|
|
|
KuprinėRespublikinėje moksleivių poezijos šventėje – pajūriečių triumfas
Tradicinė šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ šiemet vyko jau 26-ąjį kartą ir į ją kasmet atvyksta jaunieji poetai iš viso Žemaitijos regiono. Šiemet ji buvo dedikuota netikėtai amžinybėn iškeliavusiam palangiškiui rašytojui Rolandui Rastauskui.
Pagarbą atidavė puikiems poetams Į Palangą šiemet savo poezijos pristatyti atvyko jaunieji poetai iš Klaipėdos, Mažeikių, Gargždų, Plungės ir, žinoma, nemažas būrys palangiškių. Įvertinti jaunųjų poetų kūrybą buvo pakviestas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas. Svečias perskaitė savo naujausius eilėraščius iš būsimos knygos „Vandens skonis“, kuri pasirodys kitų metų pradžioje. Susirinkę svečiai džiaugėsi, kad šis renginys ne tik puoselėja poetinę tradiciją, bet ir skatina jaunimą kurti, dalintis savo kūriniais su bendruomene. Mokiniams suteikiama galimybė ne tik pristatyti savo darbus, bet ir gauti vertingų atsiliepimų iš mokytojų, svečių. Tuo pačiu – tai ir proga prisiminti puikius poetus, tokius, kaip R. Rastauskas, kuris, beje, mokėsi toje pačioje gimnazijoje. Palangos senoji gimnazija iki šiol yra išsaugojusi R. Rastausko rankraščius, nuotraukas iš tų laikų, kai jis dar buvo moksleivis. Spalio 13-ąją R. Rastauskas būtų šventęs 70 metų sukaktį. Moksleivių poezijos šventė įvyko beveik tą pačią dieną.
Marta neįsivaizduoja savo pasaulio be šokio
Palangos senosios gimnazijos dešimtos klasės mokinė Marta Ulskytė stebina savo entuziazmu šokiui ir užsibrėžtais tikslais. Vos pradėjusi šokti, ji pasiryžo atiduoti viską, ką tik sugebės, ir pirmasis konkursas, kuriame jai teko sudalyvauti, tapo dar didesniu motyvaciniu varikliuku pasiekti daugiau. Šokiai tapo gyvenimo dalimi Martos kelias į šokius prasidėjo dar vaikystėje, kai darželyje pradėjo šokti. Tuo metu į šokius nežiūrėjo rimtai ir galiausiai jų atsisakė. Tačiau po penkerių metų pradėjo ilgėtis šokių ir nusprendė į juos grįžti jau su rimtesniu požiūriu bei tikslais. Marta atviravo, kad įkvėpimą grįžti į šokius rado laidoje „Šok su manim“. „Mėgau tą laidą žiūrėti nuo pat mažens. Ji man suteikė daug motyvacijos. Taip pat pamažu pradėjau rinktis mėgstamiausias šokėjas ir įsivaizduoti, kad kažkada aš irgi būsiu tokia, kaip mano ikonos. Būtent tuomet, kai buvau 14 metų, pradėjau rimčiau užsiimti šokiais „Svivelio“ šokių studijoje. Ir mano sesuo su vyru buvo sportinių šokių šokėjai, kas man irgi tapo postūmiu“, – pasakojo Marta. Pradžios sunkumai Į šokių pasaulį atėjusi kiek vėliau negu kiti, Martai buvo be galo sunku pritapti. „Kiti jau buvo pažengę, o aš tik pradėjau mokytis pagrindų“, – dalinosi prisiminimais Marta. Iš pradžių buvo sunku psichologiškai prisitaikyti prie aplinkinių požiūrio, tačiau laikas ir treniruotės padėjo įveikti šiuos iššūkius. O tuomet reikėjo išbandyti save. „Vos po kelių mėnesių įvyko mano pirmasis konkursas, kuriame pavyko užimti pirmąją vietą. To nė nesitikėjau“, – kalbėjo šokėja. Tai buvo Lietuvos solo Latino pirmenybės ir čempionatas. Išgirdusi iš komisijos, kad jai pavyko iškovoti pirmą vietą, Marta labai nudžiugo ir pasijautė lyg sapne. Pradėjusi šokti ji jau nebegali įsivaizduoti, kad galėtų veikti ką kita. Šokiai užima didelę jos gyvenimo dalį. O ir ateityje ji planuoja šokti, gal net iš to gyventi.
Vakarė KANIAVAITĖ
Luka ADOMAVIČIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narės
Prasidėjus naujiems mokslo metams, dažnai atsiveria durys ir į kitas, dar neišbandytas veiklas. Taip nutiko ir Pranciškonų gimnazijos dešimtokei Saulei Juodytei, kuri išrinkta naująja gimnazijos prezidente. Mergina aktyvi jau nuo mažens, tad tokios pareigos ją tik dar labiau motyvuoja įsitraukti į veiklą ir padėti įgyvendinti mokinių idėjas. Priima visas idėjas „Džiaugiuosi ir nesulaukiu galėsianti įgyvendinti savo siekius su puikia komanda. Svarbiausi jų – artimas bendradarbiavimas su visa gimnazijos bendruomene, mokinių interesų ir teisių atstovavimas ir, žinoma, įvairių kūrybiškų, įdomių ir ugdančių renginių organizavimas. Man svarbu, kad mokiniai mokykloje ne tik jaustųsi saugiai, bet ir jaukiai, maloniai, o mokinių savivaldos renginių, skalbiadienių ir įvairiausių akcijų lauktų su nekantrumu. Visuomet būsiu pasiekiama, priimsiu visas naujas ir originalias idėjas. Ypač dėkoju mylimiems mokytojams, kurie padeda nuosekliai siekti norimų tikslų, artimiesiems ir draugams, kurie palaiko savo motyvacija ir nuoširdumu, Dievui – už suteiktas galimybes bei visai gimnazijos bendruomenei – už tokį pasitikėjimą“, – savo kalboje po jai išreikšto pasitikėjimo kreipėsi į visus Saulė. Puikiai geba lyderiauti ir rasti kompromisus Kaip pasakojo Saulė, apie kandidatavimą į prezidentus pagalvodavusi, tačiau šios minties garsiai nereikšdavo, neminėdavo. „Šis įvertinimas man yra labai svarbus, džiaugiuosi, kad gimnazijos bendruomenė gali manimi pasitikėti“, – sakė mergina. Pasiteiravus, kokiais savo asmeniniais pasiekimais ji labiausiai didžiuojasi, Saulė patikino, kad labiausiai didžiuojuosi savo gerais mokymosi rezultatais, baigta Kretingos meno mokykla. „Kiekviena duota galimybe sudalyvauti įvairiose olimpiadose bandau pasinaudoti, nes manau, kad tai suteikia daug patirties ir mane turtina žiniomis“, – sakė gimnazistė, nevengianti savo žinias pademonstruoti ir įvairiuose konkursuose ar olimpiadose. O stipriausiai ji jaučiasi lyderystėje, komunikavime, kompromisų ieškojime, bendradarbiavime.
Tenisą pamėgusi Rusnė: didžiausias pasiekimas – ne laimėjimas
enisas – labai sunkus sportas. Tam, kad galėtum jį žaisti, reikia turėti išlavintą akies-rankų koordinaciją, stiprų fizinį pajėgumą, ištvermę ir be galo daug kantrybės. Bet Palangos senosios gimnazijos gimnazistei Rusnei Kundrotaitei žaidimo reikalavimai – ne problema. Laisvalaikiu netinginiauja Dešimtoje klasėje šiuo metu besimokanti mergina pradėjo žaisti tenisą būdama vos 8 metų ir greitai užsidegė meile šiam sportui. „Kadangi didžiąją dalį savo vaikystės lankiau badmintoną, pradėti žaisti tenisą buvo gana keista, bet pramokusi nenorėjau praleisti nei vienos treniruotės“, – pasakojo Rusnė. Net laisvalaikiu mergina netinginiauja: „Laisvalaikiu mėgstu žaisti padelį. Taip pat, jeigu neinu į treniruotes, turiu treniruotis fizinio parengimo užsiėmimuose, kad palaikyčiau gerą fizinę būklę ir galėčiau greičiau tobulėti tenise.“ Sportu ją sudomino tėvai ir televizijoje matomi žaidėjai, dabar jie toliau skatina ją tobulėti. „Lankyti tenisą mane motyvuoja mano šeima, treneriai ir mano teniso partnerė, taip pat matydama geriausius pasaulio tenisininkus norisi siekti aukštumų, kaip ir jie“, – pasidalino Rusnė. Svarbiausias – tobulėjimas Rusnė taip pat dalyvauja varžybose, siekia geriausių rezultatų. „Dažnai dalyvauju varžybose, kuriose tenka žaisti su bendraamžiais, kartais – tarp suaugusiųjų. Dažniausiai žaidžiu dvejete – kai žaidžiama dviese prieš du – su savo partnere Adrija. Kartu važiuojame į varžybas ir siekiame medalių“, – atskleidė žaidėja.
Pasitikrinti žinias – ir pabėgimo kambaryje
Paskutinė spalio savaitė visame pasaulyje žinoma kaip Medijų ir informacinio raštingumo savaitė (MIRKT), skirta skatinti kritinį mąstymą, atsakingą informacijos vartojimą bei aktyvų pilietiškumą. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia į renginius. Lietuvoje šią savaitę jau trečią kartą organizuoja viešosios bibliotekos, kviesdamos visuomenę prisijungti prie įvairiausių renginių. Nuo spalio 24 iki 31 dienos kviečiama į paskaitas, diskusijas, mokymus bei konsultacijas, orientavimosi žygį, protmūšius, žaidimus ir konkursus, padedančius gilinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Jaunimą galėtų sudominti virtualus pabėgimo kambarys. Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei sukurtas virtualus pabėgimo kambarys-užduočių ruožas, skirtas išbandyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, o dar galima laimėti ir prizų. Virtualiame pabėgimo kambaryje reikės įsijausti į veikėjo Ąžuolo vaidmenį ir pasistengti, jog į piktavalių rankas nepatektų asmeniniai vartotojų duomenys. Tam, kad taip neatsitiktų, reikės išspręsti užduotis, kurios slypi trijose virtualų pabėgimo kambarį sudarančiose erdvėse. Žaisti galima kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu svetainės adresu mirkt.bibliotekavisiems.lt. Medijų ir informacinio raštingumo šūkis„Žinanti, laiminga ir sumani visuomenė“ kviečia visus būti aktyviais šios iniciatyvos dalyviais.
„Kuprinės“ informacija
Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Ieva Konstantinavičiūtė – savo tikslo siekianti tikra jaunoji kovotoja. Tą ji kasdien įrodo mokyklos suole, nes siekia geriausių rezultatų. Šiemet ji jau spėjo įrodyti, kad yra puiki gamtos mokslų žinovė: Ieva 16-ojoje Gamtos mokslų olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Bet ji atskleidė, kad turi ir kitokių pomėgių. Patinka visi gamtos mokslai Ieva pripažino, kad jai visada patiko gamtos mokslai ir ji mielai keliauja į visas tokio pobūdžio pamokas. Jai puikiai sekasi ir biologija, ir chemija, ir fizika: „Man visose pamokose neblogai sekasi. Aišku, būna sunkiau, būna lengviau, labai priklauso nuo to, kokią temą mokomės.“ Bet, kai jau pajaučiu, kad vienoks dalykas patinka, tai įdomu įvairiomis temomis pasidomėti. Jaunoji kretingiškė atskleidė, kad ir ilsėtis gamtoje jai patinka. Atranda ramybę ji miške, džiaugėsi, kad netoli jūra. Ir nors ji aiškiai jaučia kryptį, kuria mieliausiai eitų, visgi dar nedrįsta prognozuoti, kokią profesiją pasirinktų ateityje. „Dar kol kas anksti nuspręsti. Manau, kad svarbiausia gyventi dabartimi, o dėl ateities spėsiu nuspręsti, turiu dar laiko“, – pasvarstė Ieva. Po pirmojo laimėjimo norisi daugiau Pašnekovė pripažino, kad jai smagu dalyvauti olimpiadose, konkursuose, atrodo, taip galima save išbandyti, bet ji, kaip prisiminė, pati niekur nesiveržė. Tai buvo jos biologijos mokytojos Linos Jucytės įtaka, kuri pastebėjo Ievos potencialą ir paskatino mokinę dalyvauti olimpiadoje. „Biologija man visada labai sekėsi, mokiausi geriausiais pažymiais, tad mokytoja pasiūlė man dalyvauti biologijos olimpiadoje. Aš ir sutikau. Pagalvojau, kad pabandysiu. Ir man pasisekė“, – Ieva prisiminė, kad atėjo tiesiog „švaria galva“ ir parašė tai, ką mokėjo, pagalvojusi, kad bus kaip bus. Ir buvo labai gerai – olimpiadoje ji laimėjo. Pasiteiravus, ar po pirmojo laimėjimo ėmė augti pergalių apetitas, ji pripažino, kad tikrai norisi pasirodyti geriau, bet nieko baisaus, jei ir nepasisektų. „Kai pajauti, kad gali laimėti, jau tą patyrei, vadinasi, ir vėl gali tą padaryti. Kažkaip norisi „prasimušti“ ir toliau tuos laurus skinti“, – atskleidė Ieva, papasakojusi, kad su nekantrumu laukė ir šios Gamtos mokslų olimpiados rezultatų. „Visi šeimos nariai laukėme naujienų, o, kai sužinojau, kad laimėjau, tai labai geras jausmas širdyje aplankė, kaip saldainis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos aštuntokė, pasidžiaugusi, kad didelę motyvaciją siekti geriausių rezultatų jai teikia ir šeima. Pavasarį Ievos vėl laukia biologijos olimpiada, tad ji dar turi laiko pasimokyti ir vėl parodyti geriausius rezultatus. O pasimokyti Ieva vis atranda motyvacijos. Pavyzdžiui, mokytoja nusivežė grupę mokinių į Gyvybės mokslų centrą Vilniuje, kur atliko praktinį darbą, klausėsi paskaitos. „Tuomet supratau, kad man dar reikia labai daug mokytis. Po praktinio darbo norisi daugiau sužinoti. Mes tyrinėjome insuliną, buvo labai įdomu“, – papasakojo Ieva. Ir nors pati veikla ją sužavėjo, bet savęs laboratorijoje mokinė savęs neįsivaizduoja. Ji pripažino, kad jai labiau patiktų dinamiškesnis darbas, kuriame galėtų keliauti.
Vaivą ir Ugnę paviliojo japonų kalba ir kultūra
Palangiškės Vaiva Getnerytė ir Ugnė Grigas nuo rugsėjo pajūrį iškeitė į Vilnių ir ten ėmėsi studijuoti japonologiją. Kaip pripažino merginos, kai kam šių studijų kryptis nei girdėta, nei matyta, tad tenka paaiškinti. Bet pačios šiomis studijomis mėgaujasi ir svajoja vieną dieną nukeliauti į Japoniją, kur praktiškai pritaikys savo jau pradėtas kaupti žinias. Draugystė – nuo mokyklos suolo Pasiteiravus merginų, kada užsimezgė jų draugystė, jos papasakojo, kad ėmė draugauti kiek vėliau negu pradėjo kartu mokytis. „Bendraklasės buvome nuo pirmos klasės, tačiau susidraugavome tik aštuntoje. O turbūt tai nutiko todėl, kad tuo metu buvo nutrūkusi kita ilga draugystė – man trūko tos geriausios draugės gyvenime. Pomėgiai pradėjo formuotis po truputį, mane Ugnė įtraukė į jos jau žinomus dalykus, ir aš ją taip pat“, – pasakojo Vaiva. Ugnė pripažino, kad tai įvyko jau senokai. „Nelabai atsimenam pačios, tiesiog kažkokią dieną kažkaip pradėjom kalbėti ir mūsų asmenybių bruožai labai sutiko. Kadangi asmenybės panašios, turėjom ir sutampančių pomėgių“, – patvirtino ji. Draugystės neišskyrė ir skirtingos studijos, nes dėl panašių pomėgių jos abi patraukė ta pačia kryptimi. Paklausus, ar visada svajojo rinktis tą pačią specialybę, jos patikino, kad iš anksto apie tai negalvojo. „Net nežinojau, kad tokia egzistuoja, buvo galvota apie keletą sričių, tačiau po kiek laiko jos vis atkrisdavo, iki kol 9-oje klasėje mama pranešė apie Azijos studijas“. – pasakojo Ugnė. Vaiva taip pat patikino, kad ilgą laiką negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. „Ir visos mano idėjos nesutapo su Ugnės. Bet kai sužinojau, kad Ugnė studijuos japonologiją, ir aš panorau labiau įsigilinti į tą sritį“, – šypsojosi mergina.
Išskirtiniu balsu pasižymintis Virgilijus: „Meno žmogus turi būti šiek tiek alkanas“
Iš Šeduvos prieš dešimtmetį į pajūrį persikraustęs 29-erių Virgilijus Butkus neseniai pasirodė talentų ieškančioje televizijos laidoje „X faktorius“ ir užtraukė taip, jog atrodė, kad atkeliavo pats garsusis atlikėjas Rag‘n‘Bone Man. Virgilijus dainuoja jau seniai, išbandė save ir kituose projektuose, veda renginius, o kai buvo užklupęs kovido virusas, įgyvendino ir naują projektą – ėmėsi gyvų vaizdo transliacijų. Save pristato atlikėju „Save labiau laikau atlikėju, renginius galiu vesti, bet toji veikla nėra tokia miela kaip dainavimas. Gyvenime teko dalyvauti ne viename projekte, pradėjau dar gyvendamas Šeduvoje“, – sakė kurorte prieš dešimtmetį apsigyvenęs šeduviškis. Pirmasis Virgilijaus televizinis pasirodymas įvyko laidoje „Talentų ringas“, taip pat dalyvavo laidoje „Mes – vieno kraujo“, dar būdamas moksleivis jis pademonstravo savo talentą karaokės konkurse ir laimėjo „Karaokės karaliaus“ titulą. Šiemet, Virgilijus džiaugėsi, teko sudalyvauti ne vienoje daug žmonių subūrusioje šventėje, kur jis pats lipo į sceną. „Veiklos yra daug, kartais norisi ir pailsėti“, – šypsojosi Virgilijus. O dar visi puikiai atsimena, jog atlikėjams per karantiną apie tai tik svajoti buvo galima. Bet ir tada pašnekovas surado ką veikti. „Viskas baigėsi – pardaviau techniką, nusipirkau studijinę techniką, išsinuomojau patalpas vienoje kavinėje Šventojoje ir pagalvojau, kad užsidarysiu ir kursiu kažką. Ir taip gavosi, kad uždirbau daugiau negu renginiuose. Iš gyvų transliacijų padarėme pseudoradijo stotį. Principas buvo toks: ar žmonėms pateikus ką nors gero, be keiksmažodžių, normalų turinį, galim sulaukti palaikymo. Pasirodė, kad žmonėms tai įdomu ir labai to reikėjo“, – prisiminė V. Butkus. Ir dabar Virgilijus dar tęsia šį pomėgį socialiniuose tinkluose, pripažinęs, kad jam asmeniškai tas uždarasis laikotarpis buvo naudingas, nes pamatė, kad daug ką galima padaryti, peržengė įskiepytas ribas.
Kristijonui nebaisus joks iššūkis
Palangos senosios gimnazijos trečios klasės mokinys Kristijonas Karačionka žinomas dėl savo veiklumo, nes jis – ir fotoreporteris, ir didžėjus, ir renginių įgarsintojas, taip pat mėgėjas videografas. Veiklos nepabūgstantis vaikinas vis nori išmokti ko nors naujo, jau yra kviečiamas į masinius renginius, kur pagelbsti organizatoriams.
Nuo fortepijono iki didžėjaus pultoKristijono kelias prasidėjo nuo fortepijono, kuriuo mokėsi groti, o nusitęsė iki didžėjaus vietos. Jis nuo pat pradinės mokyklos, lankydamas pirmąją klasę, pradėjo lankyti meno mokyklą, joje grojo fortepijonu penkerius metus. Po penkerių metų grojimo fortepijonu Kristijonas suprato, kad šis instrumentas nėra jo „kibirkštėlė“. Nusprendė mesti fortepijono pamokas. K. Karačionka sužinojo, jog Palangos moksleivių klubas organizuoja naują būrelį – DJ garso studiją. Kai Kristijonas apsilankė tame būrelyje, pajautė puikią atmosferą, jam labai patiko mokytojas, kolektyvas. Kristijonas jau septynerius metus lanko DJ garso studijos būrelį ir nesigaili dėl savo pasirinkimo.
Rezultatai neatsiranda be pastangų
Gimnazistė palangiškė Ieva Andrijauskaitė, šiemet pradėjusi lankyti antrąją gimnazijos klasę, – ambicinga mergina. Ji dirba nuosekliai ir kryptingai, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų pramoginių šokių pasaulyje. Dėkinga mamai Savo šokėjos karjerą pradėjo būdama vos ketverių metų, tačiau meilė šokiui pasireiškė tik po kiek laiko: „Mano mama mane į šokius užrašė, kai man buvo 4 metai. Jai labai patiko šokiai, todėl norėjo, kad aš mokėčiau šokti“. Ji papasakojo, kad buvo momentų, kai ji dar mažytė nenorėjo šokti, bet su mama po kiekvienos treniruotės važiuodavo į parduotuvę, kad jai nupirktų kokį nors žurnaliuką, žaisliuką ar saldainį – kad tik eitų į šokių treniruotes. Ir dabar, prisipažino Ieva, ji yra dėkinga mamai, kad pamilo šį sportą.
„Rezultatas neatsiras be pastangų, – toks būtent gimnazistę motyvuojantis moto. – Mane motyvuoja šokti tas faktas, kad, norėdamas gauti gerą produktą, turi įdėti daug pastangų pagaminti jį. Tai yra, norint pasiekti gerų rezultatų šokiuose, turi įdėti pastangų, dirbti ir ištaisyti visas pastabas, kurias gauni.“ Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ir ambicijos sporte. „Kai šoki poroje, labai svarbu tavo partnerio ar partnerės tikslai, jie turi sutapti arba bent eiti ta linkme. Jeigu vienas šoka, kad tik šoktų, o kitas nori pasiekti aukštų rezultatų, tai nei vienas, nei kitas nebus patenkintas“, – pasakojo sportininkė. Turi taip pat sutapti ir charakteriai: „Labai svarbu ir jūsų kaip draugų ryšys, kadangi jūs labai daug laiko praleidžiate kartu ir kartais galite vienas kitą motyvuoti. Bet, jeigu tarp jūsų vyksta kažkokie konfliktai ar kyla kažkokie ginčai, tai nemanau, kad ir į šokius norisi eiti, nes žinai, kad tavo treniruočių laikas bus praleistas labai nekokybiškai.“
|
|
