iš regionui skirtos ES paramos gausime per 2 mln. Eur. Išaugus rekonstrukcijos kainai, 1 mln. Eur privalėsime rasti Savivaldybės biudžete. Suprantama, kad teks veržtis diržus kitose srityse. Kuriose? Neaišku. Panašu, kad šiuo metu laukiama ir stebima, kokių šiemet suplanuotų darbų Savivaldybės administracijai nepavyks atlikti, o tuomet jau prasidės pinigų permetinėjimai. Kas tai, jeigu ne chaosas?
Po praėjusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio opozicijos lyderė socialiniuose tinkluose paskelbė informaciją apie priimtus svarbius sprendimus bei mažumos valandoje keltus klausimus. Tarp jų – ir pozicija dėl Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 metų strateginio plano pakeitimų. Opozicija dėl šių pakeitimų susilaikė, tačiau aiškiai paaiškino, kad tai – ne priešprieša rajono plėtrai ar investicijoms. Priešingai – mes pasisakome už atsakingą, kokybišką ir skaidrų planavimą. Sprendimus būtina rengti taip, kad jiems būtų laiko išdiskutuoti ir tinkamai pristatyti visuomenei. Šioje vietoje matome problemas, kurios kartojasi, todėl išsakome pastabas ir siūlome tobulinti procesus. Į šią opozicijos poziciją buvo sureaguota mero komentaru, kuriame opozicija apibūdinta kaip destruktyvi, kenkianti, neatsakinga jėga. Su tokiu vertinimu nesutinkame ir manome, kad jis neatitinka nei fakto, nei demokratinės savivaldos principų. Atsižvelgdami į tai, norime paaiškinti savo poziciją ir priminti opozicijos vaidmenį savivaldos sistemoje. Opozicijos tikslas nėra konfliktuoti ar trukdyti Savivaldybės tarybos darbui. Mūsų pareiga – stebėti, kaip priimami sprendimai, vertinti jų pagrįstumą ir viešąjį interesą. Jei matome, kad sprendimai gali būti nepakankamai išdiskutuoti ar kelti gyventojams abejonių, turime pareigą apie tai kalbėti. Tai – ne boikotas, o atsakingas dalyvavimas savivaldos procese. Norime aiškiai akcentuoti: opozicija neboikotuoja ir nestabdo svarbių projektų. Keldami klausimus ar pateikdami pastabas, siekiame užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi skaidriai, atsakingai ir su kuo didesne nauda visiems gyventojams. Tai nėra institucijų ar darbuotojų nuvertinimas. Priešingai – gerbiame Savivaldybės vadovus ir administracijos darbuotojus, jų atliekamą darbą. Kritikuojame ne žmones, o sprendimų turinį ir jų pateikimą, kai jis kelia abejonių ar klausimų.
|
|
