|
|
|
KuprinėGatvės menininkas Marius jaunimą skatina nebijoti kurti
Vasarojantiems Kretingos paaugliams šį mėnesį naujų potyrių padovanojo profesionalus dailininkas Marius Skrupskis, kuris supažindino su išskirtine meno rūšimi – graffiti arba, kaip pats menininkas mieliau vadina, gatvės menu – ir suteikė galimybę patiems atskleisti savo kūrybiškumą. Piešinys pats diktuoja taisykles Kupiškyje gyvenantis menininkas mielai dalinasi savo sukaupta patirtimi su jaunimu, ypač todėl, kad toji meno sritis labai traukia jaunus žmones dėl galimybės itin šiuolaikiškai, drąsiai, ryškiai save išreikšti. Kaip papasakojo Marius, jis aerozolio techniką, kurią taiko savo kūryboje, naudoja jau daugiau negu 15 metų, taip pat dirba ir kitomis technikomis – trafaretais, aerografija, teptukais. „Kiekvienas piešinys padiktuoja pats, kokią techniką reikės jam panaudoti“, – sakė menininkas. Marius papasakojo, kad pirmiausia susidomėjo aerografija – piešimo menu ant automobilių, tačiau tuomet neturėjo jokių galimybių tuo užsiimti, tad artimiausia, ką rado šioje srityje išreikšti save, buvo purškimo technika aerozoliu. „Kadangi tada dar neturėjau net ir normalaus priėjimo prie interneto, visko teko mokytis pačiam, eiti eksperimentų keliu“, – prisiminė jis. Kelian šiltus prisiminimus Pasiteiravus, kur galima pamatyti jo darbų, kuriais labiausiai pats menininkas didžiuojasi, Marius atskleidė, kad jo darbų yra išsibarsčiusių po visą Lietuvą, nemaža dalis privačiose erdvėse ar patalpose, tad paprasčiausia juos būtų pamatyti socialinėse jo paskyrose. „Mano piešinių yra ir Palangoje: spalvų sprogimas ir piešinukas Totoro (japonų animacinis fantastinis filmas – aut. past.) animacijos motyvais. Turiu ir kelis savo favoritus, dažniausiai dėl to, kad tiek procesas, tiek pats piešinys nugulė harmoningai savo vietoje. Vienas tokių būtų piešinys ant bibliotekos Šilutėje – jis visada kelia šiltus prisiminimus“, – apie savo darbus užsiminė pašnekovas. Vyriausi „Atžalyno“ nariai užsiaugino sparnus
Šeši Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ nariai ketvirtadienį suvaidino savo paskutinį išleistuvių spektaklį ir jau planuoja savo ateitį kituose miestuose, bent jau tuo laikotarpiu, kai studijuos. Tad apie teatrą, gražiausius prisiminimus ir ateities perspektyvas kalbėjomės su atžalyniečiais Emilija Matulaityte, Kotryna Čičiūnaite, Gerda Gedrimaite ir Sidu Čepelevu. Suvienijo kaip šeimą Atžalyniečiai sutartinai tvirtino, kad jų paskutinis spektaklis „Kiaurai sieną“ buvo itin jautrus, ir patys išgyveno daug emocijų, ir žiūrovai po spektaklio negailėjo atsiliepimų, atviravę, jog išties daugelis tam tikrose vaidinamose situacijose atpažino save. Tai buvo spektaklis apie vaikų ir tėvų santykius, tikėjimą, draugystę ir panašius dalykus. O supratus, kad tai paskutinis spektaklis kartu su „Atžalynu“ vyresniems nariams, visiems liūdna, bet kartu ir gera prisiminti gražiausias akimirkas. Jie tikisi palaikyti ryšius, o grįžę į Kretingą būtinai aplankys ir skubės į spektaklių premjeras. „Aš šiame spektaklyje nevaidinau, nes pasirinkau egzaminus, bet stebėjau iš šono. Ir mane labiausiai žavėjo visa scenografija. Kaip gražiai buvo paruošta scena. O savo ašaras jau išliejau per premjerą“, – mintimis pasidalijo Gerda. Emilija teigė, kad žinojimas, jog tai paskutinis bendras spektaklis, šiek tiek liūdino, o ir norėjosi, kad viskas praeitų be jokių paslydimų, kad tai būtų geriausias pasirodymas. „Liūdna, kad visi nebesusitiksime „Atžalyno“ scenoje. Tikiu, kad susitiksime, bet jau nebe taip. Auksė (režisierė A. Antulienė – aut. past.) mus visus sujungė kaip vieną šeimą“, – kalbėjo Kotryna. Jai paantrinusi Emilija sakė, kad eidavo į teatrą ne kaip į „katorgą“, o to laukdavo ir ten visuomet vyraudavo puiki atmosfera. Sidas teigė besigailintis tik vieno dalyko – kad atėjo per vėlai į „Atžalyną“, tik vyresnėse klasėse, nes dabar atrodo, kad viskas pasibaigė per greit, o galėjo būti visko dar daugiau. „Aišku, kad trūks tos rutinos, kai žinodavau, kada kur eiti. Aš laukdavau eiti į teatrą, man ten laikas tiesiog praskriedavo“, – sakė Sidas. Gerda pasidalino girdėta kitų teatrų patirtimi, kad esą kitur nėra tokios puikios atmosferos kaip „Atžalyne“, nes režisierė į juos žiūri ne kaip į aktorius, o pirmiausia mato juose žmones. „Niekada nieko blogo mums nepasakydavo. Tikrai kaip mūsų mama ji buvo, visada mokėjusi pasakyti gerą žodį, padrąsinti“, – sakė mergina.
Muzikoje save atradusiai Viltei scena iš pradžių kėlė baimę
Palangos senosios gimnazijos mokinė Viltė Grišonytė dainuoja nuo mažens. Antroje klasėje jau lankė muzikos mokyklą, dainavimo mokėsi Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje. Tačiau muzikos kelias nebuvo lengvas – jame buvo kliūčių. „Iš pradžių sekėsi sunkiai, buvau baili, bijojau scenos, tačiau sunkus darbas pripratino, suteikė drąsos ir patirties“, – pasakojo gimnazistė. Pergalės skatina tobulėti Kaip Viltė suprato, kad ji nori dainuoti? „Muzika atsirado tada, kai ėmiau ieškoti sau tinkamos veiklos. Supratau, kad dainuodama geriau galiu pažinti save, galiu išlieti savo emocijas, išbandyti savo jėgas“, – sakė ji. Mergina savo gebėjimus yra išbandžiusi ne viename konkurse, o laimėjimai motyvuoja toliau tobulėti. ,,Daug drąsos suteikė „Metų lakštingalos“ laimėjimas respublikiniame vaikų ir jaunimo vokalinės muzikos konkurse „Lakštingalų slėnis“, laureatų laimėjimai, dalyvaujant su ansambliu „Dainų dainelėje“, – pripažino dainininkė. „Dainų dainelės“ konkurse Viltė pirmąkart sudalyvavo, kai jai buvo vos 10 metų, bet pasirodant pritrūko drąsos parodyti savo sugebėjimus. „Patekau į televiziją, tačiau labai bijojau, drebėjau, nepadariau visko, ką galėjau, tačiau pastaruoju metu šiame konkurse dalyvauju dažnai ir jaučiuosi kaip namuose, tai nuostabi patirtis“, – atskleidė gimnazistė. Dabar ji aktyvi renginio dalyvė ir jaučiasi patogiai scenoje.
Kelias į pergales grįstas gebėjimu domėtis
Palangos senosios gimnazijos būsimasis abiturientas Tomas Jakubauskas net ir atostogaudamas gali džiaugtis mokslo vaisiais. Birželio pabaigoje kartu su Lietuvos geriausiųjų geografų komanda jis dalyvavo Baltijos šalių geografijos olimpiadoje ir ten pelnė aukso medalį. Puikiai sekėsi visai Lietuvos komandai, kuri užėmė pirmą vietą komandinėje įskaitoje. Mokytojai parodė, kuo geografija įdomi Tomas, kalbėdamas apie savo laimėjimus, – beje, jų esama daug geografijos srityje, nes jis nuolat dalyvauja šio dalyko olimpiadose, konkursuose, taip pat jis mėgsta save išbandyti ir kituose dalykuose, – pirmiausia gerą žodį skyrė savo mokytojams, kurie visuomet jį ir skatino domėtis. „Man labai pasisekė su gerais, įtaigiais geografijos mokytojais – mokytoja Asta Dobrovolskiene „Baltijos“ mokykloje ir su Nerijumi Vaišvilu gimnazijoje. Jie mane pastūmėjo į geografiją, parodė, kokia ji įdomi. O su sėkmės receptais, kodėl man sekasi, tai jokios kulinarijos nėra – geras miegas, maistas ir ramybė padeda olimpiadose geriau negu bet koks pasirengimas“, – patikino Tomas. Jis įsitikinęs, kad, nors mokytis ir reikia, svarbu yra mėgti tai, ką darai, tuomet ir rezultatai bus kitokie. „Aš visada geriau pradėdavau suprasti dalyką ne tada, kai tiesiog sėdėdavau pamokoje, perskaitydavau tai, ką reikia, o kai bandydavau įsivaizduoti, kaip kas veikia ir kaip tai su aplinka sąveikauja“, – atskleidė pašnekovas. Živilės taisyklė: gyveni tik vieną kartą, tad priimk visas galimybes
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinė, ir ne šiaip mokinė, o mokinių parlamento prezidentė, Živilė Bružaitė nuo rugsėjo kibs į paskutiniuosius mokslo metus. Aktyvi mergina dar tik kuria savo ateities planus, bet pasirinkimų ji turi daug, nes ne tik yra aktyvi lyderė, bet ir sportininkė. Ateities planuose – noras padėti žmonėms Živilė patikino, kad visada stengiasi aktyviai įsitraukti į įvairias veiklas, kad ir kur ji bebūtų, kur besimokytų. „Man įdomi mokinių savivaldos sritis, nes tai atveria daug galimybių. Bendradarbiaujame su kitomis mokyklomis, keliaujame dalintis patirtimi. Vyksta lyderystės mokymai, per kuriuos galima ir save daugiau pažinti, ir išmokti daug naudingų dalykų“, – pasakojo Živilė, nors kukli mergina patikino, kad pati savęs lydere dar negali vadinti, nes jai itin padeda visas mokyklos parlamentas. Bet tiesa tokia, kad komandą buria būtent geras lyderis, ir visa komanda puikiai veikia tada, kai yra už ko tvertis, kuria kryptimi sukti. Mergina netrukus pradės mokytis jau paskutinėje klasėje, tačiau planuoti savo ateities ji neskuba. „Negalvoju apie ateitį, nes noriu gyventi dabarty. Tačiau kol kas mano ateities profesijų sąraše yra kineziterapija. Kadangi ir pati sportuoju, lavinu karatė įgūdžius, norėčiau padėti žmonėms po traumų“, – pasidalijo Živilė, kuri pati iki šiol, laimei, nepatyrė jokių traumų sportuodama, tačiau stiprinti savo sveikatą, papildyti energijos išteklius jau teko.
Vasaros spalvų mozaika sudėliota
Kurmaičių pradinė mokykla savo vaikus šį birželį ir vėl pakvietė į 5-ių dienų vasaros užimtumo stovyklą „Vasaros spalvų mozaika–2“. Pirmąją dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Tik duokite mums sceną!“. Kaip papasakojo programos vadovė muzikos mokytoja metodininkė Janina Kripienė, įspūdį paliko X aukšto bokšto terasa, teatro požemiai, naujos „Jūros“ ir „Marių“ salės. „Čia ir improvizavome: klausėmės mergaičių Urtės Žilinskaitės, Ievos Lingytės, Mėtos Pleikytės ir Ievos Vilimaitės kvarteto atliekamos dainos, solo dainavo Benita Jonauskaitė, solo šoko Ignas Statkauskas, visi kartu choru dainavome išmoktas dainas. Fortepijonu skambino Ieva Lingytė, Gabriel Mikuškin ir Vesta Lileikaitė. Orkestro repeticijų salėje mokiniai turėjo galimybę pagroti mušamaisiais muzikos instrumentais: būgnais, ksilofonu, timpanais, gongu“, – sakė pedagogė. Antroji stovyklos diena kupina meninių užduočių: Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje – edukacinis užsiėmimas „Žodis, muzika ir spalvos“, Kretingos rajono kultūros centre – „Atžalyno“ teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką „Vilkas ir dar... ožiukai?“. O grįžus į mokyklą –robotikos užsiėmimas.
Kai sunkumai padeda įveikti baimes ir neleidžia pasiduoti
Kartais susidūrus su sunkumais, pirmiausias instinktas būna jų išvengti ir tiesiog kažkaip išsisukti. Palangos senosios gimnazijos devintokė Luka Adomavičiūtė, leidusis į Slovakijos kalnus su mokinių grupe septynioms dienoms, suprato, kad daugiausiai kliūčių sukuria mus valdanti baimė, o kai ją įveiki, apima didžiulis pasididžiavimo jausmas. Ji papasakojo, kaip jautėsi šioje kelionėje. Įveikta baimė padėjo mėgautis žygiu Luka pirmiausia pradėjo nuo to, kas kelionėje visgi buvo sunkiausia. Ir gimnazistė patikino, kad tikrai buvo itin sunkūs kasdieniniai žygiai, kurie, atrodė, išsunks visas jėgas. „Pirmąjį rytą pabudusi jaučiausi labai neišsimiegojusi ir net nenorėjau galvoti apie ateinantį žygį“, – pasakoja Luka. Pasiteiravus, kaip ji jautėsi, kai darėsi vis sunkiau, Luka papasakojo ieškojusi savyje motyvacijos. „Pradžioje buvau motyvuota žygiui, tačiau karštis mane palaužė, net nepakilus keltuvui. Vėliau kalnuose buvo gaiviau ir man pasidarė geriau, kai pradėjome leistis žemyn akmenimis, labai bijojau susižeisti, todėl lipau pati paskutinė, jaučiausi nekaip dėl to – visi eina normaliai, o aš, va, paskutinė, vėliau nustatytam kelio ruožui įpusėjus, pasidarė drąsiau ir žygiuoti pasidarė lengviau, prieš akis atsivėrė kalnų grožis ir žygis tapo smagus. Galiausiai žygio pabaigoje jaučiausi pavargusi – norėjau gerti, nusiprausti, bet buvau laiminga“, – savo įspūdžiais dalinosi Luka. Paprašius Lukos apibendrinti visą dieną, ji nusivylusi pridūrė: „Šią dieną įsivaizdavau daug lengvesnę, todėl, kai išgirdau, kad pradinis žygis truks 6 valandas, išsigandau – kas bus ryt?! Bet įveikusi šį žygį, jaučiausi puikiai. Sunkiausia buvo iškęsti karštį ir nuolatinį troškulį. Save noriu pagirti už tai, kad nugalėjau savo baimę vaikščioti akmenimis ir galėjau pasimėgauti žygiu“.
Chemiją pamilusi Emilia: „Kai nerandi durų, lipk pro langą“
Palangos senosios gimnazijos vienuoliktą klasę ką tik pabaigusi Emilia Sebeckis jau seniai suprato, kokia kryptimi jai labiausiai patinka eiti. Jos mėgstamiausi dalykai dažnam kelia galvos skausmą. O Emilia mielai imasi krimsti chemijos, biologijos ar matematikos kietų mokslo riešutėlių ir tuo mėgaujasi. Nepabūgsta savo jėgų išbandyti ir konkursuose, kuriuose ji sutinka itin daug bendraminčių, tuomet galima padiskutuoti aktualiomis jaunuoliams temomis. Sekasi konkursuose Kaip pasakojo Emilia, ji visada žinojusi, kas ją labiausiai domina, o tai yra gamtos ir tiksliųjų mokslų kombinacija. „Iš pradžių didžiausią dėmesį skyriau biologijai ir matematikai, šie dalykai man visada labai patiko, o paskui atsirado ir tarpinis dalykas tarp jų – chemija. Pastaruoju metu daugiausiai ir gilinausi į chemijos mokslą, kad atrodo, jog jau nusibodo. Bet būna tokios susidomėjimo bangos“, – šypsojosi Emilia. Jos laimėjimai chemijos srityje džiugina – gegužės mėnesį ji dalyvavo didžiausiame Lietuvoje Akademiko Jono Janickio chemijos konkurse ir vienuoliktokų grupėje laimėjo pirmąją vietą. „Nelabai tikėjau, kad man pavyks užimti pirmąją vietą. Susidūriau ir su kliūtimis, bet prisiminiau savo senelio žodžius: jeigu nerandi durų, lipk pro langą. Aš taip ir padariau, išlipau pro langą ir man pasisekė“, – šypsojosi Emilia. Šiame konkurse ji dalyvauja nuo aštuntos klasės. „Niekada nebuvau drąsi, nesiverždavau į jokius konkursus, bet kai tuometinė mokytoja paskatino sudalyvauti, tai labai nesipriešinau. Ir visai puikiai pavyko, užėmiau trečiąją vietą“, – prisiminė pašnekovė. Puikiai gimnazistei kaskart sekasi ir olimpiadose. Ji mėgsta save išbandyti ir kitų dalykų olimpiadose, konkursuose. „Konkursuose tikimasi pamatyti, kokie mokiniai yra kūrybingi ir kokių sprendimo būdų randa. Man todėl ir patinka, nes tai yra savitas ieškojimas, o ne iš anksto išmoktas“, – pasidalino gimnazistė.
Padovanojo akordeono muzikos koncertą
Gražų birželio pabaigos vakarą kretingiškius į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąją biblioteką pakvietė savo talentais čia nuo mažumės žavėjęs kretingiškis muzikantas akordeonistas Ovidijus Miežetis, šiuo metu pirmąjį kursą baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tarptautinių konkursų laureatai Pirmąjį tokį koncertą jis padovanojo kartu su bendražygiais: Dariumi Gustaičiu, Estijos muzikos ir teatro akademijos studentu (akordeonas) bei Lukrecija Kalinauskaite (violončelė). Visi jie susipažino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, kur krimto muzikos mokslus. Tiek Ovidijus, tiek Darius – daugelio tarptautinių konkursų laureatai, prizininkai. Darius ir Ovidijus aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, yra baigę Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kurioje ir prasidėjo atlikėjų draugystė bei bendradarbiavimas. Abu mokėsi pas akordeono mokytoją Laimoną Salijų, kuris yra dar didesnio kiekio konkursų nugalėtojas ir laureatas, aktyviai koncertuojantis visame pasaulyje (Brazilija, Italija, Estija ir t.t.) ir Lietuvoje, yra vienas ryškiausių žmonių Lietuvos akordeono pasaulyje. Šių metų balandžio 20 d. abu atlikėjai dalyvavo tarptautiniame konkurse, Kaune „Ascoltate 2024“, kuriame pasidalino Grand Prix. Taip pat yra konkursų įvairiose šalyse – Serbijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje, Italijoje ir kt. dalyviai.
Aktyvus savanoris Aleksandras mokosi pats ir moko kitus
Palangiškis šešiolikmetis Aleksandras Bondarchuk – vienas iš aktyviausių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) jaunimo skyriaus savanorių. Jis pastaruosius dvejus metus aktyviai savanoriauja, dalyvauja renginiuose ir akcijose, o tai, kaip jis pats pripažino, jį labai praturtino ir netgi padeda drąsiau kurti savo ateities planus. Pirmosios pamokos ir įsitraukimas Aleksandrą savanorystė itin ėmė dominti, kai pirmoji jo sutikta koordinatorė papasakojo apie Kryžiaus istoriją ir dabartinę veiklą. Tada ir pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Dabar jis Klaipėdos savanorių lyderis ir užsiima įvairiomis veiklomis. „Mano darbas – dalintis informacija su savanoriais, taip pat aš vykdau ir įprastas LRK jaunimo skyriaus savanorio pareigas – vedu pamokas. Pamokos, kurias vedu, labai skiriasi – tai ir pirmosios pagalbos mokymai, ir mūsų organizacijos veiklos istorija“, – pasakojo pašnekovas. Taip pat jaunuolis pradėjo naują jaunimo skyriaus iniciatyvą „Lietuvių kalba iš jaunimo jaunimui“, kuri dabar vykdoma visos Lietuvos mastu. „Tai mūsų iniciatyva mokyti jaunimą lietuvių kalbos suprantamai ir lengvai. Per mokslo metus pamokos vyksta kiekvieną savaitę“, – sakė Aleksandras.
|
|
