Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar dalyvaujate pavasarinėse akcijose aplinkai tvarkyti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Sveikatingumo ir savęs tobulinimo srityje vis labiau ryškėja kanabidiolis (CBD). CBD, kaip nepsichoaktyvi kanapių augalo sudedamoji dalis, sparčiai išpopuliarėjo dėl daugybės sveikatai naudingų savybių – nuo lėtinio skausmo malšinimo iki geresnio miego. Tačiau smalsumą ir entuziazmą kelia CBD potencialas didinti kūrybiškumą ir susitelkimą. Šiame straipsnyje apžvelgiami anekdotiniai ir moksliniai faktai, kurie praturtinami menininkų, rašytojų ir specialistų, naudojančių CBD kūrybinėms ir pažintinėms pastangoms stiprinti, pasakojimais iš pirmų lūpų.

Proto ir kūno sinergija

Sudėtingas proto ir kūno šokis daro didelę įtaką mūsų pažintinėms funkcijoms ir kūrybiniams rezultatams. CBD sąveika su organizmo endokanabinoidinė sistema (ECS) – sudėtingu tinklu, reguliuojančiu nuotaiką, skausmo pojūtį ir pažintinius procesus - suteikia intriguojančią galimybę sustiprinti protinius gebėjimus. ECS vaidmuo palaikant homeostazę leidžia manyti, kad CBD poveikis gali apimti ir protinio aiškumo bei susikaupimo didinimą, taip sukuriant palankią dirvą kūrybiškumui.

Kūrybiniai balsai

Kūrybiniuose sluoksniuose CBD produktai tampa vertinamu meno proceso palydovu. Daugelis menininkų ir rašytojų sumažėjusį nerimą ir padidėjusį proto aiškumą sieja su CBD, kuris, jų manymu, savo ruožtu skatina palankią aplinką kūrybai. Šią mintį puikiai išreiškia Niujorke gyvenanti vizualiųjų menų menininkė Julija, kuri paaiškina, kaip CBD padeda prislopinti nuolatinį nerimo triukšmą, todėl ji gali giliai pasinerti į savo meninius ieškojimus ir vėl susitelkti bei nusiraminti.


Šylantys orai ir vis dažniau danguje pasirodanti saulė išvilioja mus iš namų pajudėti, o dažną ir intensyviau pasportuoti, ištirpdyti per žiemą priaugtą papildomą svorį ir sustiprėti. Tačiau čia ir slypi pavojus – per žiemą aptingę sąnariai, gavę per intensyvų krūvį, ima „dejuoti“ skausmais.

Kur viso to priežastys ir kaip to išvengti, paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

„Sąnariui yra būtinas judesys, jo metu jis save „pasimaitina“. Žiemos metu mažiau judant sąnariai būna tarsi „nesutepti“, jie yra sustingę, atpratę judėti. Todėl pavasarį į aktyvų gyvenimą būtina sugrįžti pamažu, pernelyg neapkraunant sąnarių“, – kalbėjo gydytojas N. Kemeklis.

Sąnarių būklei ir apkrovai įtaką daro bendra organizmo būklė. Viršsvoris sąnarius apkrauna papildomai. Netaisyklinga laikysena turės įtakos, kurie sąnariai bus apkrauti labiausiai. Silpni kūno raumenys taip pat „nusimeta“ nuo savęs kūno masės laikymą ir didesnės apkrovos tenka sąnariams. Pavasarį dėl saulės, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo dažnai ir bendra organizmo būklė, imuninė sistema būna nusilpusi. Paūmėja alerginės reakcijos, sausėja oda, padažnėja nerimo sutrikimų. Dėl vitaminų A, D, E, C ir kitų trūkumo susilpnėja sąnarių veiklai reikalingų medžiagų, tokių, kaip kolagenas, gamyba.

– Taigi, ką daryti, nuo ko pradėti, norint sustiprinti organizmą ir paruošti jį aktyviam laisvalaikiui gamtoje?

– Tinkamiausi pratimai po žiemos sąstingio – tai judėjimas, plaukimas, mankštos vandenyje. Jame sportuoti saugiau, sąnariai mažiau apkraunami, judesio amplitudė platesnė. Prieš mankštas vandenyje rekomenduojama apšildyti organizmą šiltame mineralinio geoterminio vandens baseine. Tuo pačiu kūnas atsipalaiduoja, prisisotina šiame vandenyje esančiais naudingais mineralais, gerėja širdies veikla, atsipalaiduoja įtampa raumenyse. Esant didesnėms sąnarių problemoms ar susirgimams rekomenduojamos mankštos vertikalioje vonioje su kineziterapeutu. Tuo pačiu sustiprinami stuburo karkaso gilieji raumenys. Esant stipriai nugarai, taisyklingai laikysenai ir sąnariai ne taip apkraunami, todėl mažiau pažeidžiami. Sustiprinus kūno raumenis vandenyje, galima pradėti mankštintis sausumoje. Vėlgi, iš pradžių rekomenduojama mankštintis su specialisto (kineziterapeuto) priežiūra arba bent jau su rekomendacijomis, jeigu sportuojama savarankiškai.


Odė žolei iš laukų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-04-05

Katerina LABANAUSKIENĖ

„Jeigu mėgstate eksperimentuoti ir nebijote naujų, neįprastų skonių, savo pavasario valgiaraštį galite pabandyti paįvairinti gėlėmis ir laukinėmis žolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė.

Anot jos, augalai nuo seno buvo naudojami gaminant įvairius patiekalus, tačiau, laikui bėgant, nuo mūsų stalų dingo kaip nereikalingi. Taigi, ką galime grąžinti į savo lėkštes ir gauti papildomos naudos?

Kiaulpienės. Šie kulinarijoje naudojami augalai gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Prancūzijoje jų, naudojamų kulinarijoje, auginama ištisos plantacijos. Kiaulpienių lapai kartūs. Kad kartumas sumažėtų, juos žolininkė patarė užpilti verdančiu vandeniu arba 15 minučių pamirkyti pasūdytame šaltame vandenyje. „Ypač tiks aštrioms salotoms“, – sakė K. Labanauskienė.

O iš kiaulpienių žiedų gaminamas garsusis kiaulpienių vynas, verdama uogienė. Kiaulpienių šaknų nuoviras skiriamas esant kepenų pažeidimams ir kaip diuretikas.

Kiaulpienių vyno receptas, anot Katerinos, yra gana paprastas. Reikės: 4,5 l visiškai pražydusių kiaulpienių žiedlapių, tiek pat vandens, pusantro kilogramo cukrus, keturių citrinų žievelės ir sulčių, 500 g susmulkintų ir grūstuvėje sutrintų razinų (arba 200 ml koncentruotų baltųjų vynuogių sulčių), vieno pakelio vyno mielių ir vieno pakelio vyno gamyboje naudojamo maisto papildo vyno mielėms (atitinkamai 10 g pak.).


Aušra PETREIKĖ

Dietistė

Pastaraisiais metais populiariojoje žiniasklaidoje šmėžavo įvairios dietos, kurių tikslas – mažinti angliavandenių arba cukraus kiekį mityboje. Vieni viliojami tirpstančių kilogramų, kiti dėl sveikatos ryžosi iš savo mitybos pašalinti viską, kas natūraliai ar dirbtinai turi didesnį kiekį cukraus. Čia minimas cukrus – tai ne tik cukrus cukrainėje, bet ir sultys, vaisiai, pienas, medus ir kiti gamtos sukurti saldūs skanėstai.

Norą „kažko saldaus“ ne visiems pavyko išgyvendinti. Valios pastangomis buvo mėginama susilaikyti nuo saldumynų dieną ar dvi, savaitę ar mėnesį. Galiausiai po tam tikro laiko vėl grįžtama į tas pačias vėžes. Tuomet grimztama į užburtą ratą – trokštama „kažko saldaus“ ir suvalgoma per daug saldumynų. Jaučiama gėda ir kaltė dėl per didelio cukraus vartojimo. Kartojama sau, kad turime „problemų su cukrumi“ ir prisiekiama – daugiau niekada nebevalgyti cukraus. Per porą savaičių ratas apsisuka ir vėl krentame į cukraus norėjimo-apsivalgymo-bausmės ciklą. Mitybos specialistai konstatuoja – tikriausiai esate priklausomas nuo cukraus...

O galbūt ne? Žvelgiant per medžiagų apykaitos prizmę, cukrus nėra nuodas. Viskas gerokai paprasčiau negu atrodo. Jei dažnai norite valgyti saldžiai, jūsų kūnas siunčia signalą, kurį reikėtų interpretuoti taip – trokštu cukraus, nes man reikia daugiau energijos. Kaip manote, koks yra jūsų kūno pageidaujamas energijos šaltinis, ypač tuomet, kai patiriate stresą? Cukrus. Gliukozė. Arba dar kitaip – angliavandeniai.

Stresas – tai organizmo reakcija, kai jūsų kūnui reikia daugiau energijos negu turite. Vadinasi, jūsų kūnui reikia „daugiau malkų į krosnį“. Streso metu kūno ląstelės pradeda greičiau naudoti kraujyje esančią gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, pagelbstint hormonams siunčiami signalai tam, kad cukraus kiekis kraujyje padidėtų. Yra keli variantai, kaip kūnas susitvarko: arba kūnas suardo jūsų kūno audinius, kad padidėtų cukraus kiekis kraujyje, arba vartojate ką nors saldaus, kas pakelia gliukozės kiekį. Iš esmės, trokštama „saldaus“ tam, kad sumažintume streso hormonų lygį. Visas šis procesas yra kūno bandymas apsaugoti jus nuo raumenų ir audinių „naikinimo“, dar kitaip vadinamo katabolizmu. Taigi, kai organizmas strese, ne veltui trokštama cukraus.


Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-04-05

Psichologė Vika Gridiajeva: „Kuo mažiau dėmesio skirkime žaislams. Dažnai tenka matyti vaikus, kurie turi naujausius žaislus, bet nemoka jais žaisti... Tad linkiu mūsų vaikams žaidimų partnerių, kurie vadinasi mama ir tėtis.“

Turbūt nerasime žmogaus, kuris užaugo nežaidęs. Ir kiekvienas jų, ko gero, pasakytų, kad žaisti visada yra smagu ir kad žaidimas suteikia daugybę gerų emocijų. Ar poreikis žaisti yra įgimtas, kodėl jis svarbus, kada žmogus jau nebežaidžia ir ar žaidimai yra tik vaikystės palydovai, „Sveikata“ paklausė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos psichologės Vikos Gridiajevos.

„Laisvas žaidimas – tai absoliučiai natūrali žmogaus vystymosi sudedamoji dalis. Beje, žaisti būdinga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje, tačiau žaidimas, kurį sukuriame, – sociokultūrinis reiškinys, besikeičiantis kiekvienoje kartoje“, – paaiškino V. Gridiajeva, kurios pastebėjimu, žaidimo prasmė ir produktyvumas – nenuginčijami, kadangi žaidžiant išsiskiria oksitocinas – geros savijautos cheminė medžiaga, mažinanti stresą, skatinanti augimą ir gijimą, gerinanti smegenų vystymąsi. Bendras žaidimas stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už agresyvaus elgesio kontroliavimą.

Žaidimo vaidmuo: nuo lavinimo iki problemų sprendimo

Anot psichologės, žaidimas lavina mus kognityviškai: gerėja dėmesys, atmintis, įgūdžiai spręsti problemas, auga kūrybiškumas, kritinis mąstymas.

Per žaidimą vaikas turi galimybę kurti saugų santykį su pasauliu, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Tarkim, kiekvienas mūsų, kurie augino vaikus, žino, kad vienas pirmųjų gana ryškių vaiko žaidimų – numesti daiktą, kai vaikas kelis sykius kartoja tą patį veiksmą. „Toks paprastas reiškinys, kaip daikto mėtymas, jau yra socialinio žaidimo pradžia: vaikas tyrinėja gravitaciją, veido išraiškas, kas bus, ar visada, kai šaukštas nukris, mama ką nors pasakys ir panašiai“, – paaiškino V. Gridiajeva.

Žaidimas gali būti vienas būdų padėti vaikui išspręsti tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, adaptacijos darželyje sunkumus, galima padėti spręsti žaidžiant „slėpynes“. „Sakykim, vaikui sukaks 2 metai ir rugsėjį jis pradės lankyti darželį, bet jau dabar žaidžiant galima pradėti kurti vaikui neuronų jungtis, kurios padėtų sukurti reikšmę: mamos / tėčio nėra, o po kurio laiko mama / tėtis yra.


Teatras negalią turintį žmogų išskleidžia lyg gėlę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-04-05

Kretingiškius dienos veiklos centro lankytojus bendram vaidinimui subūrė individualios priežiūros darbuotoja Laima Stonkuvienė (antra iš kairės), ji – režisavo ir visą šventę.

Kretingos rajono kultūros centras, paminint Teatro dieną, dūzgė tarsi bičių avilys – į tradicinę respublikinę teatrų šventę „Atspindžiai“ suvažiavo daugelio šalies dienos centrų, socialinių paslaugų įstaigų ir kitų žmonių su negalia mokymo įstaigų atstovai. Iš viso 16 kolektyvų iš 9 rajonų nuo ryto iki pavakarės pakaitomis lipo į sceną, smagiais ir įtaigiai suvaidintais vaizdeliais džiugindami vieni kitus.

Iš įstaigos – į Kultūros centrą

Besirenkantieji į šventę susitikę glebėsčiavosi, klegėjo, nuo negalią turinčių žmonių veidų nenyko šypsenos. Tvyrojo tikro išgyvento gėrio ir nuoširdumo akimirkos.

Šventės organizatorių – Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė pasidžiaugė, kad teatro šventė, kone prieš dešimtmetį pradėta švęsti jų kolektyve, išsiplėtė ir išaugo tiek, kad teko persikelti į Kultūros centro erdves, įsiliejant į tradicinį renginį „Atspindžiai“.

Saviškius iš Šilutės atlydėjusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės viltis“ vadovė Eglė Paulauskienė sakė, kad šios šventės jų žmonės labai laukė, nes tai – bendrystės, pasitikėjimo ir išgyvenamos tarpusavio atsakomybės renginys: „Scenoje esantieji labai rūpinasi vieni kitais: padeda, jei kažkas kažką ne taip padaro, jei pamiršta žodžius. Visus juos vienija atsakomybė už bendrą vaidinimą, niekuomet vienas kito nepašiepia, tik stengiasi padėti.“

Jai antrino pakalbintos Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojos Gintautė Survilienė ir Vaiva Žutautienė: „Tiems, kurie atvyko, labai patinka vaidinti. Vaidindami jie atsipalaiduoja, būna natūralūs. O scenoje spinduliuoja džiaugsmą, jų nekausto scenos baimė.“

Patiria bendrystės džiaugsmą

Atsivėrus teatro užsklandai, susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė ir šventės šeimininkė Dienos centro vadovė B. Viskontienė. Už renginio režisūrą buvo atsakinga šio centro individualios priežiūros darbuotoja Laima Stonkuvienė, pati vaidinusi vaizdelyje pagal Žemaitės dramą „Marti“, kuriuo ir buvo pradėta šventė.

„Esate ypatingi svečiai mūsų miesto scenoje, o tarpusavyje – tarsi antroji šeima“, – į negalią turinčius žmones ir juos Teatro dienai parengusius įstaigų darbuotojus, jiems dėkodama už perteiktus gyvenimiškus epizodus, kreipėsi V. Jakumienė. – Tai, kas vyksta scenoje, ir yra pats gyvenimas.“

„Jeigu gyvenime vyksta stebuklai, jie vyksta teatre. Ir tegul tie stebuklai būna palydėti daugybės šypsenų, aplodismentų“, – linkėjo K. Gimžauskaitė-Mažonienė, pastebėjusi, kad čia suvažiavę žmonės siekia parodyti tai, ko kiti tarsi nė nepastebi. – Kai scenoje esančiuosius stebi daug kitų žmonių, pakyla jų savivertė. O pati šventė suteikia daug džiugesio, pasimačius su draugais, sueinant į naujas pažintis, puoselėjant bendrystę.“


Palangos miesto savivaldybės gyventojai nuo 2022 metų liepos mėnesio pradėjo naudotis nemokama gerovės konsultantų paslauga. Paslaugos teikiamos įgyvendinat bendrą Palangos miesto socialinių paslaugų ir Palangos miesto savivaldybės projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Iš viso Lietuvoje gerovės konsultantų kabinetai įkurti 14-oje šalies savivaldybių. Juose konsultacijas teikia 28 specialistai. Gerovės konsultantų tikslinė grupė – suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai.

Bendradarbiavimas suteikia daugiau galimybių

Pasak Palangos miesto socialinių paslaugų centro pavaduotojos Sandros Jackaitės, sėkmingam gerovės konsultantų projekto diegimui Palangos miesto savivaldybėje būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitų Savivaldybės įstaigų specialistais: „Džiaugiamės bendryste su Palangos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Projekto viešinimo veiklos vienija seniūnaičius, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistus. Įstaigų specialistų teikiamas grįžtamasis ryšys kuria prielaidas tobulėti, todėl tikimės dar aktyvesnio įsitraukimo“, – kalbėjo S. Jackaitė. Teikiant socialines paslaugas asmenims stebimas itin didelis psichologinės pagalbos poreikis. Žmonės kasdien susiduria su įvairiais emociniais sunkumais, patiria nerimą, stresą. Šias paslaugas teikiančių specialistų skaičius ir darbo apimtys negali patenkinti visų besikreipiančiųjų poreikių. Anot specialistės, gerovės konsultantai kurorte gali pasiūlyti kvalifikuotą, nemokamą ir konfidencialią pagalbą asmenims, norintiems ir siekiantiems išspręsti patiriamus sunkumus.


Aušra PETREIKĖ

Parduotuvėse pasirodę pirmieji švieži ridikėliai ir salotos praneša apie artėjančio pavasario pradžią. Artėja laikas, kuomet galėsime praturtinti savo mitybą vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Tačiau ar pagerės jūsų sveikata nuo pavasario gėrybių?

Tai priklausys ne tik nuo jūsų kūno, bet ir nuo maisto biologinio prieinamumo arba kitaip vadinamo įsisavinimo. Labai gerai biologiškai prieinama maisto medžiaga reiškia, kad organizmas lengvai įsisavina ir panaudoja ją, o mažai biologiškai prieinamą medžiagą organizmas įsisavina sunkiau.

Yra keletas aspektų, nuo kurių priklauso, ar lengvai įsisavinsite maisto medžiagas. Visų pirma svarbu, kokia tai maistinė medžiaga – gyvūninės ar augalinės kilmės. Taip pat svarbu paminėti, kad maisto medžiagų pasisavinimą padidina maisto apdorojimas (virimas, troškinimas, kepimas). Žinoma, nepamirškime ir maisto derinimo tarpusavyje. Vienos maisto medžiagos gali pagreitinti vitaminų ar mineralų įsisavinimą, o kitos – stabdyti. Ir, žinoma, svarbi paties maisto valgytojo sveikata, žarnyno būklė ir medžiagų apykaita.

Lengviausia įsiminti pavyzdžius, tad pateiksiu kelis jų.

Vitaminas A valgant gyvūninės kilmės šaltinius turi 10 kartų didesnį biologinį įsisavinimą negu iš augalinių šaltinių. Beta karotenas kepenyse virsta vitaminu A, tačiau, jei mūsų kepenys gauna nepakankamai maistinių medžiagų ir negali perdirbti beta karoteno reikiamu momentu – jis ims kauptis audiniuose nepanaudotas. Taigi, jei kepenų veikla sutrikusi – sumažėja vitamino A biologinis įsisavinimas. Be to, žarnyno ligos, alkoholis ir sąveika su vartojamais vaistais taip pat gali slopinti vitamino A absorbciją. Tačiau ne viskas taip blogai – maiste esantys natūralūs riebalai didina vitamino A įsisavinimą.


Katerina LABANAUSKIENĖ

Artėjant pavasariui, nuovargį pajuntame daugelis. Dažniausia to priežastis – vitaminų ir mineralų stoka.

Vitaminai, kurie per žiemą išsenka

Medikai yra įvardiję keletą naudingiausių vitaminų, kurie pavasarį išsenka: C, stiprinantis ir palaikantis žmogaus imuninę sistemą; B, kurie gerina nervų sistemą. Kad šios grupės vitaminų trūksta, gali išduoti nemiga, energijos trūkumas, suprastėjusi atmintis. Teigiama, kad bemaž kiekvienam lietuviui nepakanka vitamino D, kuris svarbus kalciui įsisavinti. Be to, stokojant šio vitamino, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali apimti depresija. Kai organizme trūksta vitamino A ir Omega-3 riebalų rūgščių, išsausėja oda, lūžinėja nagai, šiursta plaukai. Nesant pakankamai geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, gresia anemija.

Magnį patariama vartoti visus metus, o kad jo trūksta, suprantame atsiradus raumenų mėšlungiui, akių trūkčiojimui, padidėjus nervingumui. Cinkas stiprina imunitetą, turi priešuždegiminių savybių.

„Norint išvengti vitaminų trūkumo, svarbu maitintis įvairiai, su maistu gauti natūralių vitaminų, atsisakyti žalingų įpročių, o visą spektrą priemonių papildyti dar ir vaistažolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė.

Jos žodžiais, beveik visada viename vaistiniame augale yra bent keli vitaminai. Palyginus su sintetiniais analogais, natūralieji – ir veiksmingesni, ir lengviau virškinami.

Vitamino C ypač turtingos žemuogių, šaltalankių lapų, ežiuolės, garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, vingiorykštės, debesylo, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, aviečių lapų, erškėčių vaisių, drebulės pumpurų arbatos. Jos paruošiamos paprasčiausiai užpylus verdančiu vandeniu. Dėl kvapnumo žoleles galima vieną su kita pamaišyti.

Organizmui sustiprėti pavasarį taip pat padeda kaip tik šiuo metu pradėjusi tekėti beržų arba klevų sula, ir, kaip įprasta, – medus, imbieras, česnakas, svogūnas, citrina. Nervų sistemos funkciją palaiko, miego kokybę gerina melisų, mėtų, ramunėlių arbatos. Jų gerti galima kasdien, tik ne stiprių.

Džiovintų ramunėlių žiedų maudantis tinka įsimesti ir į jaukiai šiltą vonią – kūnui padės atsipalaiduoti, sumažins streso poveikį.


„Dabar mano pasas dar labiau meluos“, – juokiasi „Atostogų parke“ sveikatinančio poilsio savaitei atvykusi Janina Radvilė. Informacinių technologijų mokslų daktarė, paskaitų apie efektyvų gyvenimą lektorė, knygos „Niekada nevėlu gyventi“ autorė, televizijos laidos „Mano pasas meluoja“ vedėja Janina Radvilė atskleidžia, kad jos jaunatviško gyvenimo formulė yra veikla.

– Tik veikla žmogui sukuria gyvenimą. Bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet kuriuo momentu, bet kokioje būklėje visuomet ieškok, ką tu gali veikti. Neveikimas sukelia depresinę nuotaiką, tu jautiesi niekam nereikalingas. Aš dirbu iki šiol, turiu mokymo centrą. Bet jeigu ir nedirbčiau, rasčiau kokios nors veiklos – eičiau savanoriauti ar dar kur kitur įprasminčiau savo būtį. Būtina, kad atsikėlęs turėtum tos dienos tikslą ir planą, kad turėtum, kur save realizuoti. Aš planą turiu visuomet keliems mėnesiams į priekį. Jį būtinai reikia turėti. Rytą – dienos planą. O savo gyvenimą aš jau susiplanavusi iki rudens. Už kelių savaičių vykstu į Kiprą, kur pasirengsiu išvažiuojamajam seminarui. Vėliau vešiu grupę. Vasarą važinėsiu į sodybą Varėnos rajone. Vasarą nėra geriau kaip Lietuvoje. Rudenį vėl organizuosiu seminarus. Tai va, mano gyvenimas iki Naujų metų apdėliotas. Geriau suplanuoti ir padaryti, negu vėliau gailėtis. Visuomet derinu poilsį su veikla. Va ir dabar į „Atostogų parką“ atsivežiau kompiuterį, padarai, ką reikia. Ir tuomet nesijaučia, kad laikas eina veltui. Nuo žmogaus paties priklauso jo gyvenimas, nuotaika, niekas kitas jos už mus nepakels. Ir niekas kitus už mus nenuveiks. Jeigu mes patys tupėsime ir dejuosime, kad blogai, skauda, nuobodu ar nėra ką veikti. Ne karaliai esame, kad turėtume dvare juokdarį. Kaip susitvarkai, taip gyveni. Žmogui svarbiausia jo paties gyvenimas, o mes turime būti jo vadybininkai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas