|
|
|
Vakarų LietuvaKvadratą Kretingoje žaidė beveik 500 žmonių
Kretingos rajonas šiais metais tapo Lietuvos jaunimo sostine. Sausio 10 d. įvyko pirmasis jos atidarymo renginys – masiškiausios kvadrato varžybos Lietuvoje. Į jas susirinko 476 žaidėjai ir per 200 žiūrovų. Siekė rekordo
Per renginį buvo siekiama rekordo – vienu metu vienoje salėje kvadratą turėjo žaisti ne mažiau kaip 300 žmonių. „Renginys viršijo lūkesčius. Iš pradžių pasirengėme priimti maždaug 200 dalyvių, po to 400, o, pamatę jaunimo susidomėjimą varžybomis, pasiruošėme 500“, – kalbėjo idėjos autorius Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis. Nors iš pradžių buvo nerimo, ar pavyks surinkti reikiamą kiekį žmonių, tačiau prasidėjus registracijai buvo aišku, kad kvadrato varžybos tikrai taps masiškomis. „Iš anksto užsiregistravo dalyviai iš rajono mokyklų, sporto bendruomenių, organizacijų, kiti atvyko tą pačią dieną“, – sakė viena organizatorių Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Kurdamas verslą kretingiškis dirbo be atlygio
27-erių kretingiškis Gvidas Starkovas prieš penkerius metus save atrado versle, tačiau priimti sprendimą, kad jo sukurta įmonė taptų vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, buvo sudėtinga. „Ilgai dirbau negaudamas jokio užmokesčio, todėl svarstydavau, ar man to tikrai reikia“, – verslo pradžią prisiminė jis. Nepaisant to, rizika pasiteisino, ir šiandien jis kokybiška avalyne prekiauja ne tik internetu, bet atidarė ir fizinę parduotuvę „Mano pėda“ Klaipėdoje.
Žiemos ieškojo ne Lietuvoje
Kretingiškė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu ir dviem keturmečiais dvyniais berniukais per didžiąsias metų šventes žiemos išvyko ieškoti į Suomiją, Laplandiją. „Pasižiūrėję orų prognozę dar tvirčiau nusprendėme vykti į Suomiją“, – sakė ji. Tai ne pirmoji jų šeimos kelionė į Europos šiaurę – kiek ankščiau sutuoktiniai nukeliavo ir į Svalbardą, kuris yra Norvegijos karalystės dalis ir jiems paliko neišdildomus įspūdžius bei paskatino suplanuoti kelionę ten ir šiais metais. Vaida ir Rimvydas su „Vakarų Lietuvos “ skaitytojais pasidalino savo patirtimi Europos šiaurėje.
Dėl dingusių augintinių atsakomybė tenka jų šeimininkams
Po Naujųjų metų nakties fejerverkų socialiniuose tinkluose pasipylė pagalbos prašymai – padėti surasti pasimetusį augintinį. Iškart po šventinės nakties informacija apie dingusius šunis pasirodė ir miestų skelbimų lentose, laiptinėse. Įpročius sunku išrauti Apie klaidas, kurias daro keturkojus auginantys žmonės ne tik Naujųjų metų naktį, kalbėjomės su UAB „Nuaras“ vadove Jurgita Gustaitiene. „Žmonės elgiasi neatsakingai, tokie įvykiai, kuomet augintinis išsigąsta ir pabėga, nutinka tada, kai trūksta žmogaus atsakomybės, žinių ir supratimo. Tai yra pagrindinės ir esminės klaidos. Nors apie tai yra daug viešai kalbama, tačiau tas klaidas žmonės vėl ir vėl kartoja, ir mums teks kalbėti tol, kol žmogaus mąstysena pasikeis. Įpročius nėra taip lengva išrauti: vis dar niekaip nepavyksta išguiti įpročio šunis rišti prie grandinės, neįmanoma išaiškinti, kad šunims neduotų kaulų, kas yra pagrindinė veterinarijos klinikų problema, ypač – po švenčių. Taip pat dar vengiama kastruoti ar sterilizuoti gyvūnus, esama daug neatsakingo veisimo ir ištisinio ieškojimo, kur padėti šuniukus ar kačiukus. Dar vienas labai blogas įprotis – tai vestis savo augintinį Naujųjų metų naktį pasižiūrėti fejerverkų. Nors daugybę metų yra kalbama, kad fejerverkų nereikia šaudyti, nes tai kenkia aplinkai, ima blaškytis paukščiai, kurių dauguma naktimis išvis neskraido, kenčia gamta, nukenčia ir augintiniai, kurie tamsiu paros metu turėtų miegoti“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė, pridūrusi, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, savanoriai dėjo daug pastangų dalindamiesi informacija apie dingusius augintinius ir ją sistemindami. Prie šios sklaidos labai prisidėjo ir visuomenė, pavieniai žmonės, kurie žaibiškai reagavo ir dalinosi informacija ne tik apie dingusius, bet ir atsiradusius keturkojus.
Pergale vis mažiau tiki net Kyjivo teatrų žiūrovai
„Kaip toliau gyventi, kai po daugybės bendražygių žūčių pati jautiesi pusiau mirusi?“ – klausė spektaklio herojė Nadia, po šių žodžių užsidedanti apsauginį kombinezoną, šalmą ir išeinanti į minų lauką. Lesės Ukrainkos vardo teatre Kyjive spektaklis „Atsargiai, mina“ trunka vos 45 minutes, tačiau emocijos jame įkaista tiek, kad dalis žiūrovų apsiašaroja. Ne vien tik dėl puikiai išminuotoją Nadią vaidinančios Irinos Bučko-Doroševskos, bet ir dėl asmeninių išgyvenimų. Mat užkalbinti žiūrovai prisipažino, jog fronte kovoja giminaičiai, bendradarbiai ar mokslo draugai, ir dalis jau yra žuvę. Apie pjesę nieko nebuvau skaitęs, tačiau po vaidinimo pakalbinęs vienintelę jo aktorę, sužinojau, kad Irina turi tolimų giminaičių Lietuvoje, o pjesę sukūrė bendram Ukrainos ir Lietuvos gatvės teatrų festivaliui. Po puikaus įvertinimo festivalyje nusprendė vaidinimą rodyti teatre ir pelnė Gynybos ministerijos kasmetinį Bogdano Chmelnickio vardo prizą už patriotizmo skatinimą. Visa tai sužinojau po spektaklio, o šis dėmesį prikaustė nuo pirmų minučių, ir buvo lydimas tylaus gretimai sėdinčios moters kūkčiojimo. Kai po spektaklio kaimynės paklausiau, kuo vaidinimas ją taip sukrėtė, ši pasakė, kad prieš du mėnesius mobilizavo į frontą sutuoktinį, todėl išgyvendama dėl jo likimo į pasakojimus apie fronto baisumus ėmė reaguoti labai jautriai. Tai pasakiusi kaimynė atsisakė ilgesnio pokalbio, fotografuotis ir atsisveikino. Nesutiko fotografuotis ir dvi kitos apsiašarojusios moteriškės. Tačiau jos ir dar keli žiūrovai aktorei įteikė saldainių, o ši dėkojo apsilankiusiems ir prašė prisidėti prie skraidyklių kariams pirkimo, pervedant lėšų į scenoje nurodytą sąskaitą.
Vėžaitiškių mokslininkų tyrimo objektas nesikeičia beveik 90 metų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Vėžaičių filialo mokslininkai patenkinti šiais metais nuveiktais darbais. Jie dirba tarptautinėje mokslinėje erdvėje, bet tyrimai susiję su Lietuvos ūkininkų veikla. „Mūsų tyrimo objektas – dirvožemis –nesikeičia beveik 90 metų. Dirbame savo šalies žemės ūkiui, tai mūsų veiklos prasmė“, – dėstė filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė. Dirba tarptautinėje erdvėje Vėžaičių filialo mokslininkai džiaugėsi, kad šie metai buvo itin darbingi. „Turėjome 11 tarptautinių projektų, iš kurių penkiems vadovavo mūsų kolektyvas. Be to, atlikome 5 biudžetinius tyrimus, susijusius su dirvožemio rūgštėjimo procesais, tiek pat užsakomųjų, o dar renginiai, išvykos, susitikimai su ūkininkais, mokslinių straipsnių rašymas, – vardijo dr. D. Karčauskienė ir pridūrė: – Daug darbų gula ant mūsų pečių. Dirbame ramiai, susikaupę.“ Šiuo metu Vėžaičių filiale – 18 žmonių, iš jų 7 mokslo darbuotojai. Šiemet į agrarinių mokslų doktorantūrą įstojo du jauni žmonės. Žemės ūkiui reikalingo mokslo istorija tęsiasi – kitais metais Vėžaičių filialas minės jubiliejinę 90 metų veiklos sukaktį. „Džiaugiamės, kad esame reikalingi ūkininkams – važiuojame visur, kur mus kviečia. Išgirstame daug klausimų, kartu ieškome atsakymų, mokomės vieni iš kitų“, – atskleidė dr. D. Karčauskienė. Vėžaičių filialo mokslininkai dirba tarptautinėje erdvėje. „Dirbant su europiniais projektais griežti reikalavimai, atima daug laiko, reikalauja didelio kruopštumo, didžiulės atsakomybės“, – patikino vadovė. Tiriamasis žvilgsnis į dumblius Vienas tarptautinių ES Interreg programos projektų „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (ECONUT), kuriam vadovauja Klaipėdos universitetas, susijęs su anglies kaupimu dirvožemyje. Jame dirbanti filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Mockevičienė kalbėjo, jog sumažinti mineralinių trąšų naudojimą – viena aktualiausių Lietuvos ir pasaulio problemų. „Vasarą apsilankę pajūryje užuodžiame dumblius – į krantą išmesta jūrinė biomasė ne tik nemaloni akiai, bet ir sukelia didelę taršos riziką tiek vandenyje, tiek sausumoje. Bandysime surinkti pakrantėje išmestus dumblius ir pagaminti kompostą – alternatyvią trąšą. Šiuolaikiniame žemės ūkyje, taip pat ir gyvenime dabar remiamasi tvarumu, daugkartiniu medžiagų naudojimu, – dėstė jaunoji mokslininkė. – Atlikę tyrimus žinosime, ar šis kompostas padės sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Bandysime skaičiuoti, atlikti rinkos analizę, ar tai apsimoka ekonomiškai, kokia būtų produkto kaina, išeiga ir kiti dalykai.“ Projekto partneriai vertins, kaip dumblių surinkimas padėtų kovoti su klimato kaita, padėtų mažinti šiltnamio dujų efekto emisijas. Šiame projekte taip pat dirbs šiemet į doktorantūrą įstojusi Otilija Budrytė, kuri nagrinės, kas vyksta dirvožemyje įterpus dumblių kompostą, kaip keičiasi vieni pagrindinių maistinių elementų – azotas ir fosforas, o didžiausias akcentas – organinė anglis, nes šių trijų elementų trūksta dirvožemyje. „Tai labai svarbi problema, – patikino dr. I. Mockevičienė. – Doktorantė bandys įvertinti, kokie virsmai vyksta dirvožemyje panaudojus dumblių kompostą.“ Neseniai Vėžaičių filiale vykęs renginys, susijęs su šiuo projektu, sutraukė daug besidominčiųjų dumbliais, jų kompostavimu. „Džiaugiamės, kad dirbame su šiuo projektu“, – kalbėjo filialo vadovė.
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: „Man svarbūs žmonės, su kuriais einu į sceną“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, kalbėdamas apie orkestro muzikantų darbą teigė, kad kiekviena muzikinė interpretacija reikalauja kruopštumo ir atsidavimo – juk ieškoma unikalių garsų ir naujų patirčių publikai. Naujoje KVMT scenoje atsivėrė nauji teatro simfoninio orkestro kūrybiniai siekiai ir iššūkiai. Persikėlus į modernias patalpas, orkestras turi platesnes galimybes tobulėti ir eksperimentuoti. Ši nauja erdvė leidžia atsiskleisti ne tik orkestrui, bet ir visam teatro kolektyvui pasiekti dar aukštesnį profesinį lygį, didina kultūrinį Vakarų Lietuvos regiono potencialą, nes atveria naujas galimybes pristatyti įvairesnius muzikinius projektus ir spektaklius. – Kaip rengiatės premjeroms? – Rengdamasis premjerai aš visada laukiu kažko naujo, įdomaus ir labai gražaus. Tai natūrali teatro kasdienybė. Kiekvienas kūrėjas į teatrą ateina su naujomis idėjomis, kurios mums įdomios. Tai, kas per premjerą vyks scenoje, nebus dviejų pasaulių susijungimas – mes visi kuriame ir siekiame bendro rezultato. – Dirigentas ir skirtingo žanro spektakliai: kuo skiriasi jūsų darbo specifika? – Muzika lydi visus spektaklius, tačiau, kai spektaklyje dainuoja solistai ir choras, orkestras labiau akomponuoja, o šokio spektakliuose mūsų laukia kiti uždaviniai. Kita vertus, šokio spektakliuose orkestrui tarsi skiriamas solo vaidmuo, nebūtina derinti dinamikos, galima laikytis kompozitoriaus nustatytų tempų ir svarbu į tą ritmą pataikyti. Kad nebūtų per lėtai ar per greitai. Visa tai – dirigento atsakomybė. – Orkestro muzikantai sako, kad grodami spektakliuose ne visada spėja juos pamatyti, nes sėdi orkestro ložėje... O jūs diriguodamas pasigrožite spektakliu? – Pritarsiu muzikantams – deja, dirbdamas spektaklio nepamatau. Išskyrus tuos momentus, kai laukiu mizanscenų, dekoracijų pakeitimo ar apšvietimo. Spektaklius pamatau tik atėjęs laisvu laiku, kai diriguoja mano kolegos. Tarkime, į operos „Kelionė“ premjerą ėjau palaikyti kolegės dirigentės Adrijos Čepaitės. Tai buvo jos debiutas. Šokis ir opera, operetė – skirtingose barikadų pusėse. Diriguoti operą – sunkiausia dirigentui galinti tekti užduotis. – O simfonijos? – Simfonija dirigentui diktuoja kitus uždavinius, tačiau svarbu tai, kad jos metu orkestras sėdi scenoje, o stresines situacijas, kurių būna, lengviau valdyti. – Kur būna daugiausia streso? – Didžiausią stresą dirigentas patiria diriguodamas solistams – vos baigiasi operos uvertiūra, prasideda stresas.
Kaip elektros energijos pardavėjai nutolo nuo vartotojų?
Pastarąjį dešimtmetį pasikeitė elektros energijos pardavėjų bendravimas su vartotojais. Vieni skundžiasi ir nuogąstauja, kad trūksta žmogiško kontakto – šalyje uždaryta nemažai fizinių elektros pardavimo skyrių, skambinant telefonu tenka laukti ilgoje eilėje, o parašyti žinutę savitarnos sistemoje yra sudėtinga – neaišku, kur ir ką spausti. Kita vertus, yra vartotojų, kuriems skaitmenizacija nekelia sunkumų, ir jie lengvai išsisprendžia visus kilusius neaiškumus. Kokia yra reali situacija ir kas daro didžiausią įtaką visuomenės požiūriui? Rinkos liberalizavimo įtaka Norint aptarti elektros tiekėjų atitolimą nuo vartotojų, svarbu suprasti kontekstą ir rinkos formavimosi istoriją. Vienas reikšmingiausių veiksnių – elektros rinkos liberalizacija. Pradinis rinkos atvėrimas prasidėjo 2002 m., kai Elektros energetikos įstatymas padėjo pagrindą laisvai rinkai. Iš pradžių nepriklausomą tiekėją galėjo rinktis tik dideli vartotojai. Vėliau, nuo 2010 m., teisė laisvai pasirinkti tiekėją buvo suteikta verslo sektoriui. Galiausiai procesas pasiekė ir gyventojus – jų galimybės rinktis nepriklausomą tiekėją įsigaliojo etapais nuo 2021 iki 2023 m. Šie pokyčiai privertė vartotojus aktyviai įsitraukti į rinkos procesus, tačiau kartu atskleidė ir komunikacijos su tiekėjais trūkumus. Ar lengva susisiekti su tiekėju ir gauti aiškius atsakymus? Šis klausimas išlieka aktualus daugybei vartotojų, susiduriančių su neaiškumais pereinant prie naujų rinkos sąlygų. Bendravimas tapo sudėtingesnis Šiais laikais elektros pardavėjai dažniausiai naudoja automatizuotas klientų aptarnavimo sistemas, kurios dažnu atveju atrodo sudėtingos ir atitolusios nuo realaus žmogiško kontakto. Nors dėl technologinės pažangos ir įdiegtų savitarnos platformų galima lengviau stebėti elektros energijos suvartojimą, vartotojo įgalinimas ir savarankiškumas kelia nemažai sunkumų, todėl dalis jų jaučiasi palikti nuošalyje. Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ redakcija, sulaukusi skundų dėl bendravimo su konkrečiu elektros pardavėju – „Ignitis“, kreipėsi į elektros energijos pardavėją ir Valstybės energetikos reguliavimo tarnybą (VERT). Skunde minima, kad, prisijungus į asmeninę paskyrą pas elektros energijos pardavėją?„Ignitis“, asmeninė paskyra taip organizuota, kad pranešimus atsiųsti ir įkelti?„Ignitis“?gali, o vartotojas parašyti?pranešimo negali. Teigiama, kad anksčiau tai buvo galima. Skundo autorius priduria, kad norint parašyti pranešimą, laišką reikia eiti į bendrą „Ignitis“?puslapį,?kurio?gale nurodyta spausti?„Rašykite mums“, bet ir čia negalima rasti, kur rašyti laišką ar žinutę.
Į dangų kilo moksleivių atliekamos sakralinės giesmės
„Paslėpk mane po savo sparnu, apkabink savam glėby“, – daugiau kaip pusantro šimto balsų jungtinio choro sugiedota giesmė „Paslėpk mane“ vainikavo antrą kartą Kretingoje, Pranciškonų gimnazijoje, surengtą Klaipėdos apskrities sakralinės muzikos festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ koncertą, kuriame šiemet dalyvavo kolektyvai iš Kretingos ir Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų. Giesmes giedojo trylika kolektyvų Vos tilpusius erdvioje Šv. Antano rūmų salėje festivalio dalyvius pasveikino ir jiems bei juos rengusiems mokytojams padėkojo Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis, kartu su broliu pranciškonu Pauliumi Vaineikiu parengęs visiems muzikinę staigmeną. Prieš ją pateikiant, brolis Paulius priminė, kuo skiriasi giedojimas nuo dainavimo: dainos gali būti apie saulę, apie draugystę, o giesmė yra skiriama Dievui pašlovinti. „Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius, kartu su A. Virbaliu pritariant festivalio dalyviams sugiedoję prieš daugiau negu 800 metų šv. Pranciškaus sukurtą „Saulės giesmę“. Ją šv. Pranciškus kūrė būdamas beveik aklas, tuo, kaip sakė gimnazijos direktorius, paliudydamas, kad žmogus regi Dievą savo širdies akimis, savo dvasinėmis akimis.
Brolių pranciškonų giesmės sukurtą nuotaiką perėmė renginį vedusių trečiokų gimnazistų Gabrieliaus Žiubrio ir Viliaus Šiaulio vienas po kito į sceną pakviesti kolektyvai ir atlikėjai. Klaipėdai festivalyje atstovavo Vyturio progimnazijos V–VIII kl. mokinių tradicinių kanklių ansamblis, vadovaujamas Almos Žukienės, Martyno Mažvydo progimnazijos V–VIII kl. merginų ansamblis (vad. Anastazija Vainoriūtė), Liudviko Stulpino progimnazijos vokalinis ansamblis „Vaivos juosta“ (vad. Deimantė Ylakė), Smeltės progimnazijos VII–VIII kl. jaunių choras (vad. Rūta Grybaitė), Aukuro gimnazijos miuziklo choras ir solistė Aurelija Virkietytė (vad. Diana Linkevičienė), Ąžuolyno gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis (vad. mokyt. Jolanta Vyšniauskienė). Kretingai atstovavo Marijono Daujoto progimnazijos V–VIII klasių vokalinis ansamblis (vad. Milda Trušauskaitė) ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos solistas Matas Jedenkus (vad. Stasys Stončius). Gausiausią būrį atlikėjų parengė festivalio šeimininkai. Skambėjo giesmės, kurias giedojo penktokai ir šeštokai (vad. Dainora Šidlauskaitė), septintų moksleivių vokalinis ansamblis, aštuntokų vokalo studija ir solistas Kajus Stevens bei mišrus choras (solistai Vilius Kontrimas, Viktorija Reinikytė, Aleksandras Slušnys) – pastariesiems kolektyvams vadovauja festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ sumanytoja ir įkvėpėja mokytoja metodininkė Jolanta Simaitienė.
Atnaujins ekspoziciją didikų Tiškevičių giminei įamžinti
Kretingos muziejus, kitąmet švęsiantis savo veiklos 90-metį, imasi iniciatyvos iš esmės atnaujinti ekspoziciją „Tiškevičių giminė, atvėrusi Kretingai Vakarų Europą“ trečiajame dvaro rūmų aukšte: ji bus interaktyvi ir pritaikyta įvairioms socialinėms grupėms, ypač – žmonėms, turintiems negalią. Tam Kultūros ministerija iš ES fondų skyrė 0,5 mln. Eur, dar 36 proc. šios sumos – apie 200 tūkst. Eur – prisidės Kretingos rajono savivaldybė. Užduotis muziejininkams – parengti medžiagą „Kretingos muziejus yra išskirtinis dėl savo vietos, išlikusio dvaro komplekso, Žiemos sodo. Tačiau rūmų ekspozicija seniai keista, nėra vieningos tematikos. Dabartinė ekspozicija nebeatitinka šio laikmečio, ji nepritaikyta technologiškai, o ir nėra tinkamų sąlygų. Todėl pirmiausia su muziejininkais, po to su specialistais aptarėme, kad būtina labiau išskirti šio dvaro valdytojų Tiškevičių giminės svarbą mūsų miestui ir Lietuvai“, – kalbėjo Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys. Jis tęsė mintį: „Tiškevičiams XIX a. antroje pusėje atsikrausčius į Kretingą, buvo pasiekta visiškai kita miesto kokybė – įvesta pirmoji telefono linija, dvare naudota elektra, veikė ligoninė, vaikų prieglauda, įkurtas pirmasis Lietuvoje vaikų darželis. Ši giminė įtakinga, turtinga, dosni gerų darbų ir labai įdomi. Todėl, artėjant muziejaus 90-mečiui, ir ėmėmės kurti ekspoziciją pagal grafų Tiškevičių giminės liniją.“ Jis pasidžiaugė, kad konkurse jų paraiška buvo įvertinta labai gerai: „Gavome 100 balų. Dabar, žinant, kad skirta lėšų, kitas žingsnis – pirkti darbų projektą, o mūsų, muziejininkų, rūpestis – sutvarkyti medžiagą, ją išgryninti – surinkti eksponatus, aprašus, pasakojimus. Visa tai užtruks apie dvejus metus.“ Šis procesas, jo manymu, bus labai dinamiškas ir įdomus muziejaus darbuotojams ir visuomenei. Paklaustas, ar bus rasta, įsigyta, iš fondų iškelta ar restauruota kažkas tokio, kas taps visos Tiškevičių giminės istoriją Kretingoje atspindinčios ekspozicijos „vinimi“, R. Žiubrys vylėsi: „Artimiausiu metu inventorizuosime tai, kas tiks šiai ekspozicijai. O kai pervėtomi klodai, išlenda tai, kas kartais padėta į šalį ir primiršta arba į kažką naujai pažvelgiama. Galbūt ir patys kretingiškiai, sužinoję, kad kuriama nauja ekspozicija, pasiūlys kažką netikėto.“ Įrengiant ekspoziciją, didelis dėmesys, anot vadovo, bus skiriamas universaliam dizainui, kad ekspozicija būtų patraukli ir įdomiai pateikta, kokybiškai pritaikyta įranga visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, ypač – žmonėms su negalia. Projekto, kurio bendra vertė – apie 700 tūkst. Eur, įgyvendinimo laikas – treji metai, tad į atnaujintą rūmų ekspoziciją turėtume įžengti 2028-ųjų pradžioje.
|
|
