Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 100 %
Naktį1°C debesuotumas 21 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Simboliška, bet šiemet paskutinis „Kuprinės“ numeris skaitytojus pasiekė paskutinę metų dieną. Užbaigti metus skaitant – puikus būdas. Ne tik naudinga, bet ir prasminga! Mūsų komanda linki nepaprastų Naujųjų metų, realių norų išsipildymo ir kviečia nesustoti svajoti. Gero visiems skaitymo ir susitinkam kitais metais!

Naujamečiai pažadai

Aplink mus

Uždega vilties žiburį.

Jaučiame naujus potyrius

Ir tikime, kad viskas bus gerai.

Mes, paprasti žmonės,

Einantys likimo taku,

Turėdami noro išsikelti tikslus,

Atsiveriame naujamečiams iššūkiams

Ir žinome, kad viską įveiksime tikėdami savimi.

Annum novum faustum felicem! (lot. Laimingų Naujųjų metų!)

Vita MICKUTĖ

---


Fotografijos dovana

  • Kuprinė
  • 2021-12-31
Dominykas MIEŽETIS

Šiais laikais mes visi vaikštome su kameromis savo kišenėse. Bet yra žmonių, kurie atiduoda save fotografijai. Jie naudoja kažką daugiau negu tai, kas daugumos kišenėse. Ir ką aš turiu galvoje, sakydamas „fotografijos dovana“?

Mumyse yra galimybė tai atlikti. Mes visi galime kažką duoti, suteikti ir, kad atsimintume tai, nufotografuojame ir tas momentas išlieka. Gal ne visa valanda, gal ne visos minutės, bet ta sekundė, kuri reiškia galbūt viską. Ta akimirka, ta bėganti džiaugsmo ašara ar net pergalės džiaugsmas. Kiekviena nuotrauka yra istorija. O mūsų istorija – viskas, ko mums reikia. Mes negalime judėti į priekį be vakar dienos, nes tada nebūtų šiandienos. Dabar sustokite skaityti šitą straipsnį, nueikite prie lentynos, kurioje sudėtos yra jūsų šeimos nuotraukos ir pažiūrėkite į jas. Kas jose? Prisimenate, kada ta nuotrauka buvo padaryta, kas tą dieną vyko? Tikriausiai taip. Tai ir yra fotografijos dovana, tai tas momentas, kuris grąžina tos akimirkos jausmus, atsiminimus.

Štai kodėl aš pamilau fotografiją, jos kiekvieną bruožą, kuris sukuria momento sustabdymą. Man kiekviena nuotrauka turi perteikti jausmą žmogui, kuris į ją pažiūri. Todėl per šį mėnesį susiraskite vieną žmogų ir sukurkite jiems nuotrauką, padovanokite ją. Tai nebūtinai turi būti tik nuotrauka, tai gali būti atvirukas su ja. Ir užrašykite jiems palinkėjimą. Perduokim tą fotografijos dovaną kitiems.


Šiuos metus „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai užbaigė nauju startu – pokalbių laida „Kupriniečiai kalba“. Laida kviečiama dar labiau įsitraukti į jaunimo gyvenimą mūsų rajone.

Pirmojoje laidoje komandos nariai Vita Mickutė ir Dominykas Miežetis kalbėjosi apie šv. Kalėdas, jų prasmę, dovanas, dalijosi savo prisiminimais, svarstė apie dovanų pakavimo ypatumus, naujausias tendencijas. Šįkart laidos formatas – kiek neįprastas, tačiau kitose laidose galite sulaukti visko – pokalbių su įdomiais rajono jaunuoliais, specialistais, diskusijų jaunimui aktualiomis temomis ir panašiai.

Šią laidą sukūrėme norėdami paskatinti jaunus žmones daugiau diskutuoti, kelti jiems rūpimus klausimus, kurti jaunimui įdomų turinį. Norint tai padaryti mums reikia ir skaitytojų pagalbos. Tad kviečiame mums rašyti, kokios temos domina, kokius žmones norėtumėte matyti laidoje, galbūt pasidalinti savo įdomiomis istorijomis.

Taip pat galite dalyvauti ir kuriant šią laidą: filmuojant, rengiant scenarijus, vedant laidas ir pan. Norinčiųjų dalyvauti „Kuprinės“ veikloje laukiame visada! Tereikia parašyti elektroninį laišką el. paštu kalnieneedita@gmail.com arba paskambinti telefonu 8 608 64104.


Jaunimas mokė kompiuterinio raštingumo

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2021-12-31
Šešiolikmetė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokė Evelina Stonkutė mokė senyvo amžiaus žmones kompiuterinio raštingumo.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunieji maltiečiai šiais metais vykdė projektą „IT su Jaunaisiais maltiečiais“, per kurį jaunieji savanoriai mokė vyresnio amžiaus asmenis informacinio raštingumo nuotoliniu būdu. Šiame projekte mokymus vedė ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokė Evelina Stonkutė.

Projektas – sėkmingas

„IT su Jaunaisiais maltiečiais“ projekto metu kvietėme suremti pečius ir skirtingas kartas kartu įveikti skaitmeninius iššūkius“, – įvardijo Jaunųjų maltiečių komunikacijos koordinatorė Rūta Baublytė.

Jaunieji savanoriai vyresnio amžiaus dalyvius mokė naudotis pagrindinėmis programomis (MS Word, Excel), supažindino su aktualiais interneto puslapiais (SoDra, E-sveikata ir kt.), pasakojo apie duomenų apsaugą ir kompiuterinį saugumą. Dalyviai išmoko internetu atlikti maisto produktų ir vaistų užsakymus, patogiai skaičiuoti savo mėnesio biudžetą, susimokėti mokesčius, rašyti elektroninius laiškus ir užsiregistruoti pas gydytoją. „Projektas buvo išties sėkmingas, susilaukė puikių atsiliepimų tarp mūsų dalyvių, tarp vyresnių žmonių ir jaunimo užsimezgė gražios draugystės, todėl kitąmet jį planuojame tęsti“, – sakė R. Baublytė.

Visas projektas buvo padalintas į 3 sesijas ir truko pusę metų. Per jas vyko 12 pamokų – po dvi per savaitę, kiekviena pamokų trukdavo 2 valandas. „Mokymus vesdavome dviese, mano komandoje iš viso buvo 4 žmonės“, – įvardijo E. Sonkutė, papildžiui, kad projekte galėjo dalyvauti 16 metų sulaukę jaunuoliai.

Mokymai vyko nuotoliniu būdų per vaizdo konferencijų organizavimo platformą ZOOM. „Iš pradžių senjorus mokėme naudotis šia programa. Po to mokėme visko, ką dažniausiai tenka naudoti. Lengviausiai jiems sekėsi mokytis naudotis elektroniniu paštu, taip pat internetu užsisakyti maisto ar vaistų, o sunkiausiai – „Exel“ ir „PowerPoint“, – patirtimi dalijosi karteniškė.


Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė inicijavo tyrimą, kuriuo aiškinosi jaunimo poreikius mūsų rajone. „Galiu daryti prielaidą, kad, bendrąja prasme, jaunimas situaciją mūsų rajone vertina vidutiniškai. Galiu pasidžiaugti, kad jie jaučiasi saugūs. Žinoma, turime plėsti paslaugas jaunimui – ne tik atidaryti atvirą jaunimo centrą, bet teikti jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugas“, – tyrimo rezultatus apibendrino ji.

Apklausta apie 300 jaunuolių

Inga jaunimo reikalų koordinatore pradėjo dirbti 2019 m. pabaigoje, per 2020-uosius ji susipažino su jaunimo politika ir veiklomis mūsų rajone. „Kiekvienais metais jaunimo reikalų departamentas, kuris numato metines užduotis kiekvienam koordinatoriui, tarp jų buvo numatęs atlikti tyrimą, pavyzdžiui, mobilaus darbo poreikio nustatymą mūsų rajone. Kadangi situacija mūsų rajone senai buvo analizuota specialistų, ekspertų, Kretingos rajono jaunimo reikalų tarybos nariams išsakiau būtinybę dėl mūsų rajono jaunimo poreikių analizės“, – apie tyrimo inicijavimą kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Tarybai pritarus siūlymui buvo pradėta ieškoti specialistų, ekspertų, kurie dirba su jaunimu, domisi jų politika. „Kreipiausi į viešąją įstaigą „Politikos tyrimų ir analizės institutas“, kuri išklausė mano lūkesčius ir pasiūlė pasirengti galimybių studiją, kuri apimtų viso rajono tyrimą ir apžvelgtų įvairius jaunimui aktualius klausimus“, – įvardijo jaunimo reikalų koordinatorė.

Klausimynas jaunimui buvo parengtas ir patalpintas Savivaldybės puslapyje, socialiniuose tinkluose, taip pat pateiktas mokykloms, kuriose klausimai buvo išdalinti mokiniams, jaunimo ir su jaunimo dirbančioms organizacijoms. Iš viso buvo apklausta apie 300 jaunuolių.

Taip pat buvo parengtas klausimynas seniūnijoms – į pateiktus klausimus atsakė seniūnai, socialiniai ir jaunimo darbuotojai, žmonės dirbantys su jaunimu rajone veikiančiose erdvėse.

„Taip pat vyko pokalbiai „focus“ grupėse, kur buvo apklaustas jaunimas ir jaunimo reikalų tarybos nariai. Kitoje grupėje buvo kalbėtasi su jaunimo darbuotojais, policijos atstovais, visuomenės sveikatos biuro darbuotojais ir panašiai. Taip pat tyrėjai vykdė interviu su manimi, buvo atvykę ir į Kretingą, kur apžiūrėjo mieste esančias erdves, kitas jaunimo lankomas vietas“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Mažiausiai į anketos klausimus atsakė Salantų, Kūlupėnų bei Imbarės seniūnijų gyventojų.


Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė kretingiškė Agnė Bubilaitė patarė, kaip atpažinti ir spręsti mobingo problemą.

Vis daugiau medikų prabyla apie sunkų darbo krūvį, patyčias ar mobingą. Šios problemos ypač paaštrėjo pandemijos metu. Kretingiškė Agnė Bubilaitė, šiuo metu užimanti rezidentės pareigas Kauno klinikose, jau pusmetį priklauso Jaunųjų gydytojų asociacijai, užima valdybos narės pareigas. Asociacija siekia spręsti gydytojams kylančias problemas, užkirsti kelią mobingui.

Įtampa jaučiama jau universitete

Pasak A. Bubilaitės, nuo pat pirmųjų dienų universitete jaučiama įtampa, konkurencija net ir tarp pačių studentų. „Tikrai yra puikių dėstytojų, tačiau atsiranda ir tokių, kurie nevengia pasityčioti, parodyti, kad studentai nėra nieko verti“, – tikino pašnekovė, akcentuodama, kad daugelis studentų problemų nesprendžia, bijodami pakenkti savo ateities karjerai, todėl problemas nutyli.

Nors Agnei nuolatinių patyčių ar mobingo patirti neteko, pasitaikydavo „subtilus psichologinis smurtas, kai vis ieškoma „kabliukų“. Galbūt ne taip pažiūrėjai, ne ten atsisėdai, ne tokiais žodžiais atsakei į klausimą. Atrodo, nieko blogo nedarai, bet jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis, nes žinai, kad gali bet kada užkliūti“, – atviravo pašnekovė, pridurdama, kad tokie atvejai buvo tik tam tikro gydytojo ar dėstytojo problema.

Rezidentūros metu įtampa paaštrėja. Dideli darbo krūviai, perdegimas, emocinės problemos, susidūrimas su netektimis lemia didesnę įtampą. „Yra puikių gydytojų, tačiau nemaža dalis į rezidentą žiūri kaip į pigią darbo jėgą, kuriai galima nurašyti visus nekvalifikuotus darbus, palikti po darbo valandų dokumentacijai tvarkyti ar kitiems darbams“, – teigė A. Bubilaitė.

Pasak rezidentės, pandemijos metu akivaizdžiai padidėjo darbo krūviai, sumažėjo socialinio bendravimo, todėl dar labiau padidėjo rizika užsisklęsti savyje, nesidalinti problemomis, taip pat padažnėjo perdegimo sindromas. Be to, bijodami užkrėsti artimuosius, nemažai medikų persikėlė gyventi atskirai nuo jų.


Grupė pulsuojanti roko ritmu

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2021-12-31
Grupės nariai brolis ir sesuo gitaristas Povilas Valička (iš kairės), dainininkė Ieva Valičkaitė, grupės vadovas Aivaras Bružas su sūnumi būgnininku Benu. Nuotraukoje nėra bosine gitara grupėje grojančio Džiugo Cukuro.

Darbėnų gimnazijoje jau kelerius metus skamba populiariosios roko muzikos grupės „All forever“ atliekama muzika. Grupė pasirodo ne tik gimnazijoje – ji jau yra koncertavusi Klaipėdoje, Vilniuje, Rusnėje įvykusiame festivalyje ir neketina sustoti.

Nori groti ir pabaigę mokyklą

Darbėnų gimnazijoje roko muzikos grupė suburta senokai, tačiau dabartinės grupės nariai susibūrė prieš kelerius metus. Jai vadovauja gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas Aivaras Bružas.

„Prieš kelerius metus išėjo ankščiau grupei vadovavęs mokytojas, tada keli nariai kreipėsi į mane. Nenorėjau, kad grupė iširtų, ir ėmiausi jai vadovauti. Taip pradėjau dirbti Darbėnų gimnazijoje“, – pradžią prisiminė A. Bružas.

Ankščiau grupė neturėjo savo pavadinimo. „Prieš pradedant dirbti gimnazijoje, vasarą, kai nariai paprašė, kad vadovaučiau grupei, pradėjome repetuoti kaip grupė. Tada ir sugalvojome jos pavadinimą“, – teigė Aivaras.

Grupė pasivadino „All forever“ vardu. „Tai reiškia „visi kartu amžinai“, – paaiškino vokalistė Ieva Valičkaitė. – Norime grupe išlikti ir po mokyklos baigimo, todėl ir pasirinkome tokį pavadinimą.“

Iš viso groja 4 nariai: septintokas Benas Bružas – mušamaisiais, aštuntokas Povilas Valička – soline gitara, vienuoliktokė I. Valičkaitė – solistė, aštuntokas Džiugas Cukuras – bosine gitara.

Darbėnų gimnazijoje šiuo metu yra suburtos dvi grupės. „Antroji susibūrė tik šiemet, todėl dar tik pradeda savo muzikinį kelią“, – sakė A. Bružas.


Be vaidybos gyventi nesmagu

  • Kuprinė
  • 2021-12-31
Kretingiškė Aistė Šeštokaitė džiaugėsi, kad intuityviai priėmė sprendimą studijuoti vaidybą.

Nebuvo vaikystės svajonė

Veikla „Kuprinėje“ A. Šeštokaitei buvo naudinga ir prasminga: buvo galima susipažinti su žmonėmis, suteikiančiais įdomių patirčių, o su kai kuriais kupriniečiais bendravimas neišblėso iki dabar. Dalyvaudama jaunųjų žurnalistų veikloje ji suprato, kad savarankiškus darbus, pavyzdžiui, rašyti straipsnius ji pasilieka paskutinei minutei ir šį įprotį reikia išmokti pakeisti.

Iš karto po paskutiniųjų egzaminų mokykloje A. Šeštokaitė išvažiavo į Vilnių ir dalyvavo LMTA aktorinio meistriškumo bei Vilniaus universiteto žurnalistikos stojamuosiuose egzaminuose. Abu egzaminus mergina išlaikė, bet jos studijų pasirinkimu tapo LMTA.

„Kai buvau maža, žiūrėdavau labai daug serialų, man patiko filmas „Titanikas“. Namuose sau vaidindavau įvairias dramatiškas situacijas, kurios panašios į filmų ar serialų epizodus“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė, akcentuodama, kad jos vaikystės svajonė nebuvo aktorės profesija.

Visą vaikystę kretingiškė svajojo būti šokių mokytoja, nes lankė Kretingos meno mokyklos choreografijos skyrių. Vėliau mergina pradėjo lankyti Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“, kuriame ir galėjo gimti meilė teatrui. „Man būti teatre ir repetuoti buvo daug svarbiau negu pamokos mokykloje“, – apie vaikystės pomėgius kalbėjo A. Šeštokaitė.

Paauglystėje ji vis pasvajodavo apie aktorės profesiją, domėjosi kitais žmonėmis, siejančiais su tuo savo gyvenimą, tačiau tuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademija atrodė lyg nepasiekiama viršūnė, kur renkasi tik išrinktieji. Šiuo metu pašnekovė teigė nesuprantanti, kaip išdrįso nueiti į stojamuosius egzaminus, tačiau ji jautė, kad nenuėjusi gailėsis visą gyvenimą.

Mergina teigė, kad studijų metai buvo labai intensyvūs ir dirbti reikėjo kiekvieną dieną iki 22 valandos. Nors ir buvo sunku, tačiau kretingiškė pasiilgsta mokslo metų, nes būdavo labai įdomu.

Anot pašnekovės, žmonėms atrodo, jog aktoriai neturi asmeninio gyvenimo, kad, norint būti aktoriumi, reikia visą laiką dirbti. Kretingiškė pritarė dėl darbo krūvio, tačiau mano, kad bet kokioje profesijoje, jei tu dirbi sąžiningai, reikia įdėti daug pastangų.


Vienuoliktokei Laurai Žebrauskaitei kelionė į Strasbūrą suteikė galimybę pažinti politikos pasaulį.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje jau šešerius metus vykdomas projektas „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ (MEPA). MEPA jaunoji ambasadorė vienuoliktokė Laura Žebrauskaitė praėjusį mėnesį turėjo galimybę dalyvauti Strasbūre įvykusiame Europos Parlamento suorganizuotame Europos jaunimo forume EYE 2021, kuriame įgijo nepamirštamos patirties. Pastangos buvo įvertintos Dalyvauti šiame forume L. Žebrauskaitę paskatino jos auklėtoja Dalia Zibalienė. Atrankoje merginai reikėjo parašyti motyvacinį laišką ir po to laukti skambučio iš kelionės organizatoriaus. „Galėjo būti atrinkta tik vienuolika žmonių iš visos Lietuvos. Kiekvieną dieną tikėjausi skambučio ir jo nesulaukdavau. Galiausiai galvojau, kad nepatekau, tačiau priešpaskutinę dieną iki numatytos dalyvių išrinkimo datos pabaigos sulaukiau lemtingo skambučio“, – patirtimi pasidalino pašnekovė, teigdama, jog džiaugėsi išgirdusi žinią ir suprato, kad stengėsi ne veltui ir turės progą susipažinti su jaunuoliais iš viso pasaulio, pasidalinti idėjomis ir padiskutuoti su jais. Per kelionę L. Žebrauskaitė aplankė Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją. Jos teigimu, viena įdomiausių aplankytų vietų buvo vokiečių literatūros klasiko, filosofo, politiko J. V. Gėtės namai Frankfurte prie Maino. Taip pat moksleivę sužavėjo Strasbūro katedra – būtent ji ir paliko didžiausią įspūdį.


Studijų mugėje moksleiviai sužinojo daugiau informacijos apie aukštųjų ir profesinių mokyklų teikiamas galimybes.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lapkritį įvyko „Studijų mugė 2021“. Per jį gimnazistai ir svečiai iš Vydmantų gimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos klausėsi aukštųjų ir profesinių mokyklų pristatymų.

Kiekvienas mokinys turėjo galimybę pasirinkti penkias mokyklas iš beveik dvidešimties mokyklų sąrašo ir daugiau sužinoti apie jų studijų programas, paklausti rūpimų dalykų. Šis renginys paskatina moksleivius apsvarstyti ateities studijų pasirinkimą, rasti sau patinkančią sritį ir universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, kurioje norėtų tęsti mokslus.

„Tai tradicinis gimnazijos renginys, kuris vyksta jau apie dešimt metų. Tokio tipo renginiai leidžia moksleiviams drąsiau jaustis prieš renkantis studijas, nes jie gali gyvai paklausti apsilankiusių dėstytojų ar studentų apie aktualius dalykus, kurie susiję su studijomis“, – teigė gimnazijos ugdymo karjerai specialistė bibliotekininkė Snieguolė Jandalovienė.

Ji pasidalino patirtimi, kai moksleiviai, išgirdę apie tam tikras studijų programas pristatymuose, vėliau nusprendė būtent tai studijuoti ir džiaugėsi, kad ugdymo įstaigoje turėjo galimybę atrasti savo ateities kelią. Pasak gimnazijos darbuotojos, norint rasti patinkančią sritį, svarbiausia nebijoti domėtis, bandyti savanoriauti, kilus klausimams, reikia nebijoti jų užduoti ugdymo karjerai specialistei.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas