|
|
|
SveikataSergančiųjų daugėja ir Kretingos rajone
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, o COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo. Palyginti su pirmąja šių metų savaite, sergamumas Kretingos rajone taip pat padidėjo: antrąją savaitę gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos suminis rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 1 tūkst. 145,77, pirmąją savaitę šis rodiklis fiksavo 833,29 sergamumo atvejo. Šalyje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1 tūkst. 435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę – gruodžio 30 d. iki sausio 5 d. jis buvo gerokai mažesnis – 1 tūkst. 136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu, tai yra antrąją metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1 tūkst. 201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas – 987, 47 atvejo – buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 712,29 atvejo – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis, tai yra, kaip viršyta 1 tūkst. 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, antrąją šių metų savaitę užregistruotas 10-yje savivaldybių, tarp jų – ir arčiausiai mūsų esančioje Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur sergamumas sudaro 1 tūkst. 524,37 atvejo. Klaipėdos rajone šis rodiklis – 1 tūkst. 1352,98 atvejo, Palangos mieste – 941,36, Šilutės rajone – 1 tūkst. 317,57, Skuodo rajone – 1 tūkst. 138,08, Neringos mieste – 1 tūkst. 430,92. Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje fiksuojamas sergamumas sudaro 1 tūkst. 375,98 atvejo. Kretingos rajone gripu antrąją savaitę sirgo 56 gyventojai, ŪVKTI – 369, kovido liga – 4, iš viso – 429 gyventojai. Daugiausia – 337 – gripu mūsų apskrityje sirgo klaipėdiečiai ir Klaipėdos rajono gyventojai – 162. Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai, nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai.
„P. n.“ informacija
Ar pacientas ligoninėje gali jaustis saugus
Vos išaušęs sausio 1-osios rytas tapo slegiančiai sunkus Plungės ligoninės kolektyvui ir šioje ligoninėje žiauriai nužudytos pacientės artimiesiems. Pirmosios Naujųjų metų dienos paryčiais, Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g., ligoninės palatoje, pacientas, gimęs 1982-aisiais, sužalojo 1940-aisiais gimusią pacientę, kuri nuo sužalojimų tą pačią dieną mirė. Incidentų, ginčų ir kivirčų pasitaiko dažnai Ar, gulėdami ligoninėje, galime jaustis saugūs, ar tokie bei panašūs įvykiai dažnai pasitaiko medicinos darbuotojų kasdienybėje ir ką daryti, kad jų nenutiktų, pasiteiravome Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko. „Tokie įvykiai, koks nutiko Plungėje, išties reti. Žinoma, mūsų kasdienybėje pasitaiko pačių įvairiausių incidentų, sužalojimų, kivirčų tiek tarp palatose gulinčių pacientų, tiek tarp pacientų ir personalo. Tokių ginčų, nepasitenkinimo visada buvo ir bus. Tarpusavyje pacientai susibara, konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių, tarp jų – ir dėl politikos. Kažkas kažką ne taip pasakė, kitas įsižeidė, supyko, vienas kitą išprovokavo – štai ir konfliktas. Būna, susikerta interesai, pažiūros, vienoje palatoje gulintys apsikumščiuoja, bet iki rimtų muštynių ar mirtimi pasibaigusių konfliktų neteko girdėti, kad būtų prieita“, – savo pastebėjimus išsakė vyriausiasis gydytojas.
Sočios gardžios šventės baigėsi – kaip atsigauti organizmui?
Žiemos šventės – ne tik laikas, kai galima pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pabūti su šeima, bet ir savotiška našta organizmui: sutrinka miego režimas, mityba. Kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės kūnui atsigauti. Pirmiausia – gerti vandens Pirmiausia, – gerti daugiau vandens. Būtent vanduo padės nepersivalgyti, grįžti prie įprastos mitybos. Vandenyje, skirtingai negu gazuotose gėrimuose ar sultyse, nėra kalorijų, cukraus ir druskos – yra tik organizmui reikalingų mikroelementų. Į sveikatą bus ir ilgesni pasivaikščiojimai ar mankšta. „Kalėdos, Naujieji metai, sočios vaišės pas gimines ir draugus – kepenys šiomis dienomis dirbo ypač aktyviai. Norėdami susigrąžinti formą ir palaikyti kepenų sveikatą, pabandykite vartoti papildų, kurių pagrindą sudaro augalų ekstraktai, kursą“, – sakė K. Labanauskienė. Ypač veiksmingas margainių ekstraktas. Šio augalo sėklose yra daug silimarino – antioksidantų, kurie blokuoja neigiamą poveikį kepenų ląstelėms. Ši medžiaga aktyvina baltymų ir fosfolipidų sintezę, užkerta kelią ląstelių membranų sunaikinimui ir atkuria kepenų detoksikacijos funkciją. Jo veiksmingumą patvirtino mokslo bendruomenė, ir gydytojai rekomenduoja tiek kepenų ligų profilaktikai, tiek vidutinio sunkumo ir sunkioms ligoms gydyti.
Grąžinkime šilumą kūnui
Ne retas, palydėdamas senuosius ir pasitikdamas naujuosius, jei ne garsiai, tai bent jau mintyse vizualizuoja metų troškimus ir norus. Minčių virtinėje minime ir sveikatą – sustiprėti, numesti, priaugti, pasiekti ar paprasčiausiai atsipalaiduoti. Ar veiksmažodžiai virs veiksmu? Dažnai viskas grindžiama žodžiu „motyvacija“, lyg ji priklausytų nuo mistinių pančių, su kuriais kovojame kiekvieną dieną. Atsirasti motyvacijai galime padėti ir maistu. Motyvacijos bus tuomet, jei bus energijos. O energijos turėsite tada, kai jūsų kūno varikliukas gamins energiją taupiai ir efektyviai. Dar svarbiau, kad pagrindinis variklio jungiklis, esantis ant mūsų pečių – galva – būtų paliktas ramybėje ir apsuptas šviesių minčių. Užkurti kūno variklį ir padidinti energijos gamybą, šaltą ir mažai saulės turintį mėnesį padės cukrus, sultys ir sultiniai. Asmeniškai, nuo to laiko, kai sugrąžinau cukrų (iš natūralių šaltinių) į savo mitybą, susigrąžinau ir energiją. Nors pastaraisiais metais siekiama įbauginti, – cukrus tikrai nėra priešas. Didieji kaltininkai yra netinkami riebalai ir maisto konservantai. Jei jūs jaučiate, kad jūsų organizmas negali virškinti cukraus dėl begalės dietų, kurių laikėtės, prastos medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų, pirmiausia rekomenduoju nebevartoti visų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių aliejų (visų aliejų, kurie kambario temperatūroje yra skysti) ir sumažinti sočiųjų riebalų kiekį savo mityboje (iš esmės – riebi mėsa). Antrasis žingsnis – papildyti savo mitybą B grupės vitaminais, ypač B1 ir B3 – jie yra pagrindinai „žaidėjai“ cukraus skaidyme. Taip pat nepamiršti vartoti pakankamai druskos ir mineralinių medžiagų. Jei vis tiek jaučiate, kad nuo didesnio cukraus kiekio jūs jaučiatės ne energingesni, o pavargę – išsitirkite skydliaukę. Skydliaukė turi užtikrinti, kad kūnas efektyviai panaudoja cukrų ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Be skydliaukės „degtukų“ užkurti medžiagų apykaitos variklį – neįmanoma.
Poilsis, stiprinantis imunitetą
Jei vis puola virusai ir šlubuoja sveikata, gal laikas pastiprinti imunitetą? Atgauti jėgas, sustiprinti sveikatą galite poilsiaudami „Atostogų parke“. Čia rasite daugybę priemonių imuniteto stiprinimui. Sportas Prisiminti sportą ar pradėti sportuoti visuomet geras laikas, o Naujųjų metų pradžia – tam tobulai tinka. „Atostogų parke“ yra siūloma aibė sportuoti kviečiančių paslaugų. Kasdien vandens ir pirčių erdvėje vyksta treniruotės vandenyje, kurios ypač naudingos sveikatai stiprinti. Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. „Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje stiprinami viso kūno, o ypač nugaros raumenys, gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo, smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui“, – vardijo jis. Sportą vandenyje jis siūlo kaskart papildyti ir organizmą grūdinančiu, neurostimuliuojančiu Kneipo takeliu ir kvėpavimo takus stiprinančiu haloterapijos seansu. Pirtys Švariam, išsivaliusiam organizmui lengviau kovoti su virusais, todėl pirtys nuo seno praturtina sveikatą. Pirtyje itin naudingas organizmui yra vanojimas vantomis, kurį galima išbandyti pirtyje Perenė vykstančių pirties programų metu. Vanojant organizmas įšyla giliau, masažuojama oda. Vantos, ypač beržinės, šilumoje išskiria medžiagas, panašias į muilą, tad vanojant kūną jos labai giliai prausia ir šveičia. Vanojant pagerinamas limfos tekėjimas. Laisvai cirkuliuojanti limfa iš organizmo šalina medžiagas, nuodijančias organizmą ir sukeliančias sveikatos problemas. Pirtyje taip pat yra treniruojamos kraujagyslės. Pirties šilumoje jos išsiplečia, o po pirties atsivėsinant gėlo vandens baseine – susitraukia. Tai yra labai gera peršalimo ligų profilaktika – toks organizmas daug atsparesnis ligų sukėlėjams.
Pietų miegas ugdymo įstaigoje – poilsis ar prievarta?
Nuo 2025-ųjų metų gegužės 1-osios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turės būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis, t. y. užsiimant ramiomis veiklomis. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius. Higienos normos pakeitimas įves daugiau aiškumo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo organizavimą ugdymo įstaigose. Pedagogų nuomone, pietų miego reikia Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė paaiškino: atsižvelgiant į poreikius yra priimtas bendras nutarimas Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tiems vaikams, kurie, remiantis tėvų prašymu, dieną nemiega, sudaryti sąlygas užsiimti ramia veikla. Su vaikais užsiima mokytojos, jų arba mokinio padėjėjos. Pasak A. Burbienės, tokių vaikų nėra daug – per pietų miego laiką jie piešia, lanksto, atlieka pratybų užduotis. Jei vaikas nenori miego, suderinus su tėvais ir jiems pritarus, ugdymo įstaigose jau dabar yra sudarytos visos sąlygos per pietų miegą vaikui užsiimti ramia veikla. „Iš viso šiuo metu turime 3 nemiegančius vaikus: vieną penkiametį ir du iš priešmokyklinės grupės. Pernai nemiegančiųjų pietų miego buvo daugiau, bet didelė dalis nuo rugsėjo išėjo į mokyklą, buvo dalis tėvų, kurių vaikai nemiegojo, bet, pastebėjus, kad vaikai pavargsta, šeimos grįžo prie popietinio miego ritmo. Tris nemiegančius vaikus prižiūri mokinio padėjėjas. Jei yra geras oras – vaikai vedami į kupolą, ten piešia, užsiima kitomis veiklomis. Jei oras prastesnis, naudojamasi sale, logopedės kabinetu. Ugdymo įstaigoje yra nemažai įvairių būrelių, vaikų laisvalaikis išties intensyvus, todėl jie pavargsta ir jiems pietų miegas reikalingas“, – kalbėjo Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė.
,,Ar taip, ar anaip – vis tiek naktimis nepamiegi, galvoje mintys sukasi apie darbą, tai blogiau nebus“, – tokius artimųjų, šeimos narių palaikymo žodžius išgirdo konkurse dalyvauti pasiryžusi, daugiausiai komisijos balų surinkusi ir naująja Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktore tapusi Renata Lukauskienė. Lig šiol toje pačioje medicinos įstaigoje 28-erius metus ji dirbo vyriausiąja slaugos administratore. Karjeroje kilti laipteliu aukščiau ją įtikino buvęs PSPC vadovas Arnas Juškys. „Dokumentus dalyvauti konkurse spėjau pateikti paskutinę dieną, kai dar buvo galima. Sujaudino kolegų supratingumas, išvakarėse gautos palaikymo žinutės. Pirmąją konkurso dieną buvo toks jausmas, kad pro mano kabineto duris visi praeina ant pirštų galiukų. Neslėpsiu, į antrąjį turą patekti tikėjausi, bet tą sekundę, kai išgirdau, jog esu kviečiama, vis tiek pakirto kojas, supratau, kad čia jau – liepto galas. Neįsivaizdavau, kad pokalbis su meru Antanu Kalniumi ir vertinimo komisija, kurioje dalyvavo trys Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovai bei po vieną Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro ir Kretingos ligoninės atstovą, bus toks rimtas. Pasijutau tarsi sapne – ne iš džiaugsmo, žinoma, o tarsi būčiau patekusi į nevaldomą sūkurį. Bet, jeigu jau esu čia, – dirbsiu taip, kad pateisinčiau manimi patikėjusiųjų lūkesčius. Šis karjeros posūkis sutapo su asmenine švente – gimtadieniu. Tad sulaukiau dvigubų sveikinimų. Gėlėse skendėjo mano darbo kabinetas, įstaigos koridoriai, namai...“ – sakė R. Lukauskienė. – Nuo ko pradėsite direktorės darbą? Ar ketinate imtis permainų? Kokių? – Permainas diktuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planas, Kretingos rajono sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis. Pokyčius pajus ir įstaigos darbuotojai, ir pacientai. Pastarieji tebūnie ramūs – paslaugų kokybė bus gerinama. Na, o dėl personalo – teks perskirstyti specialistų darbo funkcijas, į komandą pasikviesti naujų, kurių kompetencijomis pasitikiu.
Dubašiai. Pamirštas kaimas prie Akmenos ir Kašučių ežero
Vaizdingoje vietovėje tarp Kašučių ežero ir Akmenos upės driekiasi driekiasi miškų juosiamos vieno seniausių Kretingos krašte Dubašių kaimo žemės. Jas galima pasiekti nuo Darbėnų–Vaineikių kelio per Barkelius kaimą link Kašučių ežero vedančiu keliu. Archeologijos paminklai liudija, kad prie Akmenos upės ir Kašučių ežero žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų. Juos mena kitapus upės išlikusi nuo I tūkst. prieš Kr. naudota senovės žemdirbystės vieta. Ankstyviausius gyvenvietės pėdsakus inžinieriui Ignui Jablonskiui pavyko aptikti dešiniajame Akmenos krante, kur jis ištyrė kelių I–II a. stulpinės konstrukcijos pastatų su ugniavietėmis liekanas. Mirusius artimuosius senieji gyventojai nuo pirmųjų amžių po Kr. laidojo pakilumoje tarp Akmenos ir ežero įrengtame kapinyne. Anapilin II–IV a. išlydėdavo nesudegintus, skobtiniuose karstuose, puošė žalvarinės antkaklės, įvijinės ir juostinės apyrankės, žiedai, pakabučiai, žalvariniai, gintariniai ir paauksuoti stikliniai karoliai. Rūbai buvo susagstomi akinėmis, profiliuotomis ir laiptelinėmis segėmis. Į karstą virš mirusiojo galvos vyrams įdėdavo akmeninį galąstuvą, įmovinį kirvį, dalgelį ar peilį, o prie dešiniojo šono paguldydavo ietį su geležiniu ietigaliu. Kapą ratu apjuosdavo stambių akmenų vainiku. Karstą su mirusiuoju į žemę įkasdavo negiliai, tačiau virš kapo, akmenų vainiko viduje, supildavo iki poros metrų aukščio grunto sampilą, kuris ne tik ženklino kapą, bet ir turėjo apsaugoti palaikus nuo žvėrių pasikėsinimų. Vėliau mirę velionio artimieji buvo laidojami aplink, prijungiant prie jo kapo vainiko naujai įrengtų kapų vainikus. Taip iš paukščio skrydžio kapinės priminė bičių korį. Šie kapai būdingi Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų su akmenų vainikais kultūrinei grupei, kurią paliko čia gyvenę vakarų baltai.
Dienos veiklos centro kalėdinė akcija ligoninės vaikams
Advento pradžioje Kretingos ligoninės Vaikų skyrius nušvito Kalėdų laukimo džiaugsmu: hole darbuotojos savo pačių parūpintais ar sukurtais autentiškais žaislais papuošė eglę, o Kretingos dienos veiklos centro atstovai išpuošė langus ir erdves baltais karpiniais. Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pasidžiaugė ilgamete bendryste su Dienos veiklos skyriumi: „Kasmet, gal jau dešimtmetį, šio centro darbuotojai su lankytojais prieš Kalėdas vis prisimena mus, patys atvyksta ir išpuošia karpiniais mūsų skyriaus palatas, holą. Labai džiaugiamės šia jų iniciatyva. Ir šiemet – net buvome primiršę, jau skambino, kada galės atvykti.“ Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė sakė, kad jų centro žmonėms – darbuotojams ir lankytojams – norisi dalintis gerumu, nes silpnesnis visuomet atjaučia silpnesnį ir jie tai daro pagal savo išgales. „Ši idėja gimė prieš daugel metų, suprantant, kad šventiniu laikotarpiu tiek sergantiems vaikams, tiek jų tėvams nėra itin malonu būti ligoninėje, kai aplinkui miestas ir žmonės ruošiasi sutikti Kalėdas. Populiarėja įvairios gerumo akcijos, o mes ją sukuriame savo rankomis ir širdimis. Jau persiritus rudeniui, dailės užsiėmimus lankantys mūsų centro žmonės su negalia, vadovaujami užimtumo specialistės Astos Vaitelavičienės, talkinat individualios priežiūros darbuotojai Rasai Karazinienei, imasi ruošti karpinius, skirtus būtent ligoninės vaikams“, – kalbėjo B. Viskontienė. O skyriaus darbuotojos, L. Valantiejienės žodžiais, džiaugiasi, kad šiemet jų skyriaus kalėdinė eglė pati gražiausia: pernai slaugytoja Edita Užkuraitienė pagamino žaislų, kuriuos panaudojo ir šiemet, ir dar jų papildė. Originalių kalėdinių žaislų iš namų sunešė ir kitos skyriaus darbuotojos. Puošti eglę pagelbėjo ir vyresni skyriuje besigydantys vaikai. „Puošmenos labai praskaidrina Kalėdų laukimo metą: palatos tampa jaukesnės, iš išorės vakare gražiai švyti karpiniai. Prie eglutės ateina mamos su mažyliais – šie džiaugiasi, liesdami rankų darbo žaislus“, – sakė skyriaus vedėja.
„P. n.“ informacija
Pristatė pacientų pavėžėjimo paslaugą
Karštosios linijos“ 1808 koordinatoriai Lolita Jakštienė ir Arūnas Būdelis pristatė nuo liepos 1-osios Lietuvoje startavusią pacientų pavėžėjimo paslaugą, kalbėjo apie iššūkius. Kretingiškiai kėlė problemas, lauks sprendimų Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame susitikime dalyvavo vicemerė Vaida Jakumienė, Socialinių paslaugų centro, Socialinės paramos skyriaus, rajono medicinos įstaigų atstovai. „Karštosios linijos“ koordinatoriai atsakė į kretingiškiams rūpimus klausimus: ar ribojamas kilometražas psichinę negalią turintiems pacientams, norintiems susitvarkyti dantis Kaune, Vilniuje ar Panevėžyje, nes tik ten esančios medicinos įstaigos juos gali priimti; vežant pas specialistus vaikus, reikalaujama turėti automobilinę kėdutę, tačiau, atvykus į gydymo įstaigą, ją tenka pasiimti su savimi ir nešiotis, kadangi namo atvažiuos parvežti kitas automobilis; gyventojai skundžiasi dėl nevaikštančio paciento nunešimo į automobilį paslaugos – dažniausiai tam naudojamos paklodės, o žmonės norėtų būti nunešti sėdintys neįgaliojo vežimėliuose, kurie mašinoje būtų pritvirtinami prie kopiklių. Dėl kilometražo – jis nereglamentuojamas, pacientas turi teisę šią paslaugą gauti. Dėl automobilinės kėdutės – „Karštosios linijos“ atstovai pažadėjo spręsti, dėl nevaikštančio žmogaus nunešimo neįgaliojo vežimėlyje – taip pat. Aptarti ir dar keli techniniai dalykai. Pavyzdžiui, gyventojas užsisako pavėžėjimo į Kauno klinikas paslaugą, bet netiksliai nurodo skyrių ir adresą. Korpusų – daug, jie vienas nuo kito nutolę per keliolika kilometrų, visų adresai skirtingi. Pasiekęs klinikas, pats pacientas lauke blaškosi, nežino, kur eiti, o gydytojas reikiamoje vietoje numatytu laiku jo nesulaukia, gaišta laiką. Kita problema – naktį pavėžėjas žmogų nuveža į Priėmimo skyrių ir ne ilgiau kaip per tris valandas turi atvykti parvežti namo. Atvyksta, bet paciento neberanda – šis bus parvažiavęs taksi arba bus parvežęs kas nors iš šeimos narių. Tokiu atveju medicinos įstaigą būtina informuoti, kad parvežti nebereikia.
|
|
