|
|
|
(1983) 2025-09-05Kalnų dviračių parką pradės rengti šį rudenį
Pagaliau pajudės kalnų dviračių parko prie Akmenos upės įrengimo darbai: Kretingos rajono politikai Savivaldybės tarybos posėdyje vasarį tam patvirtino 120 tūkst. Eur, o vasaros pabaigoje buvo pasirašyta sutartis su rangovu MB „Dirtas“ iš Panevėžio. 2,3 km ilgio trasa bus įrengta miškingame upės šlaite: ji prasidės nuo Jauryklos parko ir kalvotomis vietovėmis ves ligi vadinamojo beždžionių tilto, o už jo – Bajorų link. Tai bus ilgiausia tarp miškų įrengta kalnų dviračių trasa Lietuvoje. Trijų lygių trasos Pasak Kretingos rajono savivaldybės vicemerės Vaidos Jakumienės, kalnų parke bus įrengtos trijų lygių trasos: žemo sudėtingumo – ne mažiau kaip 900 m ilgio; vidutinio sudėtingumo, skirta šuoliams – ne mažiau 600 m ilgio ir 1,2 m pločio bei aukščiausio sudėtingumo, mėgstantiems ekstremalų sportą, – 220 m ilgio ir 1 m pločio. Tarp trasų bus įrengti sujungimo takai, kad dviratininkai galėtų įveikti trasą nuo pradžios iki pabaigos, nenorintieji ekstremalių pojūčių – tik dalį jos. Trasų reljefas bus formuojamas iš esamo grunto, jo viršų padengiant 5–10 cm žvyro sluoksniu. „Kalnų trasoms būdinga natūrali danga, jos negali būti klojamos asfaltu, nes ekstremalių pojūčių sportininkams patinka atlikti įvairius manevrus, posūkius, greit stabdyti“, – kalbėjo V. Jakumienė. Dviratininkams pailsėti ar tarpusavyje pabendrauti bus įrengtos 3 poilsio aikštelės su šiukšlių dėžėmis, greta jų stovės informaciniai stendai.
Valstybė, siekdama užtikrinti asmens teisę į teisingą procesą, finansuoja teisinę pagalbą tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali patys apmokėti teisinių paslaugų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema užtikrina, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę apginti savo teises ir teisėtus interesus, nepaisant jo finansinės padėties. Šią sistemą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama dviem lygiais. Pirminė teisinė pagalba apima teisinės informacijos suteikimą, konsultacijas, dokumentų rengimą ir pagalbą užpildant prašymus. Antrinė teisinė pagalba užtikrina platesnę pagalbą: procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismuose ar kitose institucijose, gynybą baudžiamosiose bylose, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši pagalba yra itin reikšminga socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – mažas pajamas gaunantiems asmenims, neįgaliesiems, nepilnamečiams, vienišiems tėvams ar asmenims, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra centrinė institucija, atsakinga už pagalbos organizavimą, kuri nagrinėja gyventojų prašymus, vertina jų teisę gauti valstybės apmokamą pagalbą, skiria advokatus, o ginčuose, kai yra galimybė juos spręsti mediacijos būdu skiria mediatorius. Taip užtikrinama, kad teisingumas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties.
Vaikas nenori į mokyklą. Ką daryti?
Rugsėjo 1-ąją – naujųjų mokslo metų pradžią – įprasta susieti su teigiamomis emocijomis ir šventine nuotaika. Tik ji daugeliui trunka neilgai: kelios mokslo metų pradžios dienos, ir tėvai susiduria su daugybe problemų. Viena jų – kad vaikas nenori eiti į mokyklą. Kodėl, kas atsitinka, kur dingsta motyvacija ir kokius jausmus išgyvena mūsų atžalos, įžvalgomis su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva. – Kas sukuria mokyklos baubą ir kokios tėvų pastangos gali šią nuostatą panaikinti? – Kai kalbuosi su pradinukais apie jų nenorą eiti į mokyklą, pabandau šį jausmą „paversti“ kuprinės slibinu. Kuo didesnis nenoras – tuo sunkiau užsidėjus kuprinę ant pečių kiekvieną rytą išeiti pro duris: galvojame, kaip čia susirgti, kaip tą slibiną permesti kam nors kitam, apkaltiname mokytoją, kad šis nepatinka ir panašiai. Kai šį reiškinį aptariu su tėvais, pirmiausia akcentuoju, kad tai yra vaiko vidinių savybių ir aplinkos daromos įtakos visumos reiškinys. Dažniausia šių dienų realijose pasitaikanti priežastis – „noriu“ ir „reikia“ disbalansas. Apie šį reiškinį galima kalbėti ne tik galvojant apie mokyklos lankymo, bet ir darbo „lankymo“ kontekstą. Mes – didžioji dauguma šių dienų žmonių – esame vartotojai. Vadinasi, esame pripratę norėti, tačiau vis mažiau tai atsispindi veiksmų lygiu. Norėti malonumo, laisvės, žaidimų – normalu. Bet jeigu šeimoje ar aplinkoje nėra aiškaus ryšio tarp noro ir pastangos, „reikia“ tampa priešas. Tokiu atveju mokykla atrodo kaip vieta, kur kažkas primeta pareigas, o ne kaip erdvė, kur vaikas pats gali atrasti prasmę. Minėtas slibinas nėra tik vaiko „užgaida“ ar tinginystė. Tai vidinių savybių, šeimos nuostatų ir socialinės aplinkos visuma. Tėvai gali stipriai sumažinti slibino dydį, jei savo elgesiu rodo, kad „reikia“ nebūtinai priešas, o kartais tiltas į tai, ko nori. – Vadinasi, ir tėvai daro klaidų, formuodami vaikų nuostatą dėl mokyklos? – Viena dažniausių klaidų – smarkiai išreikštas negatyvus požiūris į mokymąsi apskritai: tarkim, kai užstalėse tėvai, seneliai pradeda šnekėti, kaip vienas giminaičių baigė universitetą, tačiau tų mokslų niekur nepanaudojo, nes, kurdamas žaidimus, uždirba daug daugiau. Net jei tai būtų tiesa, tai nereiškia, kad tas žmogus universitete neištobulino gebėjimo komunikuoti, pateikti save, kitų jam svarbių įgūdžių, ir tai atvedė jį prie naujos kartos verslo. Savo praktikoje esu patyrusi ir kraštutinių pažiūrų, kai, pavyzdžiui, sakoma „nenori, ir nereikia į mokyklą“ arba „kaip aš jį priversiu“, kai kalbame apie pradinukus. Tai jau rodo ne tik pažiūras, bet ir negebėjimą rūpintis savo vaiku. Todėl itin svarbu tėvams ugdymo kontekste akcentuoti ne tik diplomo, bet ir įgūdžių vertę. Mokslai – ne tik dėl egzaminų, profesijos, bet ir dėl kritinio mąstymo, draugysčių, gebėjimo susitarti. Antra, – perdėtas tėvų spaudimas ir lūkesčiai. Vaikai auga tokiu laikmečiu, kai beveik visi mano sutinkami trimečiai jau yra išmėginę bent vieną būrelį: kas jau pabuvo balerinos, kas imtynininko amplua ir panašiai. Jokiu būdu nesakau, kad tai blogai, tačiau matyti – tėvai dalyvauja kažkokiose tarpusavio lenktynėse, todėl ir spaudžia vaikus. Kai tėvai nuolat lygina su kitais, vaikas ima bijoti nesėkmės ir nesidžiaugia mokymusi. Mums visiems reikėtų mokytis vertinti ne rezultatą, bet vaiko pastangas atlikti užduotį. Trečia, – kai tėvai sėja nerimo epidemiją. Esmė aiški – nerimastingi tėvai dažnai lygu nerimastingi vaikai. Kai tėvams vedu adaptacijos paskaitas darželiuose, juokauju – kai rugsėjį vaikščiosiu aplink darželį, nurinkinėsiu juos nuo langų, nes tai trikdo vaikus... Bet šis pokštas atėjo iš praktikos. Normalu galvoti, kaip vaikui seksis pritapti, kaip mokytis, viską savarankiškai atlikti. Tačiau perdėta globa gali atnešti itin daug žalos vaikui. Mokiniams tai kelia klausimą: jeigu mama nerimauja, kas ne taip su ta vieta, į kurią eisiu? Todėl tėvams ypač svarbu rūpintis savimi, kad galėtų objektyviai ir adekvačiai vertinti situaciją. Drąsa – pasirodyti scenoje
Kretingoje gimusi ir augusi Sandra Riekašiūtė gimtinėje nėra dažna viešnia. Aktyviai sportuojanti jauna moteris viena po kitos skina pergales fitneso, arba kūno rengybos, varžybose užjūryje. Škotija traukia aktyvesniu gyvenimu Prieš gerą dešimtmetį atsidūrusi Didžiojoje Britanijoje Sandra ten ilgai neužsibuvo – gana greitai persikraustė į šalimais esančią Škotiją, kur pajuto stipresnį potraukį aktyvesniam sportui. „Visada šiek tiek sportuodavau, bet, kol esi visiškai jaunas, laisvalaikį užpildydavo vakarėliai, pramogos, šokiai iki paryčių. Sportuodavau, bet nebuvo taip, kad motyvacija kažko siekti užimtų visą mano laisvą laiką. Pastebėjau, kad Škotijoje dauguma žmonių yra gana sveikuoliško būdo, mane supo kalnai ir aktyvaus gyvenimo mėgėjai“, – pradžią naujoje šalyje prisiminusi Sandra pasakojo tuo metu nusprendusi aktyviau sportuoti 4–5 sykius per savaitę. Nors tai dar nebuvo ypatinga sportinė veikla, pašnekovė pradėjo derinti maisto produktus, sveikiau maitintis, sporto salėje kilnoti svarmenis. Sportuodama salėje Sandra ėmė pastebėti dailesnių formų merginas, kurios jau profesionaliai rengdavosi kūno rengybos pasirodymams scenoje. „O kodėl ir man nepabandžius, tuo metu pagalvojau, juk sportuoju, sugebu laikytis režimo, todėl nusprendžiau susirasti trenerę, kuri pati ne sykį buvo lipusi ant laimėtojų pakylos. Ja tapo lenkaitė Marta Nowicka. Pirma mintis buvo jos paklausti, ar ir aš sugebėčiau taip parengti kūną, taip pat norėjosi, kad pamokytų sceninio kūno rengybos varžybų pozavimo. Pamačiusi potencialą, trenerė pasiūlė jėgas išmėginti vienoje didžiausių Didžiosios Britanijos fitneso federacijų scenoje – PCA First Timers). Iki renginio buvo likusios 9 savaitės, per kurias teko laikytis griežtesnės dietos, vartoti tam tikrą baltymų, proteino kiekį, daryti kardiotreniruotes, sportuoti“, – pažintį su šiuo sportu prisiminė S. Riekašiūtė.
Vaikų skyrius – nebereikalingas?
Redakcijai laišką perdavė grupė motinų, pasipiktinusių, kad vasaros pabaigoje Kretingos ligoninės Vaikų skyrius buvo uždarytas, nes visas personalas atostogavo. Motinos norėtų žinoti, ką tokia tvarka reiškia, gal palaipsniui einama šio skyriaus uždarymo link? Laiške rašoma: „Visą rugpjūtį mūsų ligoninės Vaikų skyriuje nebuvo budinčio pediatro. Sergančius vaikus į Klaipėdos vaikų ligoninę siuntė gydytojai terapeutai, kuriems šis primestas darbas akivaizdžiai nepatiko. Ką tokia tvarka reiškia? Augančiai Kretingai ir rajonui reikalingo Vaikų skyriaus naikinimą? Ar vis stiprėjančiai ligoninei jis tampa našta? Nes Vaikų skyriaus paslaugos yra pigesnės ir galbūt ligoninei jis nėra naudingas tiek, kiek Slaugos ar kiti skyriai? Tačiau juk ne viskas pinigais matuojama, ypač – vaikų sveikata.“ Kretingos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė paaiškino, kad jau trečius metus vyrauja tokia tvarka: ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu, rugpjūtį visas skyrius uždaromas, nes atliekamas kasmetinis remontas, o personalas išeina atostogų, į darbą susirenka rugsėjo 1-ąją. Sergantys vaikai nukreipiami į Klaipėdos vaikų ligoninę. „Remontas atliekamas tuomet, kai mažiausiai sergančių vaikų, stacionare per vasarą jų bebūdavo po 1–2. Palikti veikiantį skyrių neekonomiška, bet pagrindinė priežastis yra ta, kad trūksta pediatrų. Skyriuje kasdien dirbame tik 2 gydytojos, be manęs dar – Vida Jurgaitienė ir 4 slaugytojos, o pakaitomis dirbti savaitgaliais ir budėti naktimis atvyksta dar 7 gydytojos iš kitų ligoninių. Atrasti jaunų pediatrų yra sudėtinga, jų trūksta visuose rajonuose“, – problemą dėstė skyriaus vedėja. Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas patikino, kad vaikai ir rugpjūtį be pagalbos nepaliekami: yra sudaryta sutartis su Klaipėdos vaikų ligonine, kad ši priimtų sergančius Kretingos rajono vaikus, ir visuomenė apie tai informuojama. „Vasarą daugiausia būna traumų, todėl vaikus priima mūsų gydytojai traumatologai, o ekstra atvejais, kai kyla grėsmė gyvybei, vaikai išgabenami Greitosios medicinos pagalbos automobiliu.“ Vyriausybės politika tokia: Vaikų skyriai rajonų ligoninėse paliekami iki 2026-ųjų liepos 1 d. „Nors mums malonu teikti paslaugas vaikams, bet kaip bus toliau – neaišku“, – akcentavo R. Sakalauskas.
„Draugystės“ soduose duris atvers Jogos studijos namelis
„Draugystės“ sodininkų bendrijoje Kretingoje, Genių gatvėje, – paskutinieji statybos štrichai: iki oficialaus Jogos namelio atidarymo rytoj, šeštadienį, turės būti pabaigta įrengti buitinė patalpa, lauke išklotos trinkelės, pastatas išpuoštas šventę liudijančiais atributais. Pradžia – nuo svajonės „Viskas bus atlikta laiku, Visata mums padės“, – neabejojo sertifikuota jogos mokytoja, koučerė Vaida Ramonaitė-Juščienė. Turėti atskirą erdvę, kurioje galėtų organizuoti jogos užsiėmimus, buvo jos svajonė, prie kurios išsipildymo prisidėjo profesionalų supratimą apie statybas turintis vyras – namelį pastatė savo rankomis. Anot pašnekovės, artimo žmogaus palaikymas visada yra labai svarbu. „Mudu su Arūnu vienas kitam duodam saviraiškos laisvę. Aš priimu jo idėjas, jis – mano. Vyras žino, kad domiuosi joga, kad man patinka kitus jos mokyti – juk esu baigusi dar ir pedagogiką“, – šypsojosi anksčiau buhaltere dirbusi Vaida. Buvo, kai jogos užsiėmimus ji organizavo Kretingos mieste išsinuomotoje sporto salėje, taip pat šeimos gyvenamojo namo svetainėje. „Pamenu, kaip nedrąsiai pirmąkart į internetą įdėjau skelbimą, drebėdama laukiau, ar kas atsilieps. Atėjo tik vienas vienintelis jogiukas, bet stengiausi ir dėl jo“, – apie veiklos pradžią papasakojo pašnekovė.
Daugiau su skelbimais internete ji teigė „nebežaidžianti“, geriausiai pasiteisina reklama „iš lūpų į lūpas.“
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
Šiandieninė politika yra teatras. Jos tikslas – atkreipti jūsų dėmesį, ištraukti energiją ir priversti jaustis bejėgiais. Politiniai spektakliai priverčia jus piktintis dalykais, kurių negalite tiesiogiai kontroliuoti. O kol jūs maištaujate – ignoruojate kitus gerokai svarbesnius jus supančius dalykus.
Tačiau tiesa tokia, kad jūsų sveikata yra tam tikra prasme susijusi su politika. Atsparus stresui, tinkamai maitinamas kūnas, savo gerovę užsitikrinantis žmogus negali būti kontroliuojamas. Stiprios šeimos lengvai neišblaškysite, taip pat kaip ir sveika bendruomenė negali būti valdoma baimės.
Vienas svarbiausių dalykų, kalbant apie visapusišką kūno stiprumą – kad ir kaip prastai jaustumėtės šiandieną, atsistatymas visada įmanomas. Tačiau būtina prisiminti – jūsų kūnas nebuvo sukurtas „užsivesti“ pats. Jis nuolat prisitaiko, kompensuoja, daro viską, ką gali, kad jūs išgyventumėte. Net ir jaučiant visapusišką stresą, kūnas niekada nepuola savęs. Esant tinkamai aplinkai, tinkamai mitybai, saugumui, šilumai ir šviesai, kūnas sistemingai gali atkurti tvarką savyje. Ląstelės gali efektyviai gaminti energiją, simptomai gali sumažėti, o harmonija – atsistatyti. Jūsų kūnas nori gyventi, nes jis buvo sukurtas „išlipti“ iš bėdos.
Vienas svarbiausių sveiko žmogaus požymių yra ne tik fiziologiniai parametrai, bet gebėjimas būti autentiškam ir išlaikyti spontaniškumą. Gyventi smalsiai, metaboliškai sveikai, reaguoti į grožį, ritmą, meną, šviesą ir meilę. Sveikata yra ne tik ligos nebuvimas, bet ir gebėjimas reaguoti lanksčiai bei sąmoningai – būti atspariam gyvenimo negandoms. Dauguma žmonių yra įstrigę strese ir pasižymi nepakankamu energijos kiekiu, maža kūrybiško mąstymo galia ir liguista savianalize.
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas neabejojo kaulų mineralų tankio tyrimo įrangos būtinumu.
Gera žinia su mūsų ir aplinkinių rajonų gyventojais dalinasi Kretingos ligoninė – įsigijus modernią densitometrijos įrangą, kaulų mineralinio tankio tyrimai atliekami čia pat, Kretingos ligoninėje. „Iki šiol mūsų pacientams dėl šio tyrimo tekdavo važiuoti į uostamiesčio klinikas, o tai užtęsdavo laiką gydytojams priimti sprendimus dėl galutinės diagnozės“, – viename rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų posėdžių, pristatydamas ligoninės pažangą, kalbėjo šios gydymo įstaigos vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Pacientų patogumui įranga sumontuota Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro I aukšte, kur veikia rentgeno kabinetas.
Norint atlikti tyrimą, būtina turėti šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą – pacientams, turintiems gydytojo siuntimą radiologo konsultacijai, paslauga teikiama nemokamai. Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims arba neturintiems siuntimo, paslauga yra mokama.
Kiek dažnai – kas pusmetį, kas metus ar kas dvejus – reikėtų atlikti šį tyrimą, sprendžia pacientą stebintis gydytojas.
Kodėl kaulų tankio tyrimas yra svarbus
Kaulų mineralinio tankio tyrimas – vienas tiksliausių metodų osteoporozei nustatyti ir gydymo efektyvumui įvertinti. Osteoporozė dažniausiai pasireiškia pomenopauzinio amžiaus moterims, tačiau gali būti diagnozuojama ir vyrams.
Kaulų mineralinis tankis – tai vienintelis kiekybinis žymuo, objektyviai ir tiksliai nusakantis kaulų masę. Tai kliniškai labai svarbus tyrimas, leidžianti įvertinti kaulų lūžių rizikos padidėjimą, šis tyrimas padeda nustatyti osteoporozę – ligą, kuri pakeičia kaulų struktūrą ir kokybę, dėl ko sumažėja kaulų stiprumas, įvyksta ir grėsmingų kaulų lūžių. Medikų tvirtinimu, negydoma osteoporozė sukelia savaiminius stuburo slankstelių, kojų ir kitų kaulų lūžius. Mažėjantį kaulų tankį būtina nustatyti kuo anksčiau, kad laiku būtų galima paskirti profilaktines priemones kauliniam audiniui atkurti, sustiprinti ir išvengti osteoporozės komplikacijų.
Besibaigianti vasara ir auksu ketinantys pasipuošti medžiai primena – artėja permainingas ir vėsus rudens sezonas. Tačiau tai ne priežastis slėptis po antklode! Poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ kviečia ne pasiduoti niūrioms nuotaikoms, o pasirūpinti savo sveikata ir sustiprinti organizmą prieš artėjančius šalčius. Atraskite, kaip vandens ir pirčių malonumai gali tapti jūsų geriausiu sąjungininku kovoje su peršalimo ligomis.
Vandens galia jūsų sveikatai
Reguliarus lankymasis baseine – tai ne tik malonus laisvalaikio leidimo būdas, bet ir moksliškai įrodyta investicija į savo sveikatą. Plaukiojimas ir judėjimas vandenyje aktyvina kraujotaką, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, grūdina organizmą. Būtent dabar, dar neprasidėjus ligų sezonui, yra pats tinkamiausias metas stiprinti imuninę sistemą ir paruošti kūną atlaikyti bet kokias infekcijas.
Jaučiate, kad sporto salė – ne jums? Išbandykite mankštas vandenyje, kurios „Atostogų parke“ vyksta net keturis kartus per dieną! Vandenyje žmogaus kūnas tampa daug lengvesnis, todėl fizinių pratimų metu sąnariams tenka kur kas mažesnė apkrova. Pamirškite nemalonų prakaitavimą – vanduo maloniai vėsina kūną, o jo pasipriešinimas yra gerokai didesnis negu oro. Vadinasi, aktyviai judėdami sudeginsite daugiau kalorijų, efektyviai stiprinsite raumenis ir greičiau pasieksite norimų rezultatų metant svorį.
Pirčių ritualai kūnui ir sielai
Po aktyvių pramogų baseinuose, pasinerkite į atpalaiduojančią pirčių šilumą. Komplekse jūsų laukia net šešios malkomis kūrenamos pirtys, kurių kiekviena siūlo unikalią patirtį ir naudą sveikatai. Karštis padeda atverti poras, išvalyti organizmą nuo toksinų, atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerinti odos būklę.
Norintiems patirti autentišką lietuviškos pirties dvasią, siūlome išbandyti profesionalių pirtininkų vedamas pirties programas. Jų metu atliekamas vanojimas – ritmiškas kūno plakimas vantomis. Šis ritualas ne tik suaktyvina kraujotaką ir pagerina deguonies pasisavinimą, bet ir turi aromaterapinį poveikį, padedantį sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą. Tai tikras atgimimas kūnui ir sielai!
Viena pirmųjų klojimo teatrų šventės sumanytojų – Violeta Čėsnienė.
Praėjusį savaitgalį į vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinę Nasrėnuose tradiciškai rinkosi klojimo teatro žanro gerbėjai – aktoriai ir žiūrovai. Kasmet vasaros pabaigoje rengiamą šventę, šiemet pavadintą „Po klevu didžiuoju“, gausiai papildė tradicinių amatų puoselėtojai iš įvairių Žemaitijos vietų – jie demonstravo amatus, rengė edukacijas, vyko jų dirbinių ir produktų mugė.
Dėmesys senajam sodybos klevui
Pasak vienos šios šventės organizatorių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vedėjos Rasos Balsevičienės, šiųmetinės šventės pavadinimą įkvėpė senasis, prie šulinio augantis sodybos klevas, kuriam – per 300 metų ir kuris tikrai yra M. Valančiaus vaikystės ir jaunystės liudytojas. „Norėjosi labiau akcentuoti autentiškus dalykus – klevą ir du šulinius, kurie šioje sodyboje išlikę iš senųjų laikų. Senovinę aplinką padeda kurti ir ūkiniai sodybos pastatai – klėtis, kluonas, kurie yra jaunesni už klevą, bei išsaugotos senosios klojimo teatro tradicijos“, – kalbėjo R. Balsevičienė.
Šiemet paskutinis vasaros šeštadienis nepagailėjo šilumos, tad į šventę susirinko gausus būrys žiūrovų – senasis kluonas vos talpino suvažiavusius žmones ne tik iš Kretingos, bet ir Klaipėdos, Palangos, Plungės, Mažeikių, Skuodo ir kitų Žemaitijos vietovių.
Šventės „Po klevu didžiuoju“ programoje – keturi klojimo teatro trupių spektakliai. Nuo ryto ligi pavakarės žiūrovai išvydo skirtingų žanrų spektaklius: klaipėdiečio Virginijaus Vyšniausko trupės monospektaklį „Tramvajumi iš Mėmelio į Klaipėdą“, Skuodo rajono Aleksandrijos skyriaus vaidintojų trupė atvežė žemaitiškai sukurtą spektaklį „Nomų arešts“, Plungės rajono Žlibinų kultūros centro teatras parodė komediją „Pasimatymas sodo namelyje“, o Mažeikių Juozo Vaičkaus skrajojamasis teatras suvaidino spektaklį „Svečiai Dionizo Poškos baublyje“.
Šventės pabaigoje muzikinį pasirodymą padovanojo Klaipėdos universiteto profesorius bardas Rimantas Balsys, grojęs gitara ir atlikęs keletą kūrinių.
Paroda „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“ Kretingos muziejaus „Žiemos sodo” galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio pabaigos.
Parodos kuratorius – Gintaras Česonis.
B. H. Tiškevičiaus fotografijas ekspozicijai suteikė kolekcininkai Dominykas Šaudys, Regina Šemiotaitė ir Algirdas Petraitis.
Parodos partneris – Kauno rajono muziejus.
Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerija rudenį pradeda intriguojančia paroda, kurios gijos veda į grafų Tiškevičių giminę. Rugsėjo 5-ąją, penktadienį, 18 val. atveriama paroda „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“.
Kelios dešimtys fotolakštų publiką pakvies ekskursui į bohemiškąjį XIX a. pabaigos Paryžių, kuriame tuo laiku gyveno ir kūrė Raudondvarį valdęs grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1853–1935). Jo studijoje Paryžiuje sukurti moterų aktai, anot lietuviškosios fotografijos meno tyrinėtojų, padėjo nuogo moters kūno vaizdavimo Lietuvos fotografijoje pradmenis.
Pasak menotyrininkės dr. Odetos Žukauskienės, B. H. Tiškevičius nuo 1884 m. buvo Prancūzijos fotografijos draugijos (Société fran?aise de photographie) narys, lankėsi ir dalyvavo kasmetiniuose salonuose, sekė technines ir stilistines naujoves. Kai buvo sukurtos parodoje eksponuojamos nuotraukos, grafas dar nepriklausė Paryžiaus fotoklubui (Photo-Club de Paris). Į jį jis buvo priimtas 1897 m., šio klubo biuletenyje ir buvo viešai paskelbta vienas pirmųjų jo sukurtų moters aktų.
Parodos kuratorius Gintaras Česonis, pristatydamas parodą-įvykį, teigė, kad ši nuotraukų kolekcija perrašė lietuviškojo fotografijos meno istoriją. Ir čia Lietuva – ne provincija, o Europos kultūrinės tėkmės dalis. „Tiškevičiaus fotografijos (1894–1895) stebina ne tiek techniniu meistriškumu, kiek konceptualia švara. Tai nėra atsitiktiniai kadrai ar eklektiški bandymai. Tai – sąmoningai sukonstruotos kompozicijos, veikiančios tarp akademizmo, simbolizmo ir moderniosios vaizdo estetikos. Kūnas čia nėra geismo ar nuodėmės objektas – jis tampa formos, šviesos, vidinės įtampos lauku. Griežtos pozos, architektūrinių figūrų elementai, subtili šviesos gradacija – visa tai kalba apie kūrėją, fotografiją suvokusį ne kaip imitaciją, o kaip savarankišką meninę kalbą“, – akcentavo Gintaras Česonis.
Antradienį apie 7.50 val. Palangoje, Klaipėdos pl.–Malūno g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo blaivus 1961 m. gimęs vyras, sukdamas į kairę, susidūrė su motociklu „Piaggio Vespa“, kurį vairavo 1983 m. gimusi moteris. Motociklo vairuotoja ir keleivė, gimusi 2008 m., perduotos medikams.
Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.
„Ardono“ klubo vadovas įsitikinęs – tokie susitikimai tikrai motyvuoja jaunimą siekti savo tikslų: per vieną stovyklų Gustui Kulikauskui teko proga sportuoti su Lietuvos ir pasaulio krepšinio žvaigždėmis – Jonu Valančiūnu ir legendiniu ilgamečiu Lietuvos krepšinio rinktinės kineziterapeutu Juozu Petkevičiumi.
Treneris Erikas Cchovrebovas (centre) su savo auklėtiniais turnyro Lenkijoje vicečempionais Emėja Beniušyte ir Gustu Kulikausku.
Naujųjų mokslo metų išvakarėse dziudo trenerio Eriko Cchovrebovo treniruojami dziudo sportininkai Lietuvai ir mūsų kraštui atstovavo atvirame tarptautiniame dziudo turnyre Krokuvoje Lenkijoje. „Tai – aukšto lygio gilias tradicijas jau 18-a metų rengiamas turnyras, sukviečiantis visų amžiaus grupių sportininkus iš daugelio šalių“, – treneris akcentavo, kad turnyre varžėsi per 1 tūkst. dziudo sportininkų.
E. Cchovrebovo vadovaujamam Kretingoje ir Palangoje veikiančiam dziudo sporto klubui „Ardonas“ atstovavo kretingiškiai 13-metės Emėja Beniušytė ir Ugnė Trakytė, 14-metė Gintė Kazlauskaitė, 13 m. Aronas Norvaišas, 16 m. palangiškis Karolis Mykolas Urbaitis ir iš Šiaulių į treniruotes atvykstantis 13 m. Gustas Kulikauskas.
„Kokiuose turnyruose dalyvauti, sprendžiame patys, pasitarę su vaikų tėvais, taip pat įsivertinę pasiektą lygį. Į Lenkiją iš esmės vyko tie, kurie treniravosi ir vasarą – skyrė laiką dalyvauti dziudo sporto stovyklose, treniravosi individualiai. Ypač pasiteisino treniruočių salė Palangoje – daug kas panoro atvykti stovyklauti, prašėsi į mūsų salę. Mums tai irgi buvo naudinga – treniruotėse galėjome dalyvauti nenutrūkstamai visą vasarą“, – paaiškino treneris.
Geriausiai turnyre Krokuvoje sekėsi Emėjai ir Gustui – jie savo svorio kategorijose iškovojo vicečempionų vardus. „Kitiems iškovoti medalių nepasisekė. To priežastis – per daug negatyvių minčių ir nepasitikėjimo savimi – sportininkams pritrūko psichologinio nusiteikimo, tvirtumo, ypač Ugnei, kuri yra labai techniška sportininkė, galinti siekti aukštų rezultatų“, – kalbėjo E. Cchovrebovas, pasidžiaugęs, kad būtent ši sportininkė geriausią rezultatą tarp jo auklėtinių šią vasarą parodė per turnyrą Turkijoje.
Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vadovai: (iš kairės) direktorius Donatas Gedmintas, technikos vadovas Tomas Liaučys.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeliks lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šilumai ir bus taikomas 21 proc. PVM, artėjant šildymo pradžiai prognozuojamas ir 15–20 proc. biokuro brangimas – tai veiksniai, didinantys šilumos kainą. Kiek šiluma brangs vartotojams, UAB „Kretingos šilumos tinklai“ šią vasarą vadovauti pradėjęs Donatas Gedmintas prognozuoti nesiryžo.
„Šilumos kaina skaičiuojama kiekvieną mėnesį – ji priklauso ir nuo kuro, elektros kainų pokyčių, vasarą turi tendenciją mažėti. Kainos padidėjimo dėl PVM lengvatos naikinimo neišvengsime, jį švelninti turėtų daliai vartotojų skiriamos kompensacijos“, – aiškino naujasis „Kretingos šilumos tinklų“ vadovas, akcentavęs, kad „Kretingos šilumos tinklai“ ruošdamiesi naujam šildymo sezonui, sutvarkė dalį trasų taip sumažindami šilumos nuostolius jose, įsigijo pigesnio biokuro, atliko kitų darbų, mažinančių šilumos gamybos kaštus, tuo pačiu ir kainą.
„Nesu nauja šluota įmonėje, tik naujas jos vairininkas. Kolektyvas stiprus, bendrovės valdyba irgi. Procesai įmonėje vyksta sklandžiai, tai ir Tomo Liaučio nuopelnas (T. Liaučys – „Kretingos šilumos tinklų“ technikos vadovas, įmonei laikinai vadovavęs nuo 2024 m. spalio mėnesio, – aut. past.). Nors dirbu mėnesį, jaučiuosi kaip grįžęs ten, iš kur atėjau – tai yra, energetikos sektorių. Sklandžiai įsilieti padeda ir Savivaldybės administracijos, mero palaikymas. Tikiuosi, kad įmonės darbuotojai, šilumos vartotojai tą taip pat pajus. Neskubu nieko keisti, prieš darant bet kokius pokyčius būtina įsigilinti, įsitikinti jų reikalingumu, nauda“, – kalbėjo D. Gedmintas.
Gera žinia su aktyvaus poilsio mėgėjais pasidalino poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ – rugsėjo 12 d. atidarius naująją mineralinio vandens baseino erdvę, mėgautis jo teikiamais malonumais bus galima visus metus ir bet kokiu oru.
Iki šiol unikalus gydomųjų mineralų baseinas buvo prieinamas tik šiltuoju metų laiku, tačiau dabar „Atostogų parkas“ žengė žingsnį į priekį ir suteikė galimybę šiuo sveikatinimosi ritualu mėgautis ištisus metus. Siekiant užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, į naująją, 600 kv. m ploto, baseino erdvę buvo investuota 1 mln. 200 tūkst. eurų.
Moksliškai įrodyta nauda
Šios erdvės išskirtinumas – mineralinis baseinas su natūraliu vandeniu, išgaunamu iš sertifikuoto gręžinio. Vandens teigiamą poveikį organizmui patvirtino mokslinis tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai, vadovaujami prof. dr. Alvydo Juocevičiaus ir biomedicinos mokslų daktarės Lolitos Rapolienės.
„Šiluma, mineralai ir vandens slėgis veikia kartu – gerina kraujotaką, stiprina imunitetą, mažina uždegimus, kūnui ir protui suteikia gilaus atsipalaidavimo jausmą“, – teigė
L. Rapolienė.
Rezultatai kalba patys už save: tyrime dalyvavę daugiau negu 100 įvairaus amžiaus žmonių jau po 10–15 procedūrų kurso pajuto akivaizdžius pokyčius – atgavo jėgas (pagerėjęs darbingumas), džiaugėsi ramesniu miegu ir kur kas geresne bendra savijauta. Maudynės pastebimai sumažino odos sausumą, niežulį ir bėrimus, oda atgavo elastingumą, o kai kurios dalyvės džiaugėsi sumažėjusiu celiulitu.
Per akciją „Saugom lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rengs reidus visoje šalyje.
Aplinkos ministerija informavo, kad rugsėjo pradžioje prasidėjo ir iki lapkričio 20 d. tęsis Aplinkos apsaugos departamento vykdoma kasmetinė akcija „Saugom lašišą“. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.
Žvejams aktualu žinoti, kad iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos. Lašišas ir šlakius – ne mažesnius negu 65 cm ilgio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.
„Per akciją primename gyventojams žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir kitus reikalavimus. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja mūsų specialistai bendruoju konsultavimo tel. +370 700 02022”, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Pasak jo, migruojantys ir neršiantys lašišos, šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsiant reikėtų informuoti skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.
Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.
Praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, per kuriuos patikrino 1 tūkst. 386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 proc. sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 tūkst. 526 eurus.
Bitininkų paraiškos dėl paramos už bičių maitinimą priimamos iki rugsėjo 30 d.
Žemės ūkio duomenų centras informavo, kad iki rugsėjo 30 d. bitininkai kviečiami teikti paraiškas paramai, kuri iš dalies padengs papildomo bičių maitinimo išlaidas.
Artėjant rudeniui vartotojai vis dažniau prisimena medų – natūralų imuniteto stiprintoją ir energijos šaltinį. Tačiau tam, kad šis auksaspalvis produktas pasiektų mūsų stalus, bitininkai pirmiausia turi pasirūpinti, jog bičių šeimos peržiemotų stiprios ir sočios. Viena svarbiausių priemonių – papildomas bičių maitinimas.
„Parama bičių laikytojams padeda sumažinti finansinę naštą, susijusią su bičių šeimų pasiruošimu žiemai. Tai svarbi pagalba, kad bitės išliktų stiprios, o bitininkai galėtų tęsti savo veiklą,“ – įsitikinusi Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Bites bitininkai maitina vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai gamtoje sumažėja arba visiškai nelieka žydinčių augalų ir nektaro. Tuo metu bitės nebesukaupia pakankamai atsargų artėjančiai žiemai. Papildomas maistas padeda bičių šeimoms išlikti stiprioms ir pasiruošti ilgam šaltajam sezonui, kai natūralių šaltinių nelieka.
Anot Žemės ūkio duomenų centro specialistų, tai – ne tik bitininkų rūpestis. Nuo bičių šeimų stiprumo priklauso visos populiacijos gyvybingumas, o kartu ir augalų žydėjimo, derliaus gausa. Bitės apdulkina daugelį žemės ūkio kultūrų, todėl jų gerovė tiesiogiai susijusi su mūsų maisto įvairove ir kokybe. Rūpestis aviliais rudenį – tai investicija į žydinčius laukus ir gausius derlius pavasarį bei vasarą.
|
|
