|
Douna rek ė meilės, ė šypsenas
„Jegu nuori gerą douną iškeptė, neužtenk vėin grūdų a mėltų. Ana rek ė meilės, ė šypsenas“, - tep tvėrtėna Kretinguos rajuona koltūras cėntra Kūlupienų skyriaus vediejė Jovita Rimkuvienė, katra sugalvuojė sava kaima muotriškas išmokintė skanė douną keptė.
Ana visep ruodė, kėik mėltų ė visuokių grūdų rek dieti, kap maišytė, kon darytė, ka douna nepridegtų, ė kėik tuos šypsenas sudietė. Ė da sakė: je mėslysi, ka šypsenas neužtenk, gal ė dainą uždainioutė. „Aš dažna tep darau, ka douną kepu. Ė pate linksmiau, ė kėtyms“, - rokava J.Rimkuvienė. O kad būtom linksmiau, švėntė „Vuo jūs, vaka, tep darykėt...“ surigtavuojė karto su Kūlupienų bibliotekininkiem Vilija Maciene ir Rima Galuškiniene. O kad dar būtom linksmiau, muotriškas į švėntė pasikvėitė mozikontų mozikontą Donatą Abartį, katras tep pliešė armuoniką, ka vėsi, douną užmaišien, da į „Žydelką“ sušuoka, i dainų visuokių mondrų padainiava, ė pavasarį visep skobėna. Galų galė vėsi pripažėna, ka žemaite – dėdėle darbšti, bet kad rek, ta ėr ėlsietėis muok, kap dainas ka muok dainioutė. Ka užtraukė vėsi, net pro longus ejė daina: „Mūsa buoče jau nu sena Slaune ė smage gyvena. Kuožnos kaimė tep dainiava, Sola varvindams iš kleva. (Pried.) Rėit rata, rėit ratele, Rėit mažėje tekėnele... Biega meta, gretas dėinas, Keities karta jau ne vėina, Vo daina senų ratokų Vės da tarškėn tekėnokus. Kol krapšties bėnt vėins žemaitis, Lieks tekėne sosėraitė, Varvins sola ons iš kleva, Ė dainious tep, kap dainiava. Paskiau da vėsi sugalvuojė mėslių mintė. Dėdėle visyms patėka, ka sužinuojė, kap cėbolė gal vadintė: „Trumpa drūkta mergelė, o kas pačiopinie – kriuok“. O paskiau da vėsi joukies, ka išgėrda „Kas pri vėskuo pritink“. Pasiruoda, mūsa vards. Ka ė douna užmaišė, ka ė dainų padainiava, nieks per daug nomėi naskubiejė. J.Rimkuvienė sakė, ka tep dažna nutink – mat kūlupienėške didėle sava koltūras nomus myl: čia anims patink, čia anėi gal api gyvenėmą pasirokuoutė, senims jaunimou da i pamuokymų doud. Tep vėsi čia graže ė sugyven.
MŪSA KŪRIEJEMona dėinas Begivendama aš vėina Knebiniejous kuožna dėina. Žeimuos vakarā jok ėlgi Niek nedėrbont būtom ėlgo. Nero žekes anūkelems, Kad nešalto tuos kuojelės. Šalikieli, pėrštėneles, Tebūn šėltas ėr ronkelės. Sāva sūnou lig Kaliedu Nieriau šiūrši pėlka Ėr martelē kepurieliu, Ka neparšaldytom galva. Ėr aš pati torio darba, Nesakys nieks, ka bedarbė. Ožsiiemusi be gala, Nemanau, ka gausio gāla. Rek ėr kningu paskaitytė, Ėr žornalu pasklaidytė. Televizuorio vėizietė, Rek žėnuot, kas deds ont svieta. Pasistrajyt nuorio poikē, Ka nejouktomės ni zoikē. Pagėiduot rek ė rožončiu. Nepabruokiečio ni tonciu. Atēs laiks, ka nebgaliesio, Nieka dėrbtė nebnuoriesio. Reks numėrtė, ka pasensio, Ontra omžiu negyvensio. (šiuršis – liemenė)
Kretėngėškio tarmie – kituokės priesagasDidiuoji dalės kretingėškio tarmies priesago yr tokių patių kap i bėndrinie kalbuo. Bet mes torem i kituonėško – api anas šiou kartu į pasirokousem. Išskėrtėnė žemaitėška priesaga yr – al-, katra yr nauduojama daiktams ir nažanuotu mergatių pavardiems pasakytė: stalalis „prastas stalas“, Benikalė „Benikaitė“. Daktams priesaga –al- dažna pridedama nuorint anou pamėnkintė. Pri bernatių ir jaunų vyrų pavardių pridedama priesaga –ūt-: Atūtis „Ato sūnus“. Ta pati priesaga klijoujama ir pri jaunų gyvulių i paukštių pavadinimų: piliūtis „ančiukas“, kurūtis „kalakučiukas“. Šiou atvejo tink i priesaga –at- : kūlatis „akmenukas“, paukštatis „paukštaitis“. Kretingėškių tarmie vėituo priesagas –ėl- yr vartuojama priesaga –el-: vabalelis „vabalėlis“, muotinelė „motinėlė“, vakarelis „vakarėlis“. Būdinga tarmie yr i veiksmą reikšmies priesaga –sen-: kriuoksena „verkimas“, gersena „gėrimas“; -im- : barimuos „barimasis“, joukimuos „juokimasis“. Šaltėnis – J.Aleksandravičiaus „Kretingos tarmės žodynas“ (2011 m.)
Kretinguos tarmies žuodynsApvažus, Bagamazninkas, -ė – prekybininkas (tas bagamazninks liob važiuoteis pu kėimus); Barborelė – boružė; Cibė – ožka; Danginimos – kraustymasis; Dėdlioti, -ioja, -iojė – dėlioti (vaks badiedliuojis truoba ėš medoku); Gandrūtis – gandriukas; Ganėdinti, - ina, -ino – užganėdinti – patenkinti (žmuogos vėn kuo nuors nuori, nikap nagal savės ožganiedintė); Katrudu, katridi – kurie du; Katulti, -a, -o – kutenti (ka dėdle katol, gali ėr ėš pruota ėšetė). Šaltėnis – Juozo Aleksandravičiaus „Kretingos tarmės žodynas“. *
|