Šiomis dienomis aplink Kretingos rajono savivaldybės pastatą Savanorių g. 29A Kretingoje UAB „Statyk kartu“ sumontavo pastolius. Ateinančią savaitę pradės ardyti skardinį pastato stogą, susidėvėjusią skardą pakeis nauja. Darbų kaina – 90 tūkst. eurų, juos užbaigti turėtų spalį.

Apie 2 mln. eurų Kretingos rajono savivaldybei kainuos administracinių pastatų remontas, patalpų išplėtimas. Savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti pastatų tvarkymo darbai vienur jau vyksta, dalis rangos darbų yra jų viešųjų pirkimų stadijoje. Meras Antanas Kalnius akcentavo, kad pastatai tvarkomi, siekiant padidinti jų energetinį naudingumą, pagerinti būklę, sąlygas darbuotojams. Meras patikino, kad per likusius nepilnus dvejus kadencijos metus pastatai bus sutvarkyti. Pastoliais apjuosė pagrindinį pastatą.

Savivaldybės pastato Savanorių g. 29A, kuriame dirba meras, Savivaldybės administracijos direktorius, dalis administracijos skyrių, patalpos remontuojamos nuo pat rajono valdžios įsikūrimo šiame buvusiame Taupomojo banko pastate. 

Pastatą iš banko, gavusi 2 mln.litų beprocentinę Finansų ministerijos paskolą, Savivaldybė įsigijo 2002 m. Tam, kad galėtų įsikraustyti, išleido 0,5 mln. litų iš savo biudžeto.

Kretingiškio architekto šviesios atminties Edmundo Giedrimo, banko užsakymu, suprojektuotas pastatas nebuvo pritaikytas Savivaldybės administracijai. Didesni-mažesni remonto darbai pastato viduje vyko kone nuolatos. Paskutinis didesnis, kainavęs apie 220 tūkst. eurų, Tarybos posėdžių salės remontas užbaigtas praėjusį spalį. Šiemet remontuos trečio ir ketvirto aukšto patalpas, darbus už 174 tūkst. eurų įsipareigojo atlikti UAB „Tilta“.

„Funkcijų Savivaldybei daugėja, su jomis ir naujų darbuotojų, kuriems reikia darbo vietų, atitinkančių darbo saugos, kitus reikalavimus”, – sakė A. Kalnius. Žmonės labiau pastebi Savivaldybės pastatų išorės remonto darbus. Šį mėnesį statybininkams pastoliais apjuosus Savanorių 29A pastatą, kretingiškiai ėmė smalsauti – kas čia daroma. Kaip paaiškino meras, keičiamas pastato skardinis stogas, bus įrengti keli nauji stoglangiai. Dėl nesandaraus stogo, lyjant ar polaidžio metu, į patalpas prasiskverbdavo vanduo.

Renovuotos Vilniaus gatvės vaizdą gadinantis administracinis pastatas Vilniaus g. 8 turėtų būti sutvarkytas iki 2026 m. rugpjūčio 30 d. Pastato remonto darbus, kainuojančius 614 tūkst. eurų, laimėjo UAB „Gargždų rangos darbai” ir rugpjūtį turėtų juos pradėti. Sutarta, kad rangovas sutvarkys pastato stogą, pastatą apšiltins, pakeis jo langus. Pastatas tvarkomas Savivaldybės biudžeto lėšomis, dalį jų tikintis kompensuoti gavus ES paramą. Savivaldybės administracijos specialistai jau rengia projektą ES paramai gauti.

• Rašyti komentarą (25)
• Plačiau ...

Lietuvos nacionalinis muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus liepos 30 d. (trečiadienį) 16 val. šeimas su vaikais kviečia į smagų muziejaus knygos „Istorija vizgina uodegą“ pristatymą.

Apie knygos kūrimo procesą bei pačias įvairiausias šuniškas istorijas su svečiais pasidalins ir edukaciją praves jos autorė archeologė Sigita Mikšaitė. Dalyviai išgirs pasakojimų apie pirmuosius šuns draugystės su žmogumi amžius, kaip šuo mato dvasias, istorijas apie dvaro šunis, šunis laisvuosius miestiečius ir sofos šunis, sužinosite, kodėl šunys loja, kam šuniui nosis ir daug kitų dalykų.

Po knygos pristatymo pakviesime į žaismingas kūrybines Pop up technikos šuniukų dirbtuves su knygos dizainere Justina Brukštute-Šimke. Reikiamomis priemonėmis pasirūpins muziejus, tad lankytojams tereikia atsinešti gerą nuotaiką. Renginio metu bus galima įsigyti knygelių su autorės parašu ir linkėjimais. Renginio trukmė – apie 1 val. 30 min., renginys nemokamas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Barselonoje kretingiškiai choristai koncertavo ir konkurso erdvėse, ir garsiojoje Sagrada Familia arkikatedroje.

Kretingos rajono kultūros centro mišrus kamerinis choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, iš tarptautinio konkurso „Golden Voices of Barselona“ Ispanijoje, Barselonos mieste į savąjį miestą sugrįžo net su dviem medaliais: sakralinės muzikos kategorijoje užėmė pirmąją vietą ir pelnė auksą, o pasaulietinės akademinės muzikos kategorijoje – sidabrą.

Kolektyvas – profesionalus ir dinamiškas

Be kolektyvų iš Ispanijos ir „Kristale“ iš Lietuvos, šiame konkurse dar dalyvavo chorai iš Pietų Afrikos, Kinijos, Kroatijos. „Kadangi susirinkome iš labai skirtingų šalių, todėl kiekvienas kolektyvas išsiskyrė savitu atlikimu, tiek dainuojant pasaulietines dainas, tiek atliekant sakralius kūrinius. Komisija mūsų chorą išgyrė, kad esame labai dinamiškas kolektyvas, stiprus vokalo formavimas, kad kūrinius atliekame itin jausmingai. Nors ir tikėjomės aukštų vietų, tačiau komisijos narių skoniai – taip pat yra skirtingi, o ir kiti kolektyvai – aukšto meninio lygio, visi atvyko gerai pasirengę, tad apėmė didžiulis džiaugsmas, išgirdus konkurso rezultatus“, – po kelionės su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais „Kristale“ laimėjimais pasidžiaugė choro vadovė K. Rimienė.

Kretingiškiai turėjo galimybę koncertuoti ir garsiojoje Sagrada Familia arkikatedroje, taip pat baigiamajame Gala koncerte, kuriame atliko 4 dainas: „Lietuvos bruole“, „Užaugo liepa“, „Savos žemės vaikai“. Pabaigoje su pasididžiavimu užtraukė garsiąją Gedimino Purlio dainą „Kretinga“, kuri tapusi mūsų miesto himnu. „Atrodė, kad dainuojame ne balsais, o širdimis, – toks stiprus buvo pasididžiavimas savo miestu, savo kalba ir gimtąja šalimi“, – prisiminė K. Rimienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Senųjų kapinių tvoros pabaigoje atnaujinta meninė instaliacija „Kretingos krašto lėlių teatras“.

Vaikščiodami Vilniaus gatve, ties senosiomis miesto kapinėmis, kretingiškiai, o ypač – miesto svečiai sulėtina žingsnius, kad pasigrožėtų galinėje kapinių tvoros dalyje atnaujinta menine instaliacija „Kretingos krašto lėlių teatras“.

Šis teatras – tai Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės ir jos brolio kraštiečio menininko Andriaus Seselsko įgyvendinta svajonė – miesto senamiestyje atgaivinti senąsias krašto lėlininkystės tradicijas ir jas žaismingai pristatyti jaunajai kartai, pasitelkiant svarbiausius miesto akcentus – bažnyčią, lurdą, Jurgio Pabrėžos paminklą ir kitus gerai pažįstamus objektus, bandant pavaizduoti istorines asmenybes ir sujungiant juos į vieningą kompoziciją. Be to, pagal senąsias medinių lėlių tradicijas, figūros, pasukus įrenginio rankeną, juda.

Šis teatras buvo įrengtas prieš 2-jus metus, kai Kretingos miestas minėjo 770-ąjį gimtadienį, tačiau nesyk nuniokotas vakarais po miestą siaučiančių paauglių. Kretingos miesto seniūnija vis keisdavo stiklus, tačiau veltui, kol galop kompozicija buvo užkalta. Ir taip stovėjo, kol šią vasarą buvo atnaujinta. Lėles atkūrė ir „sceną“ išvalė jų kūrėjas A. Seselskas, menininkas įrengė ir kitą pasukimo rankeną, o miesto seniūnija parūpino grūdinto stiklo plokštę, viršum kompozicijos įrengė saulės bateriją, kad būtų teatras apšviestas vakare ir naktį.

Meninės instaliacijos atnaujinimas kainavo iki 3 tūkst. Eur.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovų pateiktais duomenimis,  techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sustiprinus sienos su Baltarusija apsaugą, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo sulaikyta ir konfiskuota per 805 tūkst. oru gabentų kontrabandinių cigarečių pakelių, o dėl įtarimų vykdant tokią kontrabandą arba tam padedant buvo sulaikyti 96 asmenys. 

Lietuvos prokuratūra akcentavo, kad nė vienas iš užfiksuojamų oro kontrabandos atvejų nelieka neįvertintas. Dauguma jų identifikuojami kaip tų pačių asmenų vykdoma sisteminė nusikalstama veika, todėl dažniausiai dabar tiriami sujungtuose ikiteisminiuose tyrimuose kaip vienos nusikalstamos veikos epizodai. 

Per praėjusius metus ir pirmąjį šių metų pusmetį iš viso buvo pradėta 20 ikiteisminių tyrimų, kuriuose akcizais apmokestinamos prekės buvo gabenamos oro balionais arba dronais. Daugiausiai – 65 epizodai, šiuo metu yra tiriami ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra, o trijuose Vilniaus ir Kauno apygardų prokuratūrų kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose bendrai tiriama dar apie 70 epizodų. 

Iš viso tokio pobūdžio ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai pareikšti 34 asmenims. Dar vienas reikšmingas šių metų rezultatas – 10 baudžiamųjų bylų, kurios šiuo metu nagrinėjamos arba jau išnagrinėtos teismuose.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pasieniečiai šiemet sulaikė 461 asmenį (iš jų 318 – oro uostuose), kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos.

Iš sulaikytųjų dauguma, 399, buvo Lietuvos piliečiai. Rusijos pilietybę turėjo 26, Latvijos – 8, Baltarusijos – 7, Jungtinės Karalystės ir Švedijos – po 3, Airijos, Moldovos, Tadžikistano ir Ukrainos – po 2, likusieji 7 buvo dar septynių valstybių piliečiai.

Tarp 2024 m. sulaikytų 767 (iš jų 592 – oro uostuose) ieškomų asmenų irgi dominavo Lietuvos piliečiai – 705. Devyniolika sulaikytųjų turėjo Jungtinės Karalystės pilietybę, 16 – Ukrainos, 6 – Baltarusijos, 4 – Rusijos, po 3 – Sakartvelo ir Moldovos, 2 – Airijos, likusieji 9 buvo devynių valstybių piliečiai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šeštadienį apie 6.20 val. Palangoje, Kretingos g., kaip įtariama, 1993 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,71 prom. neblaivumas, iš chuliganiškų paskatų apgadino kieme stovėjusius automobilius „Toyota“, „Opel“, „Tesla“, „Nissan“, Taikos gatvėje – automobilį „Toyota Rav4“, Sodų gatvėje – „Audi“.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Sekmadienį paryčiais, apie 4.30 val., ugniagesiai gelbėtojai atsiliepė į pagalbos prašymą ir Palangoje padėjo iš BMW išsivaduoti porai – neatsidarant durelėms, mergina ir vyras buvo iškelti per galinį mašinos langą, jį išdaužus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Sekmadienį apie 16 val. Palangoje, Vytauto g., pastebėta, kad pavogtas šalia gatvės stovėjęs automobilis „Lexus RX 450H“, pagamintas 2019 m. Nuostolis – 35 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Šeštadienį apie 9 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Kuršių tak., kambaryje, medikai konstatavo 2024 m. gimusio vaiko mirtį.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Penktadienį apie 18.30 val. pastebėta, kad Šventosios bažnyčioje apgadinti baldai ir kiti įvairūs daiktai, taip pat sugadinta sienoje įmontuota aukų dėžutė. Nuostolis nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Lietuvos–Latvijos pasienyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Latvijos valstybinės policijos ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Palangos pasienio užkardos pareigūnai liepos 16 d. Lietuvos teritorijoje patikrino 125 transporto priemonės ir nustatė du pažeidimus – vienas vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, kitam, gimusiam 1981 m., vairavusiam automobilį „Toyota“, nustatytas 0,52 prom. neblaivumas.

Tokio pobūdžio bendras priemones Lietuvos ir Latvijos pareigūnai rengia reguliariai, bent kartą per ketvirtį. Šiuo metu jų rengiama daugiau – atsižvelgiant į Lenkijos pasienyje sustiprintą kontrolę dėl nelegalios migracijos, kontrolė stiprinama ir pasienyje su Latvija.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Liepos 14–20 dienomis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai iš viso užfiksavo 512 įvairių KET pažeidimų, nustatė 6 neblaivius vairuotojus.  

Vienas jų penktadienį apie 8.30 val. pakliuvo Kretingoje, Genių gatvėje – 1967 m. gimusiam „Mitsubishi“ vairuotojui nustatytas 0,55 prom. Tą pačią dieną apie 7.46 val. kelyje Palanga–Lazdininkai sustabdytai 1981 m. gimusiai BMW vairuotojai – 0,55 prom., o apie 9.10 val. tame pačiame kelyje – 1971 m. gimusiam „Mercedes Benz“ vairuotojui – 0,45 prom. neblaivumas.

Sekmadienį apie 15.30 val. Palangoje, Vytauto g., dėl 1,1 promilės į policijos akiratį pateko ir 1982 m. gimęs „Renault“ vairuotojas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Turnyro nugalėtojos išvien su Kretingos rajono vicemere Vaida Jakumiene.

Sekmadienį įvyko kasmetinis Kretingos rajono paplūdimio tinklinio turnyras, kuriame dalyvavo 7 moterų komandos: „Padvariai“, „Rajonas“, „Dviguba bėda“, „Draugytės“, „Nepermušamos“, „Určiai“, „Iki galo“. Merginos varžėsi vienoje grupėje.

Prizininkės ir nugalėtojos:

I vieta: „Iki galo“ – Urtė Navasaitytė ir Ilina Frolova;

II vieta: „Dviguba bėda“ – Aistė Slušnytė ir Karolina Repšytė;

III vieta: „Nepermušamos“ – Ūla Vasiliūnaitė ir Justė Knėžaitė.

Dalyvės:

V vieta: „Padvariai“ – Evelina Šulcaitė ir Justina Subačienė (Padvariai);

IV vieta: „Rajonas“ – Auksė Turskytė ir Živilė Šulcaitė (Kretinga);

II vieta: „Dviguba bėda“ – Aistė Slušnytė ir Karolina Repšytė (Kretingos r.);

VII vieta: „Draugytės“ – Sandra Jakienė ir Roberta Dėšankovienė (Klaipėda);

III vieta: „Nepermušamos“ – Ūla Vasiliūnaitė ir Justė Knėžaitė (Palanga);

VI vieta: „Určiai“ – Urtė Mackevičiūtė ir Urtė Žukauskytė (Vydmantai);

I vieta: „Iki galo“ – Urtė Navasaitytė ir Ilina Frolova (Kretinga/Klaipėda).

Rugpjūčio mėnesį planuojamas Kretingos rajono MIX paplūdimio tinklinio turnyras. Jo organizatoriai – Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Nekilnojamojo turto ekspertai vienbalsiai sutaria, kad būstas šalia ar vos tolėliau nuo jūros yra gana gera investicija.

Ne vienas lietuvaitis dažnai pasvajoja apie namus prie jūros. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir plačiai atsivėrus sienoms, dažnas lietuvis įgijo galimybę įsigyti savo svajonių namus atostogoms ar nuolatiniam gyvenimui šalies kurortuose. Todėl nekilnojamojo turto (NT) ekspertai vienbalsiai sutaria, kad būstas šalia ar vos tolėliau nuo jūros yra gana gera investicija.

Nekilnojamojo turto kainos kyla

Pasak NT profesionalų, pajūryje būstus žmonės aktyviausiai perka Palangoje, Klaipėdos mieste, Neringoje. Gana didele paklausa išsiskiria tarp Klaipėdos ir Palangos esanti Kretinga. Su nekilnojamuoju turtu 12 metų dirbanti kretingiškė MB Invest NT vadovė Rosita Jonkuvienė teigė, kad per jos darbo patirtį kainos nė sykio nekrito, o tik kilo.

„Šiuo metu naujos statybos namai ypač pabrango dėl infrastruktūros mokesčio, sudėtingumo įsigyti žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti namą, todėl, kad, išduodant statybos leidimą, atsirado sąlyga įsirengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, nesvarbu, jie yra už 30 ar už 600 m. Todėl naujos statybos kainos ir kyla“, – akcentavo R. Jonkuvienė.

Anot jos, populiariausias nekilnojamasis turtas šiuo metu yra 80 kv. m ploto namai su 6–8 arų žemės sklypu. „Pirkėjai ieško naujos statybos butų Kretingoje, o pasiūla labai maža. Su nuomojamais butais taip pat yra sudėtinga situacija, nes pasiūlos nėra, o paklausa didelė. Senesnės statybos butų pasiūla Kretingoje taip pat labai nedidelė. Ypač greitai nuperka 1 kambario butus antrame, trečiame aukšte. Daug jaunų šeimų įsigyja turtą Kretingoje, nors patys yra klaipėdiečiai. Taip pat turiu nemažai klientų, kurie, pardavę butą Palangoje, perka namą Kretingoje“, – sakė R. Jonkuvienė, pridūrusi, kad pasinaudojusios valstybės parama pirmam būstui įsigyti, jaunos šeimos iš Vilniaus perkasi namus Kretingoje. Pašnekovė džiaugėsi, kad nemaža dalis jos klientų, grįžusių iš Norvegijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, šią vasarą įsigijo nekilnojamojo turto ar vis dar jo ieško. Taip pat nekilnojamojo turto ieškosi žmonės, turintys patvirtintas subsidijos pažymas pirmajam būstui įsigyti.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos šilumos tinklų direktoriaus atrankos konkursą skelbė įmonės valdyba. Pirminę kandidatų atranką organizavo personalo atrankos agentūra „Personalo guru“, iš 7 konkurse dalyvavusių kandidatų atrinkusi 5-is. Konkurso laimėtoją vėliau jau atrinko Kretingos šilumos tinklų valdyba. Direktoriaus atrankos konkursas skelbtas po to, kai iš užimamų pareigų pasitraukė buvęs įmonės vadovas Dainius Budrys.

D. Gedmintas Kauno technologijos universitete yra įgijęs elektros energetikos inžinerijos bakalauro ir magistro laipsnius, anksčiau ėjo UAB „Caverion Lietuva“ Statinių ūkio valdymo paslaugų verslo Klaipėdos ir Panevėžio – Šiaulių regioninių skyrių vadovo, UAB „YIT Technika“ Klaipėdos regioninio skyriaus vadovo, AB „Lietuvos energija“ Perdavimo tinklo Klaipėdos skyriaus materialinio aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininko pareigas, dirbo elektros energetikos lektoriumi Klaipėdos universitete bei kt. Kretingos rajono savivaldybė valdo per 75 proc. Kretingos šilumos tinklų akcijų.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vakar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai pasveikino ir sėkmės tarnyboje palinkėjo 23 studijas Lietuvos policijos mokykloje baigusiems ir tarnybą pradedantiems pareigūnams. 

Vienuolika pareigūnų tarnaus Klaipėdos miesto policijos komisariate, po tris – Palangos ir Kretingos, po du – Klaipėdos ir Plungės rajonų, vienas – Neringos policijos komisariatuose.

„P. n.“ informacija 

• Rašyti komentarą (0)

Šeštadienį apie 19 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Žalgirio seniūnijos Dupulčių kaime, Bendrabučio gatvėje, dega mūrinis ūkinis pastatas su mediniu priestatu. Gesinimo darbai užtruko maždaug 45 minutes. Nudegė šiferiu dengtas pastato stogas, apdegė medinis perdengimas, namų apyvokos daiktai ir šieno rulonas. Gyvenamąjį namą pavyko išsaugoti.

Paaiškėjo, kad gaisro priežastis – žaibo iškrova.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Danutė Bružienė ir Edvardas Stalmokas (dešinėje) tradiciškai pasveikino poras, švenčiančias vestuvių sukaktis.

Karštos saulės kepinamą, bet kartu ir lietaus prausiamą vasaros šeštadienį Senosios Įpilties kaimo bendruomenė atšventė tradicinę šventę „Prisirpo mėlynės“, gyvuojančią 15 metų.

Kuria savo tradicijas

„Jaučiuosi sugrįžusi namo, labai jaudinuosi, matydama tuos, kurie mane dar pažįsta ir kurie pažino mano senelius“, – kalbėjo rajono Tarybos narė Jolanta Girdvainė. Ji pasidžiaugė ir augančia nauja „mėlyniukų“ karta, kuri smagiai „atidarė“ šią šventę – vadinasi, kaimas gyvavo, gyvuoja ir gyvuos.

Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Danutė Bružienė su meno vadove Kristina Dimiene deimantinių vestuvių proga – bendro gyvenimo keliu eina 60 metų – apdovanojo Valių Alonderį ir jo žmoną Stanislavą, auksinių vestuvių proga – Adaliją ir Vilių Žalius, koralinę – 35-erių metų – bendro gyvenimo sukaktį mininčius Astą ir Mindaugą Razmas, Ingridą ir Vidmantą Augučius, sidabrines vestuves švenčiančius Reginą ir Rimantą Želvius.

„Mes neturim tradicijos, kaip kitos bendruomenės, sveikinti naujakurius, jubiliatus arba naujagimių progomis. Mes sveikinam sutuoktinių poras, nes be jų, be šeimos, nebūtų nei naujakurių, nei naujagimių, nei... mėlyniautojų – kas gi tų uogų pririnktų?“ – juokavo renginio vedėjos.

D. Bružienė ir K. Dimienė priminė ir kartu su kaimo bendruomene bei moterų klubu „Gardenija“ sumanytos mėlynių šventės ištakas. Esą seniau Senojoje Įpiltyje gyvenę kur kas daugiau žmonių, o darbų arti nebuvę. Kadangi aplink miškai kaip niekur kitur Lietuvoje turtingi mėlynių, tai daugiausia seneliai ir vaikai eidavę jų rinkti, kai kurie ir į Palangos turgų poilsiautojams veždavę parduoti, pinigėlį uždirbti.

„Veža ir dabar“, – pritarė šioje šventėje mėlynėmis nuolat prekiaujančios įpiltiškės Irena Bružienė ir Stasė Paulauskienė. Tik Palangoje už litrą galima po 12 eurų gauti, o va čia parduodančios po 8. Mėlynės – šviežios, švarios, sveikos, matosi, kad kiekviena kruopščiai nuskinta. Tokių pat gražuolių apie 6,5 litro turėjo atsinešusi ir Darbėnuose gyvenanti Alma Pranciulienė.

„Aš ir pati labai mėgstu mėlyniauti, bet šįkart neturėjau kur palikti vaikų, tad į mišką nėjau. Padedu parduoti geriausiai savo draugei Erikai, kuri dabar su vaikais – prie batuto“, – šypsojosi moteris.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, lyjant lietui, sėdo priešais sceną.

Šeštadienį Vydmantuose gimė naujas, šventinis vasaros kodas – „Kai duona su duona susieina”. Nors prieš pat prasidedant šventei stipriai nulijo lietus, į ją, šio nepabūgę, susirinko patys drąsiausieji vydmantiškiai bei svečiai.

Žodyje „duona“ telpa visas gyvenimas

Kol nuo stipraus lietaus žmonės slėpėsi pavėsinėse ar automobiliuose, nešinas didžiuliu skėčiu, priešais sceną įsitaisė Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius. 

 „Savo vydmantiškius myliu visa širdimi, todėl ar lyja, ar žaibai – nesvarbu koks oras – yra renginys ir aš esu kartu. Ši parapija yra mano šeima, mano gyvenimas. Labai džiaugiuosi, kad juos turiu, ir myliu saulei šviečiant, lyjant ar dangui žaibais svaidantis. Čia kaip šeimoje – nepaisant oro, esame kartu”, – kalbėjo kunigas K. Petravičius, pasidžiaugęs, kad yra puoselėjami senovės papročiai, jais dalinamasi. 

 „Mes vienas kitą turime maitinti. Duona man – gerumo simbolis, todėl išleidęs trečiąjį savo dainų rinkinį, įkvėptas šių žmonių, jį pavadinau „Gerumas”. Vydmantiškiai viskuo dalinasi ir šis renginys „Kai duona su duona susieina” man asocijuojasi, kai gerumas su gerumu susieina. Žodyje „duona“ telpa visas gyvenimas, šeima, bendrystė. Šie žmonės moka dalintis ir besidalindami kuria didelius stebuklus”, – sakė kunigas.

Naujai įrengtoje scenoje uždainavo Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus liaudies kapela, vadovaujama Jolantos Japertienės (pirmoji iš kairės su akordeonu rankose).

 „Man labai patinka šventės, kur tik jos būna – visas stengiuosi aplankyti”, – pakiliai nusiteikusi kalbėjo Zita Butkienė, į Vydmantus atvykusi iš Dupulčių. Jai antrino Ankštakiuose gyvenanti, bet visur, kaip ir šįsyk, kartu važiuojanti jos pusseserė Adelė Venskuvienė.

„Mes labai gerbiame duoną. Šios šventės akcentas – duona, todėl nieko nelaukę su vyru Adolfu atlėkėme iš Kretingos, kad pabūtume renginyje ir paskanautume duonos. Mums visas gyvenimas yra duona ir vanduo. Turime savo šulinį, geriame tik jo vandenį, o duona yra dieviškas maistas. Jei duonos ir vandens bus – visada išgyvensime, bet kokiomis sąlygomis – pakiliai kalbėjo kretingiškė Zina Šiumberevičienė.

„Esu vydmantiškis, čia gyvenu. Man labai patinka šventės, dažnai prisidedu jas ruošiant. Visos Vydmantų šventės yra labai smagios“, – sakė linksmai nusiteikęs Arvydas Norvilas.

 „Labai smagu, kad žmonės nepabijojo lietaus, nors ir sušlapę, bet visi kartu su šeimomis, su vaikais susirinko”, – kalbėjo ne vienas vydmantiškis, besidžiaugiantis stipria ir klestinčia Vydmantų bendruomene, kurios siela ir įkvėpėjas yra šios bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Palongėške žemaite sostuojė pri Augusti Narmonta iniciatyva pastatytas lėntuos Dorbės mūšiou atmintė.

Būrys palongėškiu, tep pat sava prigimti, sava šaknis vertinončiu truopniū žemaitiu ėš Skouda, Šaukliū, Kretinguos, Plungės ėr kėtū kompeliu karto so latves koršiu žemie pamėnavuojė jobiliejėnės – 765-as – Dorbės mūši metėnės.

Be tuos pergalės nebūto nieka

„Jegu ne žemaitiu ėš pasiotėma 1260-as metas lėipas 13 dėina laimiets Dorbės mūšis, kumet anū kariuomenė sumušė Kryžiuočiu ordina kariuomenė, ni Lietuvuos, ni Žemaitėjės, ni Latvėjės šėndėin nebūtu“ – ėškėlmingamė datas pamėnavuojėmė koršiu žemie prakalba Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus seniūns Augustis Narmonts. Diel tuos pergalės mūsa šalis tapa jūru valstybė, vo Palonga bova atsėkuovuota visims laikams.

765-uosės mūši metėnės Dorbie vyka pri paminklini kūli ėr pri patėis Augosti iniciatyva šalėp pastatytas paminklėnės lėntuos so ėškalbingas istuorėnes žemaitėškas ėr latvėškas ožrašas.

„Kap mes tou lėnta čia vežiem, gavė ėlga autuobusa...– prisėmėnė ons. – Kuokėi tumet dar tebibova sunki laika, rusa dar nebova ėšejė.“ A. Narmonts papasakuojė ėr, kap Dorbės mūši seniau kas ontros metos čia mėnavuodava so būriu baikeriu ėš Mažeikiu.

„Atvažioudava šimts jaunū vyru, sosėstatydava sava „žėrgelius“ . Ėš akmenū pasėdarydavuom židini, berdavuom i ogni atsėvežtas gintarū dolkės so palinkiejėmas Žemaitėje ėr Lietova“, – prisėmėnėmas dalinuos ons.

Bet ėr per šiou švėntė bova padėrbts akmenėnis židinys, ėr dabar aktyviausi Palonguos žemaite – tarp katrū, aiško, pats Augustis, Vytauts Dermeikis, Snieguolė ėr Juons Pleške, Sigits Pocevičius, Ramutis Stankevičius, Rasa Šilingienė, Gintars Gustys bierė gintarū dolkės, sava šale, sava kraštou linkiedami vėsuoki gieri.

Plungėškė literatė Irena Stražinskaitė-Glinskienė kalbiejė, kad dėdėliausi garbie mums šėndėin yr stuovietė tuo švėntuo pruotieviu kraujo aplaistytuo vėituo, katruo ož laisvė, ož teisė gyventė sava žemie kuovies riktingas žemaitiu ėr koršiu gėntis.

„Lai saulė palaimins, perkūns lai pašvėntins, lai oužuols i šėrdis pridies dar stiprybės“, – kalbiejė ana, primėnusi, ka tik mes patis esam atsakingi ož tautū vėinybė. Žuodis „vėinybė“ ėr linkiejėma būtė stiprims, ypač, kumet vainas kel nedraugėšks kaimyns, pro mikruofuonus skombiejė daug kartu ėr ėš pamėnavuojėmė dalyvavusiu bruoliu latviu posės.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Pakeliui kretingiškiai aplankė ir Kryžių kalną Šiaulių rajone.

Lietuvos žmonių su negalia draugijos Kretingos skyriaus bendruomenė vyko į tradicinę šalies žmonių su negalia susirinkimo ir bendrystės vietą – Talačkonius Pasvalio rajone. Šioje žmonių su negalia meka vadinamoje vietoje susirenka šimtai žmonių – iš Kretingos vyko 36 draugijos atstovai.

Kretingos žmonių su negalia draugijos vadovas Antanas Juškėnas pasakojo, kad į šią draugystės kelionę žmonės vyksta labai noriai. Gamtos apsuptyje žmonės iš įvairių miestų ir miestelių bendravo, skambant muzikai, šoko – jiems koncertavo vietinės kapelos ir atlikėjas Arvydas Vilčinskas. Tokia šventė Talačkoniuose vyksta jau 46-ąjį kartą – anksčiau jas rengdavo kaimo turizmo sodyboje, vadinamajame Balsių malūne, kur buvo įkurta pirmoji šalyje žmonių su negalia draugija, tačiau pastaraisiais metais renginys iškeldintas į vaizdingą miestelio pakraštį.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Viena kretingiškio tautodailininko Tado Šuorio sukurtų skulptūrų, kurioje garbaus amžiaus senolis vaiką moko mylėti savo kraštą, nepamiršti jo istorijos. Ritos Nagienės nuotr.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, nė vienas kitas šios seniūnijos kaimas neturi privilegijos per vasaros šventes susitikti tokioje ypatingoje vietoje, kaip Senoji Įpiltis: tradicinė mėlynių fiesta šiemet jau15-ąjį kartą nušurmuliavo buvusioje istorinėje Duvzarės žemėje, kur kadaise ant kalno stovėjo kuršių pastatyta tvirtovė.

Buvo Kuršo gynybos objektas

Sveikindama įpiltiškius, pasidžiaugusi jų nuoširdumu, darbštumu, augančia jaunąja karta, kraštietė Jolanta Girdvainė ragino nepamiršti istorijos, pasidalijo žinia, kad greitu laiku prieigose bus pastatytas ir dar vienas naujas informacinis stendas, kuris pasakos apie Įpilties piliakalnį ir kuo plačiau visai Lietuvai skleis žinią, koks „deimantas“, koks istorinis lobis glūdi šiame Kretingos rajono kaime.

Iš tikrųjų visą Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą sudaro trys piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo su šaltiniu, tačiau, kaip sakė kaimo bendruomenės pirmininkas buvęs ilgametis Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas, vis dėlto svarbiausiu laikomas Įpilties, kitaip dar vadinamas Pilies, kalnas. Tose kaimo žemėse gyvenę kuršiai jį supylė pirmame tūkstantmetyje po Kristaus, ant jo pastatė medinę pilį. Ši vieta X–XIII a. tapo svarbiu Kuršo gynybos objektu, saugojusiu Duvzarės pietinę sritį.

Pirmą kartą Įpiltis paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Heinricho rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinio Kuršo žemių pasidalijimo: Įpiltis atiteko Livonijos ordinui. Kuršiai tam priešinosi, kartu su sąjungininkais žemaičiais puldinėjo Livonijos ordiną, trukdė sausumos keliais jiems susisiekti su Klaipėdos pilies įgula. Todėl 1263 metais kyžiuočių riteriai surengė tragedija virtusį karo žygį ir pilį sudegino su visais joje buvusiais gynėjais.

Bėgant laikui, apleistas piliakalnis nyko, dirvonavo, kol daugiau kaip prieš 10 metų savo iniciatyva jį ėmėsi tvarkyti bendruomenė kartu su seniūnija. Laimėjus ES finansuojamą projektą „Lenkiamės mūsų krašto istorijai“ ir gavus lėšų, buvo įrengta poilsio ir žaidimo aikštelė su basakojų taku, vasaros estrada. Išrovus senus krūmokšnius, dabar nuo piliakalnio atsiveria gražus vaizdas į kaimo apylinkes, pro čia tekančius Juodupės, Graistupio upelius.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vilius Orvidas

Salantų krašte, Gargždelės kaime, jau daugel dešimtmečių stūkso pakeleivių akis nuo pagrindinio kelio Plungė–Skuodas traukiantis neįprastas vienkiemis, legendinė Orvidų sodyba – labiau žmogaus rankų negu gamtos kūrinys, joje gyvenusio neeilinio mąstymo akmentašio Viliaus Orvido paversta neformaliu dvasiniu centru ir traukdavusi visokių tikėjimų, pažiūrų ir skirtingo gyvenimo būdo žmones. Šiandieną ši sodyba, įgijusi kultūros paveldo statusą, tapo labiau turizmo traukos ir pramogų vieta.

Kodėl Vilius buvo kitoks

Apie V. Orvidą, lyg karolius iš amžininkų atsiminimų suvėrusi, publicistė Daina Parulskienė išleido knygą, kurią pavadino „Kitoks Vilius Orvidas“. Žodyje „kitoks“ ji sutalpino įvairias prasmes: kad tai buvęs genijus, praaugęs savąjį laiką, dvasininkas, mistikas, šventasis, o kartu – paprastas nemokytas kaimietis, darbštuolis akmentašys.

Knygoje, išleistoje praėjus dešimtmečiui po V. Orvido mirties 1992-ųjų rugpjūčio 5-ąją, sudėtos mintys V. Orvidą gerai pažinojusių žmonių, apsilankiusių ar net gyvenusių toje neįprastoje, 16 ha ploto sodyboje, tarp akmenų ir iš jų iškaltų skulptūrų, senų medžių, melioracijos išrautų ir įtaisytų aukštyn šaknimis, tvenkinių ir molinių trobelių bei tarp jų tvyrančios ypatingos šeimininko ir lankytojų kuriamos auros.

Žmonėms ši sodyba ir jos kūrėjas Vilius žmonėms buvo nedaloma visuma, nesutalpinama į jokius rėmus, kurių nė pats Vilius neapkentė. Nes jis tiesiog buvo... kitoks. Pasak knygos autorės, jis nebuvo šventas, bet ir buvo šventas, buvo silpnas ir stiprus, kasdieniškas ir ypatingas, labai daug atradęs ir nežinojęs galutinių atsakymų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...