|
|
|
KuprinėDarbėnų gimnazijoje – ypatingas renginys
Darbėnų gimnazijoje įvyko renginys, skirtas stiprinti mokyklos bendruomenės vienybę. Per šį „Sniego gniūžtės“ stovyklos renginį mokinių tėvai galėjo susipažinti su veiklomis, kuriomis užsiima jų vaikai, ir geriau suprasti mokyklos gyvenimą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ilgametės tradicinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ veikloms, su kuriomis tėvai galėjo susipažinti iš arčiau. Jie patys išbandė darbą grupėse, bendradarbiavimo pratimus, kūrybiškumo lavinimo užduotis, šokius, improvizuotus pasirodymus scenoje. Tačiau neapsiribota vien linksmybėmis – buvo nagrinėjamos ir rimtos temos, susijusios su bendruomenės problemų sprendimu, prevenciniais klausimais, psichologinės sveikatos ugdymu. Tėvai kartu su mokiniais savanoriais dirbo grupėse, aptarė gimnazijos ir miestelio problemas, svajonių projektus. Kalbėdami apie mokyklą, tėvai akcentavo, kad reikėtų didesnės aktų salės, atnaujinti stadioną, kokybiško maitinimo, dažnesnių diskotekų ir jaunimui, ir suaugusiesiems. Miestelyje pasigendama paštomato, stovėjimo aikštelės prie vaikų darželio. Susirinkusieji ne tik iškėlė problemas, bet ir aktyviai ieškojo sprendimų, kuriuos vėliau visiems ir pristatė. Tai sukėlė gyvas diskusijas apie tai, kaip būtų galima gerinti mokyklos ir bendruomenės aplinką. Vakaro susitikimo dalis buvo ypač emocinga – tėvai stebėjo mokinių meninius pasirodymus, kurie, kaip sakė gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, parodė tai, apie ką kalbėti yra labai svarbu. Vaidinimai be žodžių atskleidė gilią alkoholio ir narkotikų žalą, patyčių pasekmes, emocinį skausmą. Šokiu ir scenine kalba mokiniai sujaudino visus juos stebėjusiuosius. Vėliau tėvai dalijosi savo įspūdžiais, aptarė, kokį poveikį jiems padarė pasirodymai ir kaip jie privertė susimąstyti apie jaunimo išgyvenimus.
Stiprino domėjimąsi taikomuoju menu
Vydmantų gimnazija dalyvauja Lietuvos tūkstantmečio mokyklos pažangos programoje ir įgyvendina projektą „Mokinių domėjimosi taikomuoju menu stiprinimas“: antros gimnazinės klasės mokiniams dailės, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyksta tautodailininkų dirbtuvėse, muziejuose, kur jie ne tik susipažįsta su taikomojo meno kūrimo principais, panaudojimo galimybėmis, bet ir vykdo integruotas veiklas. Vydmantų gimnazijos antrokai gimnazistai buvo išvykę į Keramikos muziejų Leliūnuose Utenos rajone. Gimnazistus pasitiko Vytautas Valiušis – Lietuvos puodžių karalius, muziejaus įkūrėjas, saugantis amžinąsias molio paslaptis. Šis titulas nėra vien tuščias skambesys – šio žmogaus rankose gimsta molio dirbiniai, kuriuose – gyva istorija, o jo gyvenimo kelias – tai tikras atsidavimo amatui pavyzdys. Keramikas supažindino su šia tautodailės šaka, muziejaus eksponatais, ne tik paties žiestais, bet ir rinktais, dovanotais iš viso pasaulio. Gimnazistai teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą pritaikė per praktinius užsiėmimus, patyrė prasmingą kūrybinį džiaugsmą – žiedė savo dirbinį. Jų rankose atgijęs molis pasakojo senąsias istorijas naujai kartai. Palangos gintaro muziejuje mokiniai aplankė pasaulinio garso menininko Marc’o Chagal’o (Marko Šagalo) parodą „Gimtinės ilgesys“. Marc’as Chagal’as – vienas garsiausių dailininkų, keramikų, formavusių XX a. meno raidą. Mokiniai žavėjosi ne tik keramikos dirbiniais, bet ir iš Prancūzijos atgabentais gobelenais, kurie nuausti pagal menininko paveikslus. Aplankyta paroda išsiskyrė ryškiais, sodriais tonais, kuriančiais pasakišką vaizdą, kuriame realybė susiduria su fantazija. Eksponuotuose gausu simbolikos, susijusios su menininko biografija – paukščiai, žuvys, augalai ir pan. Patyriminėje veikloje, praktinio užsiėmimo metu gimnazistai, panaudojant menininko simbolius, lipdė savo pirmąjį bareljefą.
Kretingos jaunimas kyla aukštyn
Pirmasis šių metų ketvirtis Kretingos rajone jaunimo iniciatyvų prasme – ypač aktyvus. Jau praūžė ne vienas sporto renginys, sušokta atgimstančiose diskotekose, prisidėta ir prie netikėtų iniciatyvų. O į naują ketvirtį rajono jaunuoliai raketa išlekia kūrybingai – savo talentus balandžio 4 d. kiekvienas galės pademonstruoti talentų vakare „Tik aukštyn“. Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės 2025 – projekto pirmo ketvirčio renginiai buvo skirti sportuojančiam jaunimui. „Stengėmės išjudinti kuo daugiau jaunimo. Atkreipėme dėmesį, kad labiausiai skatinti renginiuose dalyvauti reikia VIII–IX klasių mokinius, todėl Kretingos sporto mokykla organizavo tik jiems skirtas estafetes, kitus renginius. Vyresnieji patys noriai dalyvauja siūlomose veiklose“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Per šį ketvirtį įgyvendinta apie 15 veiklų, sporto renginių, susitikimų. „Nors iš pradžių planavome per šiuos metus įvykdyti 80 veiklų, matome, kad šį skaičių viršysime, nes programą papildėme naujomis iniciatyvomis“, – tikino koordinatorė, įvardinusi, kad pirmą ketvirtį neplanuotai suorganizuotos rankų lenkimo varžybos ir skautų žygis.
Įvairus, intensyvus ir įdomus gimnazijos gyvenimas
urgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – vieta, kurioje gimsta idėjos, auga talentai ir formuojasi ateities lyderiai. Mokytojai ir gimnazistai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, skatina mokymąsi per patirtį ir dalijasi žiniomis su bendruomene. Vasario pabaigoje tradiciškai į Gabių mokinių akademiją susirinko mokiniai iš viso Kretingos rajono: Marijono Daujoto, Simono Daukanto progimnazijų, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Vydmantų, Darbėnų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis sritimis – nuo tiksliųjų ir gamtos mokslų iki verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo. Pristatyti inovatyvūs projektai: išmanioji šiukšlinė, radiacijos matavimo prietaisas, mokinių įkurta bendrovė „Bee Cozy“, pažintinis stalo žaidimas anglų kalba ir daugelis kitų darbų. Be to, Klaipėdos Vitės progimnazijos prezidentė kartu su pavaduotoju ugdymui dalijosi įžvalgomis apie lyderystę ir įtraukiąją mokyklą. Gabių mokinių akademijoje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I gimnazinių klasių mokiniai taip pat aktyviai dalyvavo akademijos veiklose. Jie pristatė savo projektinius darbus: „Natūralūs antibakteriniai ekstraktai“ (Liepa Gedžiūtė, Eleonora Šidlauskaitė); „MMB „Bee Cozy“ veiklos ataskaita“ (Saulė Birškytė, Sofia Holland, Akvilė Žvinklytė); „Naujo gaminio kūrimas iš atliekų“ (Karina Kvecytė, Ugnė Puškoriūtė); „Stalo žaidimo EuCOpa kūrimas“ (Mantė Montvydaitė, Urtė Petrulytė); „Devyniasdešimtųjų motociklai“ (Aistė Petrulytė, Beata Visockaitė, Gabija Daugintytė); „Kūrybinės jungtys: draugystės juosta“ (Gabija Grigaitytė, Izabelė Butkutė, Agnė Baikauskaitė, Dovydas Leščiauskas, Matas Tiškus, Ugnė Lubytė); „Maisto atliekų susidarymo namų ūkyje tyrimas“ (Karolina Lukošiūtė); „Išmanioji šiukšlinė“ (Vytis Miliauskas); „Juodųjų skylių poveikis erdvėlaikiui“ (Elijus Maksimas Kriaučiūnas); „Radiacijos matavimo prietaiso projektavimas ir kūrimas“ (Rokas Petrokas, Markas Stuokus, Ernestas Viskontas). Gabių mokinių akademijos renginys suvienijo tiek mokytojus, tiek mokinius, skatindamas kūrybiškumą ir žinių troškimą. Bendradarbiavimas ir inovatyvios veiklos įkvėpė siekti tobulėjimo bei dalintis idėjomis. Skautai – Dievui, Tėvynei ir artimui
Skautai – tai daugiau negu laisvalaikio būrelis. Tai – bendruomenė, kurioje ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, meilė ir pagarba gamtai, tėvynei ir visam tave supančiam pasauliui. Europos skautai veikia visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jų veikloje dalyvauja apie 70 vaikų ir jaunuolių. Vienas skautų vadų kretingiškis Algirdas Klovas sakė, kad skautai ne tik moko praktinių įgūdžių, bet ir padeda formuoti stiprias, doras asmenybes. Viso to jie mokosi žygiuose, stovyklose, edukacinėse veiklose. Kasdien – nauja pamoka Skautų veikla – tai ne tik žygiai ir stovyklos, bet ir nuolatinis mokymasis. Šešiolikmečiai kretingiškis Erikas Pocius ir klaipėdiškis Adomas Libikas akcentavo, kad kiekviena diena su skautais atneša naujų žinių ir įgūdžių. Per penkerius buvimo metus skautais jie išmoko savarankiškumo, išgyvenimo gamtoje pagrindų, net praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip panaudoti virvę kritinėje situacijoje. Vaikinai išmoko įvairių virvės rišimo būdų, kuriuos galėtų panaudoti nelaimei atsitikus. Jų teigimu, skautai ugdo ne tik techninius gebėjimus, čia mokomasi ir atsakomybės už savo sprendimus. Erikas tikino, kad skautai padėjo jam tapti atsakingesniu ir savarankiškesniu: „Skautai parodė, kad sprendimus reikia priimti pačiam, atitinkamai už juos prisiimti ir atsakomybę.“ Adomas papildė, kad ši veikla padėjo jam išmokti ne tik išgyventi gamtoje, bet ir geriau pažinti žmones, suprasti jų skirtingus charakterius. Anot jaunuolių, būnant skautu reikia nuolat peržengti savo ribas. Erikas ir Adomas sutinka, kad didžiausią įspūdį palieka stovyklos ir žygiai, kuriuose jie išbando savo ištvermę ir stiprybę. Ypač jiems įsiminė žygis Lenkijoje. Ten teko susidurti su netikėtomis situacijomis, priimti greitus sprendimus ir veikti kaip komanda. „Išmokau kūrybiškumo ir pamačiau, kaip augame kartu“, – prisiminė Erikas. Adomui svarbiausia buvo ne tik išbandyti save, bet ir sutikti naujų žmonių, plėsti akiratį. Kaip jis sakė, skautai padeda įveikti baimes ir patirti situacijas, kurių niekur kitur neišgyventum: „Labiausiai man patinka išbandyti save ekstremaliose situacijose. Skautų iššūkiai nėra tik fiziniai. Tai – ir vidinė kova su savimi, savęs pažinimas ir augimas, kuris vėliau praverčia kasdieniame gyvenime.“ Pašnekovų manymu, sudaromos skautų komandos yra didžiausia šios organizacijos stiprybė. „Svarbiausia skautų vertybė – gebėjimas suprasti vienas kitą. Nors tai gali būti sudėtinga, mes tampame kaip broliai“, – sakė Adomas. Erikas taip pat tikino, kad skautų veikloje komandinis darbas yra neatsiejama dalis: „Nesvarbu, ruoši maistą žygyje ar kartu įveiki sunkumus, svarbiausia – palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Šie ryšiai išlieka visam gyvenimui ir dažnai tampa stipresni už daugelį kitų draugysčių.“
Pamokos vyksta galerijoje ir muziejuje
Įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio mokyklų (TŪM) pažangos planą, V–VIII, IG, IIG klasių Darbėnų gimnazijos mokiniams rengiamos netradicinės technologijų ir dailės pamokos Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje ir Palangoje Antano Mončiaus meno muziejuje. Per jas mokiniai susipažįsta su ekspozicijomis, parodomis, išsamiau išanalizuoja menininkų biografijas, kūrybos aspektus, aptaria kūrinių atlikimo technikas. O gautas žinias įtvirtina atlikdami mokytojo parengtas praktines užduotis. Per dvejus metus visos V–X ir I–IVG klasės aplankė Prano Domšaičio galeriją. Mokiniai išvydo apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Nuolatinėje ekspozicijoje susipažino su dailininko kūryba, kuri pristatoma tiek chronologiškai, tiek pagal temas. Čia pamatė ne tik P. Domšaičio kūrinius, bet ir kitas šiuolaikinių menininkų ekspozicijas. Per edukaciją mokiniai turėjo galimybę praktiškai išbandyti naujas kūrybines technikas, kurias gali taikyti dailės ar technologijų pamokose. Reflektuojant daugelis mokinių džiaugėsi galėję ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patys pabūti kūrėjais. Jie atviravo, kad tokios pamokos išlaisvino kūrybiškumą, paskatino aplankyti daugiau muziejų, išmokė nebandytų technikų. Su Antano Mončio kūryba vis dar susipažįstama. Mokiniai noriai važiuoja į muziejų, tačiau nedaugelis žino, kad menininkas kilęs iš mūsų krašto Mončių kaimo Darbėnų seniūnijoje. Tad šio muziejaus lankymas mokiniams leidžia plačiau susipažinti su menininko biografija, jo kūrybos ypatumais ir turi galimybę iš arti pamatyti jo gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Muziejuje kiekvienas mokinys randa sau artimą kūrinį, techniką, garsą ar idėją, nes A. Mončio kūriniai – įvairių formų ir padaryti iš įvairių medžiagų: medžio, akmens, molio, metalo, popierius ir kt. Tokia įvairovė žadina kūrybiškumą, tad atlikti mokytojos pateiktą praktinę užduotį būna įdomu ir nenuobodu. Tokios netradicinės pamokos yra naudingos ne tik mokinių bendram meno suvokimui, gebėjimui analizuoti ir suprati kūrinio techniką ir idėją, rasti skirtumus ir panašumus, bet ir suvokti, kad menas gali būti įvairiapusis ir kiekvienas asmuo gali būti kūrėju. Netradicinės pamokos naudingos ir mokytojams, kurie įgyja papildomų žinių ir kompetencijų, kurias pritaiko darbe.
Darbėnų gimnazijos informacija
Naktinis IMK tinklinio turnyras Salantų gimnazijoje
Salantų gimnazijoje su džiaugsmu įgyvendinama iniciatyvių mokinių klubo (IMK) idėja – naktinis tinklinio turnyras. Pirmasis turnyras įvyko lapkričio mėnesį. Į jį susirinko 48 žaidėjai iš įvairiausių vietovių: Klaipėdos, Kūlupėnų, Darbėnų, Plungės, Rietavo. Kadangi šis turnyras susilaukė didžiulio susidomėjimo, vasarį gimnazijoje praūžė antrasis naktinio tinklinio turnyras, į kurį taip pat susirinko apie 50 žaidėjų iš įvairiausių miestų. Turėjome svečių net iš Naujosios Akmenės. Šie turnyrai įtemptai vyko iki paryčių. Žaidėjai iš visų jėgų kovojo dėl prizinių vietų ir dovanų: sporto aksesuarų, taurių, medalių ar saldumynų. Naktiniai tinklinio turnyrai yra viena labiausiai pasisekusių ir didžiausio susidomėjimo sulaukusių iniciatyvų mūsų gimnazijoje. Tinklinis kiekvienais metais tampa vis populiaresnė sporto šaka. Jos būrelį lanko įvairiausio amžiaus mokiniai, todėl turnyras tampa ne tik puiki proga susipažinti su kitais bendraamžiais, bet ir pagerinti savo įgūdžius, išmokti naujų žaidimo taktikų, nes susirinkę žaidėjai visada stengiasi vienas kitam ištiesti pagalbos ranką. Kiekviename turnyre mokosi ne tik žaidėjai, bet ir organizatoriai, todėl tikimės, kad trečiasis renginys bus dar smagesnis, įdomesnis ir pritrauks dar daugiau žaidėjų.
Vidmantė PETRULEVIČIŪTĖ
IVG klasės mokinė
Nepakartojamos Šimtadienio šventės akimirkos
Vasario 14-ą dieną nuo pat ryto Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje tvyrojo šventiška nuotaika: mokiniai tvirtino paskutines dekoracijas, repetavo šokių žingsnius, tikrino aparatūrą, derino paskutinius scenarijaus elementus, nes iki vakaro turėjo būti viskas parengta nepriekaištingai. Atėjus šventiniam Šimtadienio vakarui, šventės kaltininkai buvo pakviesti į mokyklos aktų salę, kurioje vyravo kazino tema ir iškilminga atmosfera. Šimtadienio šventė, kurią surengė gimnazijos vienuoliktokai, o kaip garbės svečiai dalyvavo abiturientai, tapo nepamirštama ir kupina įspūdžių. Renginyje kazino temos elementai savo elegancija, originalumu sužavėjo tiek mokinius, tiek mokytojus. Šventės spalvos – balta, raudona, juoda, elegantiška dalyvių apranga suteikė šventinei atmosferai ypatingą žavesį ir stilių. Renginio pradžioje iškilmingą sveikinimo žodį ir palinkėjimus būsimiems mokyklos absolventams tarė mokyklos direktorius Kęstutis Trakšelys. Po to keturi šventės vedėjai nuotaikingai pradėjo renginį ir pristatė pirmąją nominaciją „Metų plaučiai“, iškart po jos paskelbtos ir kitos: „Metų topsportas“, „Metų bolidas“, „Metų pachotkė“, „Metų sportininkas“, „Metų stileiva“, „Metų pora“, „Metų čiešalas“, „Metų instagramerė“, „Metų fifa“, „Metų enciklopedija“, „Metų lyderis“, „Metų Barbė“, „Metų Kenas“ ir „Metų įvykis“. Mokyklos mokytojai buvo kviečiami į sceną perskaityti nominacijų laimėtojų vardus ir pavardes. Kiekvienas laimėtojas palydėtas juoku ir apdovanojimais. Tarp nominacijų demonstruojami kūrybiški ir nuotaikingi vaizdo įrašai kvietė visus Šimtadienio šventės dalyvius atspėti, kokius mokytojus suvaidino vienuoliktų klasių mokiniai. Vienas įsimintiniausių renginio momentų – sudėtingos choreografijos šokiai, kurie puikiai atskleidė jaunesniųjų palaikymą vyresniesiems draugams. Po nominacijų, šokių ir juokingų vaizdo įrašų iškilmingai pagerbti abiturientų auklėtojai. Tai buvo itin jausminga akimirka, kuomet mokiniai galėjo išreikšti savo dėkingumą ir meilę, kuri juos lydėjo per visus mokslo metus. Šventės kulminacija – Šimtadienio karaliaus ir karalienės rinkimai, pusatestačių teikimas. Visa mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pajusti tikrą šventinę atmosferą, taip pat pagerbti abiturientus už jų pasiekimus ir padaryti Šimtadienio šventę neišdildomu prisiminimu.
Sabrina ANTONOVA
IVGb klasės mokinė
Savanorystei per metus skiria šimtus valandų
Devyniolikmečiai dvyniai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos skyriaus auklėtiniai Vilius ir Mindaugas Mažeikiai užsiima visuomenine veikla Kretingoje: savanoriauja „Masto banke“, projekte „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“. Ši bendra veikla suartino juos, parodė, kuria linkme jie nori eiti gyvenime. Mindaugas per metus savanoriauja daugiau negu 400 valandų, o jo brolis dvynys Vilius – per 240 val. Pradėję savanoryste Mindaugas, praėjusių metų žiemą pamatęs „Maisto banko“ skrajutę, su broliu nusprendė tapti jų kolektyvo nariais. „Visada norėjau padėti kitiems, o ši organizacija suteikė puikią galimybę prisidėti prie socialinės veiklos“, – tikino Mindaugas. Dėl malonaus kolektyvo ir bendruomenės devyniolikmečiai nėrė į savanorystę. Jie turi daug pareigų: atsakyti į skambučius, registruoti žmones, organizuoti akcijas ir daugybę kitų darbų. Per savanoriavimo laiką „Maisto banke“ jiems kilo ir iššūkių. „Kartais tenka susidurti su žmonių skeptiškumu ar nesupratimu apie savanorystės svarbą. Taip pat iššūkis – emocinis krūvis: matyti žmones, kuriems trūksta maisto, yra skaudu“, – patirtimi dalijosi Vilius. Savanorystė šioje organizacijoje brolius dvynius išmokė pažinti įvairius gyvenimo aspektus, atvėrė akis į pasaulyje siaučiančią skurdo ir maisto stokos problemą. „Pradėjau suvokti, kiek daug maisto yra išmetama, ir pats stengiuosi jo švaistyti mažiau. Taip pat giliau supratau, su kokiais sunkumais susiduria žmonės, kuriems reikia paramos“, – atkreipė dėmesį M. Mažeikis.
Palangiškės Eglės meninė kelionė
Eglė Šaltmerytė – aktyvi, kūrybinga ir savo ateitį kryptingai planuojanti 16-metė palangiškė. Ji mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, o laisvalaikiu užsiima menine veikla. Dalį savo darbų Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokinė eksponavo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje. Parodos reikšmė Savo parodą mergina pavadino „Tik ką matai“. Eglės darbai parodoje skatino žiūrovus naujai ir netikėtai pažvelgti į kasdienius objektus. Paprasta, sulankstoma lovelė ar stalas, tapę meno kūriniais, virsta unikaliomis kompozicijomis, kuriose vyksta dialogas tarp objekto ir meno kalbos. Šios transformacijos ir parodoje pristatomos erdvinės kompozicijos suteikia vaizduojamiems objektams naują prasmę, ne tik žavi, bet ir skatina susimąstyti apie meno ribas ir pažvelgti į daiktus kitaip, kaip į kūrinius, turinčius daugiau negu praktinę vertę. „Kiekvieną savaitę einu į meno mokyklą, todėl lengvai užsimiršta, kad kažkam, be manęs ir mano mokytojo, tie darbai gali būti įdomūs. Man ši paroda yra ypatinga patirtis, labai smagu ir miela išgirsti pažįstamų, buvusių parodoje, komentarus ir įspūdžius“, – patirtimi dalijosi pašnekovė. Įkvėpimai ir kliūtys kūryboje Eglės kūrybos procesas dažniausiai būna spontaniškas. „Dažnai nesistengiu per daug galvoti apie tai, ką norėsiu sukurti. Man patinka piešti klausantis muzikos, o dažnai tiesiog atrodo, kad koks veikėjas iš galvos pats „peršoka“ ant drobės“, – pasakojo ji. Įkvėpimo šešiolikmetė semiasi iš kasdienio gyvenimo – žmonės, gyvūnai ir netgi jų kombinacijos tapo dažnais jos kūrinių motyvais. Nors šiuose darbuose nėra aiškios tematikos, juos sieja šiltos rusvos ir gelsvos spalvos. Tačiau, kaip ir kiekvienas menininkas, mergina kartais susiduria ir su iššūkiais. Viena didžiausių Eglės kliūčių – noras ir įkvėpimas. „Būna dienų, kai tiesiog neturiu noro kurti, tokiais atvejais nesistengiu prisiversti, žinau, kad kūriniai, kuriami tik dėl to, kad reikia, niekada nebūna nuoširdūs ir kupini gyvenimo“, – paaiškino palangiškė.
|
|
