Pajūrio naujienos
Help
2021 Rugsėjis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 11 %
Naktį6°C debesuotumas 50 %
Apklausa

Ar padėtumėte nelegaliems migrantams, kad gerėtų jų gyvenimo sąlygos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Ukmergiškė Vijolė supranta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis.

Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos, ir ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, – pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakoja ukmergiškė.


Maisto papildas

Mikroelementas selenas žmonėms būtinas už sveikatos būklę atsakingų sistemų, o ypač – patikimos imuninės sistemos, veiklai palaikyti. Vis dėlto yra viena problema: Europos dirvožemio sudėtyje seleno yra itin mažai, o mokslininkai prognozuoja, kad klimato kaita ir keletas kitų veiksnių šią situaciją dar labiau pablogins.

2017 metais grupė mokslininkų parengė klimato kaitos prognozę, norėdama numatyti, kaip ilgainiui keisis seleno kiekis Europos dirvožemyje. Šioje 2017 m. Nacionalinės mokslų akademijos protokoluose paskelbtoje prognozėje pateikta susirūpinimą keliančių įžvalgų. Dėl nuolatinės klimato kaitos vis gausėjant kritulių kiekiui ir mažėjant dirvožemio pH, per prognozuojamą laikotarpį 66 proc. dirbamos žemės plotų seleno kiekis gali sumažėti 8,7 proc. Tai nėra labai geros naujienos.

Seleno reikia, kad išliktume sveiki

Selenas yra būtinas mikroelementas žmogaus sveikatai išsaugoti. Apie neprilygstamą seleno svarbą trumpai galima pasakyti tiek: jo reikia normaliai imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai, normaliam plaukų ir nagų augimui palaikyti, taip pat jis padeda apsaugoti ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų sukeliamos oksidacinės pažaidos.

Yra gausybė kitų su selenu susijusių funkcijų, todėl itin svarbu pakankamai šio mikroelemento suvartoti su maistu.


„Po penkerių metų, baigusi rezidentūros studijas, tikrai grįšiu dirbti į Kretingą“, – tikino nuo rugpjūčio 1-osios Kretingos ligoninėje budinčia medicinos gydytoja dirbanti rezidentė, būsimoji dermatovenerologė Gabrielė Vengalytė.


Saugokime save ir kitus!

  • Sveikata
  • 2021-08-24

Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija.

Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis.


Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.

Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.

Kankinantis dvejų metų laikotarpis

Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta.

Po beveik metų laiko nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje, iš kurių gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė.“

Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia.

Atostogos Balyje tapo ypatingos

Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą vis labiau vargino ir liūdino.

„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakoja pašnekovė.

Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvame ryte, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“

Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius informavo, kad Kretingos rajono gyventojai, jaučiantys COVID-19 simptomus, tačiau karštojoje linijoje 1808 negaunantys laisvos vietos testui Kretingos mobiliajame punkte, nuo vakar tai gali padaryti ir susisiekę su savo šeimos gydytoju.

Liepą Vyriausybei išplėtus asmenų, kuriems privaloma periodiškai testuotis, sąrašą, visoje Lietuvoje susidurta su vietų trūkumo problema mobiliuose testavimo punktuose. „Kaip ir kitos šalies savivaldybės, taip ir Kretingos rajono net kelis kartus didino mobiliojo testavimo punkto pajėgumus. Tačiau tai nepadeda – laisvos vietos testui ir toliau tenka laukti ne vieną dieną, – kalbėjo meras. – Galimybių dar didinti mobilaus punkto pajėgumus nebeturime dėl medicinos personalo trūkumo – mūsų medikai turi ne tik teikti įprastas medicinines paslaugas, kurių poreikis šią vasarą tik išaugo, bet ir aptarnauti vakcinavimo centrą bei mobilųjį punktą.“

Mero įsitikinimu, gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligos simptomus, prioritetas testui realiai nėra suteikiamas ir dėl ydingos 1808 registracijos sistemos, taip pat kasdien ne mažiau negu 10 proc. testui užsiregistravusių gyventojų į mobilųjį punktą paprasčiausiai neatvyksta, o rezervacijos laiko neatšaukia. „Labiausiai dėl esamos situacijos nukenčia tie rajono gyventojai, kurie, pajutę COVID-19 simptomus, negali tą pačią ar kitą dieną pasitikrinti mobiliajame punkte. Tad, ieškant išeičių, Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vadovai pasiūlė pabandyti efektyviau išnaudoti dėl neatvykstančiųjų išsitirti kasdien atsirandantį tuščią laiką“, – situaciją komentavo A. Kalnius.

Kaip turėtų elgtis asmuo, pajutęs COVID-19 simptomus?

Pirmiausia, jis turi pabandyti užsiregistruoti testui karštojoje linijoje 1808. Nepavykus to padaryti arba negavus laisvo laiko artimiausiomis dienomis, gyventojas tuomet turi susisiekti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs situaciją ir įsitikinęs, kad žmogus tikrai jaučia simptomus, perduos informaciją atsakingam Kretingos PSPC specialistui, kuris jau informuos simptomus jaučiantį gyventoją apie tą pačią ar sekančią dieną mobiliajame punkte atsilaisvinusią vietą.

„P. n.“ informacija


Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos narių bitininkų pastebėjimu, per koronaviruso pandemijos laiką žmonės pradėjo daugiau vartoti unikalaus bičių produkto – medaus: juo ne tik smaližiavo, bet ir stiprino sveikatą, imuninę sistemą.

Rugpjūtis – dar pats laikas papildyti savo medaus atsargas, juolab kad ši permaininga vasara bitėms suteikė galimybę prinešti ne tik daug, bet ir įvairaus medaus: pradedant obelų-pienių, rapsų, dobilų, kmynų ir baigiant liepų, grikių ar lipčiaus, kuris žmonių kelis šimtmečius buvo vadinamas iš dangaus krintančia medaus rasa...

Lietuvos ir užsienio laboratorijų įrodyta, kad sąžiningai surinktas vietinis medus visuomet būna geros kokybės, bioaktyvus, nes jame daug fermentų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios turi antibakterinių savybių. Apskritai, medus – unikalus produktas, kuriame suskaičiuojama iki 200 įvairiausių medžiagų.

Ką tik išsuktas medus būna skystas, įvairių spalvų, vėliau jis susikristalizuoja. Medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažančių medžiagų ir žiedadulkių, kurios į medų patenka kartu su nektaru.

Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint sodams, kiaulpienėms, medus bus ryškiai geltonos, gintaro spalvos, greitai kristalizuojasi. Kai žydi avietės, šaltekšniai, baltieji dobilai, vasarinis rapsas, aviečių medus būna tamsesnis, rapso – šviesus, kartais ir baltos spalvos, riebalinės konsistencijos. Grikių medus būna tamsus, ne visiems patinkančios skonio, tačiau jame yra daug geležies, todėl tinka mažakraujystės profilaktikai. Specialistų teigimu, tamsesnis medus turi daugiau veikliųjų medžiagų, bet tamsus medus gali sudirginti jautrų skrandį, todėl tokiems žmonėms rekomenduojama vartoti šviesesnį medų. Natūralus medus klasifikuojamas pagal botaninę kilmę, ir gali būti monoflorinis, tai yra vienarūšis, ir poliflorinis, arba daugiarūšis medus. Lietuvoje dažniausiai surenkamas poliflorinis medus, kuriam būdingas sodrus aromatas, bendras imunitetą stiprinantis poveikis.


Maisto papildas

Dviejų Belgijos tyrimų rezultatai rodo, kad visiškos izoliacijos (karantino) laikotarpis turi neigiamos įtakos miegui. Žmonės gulasi vėliau negu įprasta ir prastai miega. Be to, remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo žemesniųjų kursų studentai, duomenimis, naudojimasis išmaniaisiais telefonais gali šią problemą dar labiau komplikuoti. Skaitykite toliau ir sužinokite, kurioje šios lygties vietoje yra natūralus junginys melatoninas.

Žmogaus biologija tokia, kad, pradėjus temti, jis apsnūsta ir turėtų eiti miegoti. Smegenys kontroliuoja šį procesą mums to nė nepastebint.

Taip gali būti dėl mūsų jautrumo šviesos ir tamsos impulsams. Akių regos nervai užfiksuoja ryto šviesą. Tada smegenys „liepia“ organizmui išskirti kortizolį ir kitus hormonus, kurie padėtų pabusti.

Sutemus kankorėžinė liauka paskatina cheminės medžiagos melatonino išsiskyrimą. Melatoninas sukelia apsnūdimą ir norą miegoti. Vis dėlto yra dalykų, galinčių sutrikdyti šią sistemą, ir naujųjų tyrimų rezultatai kalba apie izoliacijos laikotarpį ir išmaniųjų telefonų naudojimą, išskirdami šiuos veiksnius kaip du svarius miego trikdžius.

Triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga

Pernai Briuselio laisvojo universiteto ir Brugmano miego laboratorijos vykdyto miego tyrimo duomenimis, pirmojo šalies užsidarymo metu triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga.

Plataus masto tyrimas, atliktas po antrojo šalių užsidarymo, parodė, kad problema toliau didėjo, kadangi 29 procentai tiriamųjų skundėsi turintys vidutinio sunkumo ir sunkių miego sutrikimų, o tai gerokai daugiau, palyginus su 19 procentų pirmojo šalių užsidarymo metu.


Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Lijana Dvarionaitė paaiškino: „Jeigu vaikas turi įprotį ir įgūdžius, kaip tinkamai valytis dantis, jis vėliau neturės problemų su dantų sveikata.“

Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė, teikianti teorines ir praktines konsultacijas apie burnos ir dantų priežiūrą vaikams ir jų tėvams, pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti kūdikių burnytę, augančių vaikų dantis, kad ateityje dėl jų sveikatos būtų kuo mažiau problemų.

– Kaip reikėtų prižiūrėti kūdikio burnytę? Kokią tai turi įtaką būsimai dantų sveikatai?

– Kūdikio burnytė turi būti prižiūrima nuo pat pirmų dienų, vos tik vaikas pradedamas maitinti. Nors tai ir nėra lengvas darbas, tačiau tėvai turi tam nusiteikti – tai turi tapti kasdienis darbas, kuomet kūdikio burnytė valoma rytą ir vakare. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į naktinį valymą – naktį kūdikio burnytė mažiau apsivalo, nes sumažėja seilėtekis, ir kaupiasi bakterijos. Burnytė gali būti valoma šlapiu vatos tamponėliu ar specialiu antpirščiu-šepetėliu, švelniai perbraukiant dantenėles ir skruostų gleivinę. Taip, tikrai nėra lengva valyti kūdikiui burnytę, tačiau, nepavykus pirmą kartą, bandykite antrą ir trečią. Švarioje ir sveikoje burnytėje mažiau kaupiasi apnašos, bakterijos. Tokioje terpėje gali išdygti sveiki ir nesugedę pirmieji dantukai. Tačiau, jeigu kūdikio burna nėra paruošta dantims dygti, burnos gleivinė ir dantenos padengti apnašomis ir bakterijomis, o seilės yra rūgštaus pH, gali būti, kad vos tik išdygęs dantis pradės gesti.


„Pacientas turi teisę ne tik į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą“, – priminė advokato padėjėja Julija Kalpokienė.

Ne paslaptis, kad sėkmingą gydymą nulemia ne tik tiksli diagnozė ir tinkami vaistai – labai svarbu ir paciento pasitikėjimas gydytoju. Tačiau ką daryti, jei nuo pat pradžių pacientas pajaučia, kad gydytojas nepateisins jo lūkesčių, gydymo planas kelia abejonių arba nėra toks veiksmingas, kaip turėtų būti? Į skaitytojos klausimus apie tai, kokias teises turi pacientai ir kada jie gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių apgynimo ar sveikatai padarytos žalos atlyginimo, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Julija Kalpokienė.

Skaitytojos klausimas:

– Gydymo įstaigoje buvo paskirtas gydymas ir nurodyta pakartotinai lankytis patikrinimui, tačiau man nepatiko gydytoja, todėl praleidau keletą vizitų. Vėliau neturėjau galimybių atvykti į gydymo įstaigą, nebuvau tikra, kad noriu lankytis pas tą pačią gydytoją, nes suteiktas gydymas nedavė rezultatų. Dabar mano sveikata dar labiau pablogėjo, prireikė operacijos. Ar galiu reikšti pretenzijas gydymo įstaigai dėl netinkamai suteiktų paslaugų?

LJAA narė, advokato padėjėja Julija Kalpokienė:

– Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos paslaugos, suteiktos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Paslaugos turi atitikti šiuolaikinio mokslo lygį ir gerą patirtį, tačiau tai nėra universalus matas, nes tai, kokios paslaugos teikiamos, priklauso tiek nuo paslaugų teikėjo galimybių, tiek nuo paciento poreikių ir lūkesčių.

Iš skaitytojos klausimo matyti, jog aktualus ne vien žalos pacientui atlyginimo klausimas, tačiau ir galimybė rinktis gydantį gydytoją ir tai, ar būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Pacientas turi teisę ne tik į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Esama ir ribojimų. Pavyzdžiui, pacientui pasirinkus privačią gydymo įstaigą, gali būti ribojama teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. Konkrečioje gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato tos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

Taip pat pacientas turi teisę gauti informacijos apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti bei apie pacientui paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą, jo profesinę kvalifikaciją ir kitą informaciją, susijusią su paciento sveikatos būkle, gydymu. Taigi, pacientui teiraujantis, turėtų būti suteikta informacija apie gydantį gydytoją, o norint kreiptis į kitą gydymo įstaigą ar būti gydomam kito specialisto, pacientas gali pasinaudoti tokia teise. Kylant abejonių dėl paskirto gydymo ar diagnozės, galima kreiptis ir į kitą atitinkamos kvalifikacijos specialistą antrai nuomonei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas