„Sniego gniūžtės“ narių susitikimas su programos įkūrėju Džeku Irvinu

Darbėnų gimnazijoje rugsėjo 16 d. lankėsi ypatingas svečias, iš JAV atvykęs tarptautinės jaunimo prevencinės programos „Sniego gniūžtė“ įkūrėjas Džekas Irvinas (Jack Irwin).

Jis atvyko pas „sniego gniūžtiečius“ pasidžiaugti sėkmingai įgyvendinama „Sniego gniūžtės“ programa. Ši programa, paremta savanorystės principu, daugiau negu keturis dešimtmečius sėkmingai veikia įvairiose šalyse, skatina jaunimo lyderystę, stiprina bendruomeniškumą ir padeda užkirsti kelią priklausomybėms.

Į Kretingos rajoną programą „atrideno“ gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, tuo metu dirbusi Vydmantų gimnazijoje. „Sniego gniūžtė“ Darbėnų gimnazijoje organizuojama nuo 2011 metų.

Dabar gimnazijos savanorių komandoje yra didelis būrys jaunuolių, kurie ne tik įgyvendina programą, organizuoja savaitgalines stovyklas mokiniams, tėvams, bet ir kartais pavaduoja personalą, leisdamas jam nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio darbo.

Per vizitą svečias susitiko su mokiniais – „Sniego gniūžtės“ programos vadovais, dalijosi ilgamete darbo su jaunimu patirtimi, pasakojo apie programos ištakas ir jos plėtrą visame pasaulyje.

Džekas akcentavo, kad svarbiausia – ne tik informuoti apie žalingų įpročių riziką, bet ir kurti patrauklias, saugias veiklas, kurios įtraukia jaunuolius ir leidžia jiems patiems tapti pozityviais pokyčių kūrėjais.

Jis buvo sužavėtas mūsų gimnazistų entuziazmu „ridenti“ „Sniego gniūžtę“. Keliaudamas per Lietuvą Dž. Irvinas nesutiko nė vieno tokio gausaus jaunuolių būrio, kurie savo pavyzdžiu, savanorystės idėjomis, degtų noru kažką daryti kitaip – sveikiau, įdomiau, produktyviau ir galbūt sudėtingiau. Kas yra „Sniego gniūžtė“, gali suprasti tik tie, kas nors dalele, nors kruopelyte prisidėjo prie šio magiško derinio.

Darbėnų gimnazijos „Sniego gniūžtiečiai“

• Rašyti komentarą (0)

Rugsėjo 19 d. dviejų dešimtų klasių mokiniai dalyvavo ypatingoje edukacinėje pažintinėje kelionėje, kurioje taip pat buvo integruota lietuvių kalbos, biologijos ir chemijos pamoka. Ši veikla vyko įgyvendinant prevencinį projektą „Šviesios mintys – ramios širdys 2025“, skirtą Judumo savaitei paminėti.

Mokėsi gamtoje

Kelionę organizavo socialinė pedagogė metodininkė Daiva Firantienė, mokinius lydėjo lietuvių kalbos mokytoja Inga Viršilaitė, biologijos ir chemijos mokytojas Edvinas Piktuižis, lietuvių kalbos mokytoja Inga Benetienė ir psichologė Sigita Gedgaudaitė.

Per išvyką mokiniai turėjo galimybę mokytis netradicinėje aplinkoje – gamtoje. Per biologijos pamoką jie tyrinėjo augalų įvairovę, stebėjo ekosistemų sąsajas ir kalbėjosi apie žmogaus poveikį aplinkai. Chemijos užsiėmimuose buvo aptariama vandens sudėtis, jo svarba sveikatai ir paprasti tyrimo metodai. Lietuvių kalbos pamokos dalis kvietė stebėtą aplinką įprasminti ir sukurti haiku, rašytas žodis tapo tilteliu tarp mokslo ir jausmų.

Svarbi kelionės dalis buvo ir psichologiniai užsiėmimai. Psichologė S. Gedgaudaitė priminė, kad judėjimas gamtoje padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, gerina emocinę savijautą. Mokiniai atliko dėmesingumo ir kvėpavimo pratimus, kurie padėjo pajusti ramybę, vidinę darną. Mokiniai aplankė švyturius Nidoje, grožėjosi nuostabiais Kuršių nerijos vaizdais, užkopė ant Parnidžo kopos, iškilusios virš jūros lygio 52 metrus, apžiūrėjo Saulės laikrodį, aplankė Raganų kalną, taip pat ir Naglių gamtinį rezervatą, kuriame, kaip manoma, slypi užpustyti kaimai.

Ši išvyka parodė, kad mokytis galima įvairiai – ne tik klasėje, bet ir gamtos apsuptyje. Integruotos pamokos sujungė skirtingų dalykų žinias, o kartu skatino bendravimą, judėjimą ir atsakomybę už aplinką.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Naujosios Jaunimo reikalų tarybos nariai

Kretingoje darbą pradėjo naujoji Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurios sudėtį patvirtino rajono Taryba.

Jaunimo reikalų taryba sudaryta dvejiems metams – iki 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Ją sudaro Tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Rokas Venckus, Vaidas Kuprelis, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, vicemerė Vaida Jakumienė, taip pat nauji nariai – jaunimo nevyriausybinės organizacijos asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Mindaugas Mažeikis, Nedas Sausdravas, Alicija Zacharevičiūtė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto narė Elzė Ruzgytė.

Jaunimo reikalų tarybos pirmininke išrinkta V. Jakumienė, jos pavaduotoja tapo U. Gaubė. Jaunimo reikalų taryba – tai bendradarbiavimo platforma tarp jaunimo, jaunimo organizacijų ir Savivaldybės, skirta jaunimo politikai rajone stiprinti ir jaunų žmonių iniciatyvoms palaikyti.

„Įgyvendinsime veiklos planą, kuris buvo patvirtintas senosios tarybos, nes jis yra tvirtinamas visiems metams“, – sakė Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Pirmame susitikime Jaunimo reikalų taryba suplanavo organizuoti diskusiją „Kas, jeigu ne aš“. „Diskusija numatyta aptarti, kaip Kretinga gyvens kitais metais, kai nebus Lietuvos jaunimo sostinė – ar reikia palikti kai kurias veiklas, ar visai kitais metais nieko nedarome“, – paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Diskusija planuojama lapkričio 14 d. Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Į ją organizatoriai kvies jaunimą, su juo dirbančių organizacijų, įstaigų atstovus.

Jaunimo reikalų tarybą sudaro 10 narių. Savivaldybės taryba deleguoja tris savo narius, Savivaldybės administracijos direktorius – vieną administracijos darbuotoją, jaunimo organizacijų atstovus į Jaunimo tarybą deleguoja Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritas stalas“, Kretingos rajono meras taip pat skiria vieną vicemerų.

„Kuprinės“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Akimirka iš varžytuvių Kretingoje

Į Kretingą atkeliavo Latvijoje prieš kelerius metus gimęs komandinis jaunimo žaidimas „Parneštukas“. Praėjusią savaitę įvyko ir draugiškos varžytuvės, kuriose dalyvavo Kretingos, Kūlupėnų ir Skuodo jaunimas.

Įtraukia jaunimą

Varžytuvės organizuotos siekiant skatinti jaunimo bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį. Tai – viena projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ veiklų.

„Nugalėjo draugystė, nes per žaidimą jaunimas susidraugavo. Ateityje planuojame surengti tikras varžytuves tarp miestų ir seniūnijų. O šių varžybų tikslas buvo sutelkti jaunimą, skatinti bendrumo jausmą ir ugdyti draugišką konkurenciją“, – tikino į Kretingą žaidimą atvedusi Atviro jaunimo centro mobilaus darbo su jaunimu socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė.

„Parneštukas“ – tai komandinis Latvijos jaunimo žaidimas, sukurtas kaip aktyvus laisvalaikio užsiėmimas, skirtas skatinti bendradarbiavimą ir kūrybiškumą tarp jaunų žmonių. Žaidimas sugalvotas siekiant derinti fizinę veiklą su strateginiais uždaviniais, todėl dalyviai ne tik sportuoja, bet ir mokosi planuoti, spręsti problemas, dirbti komandoje. Bendradarbiaujant su latviais viešoji įstaiga „Veik, kurk, atskleisk“ šį žaidimą atvežė į Lietuvą. „Net 3 dienas Latvijoje mus mokė, kaip žaisti šį žaidimą, supažindino su taisyklėmis ir metodika“, – pradžią prisiminė V. Žimontaitė.

„Parneštuke“ žaidžia dvi komandos, kurias sudaro vienodas skaičius žmonių. Kiekvienoje pusėje yra numatoma po dvi stoteles, jose paliekama po 2 pagaliukus, kuriuos reikia „pagrobti“ ir pernešti į savo komandos pusę. Laimi ta komanda, kurios pusėje sunešami visi pagaliukai. Amžiaus cenzo šiame žaidime nėra, žaidžia visi, gali būti ir mišrios komandos.

„Šiam žaidimui specialaus pasirengimo nereikia. Užtenka tik bendrųjų gebėjimų: klausytis, bendrauti, šiek tiek fizinio aktyvumo. Žaidimo esmė – ne asmeninės fizinės savybės, o komandinė dvasia“, – paaiškino socialinė darbuotoja.

Kol kas šį žaidimą žaidžia Kretingos, Gargždų ir Klaipėdos jaunimo centrų lankytojai ir darbuotojai. Jie „Parneštuką“ naudoja kaip vieną centro veiklų. „Visi 3 miestai – vieni pirmųjų, žaidžiantys šį žaidimą. Žaisti jį kviečiame ir kitų miestų, pavyzdžiui, Skuodo, Kretingos seniūnijų – Salantų, Darbenų, Kūlupėnų, Jokūbavo, jaunimą“, – įvardijo V. Žimontaitė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Trijų šalių atstovai susirinko į krepšinio treniruotę Kretingos sporto centre.

„Daug žalumos, gražus oras ir... mėlynos žmonių akys“, – toks pirmasis įspūdis apie mūsų šalį ir Kretingą susidarė iki penktadienio čia viešėjusiems Turkijos ir Kroatijos moksleivių bei juos atlydėjusių pedagogų, ERASMUS projekto koordinatorių, delegacijoms.

Treniruotė krepšinio aikštelėje

Moksleiviai, kuriems po 12–14 metų, – šių šalių sporto entuziastai, kartu su bendraamžiais iš Vydmantų gimnazijos antradienį susitiko Kretingos sporto centre. Jie čia dalyvavo profesionalioje krepšinio treniruotėje, kurią surengė žinomas treneris Arimantas Mikaločius ir pagrindiniai „Kretingos“ krepšinio klubo žaidėjai.

Anksčiau vydmantiškiai vaikai jau pabuvojo Kroatijoje, ten žaidė futbolą, o pavasarį, apie balandžio vidurį, ruošiasi į Turkiją, kur save išbandys tenykštėje tinklinio aikštelėje.

„Kiekviena šalis turime sporto šakas, kuriomis didžiuojamės: mes, lietuviai, – krepšiniu, kroatai – futbolu, turkai – tinkliniu. Šias sporto šakas ir siekiame populiarinti. Tomis kryptimis vedame ir savo jaunąją kartą, norime auginti ją sveiką ir stiprią. Tad šis projektas – apie tai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Vydmantų gimnazijos socialinė pedagogė Simona Brazdeikienė, apie 20 metų rašanti ir koordinuojanti ne tik sporto, bet ir su ekologija, klimato kaita susijusius bei įvairius kitus projektus.

„Aš tuo gyvenu – stebiu, ko mūsų mokyklai reikia, nuolat ieškau temų ir partnerių, ir kol kas sekasi“, – pasidžiaugė pastaruoju metu 6 naujus projektus, kuriuos reikės įgyvendinti per trejus metus, parengusi Simona.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Rugsėjo mėnuo ypač svarbus pirmą kartą į mokyklą, darželį žengiantiems vaikams. Adaptacija, pradėjus lankyti naują ugdymo įstaigą, – sudėtinga. Apie tai mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Jaučia didelį stresą

– Kaip jaučiasi vaikas atėjęs į naują ugdymo įstaigą?

Kai vaikas ateina į nauja ugdymo įstaigą – tai būtų darželis ar mokykla, jaučiasi, kaip gaisre. Yra atliktų mokslinių tyrimų, kad jų nervų sistema, kai prasideda adaptacija naujoje įstaigoje, patiria didžiulę įtampą, stresą. Vieni tai parodo, kiti – ne. Bendraudama su tokių vaikų tėvais, jiems patariu įsivaizduoti, kad vaiko smegenys „dega“. Jos visaip bandys išgyventi, todėl labai svarbu padėti vaikui pirmomis dienomis.

–– Nuo ko priklauso adaptacija mokykloje?

– Adaptuotis vieni dalykai padeda, kiti trukdo. Viskas priklauso nuo to, vaikas labiau linkęs bendrauti ar mažiau, jisai pats inicijuoja draugystę ar jis yra labai jautrus, o gal – atsparesnis ir gali išlaukti, kol užmegs draugystę. Taip pat svarbu, kaip jis reaguoja į nesėkmes, jam nesėkmė yra tragedija ar ne, kokia jo branda, ar mokinys pasirengęs tai mokyklai ar darželiui. Mokykla, darželis ar suaugusiųjų darbas yra tam tikra reikalavimų virtinė. Žmogus turui būti pasirengęs tiems reikalavimams, kad adaptacija būtų sėkminga.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos fizikos mokytoja Virginija Kuprienė – vienintelė pedagogė iš Lietuvos, dalyvavusi tarptautiniame branduolių sąlajos tyrimų ir inžinerijos projekte ITER Prancūzijoje.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vyresnioji fizikos mokytoja Virginija Kuprienė buvo vienintelė atstovė iš Lietuvos, dalyvavusi tarptautinėje programoje ITER Cadarache tyrimų centre Prancūzijos pietuose. Kartu su kitais 35 mokytojais iš 18-os Europos Sąjungos šalių ji gilino žinias apie ateities energijos šaltinius.

Mokslo naujovės

Virginija apie šį projektą sužinojo internete – žinia apie projekto atranką buvo pasidalinta Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos socialiniuose tinkluose.

Fizikos mokytoja prisipažino, kad, gavusi organizatorių laišką su žinia, kad yra atrinkta dalyvauti projekte, – apsidžiaugė. Pasiteiravusi, kiek mokytojų iš Lietuvos buvo pakviesti dalyvauti projekte, nustebo išgirdusi, kad ji – vienintelė. „Žinoma, labai malonu ir netikėta būti įvertintai tarptautiniame kontekste, turbūt mano paraiška kažkuo sužavėjo organizatorius“, – pasvarstė ji.

Norint dalyvauti projekte reikėjo užpildyti trumpą klausimyną apie save, atsakyti į kelis klausimus, kurie priminė motyvacinį laišką. „Reikėjo nurodyti, kodėl noriu vykti į ITER, ko tikiuosi, kaip planuoju įgytomis žiniomis pasidalinti sugrįžusi į Lietuvą“, – įvardino pedagogė.

Atvykus į centrą, Virginiją apėmė keistas, bet malonus jausmas. „Toks savotiškas pasididžiavimas žmonija ir mokslo pasiekimais. Jaučiu tokių vietų svarbą ne vien fizikos mokslui, bet ir ateičiai, – tikino V. Kuprienė, sakiusi, kad didelį įspūdį paliko centre buvusio įrenginio mastelis, prie ITER projekto dirbančių žmonių skaičius ir įvairovė. – Norisi viską, ką tik įmanoma pamatyti, sužinoti ir tarytum „sugerti“ į save.“

Fizikos mokytoją nustebino tai, kad surenkant ir suvirinant tarpusavyje maždaug 360 tonų masės detales reikalingas ypatingas vos milimetro ar mažiau paklaidos tikslumas. Prie surinkimo proceso prisideda daugybė žmonių iš įvairių šalių, nes ITER yra tarptautinis projektas. Tačiau ją kiek nustebino ir tai, kad prie projekto prisideda ir mokslininkai iš Kanados arba Indonezijos, ne tik iš ES, JAV, Indijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, kurios yra projekto pagrindinės narės. „Sudėtinga įsivaizduoti: dirbant reaktoriui patalpose temperatūra siekia 150 mln. ?C ir yra 10 kartų didesnė negu Saulės branduolio temperatūra“, – patirtimi dalijosi Virginija.

Paklausta, kokios paskaitos ar temos paliko didžiausią įspūdį, mokytoja atsakė, kad sudėtinga išskirti vieną temą ar dalį, nes viskas buvo įdomu. „Nuo ITER idėjos ir įgyvendinimo planų, termobranduolinės sintezės reaktoriaus konstrukcijos ir surinkimo iki tarptautinio bendradarbiavimo ar ateities projektų“, – įvardino fizikė.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Trečiasis šių metų ketvirtis skirtas aktyviam Kretingos rajono jaunimo laisvalaikiui. „Išskirtinis ketvirtis. Jam dar nepasibaigus galiu pasidžiaugti, kad jau sulaukėme daug atgarsių apie įvykusius renginius ir klausimų, ar kitais metais kartosime“, – kaip sekasi įgyvendinti „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ projektą apibendrino Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narės Liepa Česnulytė, Smiltė Šiurkutė ir Marija Kalniūtė rugpjūčio mėnesio paskaitoje turėjo galimybę susipažinti su pagrindiniais žurnalistinio interviu elementais, taip pat juos išbandyti praktiškai.

Jaunųjų žurnalisčių teigimu, tokios paskaitos joms – naudingos. „Nežinojau, kad atliekant interviu naudinga gali būti ir tyla“, – vieną paskaitos akimirkų įsisavino Smiltė.

Paskaita prasidėjo nuo aptarimo, kokius žurnalistinius interviu akademijos narės stebi, klausosi ir kokiomis formomis tai daro. „Kuprinės“ redaktorė ir akademijos vadovė Edita Kalnienė apžvelgė interviu tipus, struktūrą, paaiškino, kaip reikia „apšildyti“ pašnekovą, kaip pasirengti interviu, kokius klausimus užduoti interviu eigoje, į kokius techninius elementus reikia atkreipti dėmesį jį atliekant.

Po paskaitos merginos turėjo atlikti dvi užduotis: „Greitas ledlaužis“ ir „Tylos pauzės galia“. Per „Greitą ledlaužį“ akademijos narės imitavo interviu pradžią – mokėsi, kaip tinkamai įeiti į nepažįstamą aplinką, kaip prisistatyti, pradėti pokalbį. Atlikdamos antrą užduotį, viena kitai uždavinėjo klausimus ir bandė padėti atsiverti pašnekovui naudodamos tylos pauzes.

„Kuprinės“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bibliotekos darbuotojos Simona Gagilaitė (kairėje) ir Inga Mažeikienė kviečia vaikus ir jaunimą vieną valandą per savaitę skirti knygai skaityti.

Skaityti vieniems žmonėms atrodo tarsi darbas, o kitiems – poilsis nuo darbo ar kitų veiklų. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojos kiekvieną trečiadienį kviečia jaunimą vaikų ir jaunimo edukacijos erdvėse valandą skaityti visiškoje tyloje.

Skatina skaityti

Bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje ankščiau viena valanda savaitėje būdavo skirta žaidimams. „Iš pradžių žaidimų valanda pasiteisino, tačiau po kurio laiko išsisėmėme. Nusprendėme sugalvoti kažką naujo. Taip atsirado savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“. Tai labai tiko prie bibliotekos veiklos“, – pradžią prisiminė vaikų edukacijos erdvės bibliotekininkė Simona Gagilaitė.

Tokia tylos valanda norima paskatinti jaunus žmones skirti daugiau laiko skaitymui. „Visada bandome įtraukti jaunimą į įvairias veiklas, skatinti juos užsiimti kažkuo, o, pagalvojome, kad grįžkime prie knygų skaitymo, tos ramybės, kurios ne kiekvienas sau gali leisti“, – sakė S. Gagilaitė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

1 / 142 2 / 142 3 / 142 4 / 142 5 / 142 6 / 142 7 / 142 8 / 142 9 / 142 10 / 142 11 / 142 12 / 142 13 / 142 14 / 142 15 / 142 16 / 142 17 / 142 18 / 142 19 / 142 20 / 142 21 / 142 22 / 142 23 / 142 24 / 142 25 / 142 26 / 142 27 / 142 28 / 142 29 / 142 30 / 142 31 / 142 32 / 142 33 / 142 34 / 142 35 / 142 36 / 142 37 / 142 38 / 142 39 / 142 40 / 142 41 / 142 42 / 142 43 / 142 44 / 142 45 / 142 46 / 142 47 / 142 48 / 142 49 / 142 50 / 142 51 / 142 52 / 142 53 / 142 54 / 142 55 / 142 56 / 142 57 / 142 58 / 142 59 / 142 60 / 142 61 / 142 62 / 142 63 / 142 64 / 142 65 / 142 66 / 142 67 / 142 68 / 142 69 / 142 70 / 142 71 / 142 72 / 142 73 / 142 74 / 142 75 / 142 76 / 142 77 / 142 78 / 142 79 / 142 80 / 142 81 / 142 82 / 142 83 / 142 84 / 142 85 / 142 86 / 142 87 / 142 88 / 142 89 / 142 90 / 142 91 / 142 92 / 142 93 / 142 94 / 142 95 / 142 96 / 142 97 / 142 98 / 142 99 / 142 100 / 142 101 / 142 102 / 142 103 / 142 104 / 142 105 / 142 106 / 142 107 / 142 108 / 142 109 / 142 110 / 142 111 / 142 112 / 142 113 / 142 114 / 142 115 / 142 116 / 142 117 / 142 118 / 142 119 / 142 120 / 142 121 / 142 122 / 142 123 / 142 124 / 142 125 / 142 126 / 142 127 / 142 128 / 142 129 / 142 130 / 142 131 / 142 132 / 142 133 / 142 134 / 142 135 / 142 136 / 142 137 / 142 138 / 142 139 / 142 140 / 142 141 / 142 142 / 142