Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-7°C debesuotumas 68 %
Naktį-16°C debesuotumas 28 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1610) 2021-12-03

Vilius ADOMAITIS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Šią savaitę nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimo sulaukęs Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras, mano nuomone, pademonstravo polinkį taikyti dvigubus standartus, interpretuoti įstatymus taip, kaip naudingiau jam pačiam ir dėl asmeninio nusižengimo kaltę suversti kitiems.

Tokią nuomonę susidariau perskaitęs lapkričio 30 d. „Pajūrio naujienų“ interneto puslapyje publikuotą D. Bajoro straipsnį, kuriuo šis politikas, be kita ko, galimai siekė diskredituoti Savivaldybės Antikorupcijos komisiją ir visuomenės akyse sumenkinti ne tik jos narių kompetencijas, bet ir sukelti nepagrįstų abejonių kolegialiai priimamų sprendimų korektiškumu.

Tokios nuomonės priežastys kelios. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad, priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Tai bene vienas svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų ir politikų elgesį. Tačiau panašu, kad D. Bajorui šio įstatymo nuostatos nėra pakankamai rimta priežastis vengti interesų konflikto, nes, anot jo: „Aš niekada nenusišalinu dėl formalumo be rimtos priežasties. Aš, kaip Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas, tikrai nenusišalinsiu nuo biudžeto svarstymų...“. Drįsčiau teigti, kad D. Bajoras tokiais pasisakymais galimai bando sukelti abejones įstatymo viršenybe ir pateisinti korupcinio pobūdžio elgesį, taip pat tiek visuomenei, tiek kolegoms rodo nederamą pavyzdį.


Už viešąją tvarką visame rajone atsakingos 4-ios Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojos: (iš kairės) Renata Jonauskienė, vedėja Rasmina Beniušienė, Angelė Ubartienė ir Silva Lopatinienė.

Kretingos rajono savivaldybė nupirko ir įvairiose miesto vietose, Vydmantuose, Darbėnuose, Salantuose įrengė 16 stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų. Jos pasitarnauja ne vien policijos pareigūnams, išaiškinant eismo pažeidimus keliuose, bet ir Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui kontroliuojant, ar kretingiškiai tvarkingai stato automobilius.

Dažniausių pažeidimų vietos

Kretingos rajono savivaldybėje 6-us metus veikiantis Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius po policijos reformos perėmė dalį anksčiau šios vykdytų funkcijų – jam patikėta kontroliuoti ir skirti baudas už automobilių statymą neleistinose vietose.

„Mūsų skyriaus kompetencija – prižiūrėti, kaip vykdoma rajono tarybos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos tvarkos ir taisyklių kontrolė, taip pat priskirta Kelių eismo taisyklėse numatytų transporto priemonių statymo ir stovėjimo kontrolė“, – pagrindines veiklos kryptis nurodė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Angelė Ubartienė.

Specialistės kontroliuoja, kur neleistinose vietose – prie ženklų, geltonos linijos, sankryžų – kretingiškiai neteisėtai stato automobilius, įspėja arba skiria baudas. „Dažniausių pažeidimų vieta Kretingos mieste būdavo Mėguvos gatvėje, prie SEB banko, nors ten stovėti draudė ženklas. Po Vilniaus gatvės renovacijos, įrengus eismo žiedą, ši problema išsisprendė. Vairuotojai taip pat mėgdavo užstatyti neįgaliesiems skirtas vietas prie „Maximos“. Šių skaudulių nebeliko, tačiau kretingiškiai vis dar stato automobilius prie geltonos linijos „Maximos“ kieme, taip pat – Savanorių gatvėje, ties gyvūnų kirpykla, užima neįgaliųjų vietas prie „Iki“ prekybos centro ir rezervuotas taksi vietas kitapus“, – dažniausius pažeidimus vardijo A. Ubartienė.


Juozas BUTKEVIČIUS:

– Kad baigtųsi pykčiai tarp Prezidento ir Vyriausybės, kad vietinės valdžios daugiau kalbėtųsi su rinkėjais, būtų jiems atviresnės. Kaip tik pasitaikė atostogauti Druskininkuose tą savaitgalį, kai regione dingo elektra. Žmonės – išsigandę, tarnyboms nepriskambina, „greitoji“ pacientus veža į Alytų, valdžia neatsako, kodėl.

Nijolė ZUBIENĖ:

– Norėčiau, kad kainos taip baisiai nekiltų, kad Vyriausybė atsižvelgtų į Lietuvos žmonių gaunamas pajamas. Bijau ir pagalvoti, kiek dabar kainuos elektra, dujos, geriamasis vanduo, o kartu ir maisto produktai parduotuvėse. Kas iš to, kad tais keliais eurais didinamos pensijos, jei vis vien viską kita ranka tuoj atims.

Zigmantė PETRAUSKIENĖ:

– Manau, daugelį kretingiškių erzina vietos politikų rietenos – pilni laikraščiai straipsnių apie tai. Kiek galima? Gaila, kad rajono valdžia nebeturi laiko vykdyti prieš rinkimus rinkėjams duotų savo pažadų, nediskutuoja su jais, neieško sprendimų.

Andrius MIEŽIS:

– Bandau įsivaizduoti, kokia geriausia valdžios kalėdinė dovana būtų gyventojams?.. Gal – išrasti nauji vaistai nuo koronaviruso? Norisi, kad greičiau visi išeitume iš ne vienerius metus pasaulį kaustančio marazmo. Kiek gali tęstis tas nesibaigiantis nerimo etapas?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Justas Šedys (kairėje) ir Albertas Butenis ne viename Kretingos miesto daugiabutyje patikrino, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos: problemų yra.

Siekdama užkirsti kelią gaisrams, galintiems įsiplieksti butuose ir laiptinėse, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vykdo prevencinę priemonę Kretingos miesto ir rajono daugiabučiuose: jų administratoriams sutinkant, įvertina, ar žmonės gyvena saugiai. „Kai man paskambino inspektorius Justas Šedys ir pasiprašė įeiti į vieną namą, mielu noru sutikau ir paprašiau, kad kartu pavaikščiotume po kelis namus, kuriuos Savanorių ir Melioratorių gatvėse aš administruoju. Norėjau, kad situaciją pamatytų profesionalas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė kretingiškis Albertas Butenis.

Anot jo, pareigūnas atkreipė dėmesį į daiktais užkrautus rūsių ir laiptinių praėjimus, nutįsusius šviestuvus be gaubtų, netvarkingą, riziką keliančią elektros instaliaciją, kai vienur laidai atsikišę, kitur – apvynioti izoliacija, ne visur buvo įmanoma patekti ant stogo – durys užrakintos, ne visur buvo priešgaisrinės kopėčios, jei gaisro metu žmonėms prireiktų evakuotis.

„Tai – taisytinos problemos, organizuosime susirinkimus ir su gyventojais aptarsime, kaip jas spręsime“, – žadėjo A. Butenis. Jis pasidžiaugė, kad 5-iems butų savininkams Priešgaisrinės tarnybos specialistas J. Šedys ne tik padovanojo, bet pats ir sumontavo po autonominį dūmų detektorių.

Tikrinti gyvenamųjų namų priešgaisrinę saugą, nepasiturintiems gyventojams dovanoti dūmų detektorius Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai įprasta, tai yra numatyta įstaigos prevencinių priemonių plane. Vien daugiabučių pastaruoju metu patikrinta apie 15. „Už lango dabar – žiema, kūrenimo sezonas taps vis intensyvesnis. Gyventojų prašome pasirūpinti, kad būtų išvalyti kaminai ir dūmtraukiai. Netvarkingi jie taip pat gali prišaukti gaisrus“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

„P. n.“ informacija


Vertėsi beteisis ir neblaivus

  • Iš policijos suvestinių

Antradienį apie 20.20 val. Joskaudų kaime, kelio Palanga–Lazdininkai 9,2 kilometre, nepasirinkęs saugaus greičio, 1960 m. gimęs teisių vairuoti neturintis vyras nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir vertėsi. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,30 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Trečiadienį apie 9.40 val. Kretingoje, Vytauto g., į VĮ „Regitra“ padalinį kreipėsi 1963 m. gimusi moteris, kuri ketino registruoti automobilį „Opel Meriva“. Registracijos metu nustatyta, kad transporto priemonė ieškoma Vokietijoje. Pradėtas tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

„P. n.“ informacija


Šiais laikais jau įprasta, kad darbdaviai per Kalėdas darbuotojams dovanoja kalakutus, tačiau prieš 25 metus jų Lietuvos rinkoje nė nebuvo. Ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo auginti mėsinius kalakutus ir, įkūrę „Baltuonių kalakutų ūkį“, pradėjo tiekti į rinką šviežią ir kokybišką kalakutieną. Dabar ūkininkai per metus užaugina ne tik apie 40 tūkst. kalakutų, bet ir jų pašarui naudoja tik savo 200 ha žemės sklype užaugintus kviečius, pupas ir žirnius.

Klientų nenuvils

Šiuo metu V. ir V. Baltuoniai ūkio plėsti neketina – nori išlaikyti pasiektą lygį. „Negalime nuvilti klientų, kuriuos turime, kurie pamėgę kalakutieną ir kitokios mėsos jau nebevalgo. Nutraukti verslo negalime, o plėsti nėra nei galimybių, nei tikslo“, – kalbėjo verslininkai, vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję auginti kalakutus – tai buvo jų idėja.

Pagrindinis kalakutų augintojų tikslas – patenkinti pirkėjų lūkesčius, į rinką tiekiant tik geros kokybės produktą. „Pirkėjai pastebi, kad mėsos skonis, pirktas pas mus ir prekybos centre, labai skiriasi. Tai priklauso nuo lesalo, nes mes kalakutams auginti naudojame pupas, žirnius, kviečius, kurie yra užauginami mūsų ūkyje. Dirbame per 200 ha ariamos žemės ir viską, ką naudojame pašarui, užauginame patys“, – teigė V. Baltuonis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas