Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

 

Kurmaičių pradinė mokykla savo vaikus šį birželį ir vėl pakvietė į 5-ių dienų vasaros užimtumo stovyklą „Vasaros spalvų mozaika–2“.

Pirmąją dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Tik duokite mums sceną!“. Kaip papasakojo programos vadovė muzikos mokytoja metodininkė Janina Kripienė, įspūdį paliko X aukšto bokšto terasa, teatro požemiai, naujos „Jūros“ ir „Marių“ salės. „Čia ir improvizavome: klausėmės mergaičių Urtės Žilinskaitės, Ievos Lingytės, Mėtos Pleikytės ir Ievos Vilimaitės kvarteto atliekamos dainos, solo dainavo Benita Jonauskaitė, solo šoko Ignas Statkauskas, visi kartu choru dainavome išmoktas dainas. Fortepijonu skambino Ieva Lingytė, Gabriel Mikuškin ir Vesta Lileikaitė. Orkestro repeticijų salėje mokiniai turėjo galimybę pagroti mušamaisiais muzikos instrumentais: būgnais, ksilofonu, timpanais, gongu“, – sakė pedagogė.

Antroji stovyklos diena kupina meninių užduočių: Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje – edukacinis užsiėmimas „Žodis, muzika ir spalvos“, Kretingos rajono kultūros centre – „Atžalyno“ teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką „Vilkas ir dar... ožiukai?“. O grįžus į mokyklą –robotikos užsiėmimas.


 
Pradžioje Luką išgąsdinęs žygis kalnuose padovanojo daug gražių emocijų.

Kartais susidūrus su sunkumais, pirmiausias instinktas būna jų išvengti ir tiesiog kažkaip išsisukti. Palangos senosios gimnazijos devintokė Luka Adomavičiūtė, leidusis į Slovakijos kalnus su mokinių grupe septynioms dienoms, suprato, kad daugiausiai kliūčių sukuria mus valdanti baimė, o kai ją įveiki, apima didžiulis pasididžiavimo jausmas. Ji papasakojo, kaip jautėsi šioje kelionėje.

Įveikta baimė padėjo mėgautis žygiu

Luka pirmiausia pradėjo nuo to, kas kelionėje visgi buvo sunkiausia. Ir gimnazistė patikino, kad tikrai buvo itin sunkūs kasdieniniai žygiai, kurie, atrodė, išsunks visas jėgas. „Pirmąjį rytą pabudusi jaučiausi labai neišsimiegojusi ir net nenorėjau galvoti apie ateinantį žygį“, – pasakoja Luka.

Pasiteiravus, kaip ji jautėsi, kai darėsi vis sunkiau, Luka papasakojo ieškojusi savyje motyvacijos. „Pradžioje buvau motyvuota žygiui, tačiau karštis mane palaužė, net nepakilus keltuvui. Vėliau kalnuose buvo gaiviau ir man pasidarė geriau, kai pradėjome leistis žemyn akmenimis, labai bijojau susižeisti, todėl lipau pati paskutinė, jaučiausi nekaip dėl to – visi eina normaliai, o aš, va, paskutinė, vėliau nustatytam kelio ruožui įpusėjus, pasidarė drąsiau ir žygiuoti pasidarė lengviau, prieš akis atsivėrė kalnų grožis ir žygis tapo smagus. Galiausiai žygio pabaigoje jaučiausi pavargusi – norėjau gerti, nusiprausti, bet buvau laiminga“, – savo įspūdžiais dalinosi Luka. Paprašius Lukos apibendrinti visą dieną, ji nusivylusi pridūrė: „Šią dieną įsivaizdavau daug lengvesnę, todėl, kai išgirdau, kad pradinis žygis truks 6 valandas, išsigandau – kas bus ryt?! Bet įveikusi šį žygį, jaučiausi puikiai. Sunkiausia buvo iškęsti karštį ir nuolatinį troškulį. Save noriu pagirti už tai, kad nugalėjau savo baimę vaikščioti akmenimis ir galėjau pasimėgauti žygiu“.


 
Emilia Sebeckis – daug kuo besidominti gimnazistė ir puikiai žinanti, kur jai verta koncentruoti savo dėmesį, tad kryptingai siekia tikslų.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktą klasę ką tik pabaigusi Emilia Sebeckis jau seniai suprato, kokia kryptimi jai labiausiai patinka eiti. Jos mėgstamiausi dalykai dažnam kelia galvos skausmą. O Emilia mielai imasi krimsti chemijos, biologijos ar matematikos kietų mokslo riešutėlių ir tuo mėgaujasi. Nepabūgsta savo jėgų išbandyti ir konkursuose, kuriuose ji sutinka itin daug bendraminčių, tuomet galima padiskutuoti aktualiomis jaunuoliams temomis.

Sekasi konkursuose

Kaip pasakojo Emilia, ji visada žinojusi, kas ją labiausiai domina, o tai yra gamtos ir tiksliųjų mokslų kombinacija. „Iš pradžių didžiausią dėmesį skyriau biologijai ir matematikai, šie dalykai man visada labai patiko, o paskui atsirado ir tarpinis dalykas tarp jų – chemija. Pastaruoju metu daugiausiai ir gilinausi į chemijos mokslą, kad atrodo, jog jau nusibodo. Bet būna tokios susidomėjimo bangos“, – šypsojosi Emilia.

Jos laimėjimai chemijos srityje džiugina – gegužės mėnesį ji dalyvavo didžiausiame Lietuvoje Akademiko Jono Janickio chemijos konkurse ir vienuoliktokų grupėje laimėjo pirmąją vietą. „Nelabai tikėjau, kad man pavyks užimti pirmąją vietą. Susidūriau ir su kliūtimis, bet prisiminiau savo senelio žodžius: jeigu nerandi durų, lipk pro langą. Aš taip ir padariau, išlipau pro langą ir man pasisekė“, – šypsojosi Emilia.

Šiame konkurse ji dalyvauja nuo aštuntos klasės. „Niekada nebuvau drąsi, nesiverždavau į jokius konkursus, bet kai tuometinė mokytoja paskatino sudalyvauti, tai labai nesipriešinau. Ir visai puikiai pavyko, užėmiau trečiąją vietą“, – prisiminė pašnekovė.

Puikiai gimnazistei kaskart sekasi ir olimpiadose. Ji mėgsta save išbandyti ir kitų dalykų olimpiadose, konkursuose. „Konkursuose tikimasi pamatyti, kokie mokiniai yra kūrybingi ir kokių sprendimo būdų randa. Man todėl ir patinka, nes tai yra savitas ieškojimas, o ne iš anksto išmoktas“, – pasidalino gimnazistė.


 
Ovidijus Miežetis jau seniai svarstęs apie galimybę surengti savo gimtajame mieste koncertą, šią idėją įgyvendino bibliotekoje.

Gražų birželio pabaigos vakarą kretingiškius į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąją biblioteką pakvietė savo talentais čia nuo mažumės žavėjęs kretingiškis muzikantas akordeonistas Ovidijus Miežetis, šiuo metu pirmąjį kursą baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Tarptautinių konkursų laureatai

Pirmąjį tokį koncertą jis padovanojo kartu su bendražygiais: Dariumi Gustaičiu, Estijos muzikos ir teatro akademijos studentu (akordeonas) bei Lukrecija Kalinauskaite (violončelė). Visi jie susipažino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, kur krimto muzikos mokslus.

Tiek Ovidijus, tiek Darius – daugelio tarptautinių konkursų laureatai, prizininkai.

Darius ir Ovidijus aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra baigę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kurioje ir prasidėjo atlikėjų draugystė bei bendradarbiavimas. Abu mokėsi pas akordeono mokytoją Laimoną Salijų, kuris yra dar didesnio kiekio konkursų nugalėtojas ir laureatas, aktyviai koncertuojantis visame pasaulyje (Brazilija, Italija, Estija ir t.t.) ir Lietuvoje, yra vienas ryškiausių žmonių Lietuvos akordeono pasaulyje.

Šių metų balandžio 20 d. abu atlikėjai dalyvavo tarptautiniame konkurse, Kaune „Ascoltate 2024“, kuriame pasidalino Grand Prix. Taip pat yra konkursų įvairiose šalyse – Serbijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje ir kt. dalyviai.


 
Aleksandras Bondarchuk nepabūgo veiklos Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, o dabar yra vienas iš lyderių.

Palangiškis šešiolikmetis Aleksandras Bondarchuk – vienas iš aktyviausių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) jaunimo skyriaus savanorių. Jis pastaruosius dvejus metus aktyviai savanoriauja, dalyvauja renginiuose ir akcijose, o tai, kaip jis pats pripažino, jį labai praturtino ir netgi padeda drąsiau kurti savo ateities planus.

Pirmosios pamokos ir įsitraukimas

Aleksandrą savanorystė itin ėmė dominti, kai pirmoji jo sutikta koordinatorė papasakojo apie Kryžiaus istoriją ir dabartinę veiklą. Tada ir pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Dabar jis Klaipėdos savanorių lyderis ir užsiima įvairiomis veiklomis.

„Mano darbas – dalintis informacija su savanoriais, taip pat aš vykdau ir įprastas LRK jaunimo skyriaus savanorio pareigas – vedu pamokas. Pamokos, kurias vedu, labai skiriasi – tai ir pirmosios pagalbos mokymai, ir mūsų organizacijos veiklos istorija“, – pasakojo pašnekovas.

Taip pat jaunuolis pradėjo naują jaunimo skyriaus iniciatyvą „Lietuvių kalba iš jaunimo jaunimui“, kuri dabar vykdoma visos Lietuvos mastu. „Tai mūsų iniciatyva mokyti jaunimą lietuvių kalbos suprantamai ir lengvai. Per mokslo metus pamokos vyksta kiekvieną savaitę“, – sakė Aleksandras.


 
„Visada svajojau tapti Metų mokiniu ir pagaliau mano svajonė išsipildė“, – sakė Karolis Bacys, kuris savo mokykloje, Salantų gimnazijoje, šiemet už aktyvumą pagerbtas šiuo titulu.

Kai baigiasi mokslo metai, aptarinėjami pasiekti mokslo rezultatai ir itin ryškiai spindėję mokiniai. Salantų gimnazijoje tai kasmetinė tradicija – išrinkti Metų mokinį. Šiemet juo tapo dešimtokas Karolis Bacys, kuris šiemet išbandė save išties įvairiuose iššūkiuose. O po tokių aktyvių metų galima ir atsipūsti.

Išsipildė svajonė

Vienuoliktai klasei besiruošiantis Karolis yra tikrų tikriausias salantiškis, visą savo gyvenimą gyvenęs Salantuose ir atostogas mielai čia leidžiantis. „Man čia patinka, nes čia nedidelis miestas, todėl čia dažniausiai ramu, bet ir gražu“, – prisipažino gimnazistas.

Šiemet savo gimnazijoje Karolis buvo paskelbtas Metų mokiniu, tad įdomu, ką jam tai reiškia ir ar tikėjosi tokio įvertinimo.

Kaip pasakojo pašnekovas, per gabių mokinių šventę mokykloje šis apdovanojimas yra suteikiamas mokiniui, kuris buvo aktyviausias įvairiuose renginiuose ir turi daugiausiai laimėjimų iš įvairių konkursų ir olimpiadų. „Man yra didžiulė garbė tapti Metų mokiniu, nes tokį įvertinimą gali gauti labai mažai mokinių. Visada svajojau tapti Metų mokiniu ir pagaliau, išgirdus savo vardą, mano svajonė išsipildė. Buvau labai laimingas, nes pasijaučiau, kad visos mano įdėtos pastangos nenuėjo veltui. Kiekvienais metais tikėdavausi tapti Metų mokiniu, tačiau šiais metais dalyvavau visose olimpiadose ir konkursuose, kuriuose tik galėjau dalyvauti, ir iš daugumos konkursų laimėjau prizines vietas, todėl vyliausi, kad mane ir išrinks Metų mokiniu“, – pergale džiaugėsi Karolis.

Džiuginančios pergalės

Kaip teigė gimnazistas, jam labai patinka dalyvauti konkursuose. „Taip noriu pasitikrinti savo žinias ir pasirungti su kitais mokiniais šiuose konkursuose. Labiausiai džiaugiuosi savo pirmąja vieta fizikos konkurse, nes fizika man labai patinka ir ja domiuosi, todėl laimėjęs pirmąją vietą buvau laimingas ir didžiavausi savimi. Taip pat labai džiaugiuosi savo prizine vieta respublikiniame KTU vertimo konkurse „Verstuvės“, nes šiame konkurse užėmiau trečiąją vietą“, – apie asmenines pergales papasakojo pašnekovas.


Mokslo metai baigiasi, tad paaugliai jau nekantrauja imtis vasaros darbų. Tai ypač aktualu pajūryje gyvenantiems jaunuoliams, kurie kitaip savo vasarų ir neįsivaizduoja. Įsidarbinti padeda ir Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Dauguma jau susiradę darbus

Pašnekovė patikino, kad ieškantys darbo jaunuoliai dažnai kreipiasi būtent į ją. „Netgi sakyčiau aktyviai kreipiasi, nors dauguma jaunuolių jau yra susiradę darbus vasarai Palangoje, Šventojoje. Šiemet sulaukiau per10 asmeninių žinučių su prašymu padėti susirasti darbą vasarą“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorė.

Jaunuoliai apie save atsiliepia įprastai: jie yra greitai besimokantys, komunikabilūs, draugiški ir panašiai. Tai, kad dauguma tikrai imasi darbinės veiklos, parodo sumažėjęs aktyvumas renginiuose. Kaip sakė jaunimo reikalų koordinatorė, juos tiesiog sunkiau prisikviesti.

Programa įgyvendinama trečius metus

Savivaldybė turi parengusi ir įgyvendina „Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą“. Programa skirta jaunimui nuo 14 iki 18 metų, Kretingos rajono ugdymo įstaigose besimokančiam ir rajone deklaravusiam savo gyvenamąją vietą.

Kaip pasakojo pašnekovė, programa įgyvendinama jau trečius metus ir kasmet norinčių joje dalyvauti vis daugėja. Tačiau visi įdarbinti jaunuoliai buvo nuo 16 iki 18 metų.

„Sunku pasakyti, kodėl darbdaviai labiau linkę įdarbinti jaunuolius nuo 16 m., gal dėl to, kad nereikia tėvų sutikimo ir netaikoma trumpesnė 30 valandų darbo savaitė. Jaunuoliai nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Gegužės 10 d. Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviams, kurie planuoja vasarą dirbti, jaunimo reikalų koordinatorė pristatė savivaldybės turimą programą, taip pat kalbėjo ir apie darbus, kokius gali dirbti jaunuoliai, kiek valandų per savaitę gali dirbti, priminė, kad būtinai su visais darbdaviais būtų pasirašinėjamos sutartys ir panašiai.


Mėta Maciūtė – išskirtinė asmenybė, turinti itin daug pomėgių, visur suspėjanti ir besimėgaujanti scena jaunoji aktorė.

Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Mėta Maciūtė neslepia, jog pomėgių ji turi daug, bet vieną jų – vaidybą jaunimo teatre „Atžalynas“ – ji itin vertina. Gimnazistė papasakojo apie save ir savo mėgstamiausias veiklas.

Daugybė pomėgių

Mėta „Atžalyno“ teatre vaidina dvejus metus, kaip ji ir pati sakė, vaidyba ir scena ją traukė jau nuo pat mažens. Tačiau mergina nesidrovi pasidalinti, kad pradžioje pasirodyti buvo kiek baugu, todėl vaidinti pradėjo tik po kiek laiko.

„Vaidyba tikrai nėra vienintelis dalykas, kuriuo domiuosi“, – sakė mergina. Moksleivė tikrai turi menininkės polėkį, todėl ji taip pat mėgsta skaityti knygas, o pastaruoju metu ji stengiasi pradėti kurti savo tekstus ir eiles.

„Pasakyčiau, kad esu žmogus kuris domisi viskuo ir nori būti visur, turiu daugybę pomėgių, pavyzdžiui, groju gitara, lankstau origami darbelius, piešiu, neriu, žaidžiu šachmatais ir dar daug visko veikiu“, – štai taip pašnekovė papasakoja apie savo meninę sielą ir interesus.

Ateities profesijos dar nesvarsto

Paklausta, ar aktorystė išliks jos gyvenime, ji atsakė, kad šiuo metu ji nežino, ar sies savo ateitį su aktorystės profesija, bet tikrai tikisi, kad jos pomėgis išliks didele jos gyvenimo dalimi.

O apie kokią profesiją devintokė mąsto dabar? „Iš tikro net neįsivaizduoju, šokinėju nuo vienos minties prie kitos, tačiau, manau, tai tikrai bus susiję su kūryba ar menu“, – įsitikinusi ji.


Netrukus Skaistė rinksis studijas ir ketina pasirinkti muzikos technologijas, nes muzika ją lydi nuo mažens, ji pati dainuoja.

Palangos senojoje gimnazijoje balandžio 28 d. įvyko 58-asis jaunųjų filologų konkursas, jame gimnazistė Skaistė Andriekutė pristatė savo publicistikos darbą apie ukrainiečius, kuris jai atnešė antrąją vietą. Be savo domėjimosi kalba, rašymu, jai dar labai artima muzika. Paskutinėje klasėje besimokanti mergina neslepia, kad būtent su muzika ketina sieti savo ateitį. Nors filologija ir muzika jai atrodo itin artimos sritys – juk tai žodžių menas.

Konkursas – atsitiktinai

Skaistė visai netikėtai papuolė į konkursą. Kai ji dar mokėsi vienuoliktoje klasėje, buvo privaloma pasirinkti atlikti metinį darbą iš bet kurios pageidaujamos pamokos. Ji pasirinko lietuvių kalbą, mokytoja Jūratė Galinauskienė S. Andriekutei pasiūlė pakalbinti ukrainiečius ir su jais atlikti publicistinį darbą.

„Būtent šį vienuoliktos klasės darbą praplėčiau būdama jau dvyliktoje klasėje. Tuomet mano lietuvių kalbos mokytoja J. Galinauskienė pasiūlė sudalyvauti konkurse, nes jai pasirodė šis darbas tinkamas konkurso publicistikos sričiai“, – pasakojo pašnekovė.

Sunku buvo užmegzti dialogą

Pasiteiravus, kokius iššūkius abiturientė patyrė, kai ruošėsi konkursui ir kaip juos įveikė, ji atviravo, kad didžiausias iššūkis buvo apklausa interviu būdu. Pabėgę nuo karo į visiškai naują aplinką ukrainiečiai jautėsi nesavi, buvo labai uždari. „Pašnekovai nelabai leidosi į kalbas, jiems buvo viskas nauja, labai jautėsi kalbos barjeras“, – pasakojo Skaistė.

Ruošimasis konkursui pakeitė Skaistės požiūrį į filologijos mokslą. Ji suprato, kad filologijos mokslas – kietas riešutėlis, kad tai tikrai sunku, reikia įdėti daug pastangų, daug laiko, kad parengtum gerą darbą. „Bet dirbau ne viena. Man visa tai įgyvendinti padėjo ukrainiečiams adaptuotis padėjusi mokytoja Ligita Sinušienė, kuri buvo ir ukrainiečių auklėtoja. Su ja tariausi dėl pagalbos ryšį užmezgant“, – kalbėjo Skaistė.


Akimirka iš kolekcijos pristatymo

Palangoje užaugusi Gabija Petrauskaitė šiuo metu savo kelią skinasi Vilniuje. Dailės akademijoje ji studijuoja mados dizainą ir neseniai pristatė savo kolekciją, kurią kūrė kartu su bendraminte. Gabija, pasakodama apie studijų paieškas, neslėpė, jog lengva nebuvo, bet galiausiai ji savo kelią atrado.

Menas lydėjo nuo vaikystės

Kaip pasakojo 21-erių mados dizaino antro kurso studentė Gabija, vaikystėje ji turėjo daug svajonių profesijų: norėjo būti ir advokate, ir mokytoja, vėliau sekė noras studijuoti psichologiją, tačiau prieš kelerius metus išvykusi mėnesio kelionei į Prancūziją, suprato, kad nori studijuoti meną.

„Tuo metu dar nežinojau, kokią kryptį pasirinksiu, bet laikui bėgant noras būti mados pasaulyje atėjo labai natūraliai“, – sakė pašnekovė.

Gabija yra baigusi Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą, fortepijono specialybę, ir menas ją lydi nuo pat vaikystės. „Nusprendusi, kad studijuosiu akademijoje, būdama dešimtoje klasėje baigiau ir dailės mokyklą Palangoje.

Tuo pačiu metu dar vaikščiojau ir pas siuvėją, kuri mane išmokė siūti. Su jos pagalba sukūriau savo pirmąją kolekciją, kurią pristačiau mokykloje jaunųjų dizainerių renginyje „Banga“. Tokie buvo mano pirmieji žingsniai šioje srityje“, – apie savo pradžią papasakojo G. Petrauskaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas