|
|
|
(1967) 2025-07-08Kretingos rajono bažnyčios liko nedraustos
Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje svarstant Bažnyčių rėmimo programą, buvo paskirstytos kasmetinės tikslinės biudžeto lėšos – 50 tūkst. Eur – rajono bažnyčių ir koplyčių ūkiams tvarkyti. Tačiau šiemet parapijoms dar papildomai padalintos lėšos – 15 tūkst. Eur, kurios buvo numatytos bažnyčių draudimui, nes draudimo bendrovės jas drausti atsisakė.
Prašymus teikė tik šeši klebonai Jau kelerius metus iš eilės, svarstant rajono biudžetą, Taryba patvirtina fiksuotą sumą – 50 tūkst. Eur, kad paremtų Kretingos rajono bažnyčias. Iš viso mūsų rajone yra 14 bažnyčių: 5 jų – Laukžemės, Kalnalio, Budrių, Mikoliškių, Kartenos – yra medinės, 9-ios – kultūros paveldo objektai. Tačiau paraiškas paramai šiemet teikė tik 6 parapijų klebonai: Kretingos pranciškonų – Saulius Paulius Bytautas, Kretingos evangelikų liuteronų – Darius Petkūnas, Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus – Viktoras Dirvonskis, Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo – Karolis Petravičius, Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus – Zenonas Degutis ir Mikoliškių Šv. Juozapo – Jonas Paulauskas. Šiųmetiniame biudžete papildomai dar buvo numatyta 15 tūkst. Eur apdrausti ir bažnyčių pastatus, jų turtą. Tačiau, pasak Kretingos rajono vicemerės Vaidos Jakumienės, draudimo bendrovės drausti daugumą bažnyčių atsisakė dėl neva per didelės rizikos, išskyrus 2 bažnyčias – Salantų sutiko drausti už 4 tūkst. Eur, Jokūbavo – už 1,5 tūkst. Eur. Tuomet rajono Taryba priėmė sprendimą nedrausti nė tų dviejų bažnyčių, o likusias lėšas ne grąžinti į biudžetą, bet išdalinti toms 6 šiemet paraiškas Bažnyčių rėmimo programai teikusioms parapijoms.
Socialinės dirbtuvės – galimybė dirbti žmonėms su negalia
Kretingos dienos veiklos centro Socialinėse dirbtuvėse, veikiančiose jau antrus metus, įdarbinti 12-a kretingiškių, turinčių intelekto ar kompleksinę negalią. Socialinių dirbtuvių lankytojai, prižiūrimi juos lydinčio asmens, švarina Pranciškonų gimnazijos tvenkinio pakrantes, prižiūri kapus, rūšiuoja prekes, kuria keramikos dirbinius. Dirba centre ir už jo ribų Pasak Dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, šiuos darbus Socialinių dirbtuvių lankytojai atlieka pagal jų centro sutartis su įstaigomis arba privačiais asmenimis, tarkim, tvarkant kapus. „Ši paslauga vis labiau populiarėja, nes daug žmonių išvykę į užsienį, o artimųjų kapų nėra kam prižiūrėti. Žmonės su negalia sodina gėles, palaisto jas, nuravi kapus. Šiuo metu dalis Socialinių dirbtuvių lankytojų renka šiukšles iš Pranciškonų gimnazijos tvenkinio pakrančių ir Pastauninko parko vaikų žaidimo aikštelių“, – kalbėjo vadovė, kurios pastebėjimu, viešosiose erdvėse niekur nėra tiek daug šiukšlinama, kiek žaidimo aikštelėse.
Įrengs ženklą į Virgilijaus Vaičiūno meno galeriją
Kiauleikių kaime Vydmantų seniūnijoje nuosavą meno galeriją atidaręs medžio skulptorius Virgilijus Vaičiūnas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kad kelyje Vydmantai–Rūdaičiai, ties posūkiu į jo sodybą Beržų g. 45, būtų įrengtas lankytiną vietą nurodantis kelio ženklas. Kretingos rajono savivaldybės taryba birželį įvykusiame posėdyje V. Vaičiūno prašymą patvirtino, ir dar šią vasarą Vydmantų seniūnijos rūpesčiu bus įrengtas ženklas – užrašas rudame fone skelbs „Virgilijaus Vaičiūno meno galerija“.
Statistikos departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje prieglobstį rado beveik 100 tūkst. ukrainiečių. Nors pastaraisiais metais nemažai jų grįžo į Ukrainą arba persikėlė į kitas Europos šalis, ukrainiečių bendruomenė tebėra didžiausia tarp kitų tautinių mažumų mūsų šalyje.
Sumažės biurokratinė našta
Kretingos rajono savivaldybė nuo šio rugsėjo supaprastins dokumentų teikimo tvarką dėl socialinės paramos mokiniams, paramos mokinio reikmėms įsigyti ir mokinių nemokamo maitinimo.
Kretingą lanko išskirtinių kruizinių laivų svečiai
Klaipėdos uoste įsibėgėjantis kruizinių laivų sezonas neaplenkė ir Kretingos: kiekvieną vasarą miestą aplanko bent dvidešimties skirtingų kruizinių laivų keleiviai. Kai kurie laivai atplaukia kas vasarą, tačiau pastarąją savaitę Kretingą aplankė net dviejų išskirtinai prabangių laivų-naujokų keleiviai.
Gyventojai tapo tvorų įkaitais
Naujai besikuriančios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Giminių gatvė“ atstovas į Eismo saugumo komisijos posėdį penktadienį atvyko norėdamas išgirsti argumentus, kodėl gyventojų prašymui šioje gatvėje įrengti ženklą „Gyvenamoji zona“ buvo nepritarta antrą kartą. Gatvėje yra tik automobilių greitį iki 30 km/h ribojantis ženklas, o jo dažnas vairuotojas net nepastebi. Pageidavimų sąraše – 4 punktai Anot kalbėtojo, vietiniai gyventojai daugiausia kenčia dėl teritorijoje veikiančių dviejų transporto bendrovių ir dviejų automobilių servisų veiklos – būtent į šias įmones ir iš jų mašinos su numeriais ir be numerių laksto nedrausmingai. „Mes jas vejamės patys, sustabdom, naujai pradėjusių dirbti vairuotojų gražiuoju prašom, kad laikytųsi eismo taisyklių. Jie atsiprašo – sako nematę, kur tas greitį ribojantis ženklas“, – pasakojo Giminių gatvės gyventojų atstovas.
Dar balandžio pabaigoje Eismo saugumo komisija buvo gavusi Vydmantų Mokyklos gatvės gyventojų skundo ir prašymo įrengti draudžiamąjį ženklą, nes penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, vykstant bagažinių turgeliui, užstatyti automobiliai trukdo pravažiuoti ir patekti į namus. Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis pritarė: tomis dienomis išties daug mašinų susitvenkia Mokyklos gatvėje, jos paliekamos ir magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga. Su sklypą nuomojančiais turgelio organizatoriais apie problemą seniūnas kalbėjęs – šie neprieštaravo, kad draudžiamasis ženklas būtų pastatytas. Po prieš tai įvykusio išvažiuojamojo Eismo saugumo komisijos posėdžio Vydmantuose, praėjusį penktadienį prie temos buvo grįžta iš naujo. „Vienareikšmiškai turim spręsti“, – neabejojo A. Budginas. Anot jo, policijos pareigūnai savo akimis įsitikino, kad, atvažiavę apsipirkti, žmonės mašinas „pameta“ ir vidury kelio ir nueina. „Nėra pagarbos vieni kitiems“, – kalbėjo komisaras, pasiūlęs draudžiamuosius ženklus sudėti dešinėje pusėje nuo Mokyklos g. iki A11 kelio. „Kairėje, tai yra turgelio pusėje, mašinoms stovėti leidžiam, priešingoje pusėje – ne“, – sakė A. Budginas.
„P. n.“ informacija
Sodininkų bendrijos „Draugystė“ valdybos pirmininkė ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus išvažiavimas iš Volungės gatvės, Lankų gatvėje ji norėtų pastatyti sferinį veidrodį Pirmininkės teigimu, iš kairės pusės matomumą vairuotojams užstoja eglės, iš dešinės – kiti medžiai ir komunalinių atliekų konteineriai. Lankų gatvėje pirmininkė pageidavo įrengti ir greitį ribojantį ženklą, nes krovininių ir lengvųjų automobilių srautas į valymo įrenginius kelia pavojų ir „Draugystės“, ir „Vienybės“ sodininkų bendrijų gyventojams. „Daugelyje sodininkų bendrijų sferiniai veidrodžiai yra įrengti – nematau problemos, kad vairuotojai nori pasigerinti matomumą “, – pritarė Kretingos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Eismo saugumo komisija penktadienį įvykusiame posėdyje sutiko, kad sferinis veidrodis būtų pakabintas, tačiau, pirmininko Antano Kalniaus siūlymu, greičio nesumažino, paliko, kaip buvo – 50 km/h. „P. n.“ informacija
Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė įsitikinusi, kad prie Nakvynės namų, esančių Žemaitės alėjoje, turėtų būti pastatytas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“.
Piknikas šeimoms – dar vienas „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ atidarymo renginys
Liepos 6-ąją Kretingos muziejaus prieigose, pievoje šalia Vandens malūno, rajono šeimoms buvo surengtas šeimų piknikas, kurio kulminacija – kartu giedamas viso pasaulio lietuvius vienijantis mūsų šalies himnas. Šeimų pikniko dalyvius, linkėdama darnios „Tautiškos giesmės“, pasveikino rajono Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, paskelbusi ir trečiojo „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ atidarymo renginio pradžią. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kretingos dvaro vandens malūno slėnis tapo didžiausia traukos vieta šeimoms: vyko gatvės klounados spektaklis, intriguojanti mokslinių eksperimentų programa, kūdikių ropojimo varžybos, koncertai, įvairios lauko pramogos, žaidimai, edukacijos. Sutelkė gausų būrį savanorių „Šeimų piknikas – trečiasis „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ atidarymo renginys. Pirmasis – masinio kvadrato varžybos – buvo skirtas sportuojančiam jaunimui, antrasis – Talentų vakaras – kuriantiems talentingiems jauniems žmonėms, o šįsyk nuspręsta dėmesį skirti jaunoms vaikus auginančioms šeimoms – kad jos irgi turėtų galimybę pabendrauti, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, rasti laiko pabūti su šeima, susipažinti su bendraminčiais, vienu žodžiu – kad tėvai ir mamos dieną leistų be telefonų ir kompiuterių, o su vaikais“, – kalbėjo rajono Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, kurios pastebėjimu, kretingiškių ir miesto svečių rudenį laukia ir ketvirtasis „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ atidarymo renginys, tačiau jo detalių neatskleidė.
Sporto žaidynių pabaigą vainikavo „Tautiška giesmė“
Simboliška, kad XII pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymo ceremonija Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere sekmadienį įvyko minint Lietuvos valstybės dieną – Liepos 6-ąją. Šventę vainikavo ant jūros tilto ištiesta 250 metrų ilgio trispalvė ir tradiciškai 21 valandą čia nuskambėjusi kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedota „Tautiška giesmė“. Ne dėl medalių Į keturias dienas Palangoje vykusias sporto žaidynes buvo suvažiavę dalyviai daugiau kaip iš 30-ies užsienio šalių, tarp jų – Šveicarijos, Kanados, Norvegijos, net Naujosios Zelandijos. Gausiausios delegacijos – 401 sportininko – sulaukta iš Jungtinės Karalystės. „Mes – iš Amerikos“, – linksmai nusiteikę „Pajūrio naujienoms“ prisistatė iš Panevėžio kilę Mindaugas ir Dainius. – Lietuva yra super! Duok Dieve, kad visur taip būtų“, – nykščius į viršų iškėlė apie 20 metų Čikagoje gyvenantys vyrai. Vienas jų dalyvavo teniso rungtyje, o kitas – plaukimo. Bet ne tai svarbiausia – svarbiausia, sakė, iš naujo įkvėpti tėvynės oro, akimis paglostyti nerealią jos gamtą.
Kretingai atstovavo Jaunimo vasaros akademijoje
Liepos pradžioje Raseiniuose įvykusi Jaunimo vasaros akademija sutelkė 250 žmonių iš 18-os šalies savivaldybių ir Latvijos miesto Liepojos. Jaunimo vasaros akademijos renginiuose dalyvavo ir grupė Kretingos jaunuolių, kuriuos lydėjo Atvirojo jaunimo centro jaunimo darbuotoja Katrina Narvilienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Jaunimas akademijoje praleido tris dienas, kupinas įvairių veiklų – nuo žygių gamtoje iki bendrų pokalbių, komandinių žaidimų ir kūrybinių dirbtuvių.
|
|
