|
|
|
KuprinėDarbėnų gimnazijoje – „Snaigės“ stovykla
Lapkričio 22 dieną Darbėnų gimnazijoje įvyko dar vienas svarbus žingsnis geresnės mokinių savijautos link – V–VII klasių mokiniams surengta „Snaigės“ stovykla. Tai dalis tęstinės prevencinės programos „Kelias į vaiko sėkmę“, kurios tikslas – ugdyti vaikų socialinius ir emocinius gebėjimus, padėti jiems jaustis saugiai bei kurti sveikus santykius su aplinkiniais. Į stovyklą susirinko net 140 dalyvių – ne tik V–VII klasių mokiniai, bet ir vyresnieji savanoriai, tarptautinės prevencinės programos „Sniego gniūžtė“ vadovai. Ši programa, pasaulyje žinoma dėl savo poveikio jaunimo emocinei gerovei, tapo ir šios dienos veiklų pagrindu. Stovykla buvo intensyvi, prasminga ir kupina augimo. Dalyviai išbandė įvairias veiklas, skatinančias bendravimą, pasitikėjimą savimi ir kitais. Organizuotos užduotys padėjo mokiniams laipsniškai drąsėti – iš pradžių nedrąsūs pokalbiai tapo gyvomis diskusijomis, o atsargūs žvilgsniai virto nuoširdžia draugyste. „Matėme, kaip vaikai atsiveria, ryžtasi kalbėti apie savo jausmus, padeda vieni kitiems ir drąsiai imasi naujų iššūkių. Mums svarbiausia sukurti aplinką, kurioje vaikas gali būti savimi – klausti, eksperimentuoti, klysti ir mokytis“, – teigė stovyklos organizatoriai. Dalyviai ne tik mokėsi apie sveikesnius pasirinkimus ir atsakingą elgesį, bet ir įgijo praktinių įgūdžių, reikalingų kasdienybėje: kaip sakyti „ne“ spaudimui, kaip pasitikėti savimi, kaip priimti kitą žmogų ir pažinti savo emocijas. Darbėnų gimnazijoje įgyvendinama prevencinė programa apima įvairias veiklas – individualius ir grupinius užsiėmimus, mokymus, edukacines popietes, tęstinius renginius ir stovyklas. Jos pagrindinis tikslas – padėti mokiniams kurti sveiką aplinką, kurioje jie augtų kaip stiprios asmenybės. Stovyklos pabaigoje ir mokiniai, ir vadovai dalinosi ta pačia mintimi – šios dienos patirtys nebus pamirštos. Dalyviai įgijo ne tik naujų žinių, bet ir svarbiausią dovaną – bendrystę, kuri, tikimasi, lydės juos ir ateityje.
Darbėnų gimnazijos bendruomenės informacija
Gimnazijoje: pokyčiai parlamente, bendrystę kuriančios iniciatyvos
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko naujos mokinių prezidentės inauguracija. Bendruomenę vienijo šventinės iniciatyvos. Išrinko naują prezidentę Lapkričio viduryje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko iškilminga Mokinių parlamento prezidento inauguracija – šventė, suvienijusi bendruomenę bendram tikslui: švęsti pasitikėjimą, atsakomybę ir norą veikti kartu. Mokinių parlamento prezidente tapo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos devintokė Liucija Gaudutė, kurios energija, kūrybiškumas ir atsakingas požiūris įkvepia bendraamžius įsitraukti į gimnazijos veiklas. Liucijos prezidentavimas, naujos sudėties Mokinių parlamento būsima veikla – tai naujas etapas, kupinas idėjų, iššūkių ir galimybių augti kartu su visa bendruomene. Per inauguraciją sveikinimo ir palaikymo žodį tarė gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys. Šventėje taip pat dalyvavo Mokyklos Europos Parlamento ambasadorių programos atstovai, kurie išrinktai prezidentei linkėjo sėkmės ir prasmingų veiklų. Buvusios prezidentės Živilės Bružaitės perduota žinutė tapo šiltu simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties – padrąsinimu tęsti pradėtus darbus ir išsaugoti bendrystę.
Pirmokų pagalbininkai ir bičiuliai – gimnazistai
„Tai yra vienintelė veikla po pamokų, į kurią, turėdama galimybę, niekada neatsisakau nueiti, – taip apie savanorystę teikiant mokymosi pagalbą pradinukams kalbėjo Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Deimantė. – Kadangi šiais metais atsirado galimybė padėti mažiausiems mokyklos mokinukams, nedvejodama ja pasinaudojau. Pas pradinukus ateinu su džiaugsmu, nes jie linksmi ir su jais labai smagu. Mane nustebino, kaip greitai jie mane priėmė ir visada, kai ateinu padėti, labai džiaugiasi. Šie susitikimai išmoko dar geriau pažinti vaikus, suprasti juos ir, manau, įgyti įgūdžiai man tikrai pravers kuriant šeimą ar net ateityje renkantis darbą.“ 1a klasės mokytoja Dalia Petreikienė, kurios klasėje lankosi Deimantė, džiaugiasi gimnazistų pagalba: „Labai džiaugiuosi gimnazijos iniciatyva. Svarbi ne vien tarp merginų ir mano mokinukų užsimezgusi draugystė. Jų pagalba mokytojui taip pat didžiulė. Mažųjų poreikiai skirtingi, vieni darbą atlieka greičiau, kiti – lėčiau, ne viską išsyk supranta, o gimnazisčių atėjimas į pamoką suteikia pirmokams pasitikėjimo. Jie nebijo jų klausti, nes klausia kaip draugės, sesers. Tuo pačiu, šie susitikimai stiprina ir vyresniųjų pasitikėjimą savimi, tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, net galimybė išbandyti mokytojo profesiją.“ Jau keletą mėnesių pirmokams padedanti IIG klasės mokinė Amelija taip pat mano, kad labai svarbi tarp jos ir pirmokų užsimezgusi draugystė ir pasitikėjimas: „Aš visuomet prieinu prie nedrąsesnių, tų, kurie bijo pakelti ranką, pirmi paklausti, paprašyti pagalbos. Būdama maža taip pat buvau nedrąsi ir žinau, koks svarbus tas pirmas mano žingsnis siūlant pagalbą. Manau, kad šita savanorystė mane labai turtina ir ketinu pradinukams padėti mokytis iki pat mokslo metų pabaigos.“
Devintokė Liucija – nauja gimnazijos lyderė
Kelios Kretingos rajono gimnazijos išrinko naujus prezidentus, todėl kviečiame su jais susipažinti. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos prezidente tapo Žemaitijos skautų organizacijos narė devintokė Liucija Gaudutė. Veikla ir pomėgiai Pasak L. Gaudutės, aktyvus dalyvavimas mokyklinėje veikloje visada buvo jos akiratyje. „Dalyvaudavau įvairiuose konkursuose, respublikinėse olimpiadose, tarptautinėje „DofE“ programoje, renginiuose, kuriuos pati ir vesdavau“, – pasakojo ji. Gimnazijos prezidentė yra ir Žemaitijos skautų organizacijos narė. „Jau septynerius metus esu skautė“, – įvardino ji. Liucija aktyvi ne tik akademinėje veikloje, bet ir sporte. Kretingos sporto mokykloje mergina žaidžia badmintoną, o laisvalaikį mėgsta leisti gamtoje ir sportinėje aplinkoje. Sprendimą kandidatuoti į mokyklos prezidento rinkimus devintokė priėmė remdamasi asmenine patirtimi: „Maniau, kad visada buvau aktyvi ir tikėjau savimi, tad pamaniau, kad verta pabandyti.“ Kandidatuoti drąsino ir artimieji. „Skatino mokytojai, draugai ir tėvai“, – atskleidė gimnazistė. Tapti mokyklos prezidente Liucijai padėjo autentiškumas ir aplinkinių palaikymas. „Savo kandidatūrą iškėliau būdama savimi ir turėdama gerų draugų, kurie už mane balsavo ir skatino kitus daryti taip pat“, – tikino Liucija. Jos kandidatūrą palaikė ir mokytojai, kurie savo mokinius skatino balsuoti už mokinę.
Progimnazijoje – praktinė pamoka apie profesijos užkulisius
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje septintos klasės mokiniai turėjo galimybę iš arti susipažinti su žurnalisto profesija. „Pajūrio naujienų“ korespondentė Edita Kalnienė jiems pristatė šios profesijos užkulisius, praktiškai parodė žurnalistinio interviu principus ir metodus. Per susitikimą septintokams buvo pristatyta, ką kasdien veikia žurnalistai, kaip jie renka informaciją, kokius klausimus užduoda ir kaip gimsta interviu bei straipsniai. Pamokoje aptarta, kas iš tiesų yra žurnalistas, mokinių buvo klausiama, kaip jie suprantą šią profesiją. Septintokai sužinojo, kad žurnalistas gali būti ir sporto, kultūros renginių apžvalgininkas, ir technologijų naujoves tikrinantis mokslo žurnalistas ar net smalsus tyrėjas, kuris aiškinasi įvairių įvykių aplinkybes. Korespondentė paaiškino, kad žurnalistas – tarsi detektyvas, sekantis faktus, besidomintis įvykių aplinkybėmis, taip pat – „vertėjas“, kuris sudėtingą informaciją pateikia taip, kad suprastų kiekvienas. Septintokai ne tik klausėsi, bet ir patys tapo „žurnalistais“. Susiskirstę poromis, jie tarpusavyje atliko interviu – gilinosi į bendraklasių pomėgius, patirtis, bandė išsiaiškinti įdomesnių detalių. Mokiniai dirbo pagal pateiktą interviu struktūrą: nuo ledlaužių ir pagrindinės temos iki konkretizavimo klausimų ir pokalbio pabaigos. Vėliau su žurnaliste aptarė, kas lemia sėkmingą pokalbį, kaip išgirstą informaciją paversti aiškia ir įdomia istorija. Pamokos pabaigoje dvi savanorės tapo pašnekovėmis praktinei demonstracijai – žurnalistė parodė, kaip realiai vyksta interviu, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir kaip užmegzti sklandų kontaktą su interviuojamuoju.
„Kuprinės“ informacija
Jaunimas ir senjorai susitinka prie bendro stalo
Kretingos atvirame jaunimo centre jau nuo liepos vidurio vyksta netradiciniai, šilti ir bendrystę kuriantys susitikimai. Kartą per savaitę prie bendro stalo susėda dvi kartos: jaunuoliai ir Trečiojo amžiaus universiteto senjorai. Jie ne tik gamina maistą, bet ir dalijasi patirtimi, istorijomis ir gyvenimo išmintimi. Kartu gamino „Kiekvieną savaitę susitinkame su senjorais, kurie kartu su mūsų jaunuoliais gamina maistą. Projekto esmė – bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų, noras bendrauti, pažinti vieniems kitus, mokytis ir mokyti“, – tvirtino Atviro jaunimo centro socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė. Pasak jos, toks kartų dialogas jaunimui yra itin vertingas: „Ateidami į centrą jaunuoliai ugdo socialinius įgūdžius, užmezga ryšius, mokosi atsakomybės, konfliktų sprendimo, priimti save ir kitus. O svarbiausia – čia jie jaučiasi saugiai ir išgirsti.“ Praėjusią savaitę bendrai gaminamo patiekalo teko palaukti – meniu buvo faršo suktinukai, apvynioti šonine. Jaunimas juokavo nežinantys, kas iš to gausis, tačiau visi tikėjosi gardaus rezultato. Panašu, kad pats procesas svarbesnis už rezultatą: virtuvėje sklando garsus šurmulys, juokas ir pagarbi, nuoširdi nuotaika. Šie susitikimai organizuojami pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg VI-A Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Connecting Generations in Diversity/ConnectingGen“. Projektas atskleidė, kad kalbėtis ir bendradarbiauti gali visi – tereikia sukurti tam tinkamą aplinką. Kretingos atvirame jaunimo centre tokia aplinka jau yra, o virtuvės kvapai ir bendros akimirkos čia tampa tiltų tarp kartų.
Atstovaus gimnazijos mokiniams
Neseniai Pranciškonų gimnazijoje į prezidentės pozicija mokinių savivaldoje buvo išrinkta penkiolikmetė Martyna Mikelkevičiūtė. Ji pasidalino apie norą, kad mokinių balsas būtų išgirstas ir apie permainas norint pagerinti mokyklos veiklą. Dalyvavimas savivaldoje – svajonė Laisvo laiko mokinė daug neturi, didžiąją dalį jo skiria mokslams. Tačiau ją labai domina istorija ir literatūra, todėl lietuvių literatūros kūrinius skaito su malonumu. „Neseniai pradėjau savanoriauti pagal Jaunimo reikalų agentūros programą – ši veikla padeda prasmingai praleisti laiką ir padėti kitiems“, – pasidalino devintokė. Apie dalyvavimą savivaldoje Martyna svajojo jau seniai. Merginą dalyvauti šioje veikloje paskatino drąsa ir branda, kurią įgijo per pastaruosius metus. „Manau, kad savivalda suteikia galimybę iš arti prisidėti prie mokyklos gyvenimo, stiprina komandinio darbo įgūdžius ir skatina ryžtą“, – tvirtino naujoji Pranciškonų gimnazijos prezidentė. M. Mikelkevičiūtė yra atvira naujoms idėjoms, atsakinga ir gerbia kiekvieno nuomonę. „Šios savybės padeda man kurti saugią ir draugišką aplinką, kurioje kiekvienas gali jaustis išgirstas“, – akcentavo penkiolikmetė. Kandidatuoti neplanavo Iš pradžių kandidatuoti gimnazistė neplanavo, tačiau buvusi prezidentė Saulė išreiškė pasitikėjimą jos gebėjimais ir tai paskatino pabandyti. „Taip pat tikiu, kad mano ateitis gali būti susijusi su bendruomenine veikla, todėl ši patirtis yra itin vertinga“, – dalinosi prezidentė. Prieš rinkimus mokinė norėjo įgyti daugiau drąsos ir patirties dirbant komandoje. Šie tikslai aktualūs ir dabar, jau būnant prezidente – jos komanda padeda tobulėti ir geriau atlikti pareigas. Per savo kadenciją Martyna norėtų daugiau dėmesio skirti mokinių įtraukimui į bendruomenės gyvenimą ir geresnei komunikacijai. Ji planuoja kurti aiškesnę informacijos sklaidą, kad kiekvienas mokinys žinotų apie vykstančius renginius ir galimybes įsitraukti. Taip pat norėtų stiprinti jau esamas tradicijas, organizuoti daugiau teminių renginių ir skatinti iniciatyvas, kurios padėtų mokiniams jaustis drąsiau, saugiau ir labiau palaikomais. „Man svarbu, kad mokykloje būtų tokia atmosfera, kurioje kiekvienas rastų savo vietą“, – teigė naujoji prezidentė.
Jojimas – harmonija tarp žmogaus ir žirgo
Šešiolikmetė kretingiškė Justina Tirvaitė ne tik žavisi žirgais, bet jais ir jodinėja. Mergina papasakojo jojimo ypatumus ir kaip nugalėti baimę, taip pat atskleidė gilų ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, kodėl gali būti sudėtinga suprasti žirgą ir ką reikia žinoti norint pradėti lankyti šį sportą. Pradžia – sudėtinga Justina pirmą kartą žirgyne apsilankė būdama 12 metų, kai lydėjo brolį į hipoterapiją. Tuomet tėvai pastebėjo, kad jai labai patiko žirgai. Taip, išreiškusi norą ir sulaukusi tėvų paskatinimo, mergina pradėjo lankyti treniruotes. „Nuo vaikystės norėjau būti šalia žirgų“, – sakė J. Tirvaitė. Pirmas žirgas, kuriuo jojo pašnekovė, buvo vardu Tikitaimas. Iš pradžių jai buvo truputį baisu, kadangi žirgas – neprognozuojamas gyvūnas. „Po kiek laiko įsidrąsinau ir buvau be galo laiminga, kad pagaliau galėjau įgyvendinti savo vaikystės svajonę“, – prisiminė šešiolikmetė. Anksčiau žirgai jai atrodė kaip paprasti gyvūnai, o dabar juos jojikė mato kaip itin protingus ir jautrius partnerius. Kaip naujokei žirgyne jai dauguma dalykų buvo sunkiai suprantami. „Manau, sudėtingiausia tuomet pasirodė paruošti žirgą treniruotei – ant jo uždėti inventorių: sunkiai sekėsi uždėti balną ir kamanas, taisyklingai užsegti visus diržus“, – patirtimi dalijosi ji. Tačiau po kiek laiko ir daug praktikos Justina viską išmoko ir dabar tai yra savaime suprantami dalykai. Treniruotes Palangos žirgyne „Happy Horse“ mergina lanko 3 kartus per savaitę. Treniruotės daugiausia susideda iš šokinėjimo per kliūtis, kadangi ji ruošiasi dalyvauti konkūro varžybose – šokinėjimo per kliūtis. Treniruotė vyksta apie valandą, bet į ją įeina ir žirgo paruošimas: žirgo šukavimas, kanopų valymas ir balnojimas. „Ir po treniruotės reikia pasirūpinti žirgu: nubalnoti, nuplauti kanopas, pašerti ir nuvesti atgal į ganyklas. Todėl būti žirgyne tenka iki 3 valandų“, – apie žirgo ruošimą papasakojo J. Tirvaitė.
Gimnazijoje gausu susitikimų, išvykų ir pasiekimų
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje veiksmo netrūksta: gausybė susitikimų, pasiekimų ir išvykų. Trumpai apie juos. Žiniomis pasidalino kariai Rugsėjo 24-ąją dieną gimnazija atvėrė savo duris Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadai „Žemaitija“, kuri III–IV klasių gimnazistams pristatė brigados istoriją, supažindino su karių tarnyba ir jos naudojama įranga ir transporto priemonėmis. Per renginį kariai ne tik dalijosi žiniomis, bet ir skatino jaunuolius domėtis karine tarnyba, pilietiškumu ir gynybos svarba. Svečiai gimnazijai taip pat įteikė simbolinę dovaną – Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės Salaspilio mūšyje atminti skirtą reprodukciją. Ši dovana taps prasmingu gimnazijos bendruomenės įkvėpimo šaltiniu ir priminimu apie drąsą, pasiaukojimą ir meilę Tėvynei. Šis susitikimas sudarė mokiniams unikalią galimybę artimiau pažinti Lietuvos kariuomenės veiklą, pajusti karių bendruomenės dvasią ir suprasti, kokią svarbią misiją jie atlieka saugodami mūsų valstybę. Minėjo Europos kalbų dieną Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena, švenčiama Europos Sąjungoje. Puiki galimybė prisiminti kalbų įvairovę ir jų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija kasmet aktyviai mini Europos kalbų dieną, paversdama ją ne tik švente, bet ir prasminga mokymosi patirtimi. Šiemet rugsėjo 26 d. gimnazijoje įvyko įdomi ir įtraukianti I gimnazijos klasių viktorina, kurią pradėjo gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pasveikinęs bendruomenę su švente ir linkėjęs sėkmės dalyviams. Viktorinos vedėjos – iniciatyvios gimnazistės – sukūrė žaismingą atmosferą, o pirmokai atsakinėjo į klausimus apie pasaulio kalbas, jų istoriją, paplitimą pasaulyje, prisiminė netgi „Eurovizijos“ dainas, entuziastingai varžėsi viktorinoje. Mūsų gimnazistai pasidalino savo žiniomis apie kalbas, kuriomis patys kalba: lietuvių, rusų, vokiečių, ispanų, italų, prancūzų ir anglų. Taip pat organizuoti interaktyvūs žaidimai, veiklos, kuriose I–IV gimnazijos klasių mokiniai aktyviai dalyvavo.
Minėjo Europos kalbų dieną
Rugsėjo pabaigoje Pranciškonų gimnazijos bendruomenė minėjo Europos kalbų dieną – kaip ir kasmet, vyko linksma Europos šalių mugė. Visas veiksmas vyko mokyklos koridoriuose, kur mokiniai, pasirinkę konkrečią Europos valstybę, jai atstovavo, pavyzdžiui, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Vokietijai, Prancūzijai. Mokiniai prekiavo įvairiais skanumynai. Daugiausia dėmesio susilaukė Lietuvos atstovai į šventę atnešę puodą šaltibarščių ir daug keptos duonos. Mugė vyko dvi pertraukas. Joje prekiauta keksiukais, sausainiais, pyragėliais, vafliukais. Susirinko daug mokinių, vieni prekiavo, kiti – pirko. Dalyviai savo stalus buvo papuošę atstovaujamų valstybių vėliavomis, paveikslais, taip pat ir apsirengė pagal temą, pavyzdžiui, Prancūzijos atstovai buvo nusipieše ūsus. Mokiniai prisidėjo prie gražios iniciatyvos – „Mary’s Meals“ (Marijos valgiai) projekto. Šis projektas gimė Medžiugorijoje, o jo tikslas – labai paprastas ir prasmingas – pamaitinti vaikus skurdžiausiose pasaulio šalyse ir suteikti jiems galimybę mokytis. Per šventę bendruomenė surinko 434,70 Eur. Vienam vaikui išlaikyti visiems mokslo metams pakanka vos 23 Eur. Tad gimnazija jau parėmė 19 vaikų. Iniciatyvoje dalyvavo V–VIII klasių mokiniai ir jų tėvai.
Liepa ČESNULYTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
