|
|
|
(1922) 2025-01-21Savivaldybė parduoda buvusį valdžios pastatą
Kone šešis dešimtmečius Kretingos rajono valdžiai priklausęs daugiabutis J. K.Chodkevičiaus g. Nr. 10, kuriame sovietmečiu yra buvęs viešbutis ir bendrabutis, vėliau merija ir Savivaldybės įstaigos, o pernai išsikrausčius paskutinei įstaigai – Socialinės paramos skyriui, pastatas parduodamas. Tačiau paskelbus pirmąjį aukcioną juo niekas nesusidomėjo. Parduoda statinį, bet ne žemę Pasak Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės, Savivaldybė parduoda jai priklausančias patalpas – tris turtinius vienetus (su daugybe kabinetų), kurių bendras plotas sudaro 2 tūkst. 283,59 kv. m. Bendra pradinė šių trijų turtinių vienetų kaina – kone 659 tūkst. Eur. „Sausio 16-ąją baigėsi aukciono registracija, tačiau nebuvo nė vieno į jį užsiregistravusio fizinio ar juridinio asmens. Mažinsime kainas ir aukcioną skelbsime iš naujo. Galbūt suinteresuoti asmenys to ir laukia. Jeigu būtų norinčiųjų, galbūt parduotume ir atskirais vienetais. Pastatą parduodame kaip administracines patalpas, naujieji savininkai turės keisti jo paskirtį. Pastatą parduodame tokį, koks yra – susidėvėjęs, jam reikalinga renovacija. Savivaldybė į tai neinvestuos, tai bus pirkėjo rūpestis“, – tvirtino S. Jazbutienė. Mažesnioji dalis patalpų, priklausančių Prokuratūrai, Mokesčių inspekcijai, kitiems, šiame daugiabutyje yra privatizuota anksčiau. S. Jazbutienė patikino, kad aukciono būdu parduodamas tik statinys J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 10, tačiau ne žemė prie jo. Tie asmenys, kurie įsigis pastatą, norėdami įrengti automobilių stovėjimo vietas, turės spręsti – įsigyti šalia esančios valstybinės žemės plotą ar jį nuomotis.
„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakciją pasiekė Kretingos miesto Rotušės aikštėje verslą vystančių verslininkų, nekilnojamojo turto savininkų, kitų suinteresuotųjų skundas dėl jiems pateikto Kretingos rajono savivaldybės rašto. Skundą pasirašė 207 asmenys. Skundas adresuotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Seimo narei Violetai Turauskaitei, Kretingos rajono merui Antanui Kalniui, Savivaldybės administracijai, Savivaldybės tarybai, Kontrolės komitetui, ir šis skundas yra ne vienintelis – paskutinysis užgimė sausio 7 d., kai praėjusių metų lapkričio 15 d. ta pati grupė žmonių pateikė pretenziją-skundą dėl rajono Savivaldybės ketinimo koreguoti detalųjį Rotušės aikštės Kretingoje planą. Detaliojo planavimo (DP) tikslai, kaip nurodyta viešoje informacijoje, – keisti žemės sklypų ribas ir plotus, nustatyti ir pakeisti žemės sklypų naudojimo būdus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentus, suplanuoti inžinerinei infrastruktūrai reikalingas teritorijas. Vienas pirmųjų priekaištų, išreikštas skunde, – kad rajono Savivaldybė netinkamai informavo suinteresuotus asmenis, ignoravo nuorodą dėl adreso korespondencijai ir tai analogiškai daro toliau: „Mūsų nuomone, DP organizatorius elgiasi neteisėtai, nesąžiningai, nes yra pažeidžiamos mūsų teisės žinoti ir tinkamai reaguoti į detalaus plano keitimą / koregavimą. Kartu pažeidžiamas ir skaidrumo principas.“ (Čia ir toliau cituojamas skundas, – aut. past.). Skundo autorių nuomone, apskritai DP korekcijos yra viešojo intereso dalykas.
Kretingos socialinių paslaugų centre šviesias įstaigos sienas papuošė Kretingos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių tapybos darbų ekspozicija „Spalvų pasaulis“. Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Daiva Galdikaitė kartu su 10–15 metų dailės mokyklos moksleiviais Kretingos socialinių paslaugų centre pristatė spalvinės raiškos darbų ekspoziciją. Šioje parodoje eksponuojami 9 moksleivių darbai, tarp kurių – abstrakcijos, peizažai, natūralūs gamtos vaizdai. „Nors Kretingos socialinių paslaugų centre mokinių darbai eksponuojami pirmą sykį, vaikams tokia paroda nėra pirmoji, jų darbai dažnai būdavo eksponuojami ir Kretingos rajono kultūros centre, ir viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje. Šiemet stengsimės ieškoti dar kitų erdvių bei vietų, kuriose lankytojus galėtume pradžiuginti meno mokyklos vaikų tapybos darbais“, – kalbėjo dailės mokytoja D. Galdikaitė. Ji tikisi, kad graži bendrystė, užsimezgusi su Kretingos socialinių paslaugų centru, bus tęsiama ir ateityje. Ekspozicija Socialinių paslaugų centro darbuotojus ir lankytojus džiugins porą mėnesių. „Su Kretingos meno mokykla draugaujame jau gana seniai, kiekvienais metais, prieš Kalėdas, mokiniai atveža koncertinę programą. Dailės darbų paroda yra surengta pirmą kartą ir visi džiaugiamės, kad mūsų viešosios erdvės labai pagyvėjo, atgijo, atsirado daug gražių spalvų“, – sakė Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė.
„P. n.“ informacija
Karo policija talkina rajono pareigūnams
Jau kurį laiką Kretingos rajono gyventojai pastebi kartu su policijos pareigūnais patruliuojančius ir karo policijos pareigūnus. Užtikrinant viešąją tvarką, juos buvo galima pastebėti ir sausio pradžioje įvykusiose masiškiausiose kvadrato varžybose. Anot Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino, toks bendradarbiavimas stiprina saugumą mūsų rajone. „Nuo kada su policija kartu į iškvietimus atvažiuoja ir kariškiai?“ – klausė Kretingos miesto centre sutiktas vyriškis, nepanoręs prisistatyti, bet prašęs išaiškinti naują tvarką. Karo policijos pareigūnai kartu su Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnais rajone patruliuoja nuo sausio pradžios. Kiek laiko vyks šis bendradarbiavimas, nėra žinoma, bet tokia praktika Lietuvoje taikoma jau ne vienerius metus. „Mūsų rajonas nėra naujiena, tačiau su karo policija mes bendradarbiaujame pirmą kartą ir tai darysime, kol leis galimybės. Kiek žinau, Klaipėdoje policija ir karo policija bendradarbiauja jau daug metų“, – apie situaciją kalbėjo komisariato viršininkas A. Budginas.
Latvio pateikti dokumentai pasirodė įtartini
Prie Lietuvos valstybės sienos su Latvija sulaikytas 41-erių šios šalies pilietis, pasieniečiams pateikęs, kaip įtariama, suklastotą Jungtinės Karalystės (JK) vairuotojo pažymėjimą. Mikroautobusą „Iveco Daily“ su JK valstybinio numerio ženklais vairavusį latvį, važiuojantį Lietuvos kryptimi, Palangos pasienio užkardos pareigūnai sustabdė kelyje Liepoja–Klaipėda, ties Būtingės gyvenviete. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pranešime teigiama, kad dokumentų patikros metu vairuotojas pateikė latvišką pasą ir JK išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs prieš pusantrų metų. Pareigūnams tai sukėlė įtarimų. Atidžiau patikrinus, nustatyta, kad šis dokumentas gali būti suklastotas. Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras. Už tokio pobūdžio nusikaltimą latvio laukia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atlikus apklausą, vairuotojas buvo paleistas, paskyrus jam kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą. Mikroautobusas buvo perduotas kartu su latviu vykusiam asmeniui, turėjusiam tvarkingus kelionės dokumentus ir teisę vairuoti transporto priemonę.
„P. n.“ informacija
Sumušė ir apiplėšė
Sekmadienį apie 17 val. Vanagupės gatvėje Palangoje, kieme, BMW automobiliu atvažiavę du vyrai sumušė 1998 m. gimusį asmenį, kuriam nustatytas 3,21 prom. neblaivumas. Iš džemperio kišenės ištraukę piniginę su 1 tūkst. eurų bei dokumentais, pasišalino. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.
„P. n.“ informacija
Sausio 16 d. Kretingos ,,Kretinga-Rivilė”, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 80:61 (16:17; 21:14; 20:16; 21:14) nugalėjo Alytaus ,,Alytų” (9 pergalės, 20 pralaimėjimų) ir nutraukė užsitęsusią šešių pralaimėjimų seriją. Lygi kova Alytuje vyko pustrečio kėlinio, kėlinio pradžioje kretingiškiai surengė spurtą 11:0 ir atitrūko - 41:31, bet savuoju spurtu atsakė ir šeimininkai 10:0 ir sugrįžo į kovą (44:45). Kretingiškiai tada parodė tvirtą charakterį – Tado Budrio vedami sudavė galutinį smūgį varžovams 17:2 ir susikrovė lemtingą persvarą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretinga-Rivilė“ atstovavo: Tadas Budrys (8/9 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 16, Rytis Zabita (10/12 baudos, 10 atk. kamuoliai, 26 naud. balai) – 14, Gytis Mačionis (5/8 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 10, Karolis Sapiega (2/6 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 8, Edgaras Danys (5/6 baudos) ir Jalen’as Warren’as po – 7, Mantydas Staniulis ir Aurimas Urbonas (6 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai, 3 blokai) po – 6, Edgaras Preibys – 4, Justas Žiubrys – 2. Sausio 18 d. kretingiškiai namuose 102:97 (31:26; 17:19; 23:25; 17:18; 14:9) po pratęsimo pareikalavusios kovos, nugalėjo Šilutės ,,Šilutę-PDS.lt” (11 pergalių, 18 pralaimėjimų) ir pagerino savo pozicijas turnyro lentelėje. Kretingiškiams buvo pavykę atitolti nuo varžovų, bet jie vis sugrįždavo ir rungtynių baigtis nebuvo aiški iki pat paskutinių sekundžių, o, kaip vėliau paaiškėjo, prireikė ir pratęsimo. Likus žaisti šešias sekundes, Aurimas Urbonas pataikė abi mestas baudas ir suteikė Kretingos komandai trijų taškų persvarą (88:85), bet kitoje aikštės pusėje nesugebėjo prasižengti ir Šilutės legionierius Fredrick’as Cleveland’as nuo vienos kojos pataikė tritaškį ir išplėšė pratęsimą.
Ar gyvensime švariau tirdami buitinių nuotekų kokybę?
Nauji metai, nauji darbai – be kitų įpareigojimų, šiemet tirsime buitinių valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų kokybę. Individualiuose namuose gyvenantys gyventojai, turintys nuotekų valymo įrenginius, jau nuo pernai yra įpareigoti bent kartą per metus patikrinti, ar į aplinką išleidžiamos valytos nuotekos neteršia aplinkos ir atitinka aplinkos reikalavimus. Ne vienam kyla klausimų, nuo ko, kaip ir kur pradėti šiuos darbus. Rūpintis privalo savininkai Tokie tyrimai yra privalomi atlikti iš biologinio valymo ir septiko tipų individualių įrenginių išleidžiamoms nuotekoms. Įsirengusieji rezervuaro tipo individualius nuotekų tvarkymo įrenginius nuo šios pareigos atleidžiami. Pasak Aplinkos ministerijos, tokio tyrimo tikslas – nustatyti biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), skendinčių medžiagų koncentracijas. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose taip pat bus tiriamos bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Iki 2019 m. spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo tyrimai turės būti atliekami nuo 2030 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra parengė tokią laboratorinę kontrolę galėsiančių atlikti laboratorijų sąrašą. Individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas turės susisiekti su pasirinkta laboratorija iš Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinto sąrašo adresu https://aaa.lrv.lt „Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registras 1AT“ ir užsisakyti šią paslaugą. Daugiau reikalingos informacijos taip pat galima rasti puslapyje https://e-nuotekos.lt. Laboratorijos atstovas atvyks nurodytu adresu, paims nuotekų mėginį iš specialiai ėminių tyrimui skirto šulinio. Tyrimo rezultatai turės būti įkelti į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS). Paslaugą užsakęs savininkas per Elektroninių valdžios vartų platformą galės prisijungti prie NTIS ir susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais. Jei atlikto tyrimo rezultatai neatitiks normų, teks kreiptis į valymo įrenginį montavusius ar prižiūrinčius specialistus padėčiai ištaisyti.
Šia tvarka Vyriausybė taip pat siekia užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Taip pat kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį. Anot šią tvarką nustačiusios Aplinkos ministerijos, taip bus galima teikti reikiamus duomenis apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai.
Ukrainiečių virtuvė be barščių ir virtinių – neįsivaizduojama
Šiemet, balandį, bus 3-eji metai, kaip ukrainietė Aleksandra Zaichykova (Zaičikova) gyvena ir dirba Lietuvoje. Iš gimtosios Ukrainos, Zaporižės srities, jai su dukra Eugenija ir 3 anūkais teko bėgti nuo Rusijos agresorių bombardavimų. „Sunku buvo – pirmieji autobusai atėjo iš Mariupolio, kad per taip vadinamąjį žaliąjį koridorių būtų galima išvežti žmones. Eilės – didžiulės, spūstys, o kur dar varginanti kelionė per Lenkiją, kur buvome sustoję nakvynei, po to – jau Lietuva: Alytus, Kaunas, kur teko gyventi geradario Vasilijaus šeimoje – jo tėvas kilęs iš Ukrainos, o jis pats, išsimokslinęs Lietuvoje, liko čia gyventi, ir, prasidėjus karui, nuo tautiečių nenusigręžė. Po to atsidūrėme Rusnėje ir po pusės metų klajonių atvykome į Kretingą“, – karo pabėgėlių patirtį atskleidė Aleksandra, kuri Ukrainoje buvo namų šeimininkė – rūpinosi vyru Aleksandru ir 7 savo vaikais. Viena dukterų su ja liko Lietuvoje, čia Aleksandrai gimė dar du anūkai. Vyresnioji duktė, pabuvusi kurį laiką Lietuvoje, dėl šeiminių aplinkybių išvyko atgal į Ukrainą. Į Lietuvą atvyko moters vyras, kadangi pagal amžių karinei tarnybai jau nebetinka, tačiau čia ieškosi darbo. Kariauti išėjo du Aleksandros sūnūs, deja, apie vyresnįjį 27-erių metų Dmitrijų motina ir tėvas nieko nežino – jis dingęs be žinios, o 24-erių Andrejus tebekariauja fronte. Pasakodama apie tai, moteris neslėpė ašarų – per daug skaudu ir galvoti, ir kalbėti apie tai. Atvykusi į Kretingą A. Zaichykova užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kuri gana greitai moteriai pasiūlė darbą Kretingoje veikiančioje kavinėje „Nida“ – čia moteris dirba beveik dvejus metus ir, sukdamasi virtuvėje kartu su lietuvėmis, jau pažino ir lietuvių virtuvę. „Turime daug panašumų, tačiau nemažai ir skirtumų, – teigė ji, vardindama, be ko negalėtų apsieiti ukrainiečių virtuvė. – Barščiai, „vareniki“ – virtiniai su įvairiais įdarais, „draniki“, arba bulviniai blynai, tik mes į juos dedame česnako ir kepame be mėsos, taip pat balandėliai. Ukrainoje nemažai restoranų, kavinių atgaivino seną šaltos sriubos „cholodnik“ receptą – tai būtų jūsų šaltibarščių atitikmuo.“
Broliai pranciškonai persiskirstė valdžią
Praėjusį penktadienį paaiškėjo naujai išrinkta Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Taryba – vadovai ir jų patarėjai, arba definitoriai. Jie buvo nauji išrinkti arba perrinkti dar vienai kadencijai kapituloje, kuri įvyko sausio 13–17 dienomis Kretingos pranciškonų vienuolyne. Provincijos vadovai lieka tie patys: ministru naujai kadencijai perrinktas brolis Evaldas Darulis, viceprovincijolu lieka brolis Andrius Nenėnas. Definitoriais trijų metų kadencijai išrinkti šie broliai: Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, Pakutuvėnų vienuolyno vyresnysis Gediminas Numgaudis, Pranciškonų gimnazijos vadovas Alvydas Virbalis ir provincijos delegatas Šiaurės Amerikai Algirdas Malakauskis. Paskutinę sausio savaitę provincijos ministras E. Darulis ir viceprovincijolas A. Nenėnas su naująja definitorių komanda ketina sukviesti kitus brolius į posėdį Kryžių kalno vienuolyne, kur atsižvelgdami į provincijos prioritetus ir pastoracijos poreikius, perskirstys brolių tarnystes ir pareigas atskirose brolijose. Lietuvos šv. Kazimiero provincijai mūsų šalyje priklauso šeši pranciškonų vienuolynai: Kretingoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Pakutuvėnuose ir Kryžių kalne. Dar du provincijai priklausantys vienuolynai veikia JAV ir Kanadoje – Kenebunkporte ir Toronte.
Mažesniųjų brolių ordinas veikia visuose pasaulio žemynuose. Jame tarnauja apie 14 tūkst. brolių, davusių amžinuosius įžadus.
„P. n.“ informacija
„Rūpestėliai“ tiesia ranką alkstantiesiems
Kasdien į Kretingos pranciškonų vienuolyne nuo 1994-ųjų veikiančią labdaros valgyklą, kurios esmę labai tiksliai ir apibūdina jos pavadinimas „ Rūpestėliai“, pavalgyti susirenka būrys alkstančių žmonių. Valgykla buvo įkurta brolių pranciškonų iniciatyva ir veikia ligi šiol savanorių ir geradarių pastangomis. Darbo dieną pradeda 5 val. ryto Ypač daug pastangų, nepriklausomybės pradžioje įkuriant labdaros valgyklą po vienuolyno stogu, įdėjo tuometinis parapijos klebonas brolis Antanas Grabnickas. Per daugiau kaip tris dešimtmečius „Rūpestėliai“ atlaikė sudėtingas krizes, nepriteklius ir pandemiją. Nuo įkūrimo pradžios ir daugiau kaip du dešimtmečius varguoliais rūpindavosi – virė sriubą, važiuodavo pas ūkininkus prašyti produktų – šviesaus atminimo šeimininkė savanorė Apolonija Bernotienė. Už jos pastangas ir ilgametį triūsą jai buvo skirta nominacija „Lietuvos garbė“. A. Bernotienei prieš 7-erius metus iškeliavus amžinybėn, šį darbą iš jos perėmė kita savanorė Vita Petrauskaitė, kuriai šiandieną 83-ji. Jai taip pat savanoriškai talkina Danutė Mikulskienė. Abi moterys kasdien pamaitina apie 30 maisto parsinešti ateinančių žmonių, – šie karštos sriubos ir maisto lauknešėlių dar parneša kitiems šeimynykščiams ar pažįstamiems. Šeimininkės Vitos darbo diena prasideda 5 val. ryto: kai miestas dar miega, ji pirmoji atskuba į labdaros valgyklą ir užkaičia didžiulį, apie 50–60 l tūrio, katilą ir imasi pjaustyti mėsą bei prieskonines daržoves – svogūnus, česnakus. Kiek vėliau į darbą kimba ir Danutė – nuskuta bulves ir morkas. Apie 8 val. ryto soti sriuba jau sušutinta. Tuomet moterys raiko duoną ir pakuoja atskirus lauknešėlius sauso maisto, gauto iš Maisto banko.
Sulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nutraukti vykdytas neskelbiamas derybas su Kretingos Rotušės aikštės ir jos prieigų techninio projekto potencialiu rengėju MB „Pupa – strateginė urbanistika“, Kretingos rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą stabdyti aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projekto rengėjo parinkimo procedūras. Nutraukti derybas Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo nustačiusi, kad dar 2014-aisiais įvykęs atviras Kretingos Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkursas organizuotas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų. Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės teigimu, nusprendus nepaisyti Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, Savivaldybei grėstų sankcijos – įpareigojimas nutraukti sutartį, o tai atsilieptų papildomais finansiniais nuostoliais. Atvirą konkursą Kretingos Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjai sukurti 2014-aisiais organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį. Konkurso pirmosios vietos laimėtoju tąkart buvo paskelbtas MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektas „Aikštės istorija“. Praėjusių metų birželį Savivaldybė, atsižvelgdama į konkurso rezultatus bei vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymu, pradėjo vykdyti tarptautinės vertės neskelbiamas derybas ir į jas pakvietė minėto konkurso laimėtoją.
Išduotas statybos leidimas Palangoje statyti Muzikos ir meno namus – šia žinia viešojoje erdvėje pasidalijo kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Trijų aukštų ovalo formos pastatui numatyta vieta už Koncertų salės. Naujasis statinys bus 12 metrų aukščio, bendras plotas sieks 2,5 tūkst. kvadratinių metrų. Pirmame aukšte suprojektuota apie 300 vietų kamerinė-akustinė koncertų salė su scena, kurioje koncertuos simfoniniai ir pučiamųjų orkestrai, chorai, vyks teatrų spektakliai. Pirmame aukšte bus įrengta ir kavinė-bistro, holas, akustiniai tambūrai, sanitariniai mazgai, rūbinė. Antrame aukšte suplanuotos techninės patalpos ir sanitariniai mazgai, o trečiame – 80 vietų kamerinės koncertų salės balkonas, moderni konferencijų salė, administracinės patalpos. Požeminiame pastato aukšte bus atlikėjų kambariai, repeticijų salė, sanitariniai mazgai, rūbinė, kitos techninės patalpos. Požeminiu koridoriumi bus galima tiesiogiai pasiekti greta esantį Koncertų salės pastatą. Pastate bus įrengtos šiuolaikinės įgarsinimo ir apšvietimo, dekoracijų, taip pat scenos elementų kėlimo sistemos. Ant stogo bus sumontuota saulės elektrinė, taip pat suprojektuotos visos būtinos inžinerinės sistemos: vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, telekomunikacijos, Muzikos ir meno namuose bus rengiami ne tik koncertai, bet ir meno kolektyvų repeticijos, konferencijos bei edukacinės programos. Pastate įsikurs ir grafų Tiškevičių laikais kurorte suformuotas pučiamųjų muzikos tradicijas tęsiantis Palangos orkestras. Moderni, 5 tūkst. kv. m plotą užimanti Palangos koncertų salė su elektroakustine sistema bei unikalia orkestro „duobe“ 2015-aisiais iškilo buvusios vasaros estrados vietoje. Idėja šalia statyti dar vieną, mažesnį, kultūros reikmėms skirtą objektą pradėta svarstyti maždaug prieš 10 metų. Daugiafunkcės Koncertų salės statyba kainavo per 9 milijonus eurų.
„P. n.“ informacija
Po potvynio praėjus šiek tiek laiko ir pamažėjus vandens kiekiui, pasimatė tilto per Alanto upę Kartenoje įgriuva. Apie tai vietos seniūnijai žinute pranešė gyventojai. Iki ūkininkų laukų ir prie piliakalnio įrengtos poilsiavietės vedantis tiltas dėl saugaus eismo šiuo metu uždarytas, bet turistai bei ūkininkai daugiausia juo ir naudojasi šiltuoju metų laiku arba darbymečiu. Seniūnė Alina Jonutienė teigė, kad kol kas neskaičiuojama, kiek galėtų kainuoti tilto remontas. Jis turėtų būti pradėtas esant palankioms oro sąlygoms. Kol kas upės vandens lygis tebėra pakilęs.
„P. n.“ informacija
Vietoj pasodinto miškelio rado „jovalą“
Kluonaliuose gyvenantis Audrius Petkevičius susidūrė su problema: tame pačiame kaime esantį savo 10 arų sklypą apsisodino medžiais, bet elektros perdavimo įmonė ėmė ir nuniokojo. Sklypas ūkinei veiklai netiko Anot kluonališkio, įvairių medžių – ąžuoliukų, drebulių, beržų, dvi eiles eglaičių – jis užsiveisė vien dėl to, kad arti elektros stulpų plytintis sklypas ūkinei veiklai netiko. „Bet prieš kurį laiką atėjęs žiūriu ir netikiu – mano medžiai išrauti, aplink žemė suvažinėta, automobilių ratų sumaitota – vietoj mano sodinamo miškelio paliktas tikras jovalas. Supratau, kad įmonės darbininkai tvarkėsi aplinką, kirto krūmus – nei šakų, nei pjuvenų nesusirinko“, – dėstė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas. Paaškėjo, kad išties darbus čia vykdė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė („Litgrid“). Kodėl buvo sunaikinti želdiniai, kokie yra reikalavimai arba taisyklės, kurios neleidžia šalia aukštos įtampos elektros stulpų ką nors sodinti, pakomentavo šios įmonės specialistai.
Vos tik mieste yra kertami medžiai, tarp gyventojų prasideda sujudimas. Taip atsitiko Kretingos miesto seniūnijai nukirtus tris liepas miesto centre esančiame skvere. Redakcija sulaukė ne vienos užklausos, kodėl tie medžiai nukirsti. Žmonės smalsavo – galbūt, prasidėjo Rotušės aikštės atnaujinimo darbai. Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė patikino, kad jokie darbai neprasidėjo: „Tai planiniai darbai. Šių trijų liepų būklė buvo įvertinta rudenį. Kadangi jos buvo nudžiuvusios, nutarta liepas nupjauti.“ Kretingiškiai abejoja, ar liepos tikrai buvo nudžiūvusios. „Nuėjau apžiūrėti nukirstus medžius ir man jie atrodo sveikiausi – neišpuvę, dviejų liepų kamienai jauni, gražūs, – savo mintimis dalijosi į redakciją paskambinusi Nijolė. – Vėl nuplikins miestą ir vasarą nebeturėsim užuovėjos, kur pasislėpti, galėsim kentėti karščius.“ A. Patamsienė paaiškino, kad į senų liepų vietą bus atsodintos naujos, tačiau, kai kurie gyventojai svarsto, ar į vietą bus atsodintos tinkamos veislės liepos. „Nupjautos liepos buvo rimti, stiprūs medžiai, sukuriantys nemažą pavėsį. Kiek esu pastebėjęs, kitose miesto vietose sodina vadinamuosius miesto medžius, kurie nepakeičia senųjų liepų. Įdomu, kokios veislės liepas atsodins?“ – klausė „Pajūrio naujienose“ apsilankęs Pranas. Į vietą pasodinti naujus medžius planuojama pavasarį. „Ankščiau čia buvo sodinami miško medžiai, tačiau dabar miško medžių nebesodiname. Kokios veislės liepas sodinsime, dar negaliu atsakyti, nes nesame to aptarę“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.
„P. n.“ informacija
Kas į Salantus – pirštinių pažiūrėti?
Salantų kultūros centre eksponuojamos šiaulietės tautodailininkės Janinos Kildušienės numegztos pirštinės. Pasak kultūros įstaigos direktoriaus Aurimo Rapalio, specialiai į parodą vietos žmonės nelabai ateina, tačiau susirinkę į organizuojamus renginius, su malonumu stabteli ir prie stendo, grožisi, aptaria. Tarp siūlų kamuoliukų buvo nuo vaikystės Paklausta, ar Salantai ją atrado, ar ji – Salantus, ne vieną parodą įvairiose Lietuvos vietose surengusi autorė teigė, kad ir pačios noras buvęs pirmiau „duoklę“ atiduoti širdžiai artimesnei Žemaitijai, o po to žengti į Aukštaitiją. Tautodailininkės žodžiais, Šiauliuose susiduria šios dvi kultūros. Pomėgį rankdarbiams J. Kildušienė perėmė iš šeimos. Jos promočiutė Barbora ypač gražiai audė plonas drobes, močiutė Amelija ne tik audė, bet, ir siuvo, ir mezgė, to išmokė savo dukras, tarp kurių – ir Janinos mama Aleksandra Pocienė. „Taigi jau nuo vaikystės aš buvau tarp daugybės siūlų kamuoliukų ir pašnekesių apie mezgimą“, – juokėsi pašnekovė. Janinos mama ir teta, kuri mokėjo ir ypač gražiai siuvinėti, apie 1965-uosius įsidarbino tuometiniame Klaipėdos dailės kombinate, meniškus gaminius kūrė šiai įstaigai, bet atskirai – ir sau. Netrukus seserys vienos pirmųjų įstojo ir į Lietuvos liaudies meno draugiją, tapusią Lietuvos tautodailininkų sąjunga. „Kai susirinkdavo giminės, namuose kitos kalbos beveik ir nebūdavo: kokie čia siūlai, ką kuri iš jų numezgė, ką išaudė, kodėl raštas toks, o ne kitoks, kaip būtų gražiau?“ – prisiminimais dalijosi Janina. Šeima pati augino javus, linus, tad audiniams žaliavos pati pasiruošdavo į valias, o iš atraižų, likučių mama primegzdavo įspūdingų raštuotų pirštinių. Dalis jų, tautodailininkę Aleksandrą Pocienę išgarsinusių, saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Buvęs Kretingos motobolo klubo vadovas pripažintas psichologiškai smurtavęs prieš nepilnamečius
Motobolas Kretingoje žinomas ir populiarus tarsi krepšinis Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad visuomenė domisi, kodėl netikėtai išsiskyrė klubo ir buvusio vadovo Eduardo Steckio keliai. Tenka girdėti, jog dėl to kaltas klubas ir jo valdyba, o nukentėjusysis – atleistasis direktorius. Kad ir kaip nesmagu viešai skalbti apatinius, akivaizdu – tai vienintelis būdas susigrąžinti klubui reputaciją ir gerą vardą. Mažai kam žinoma, bet kilę nesutarimai ir konfliktai su buvusiu vadovu E. Steckiu baigėsi teismo salėje. Plungės apylinkės teismas pripažino, kad E. Steckis psichologiškai smurtavo prieš nepilnamečius klubo narius, o valdybos sprendimas atleisti jį iš užimamų pareigų buvo teisėtas. Nesutarimai su E. Steckiu prasidėjo 2023 metais, kai Kretingos motobolo klubo nariai, ypač jaunieji žaidėjai, vis dažniau ėmė skųstis dėl jo elgesio. Liudytojų teigimu, vadovas nevengė bendrauti pakeltu tonu, vartodavo necenzūrinę leksiką, viešai žemindavo nepilnamečius. Nepaisant daugybės pokalbių ir bandymų situaciją išspręsti taikiai, padėtis tik blogėjo. Galiausiai, žaidėjai iškėlė ultimatumą – arba keičiasi vadovas, arba jie palieka klubą. Kadangi E. Steckis nesutiko savo noru palikti klubo direktoriaus posto, asociacijos valdyba nusprendė atleisti direktorių. Vienas iš sutarties nutraukimų pagrindų – Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 4 punktas, tai yra smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
|
|
