Aušra PETREIKĖ Dietistė

Gi mūsų virškinimas – kaip vilkų, o vilkai ėda mėsą. Vilkai, nugalabiję grobį, visų pirma ėda plaučius, inkstus, širdį, kepenis, skrandį ir žarnas su turiniu – apvirškintomis žolėdžių žolėmis ir mikrobiomu, blužnį. Kvaili tie vilkai – brangiausią nugarinę, kumpinę ar šoninę palieka ramybėj, o pigius grobus sutaršo. Širdys, kepenys, smegenys ar inkstai yra gerokai vertingesni negu, tarkime, brangi kukurūzinio viščiuko krūtinėlė. Visi šie organai praturtinti mikro- ir makroelementais, ir vargiai juos pakeisti gali kokios nors daržovės. Žinoma, problemas keliantis yra mano požiūris – maistą didžiąja dalimi vertinu pagal tai, kokią naudą jis duoda organizmui.

Žinau, kad kepenys nėra vienas mėgstamiausių patiekalų, tačiau kepenys, taip pat kaip ir kiaušiniai, turi naudingo cholesterolio (cholesterolis gaminamas kepenyse). Primenu, kad cholesterolis maiste neturi didelės įtakos cholesteroliui kraujyje. 100 gramų kepenėlių jums duos apie 25 gramus baltymų, vitaminų D, E, K, A, folio rūgšties, B1, B2, B3, B5, B6, B12, cholino. Be to, valgant kepenėles gausime ir mineralų – kalcio, geležies, magnio, seleno, vario, cinko ir fosforo. Kad dar geriau suvoktume kepenėlių naudingumą, pateiksiu pavyzdį – jei suvalgysite 2 kilogramus įvairių vaisių, gausite tiek pat maistinių medžiagų, kaip ir suvalgę 100 gramų kepenėlių.

tis apkeptas daržoves ir vaisius. Ir dar – nepamirškite, kad parduotuvėse galime rasti ir pašteto, kuris daug priimtinesnėje formoje negu varginantis kepenėlių ruošimas. Paštetą ar kepenėles derinkite su pakepintomis keptuvėje kriaušėmis, obuoliais ar karamelizuotais svogūnais. Neseniai atradau ir dar vieną skonį – paštetas su sūdyta karamele. Atrodytų, kad tai yra neįmanomas skonis, tačiau paragavus tai buvo vienas nuostabiausių pojūčių receptoriams.

• Rašyti komentarą (4)

Sveikata – brangiausias mūsų turtas tiek jaunam, tiek vyresniam. Reguliarus lankymasis baseinuose ir pirtyse, sveikatą turtinančios mankštos su kineziterapeutu vandenyje, dalyvavimas pirties su pirtininku programose, organizmo grūdinimas žengiant Kneipo takeliu stiprina imuninę sistemą, gerina širdies ir kraujagyslių darbą, stiprina raumenų, kaulų ir sąnarių sistemas, kas itin svarbu šiuolaikiniam, mažai judančiam žmogui. Ir visa tai – nemokamai apsilankantiesiems „Atostogų parko“ baseinuose ir pirtyse.

Formuoti tinkamus įpročius galima įsigijus „Atostogų parko“ Vandens ir pirčių erdvės abonementą, kurio kaina – nuo 44 Eur asmeniui. Su šiuo abonementu baseinuose ir pirtyse darbo dienomis lankytis galėsite tiek kartų per mėnesį, kiek norisi, mat apsilankymų skaičius neribojamas. Taip pat nemokamai galėsite atsivesti vaiką iki 16 m. amžiaus.

https://atostoguparkas.lt/

produkto-kategorija/vandens-ir-pirciu-erdves-abonementai/

NUOLAIDŲ KORTELĖ – NUOLAIDOS VISOMIS DARBO DIENOMIS

Baseinuose ir pirtyse mėgstate lankytis kartu su visa šeima? Įsigijusiems Šeimos nuolaidų kortelę net 50 proc. nuolaida darbo dienomis suteikiama visai šeimai net ir per vaikų atostogas arba vasarą.

Taip pat su šia kortele suteikiama 50 proc. nuolaida haloterapijos procedūrai „Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“, 10 proc. nuolaida sąskaitai restorane „Parko virtuvėlė“, apgyvendinimui ir gimtadieniui švęsti.

Gimtadienį švenčiančiam šeimos nariui su šia kortele „Atostogų parkas“ dovanoja apsilankymą baseinuose tik už 1 Eur, apgyvendinimui suteikiama 25 proc. nuolaida (pasiūlymas galioja tiek nakvynių, kiek užsakote).

https://atostoguparkas.lt/ produktas/seimos-kortele/

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingos ligoninės gydytojas Arnoldas Antanas Rudokas pacientus konsultuoja ir operuoja čiurnos ir pėdos traumų ir patologijų atvejais.

Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos traumatologijos skyriaus gydytojų komandą prieš 3 mėnesius papildęs gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Antanas Rudokas specializuojasi čiurnų ir pėdų chirurgijoje. Jis pacientus po traumų, sužalojimų, kitų negalavimų klausimais konsultuoja Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje, rimto gydymo reikalaujančios problemos sprendžiamos chirurginiu būdu.

Norint patekti konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą A. A. Rudoką, reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą.

„Jau per pirminę konsultaciją galima diagnozuoti, reikės pacientui chirurginio gydymo ar ne. Visiems patarčiau vieną dalyką – jaučiant čiurnos, pėdos skausmus, diskomfortą einant, nereikia to kentėti – geriausias būdas išspręsti problemą yra kreiptis pagalbos į mus, chirurgus traumatologus“, – patarė beveik 20 metų darbo patirties turintis gydytojas, be tiesioginio darbo, daug dėmesio skiriantis ir profesiniam tobulėjimui. Jo stažuočių geografija – Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Didžioji Britanija. „Stažuotės neabejotinai suteikia naujausių žinių, tai – būdas pabendrauti su viso pasaulio pėdos chirurgais ir pasisemti patirties iš jų“, – teigė A. A. Rudokas, aktyviai dalyvaujantis ir Lietuvos čiurnos ir pėdos, Europos čiurnos ir pėdos, Artroskopijos ir sporto medicinos, Sąnarių endoprotezuotojų draugijų veikloje.

Kokių susirgimų atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą traumatologą?

Anot paties gydytojo A. A. Rudoko, jis konsultuoja ir gydo „kabančios“ pėdos deformacijos, plokščiapadystės, pėdos ir čiurnos sąnarių artrozės, kulno „pentinų“, Achilo sausgyslės patologijų, pėdos nervų pažeidimų atvejais, atlieka iškrypusio nykščio, plaktukinių pirštų korekcijas, artroskopiniu būdu gydo užkulnio išaugų deformacijas, atlieka injekcijas į sąnarius.

Gydytojo pastebėjimu, jo pacientų amžius – nuo 20 iki 70–80 metų, tačiau pacientams, sulaukusiems per 80 metų operacinio gydymo A. A. Rudokas sakė neberekomenduojantis – jo, kaip mediko, praktikoje, būna atvejų, kada žmonės, ilgus metus kentėdami skausmus ir diskomfortą, vis dėlto „susilaukia“ laiko, kai tam tikri gydymo metodai nerekomenduotini.

Be abejo, pacientai, patyrę čiurnų ar pėdų operaciją, kuo greičiau nori grįžti į visavertį gyvenimą. „Tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo, tačiau medicinos pažanga suteikia galimybę atlikti ir tokias operacijas, po kurių žmogus vaikščioti gali ja tą pačią dieną“, – teigė A. A. Rudokas.

---

Kretingos ligoninės Ambulatorinio konsultacinio skyriaus registratūros tel. (0 445) 79046, išankstinė registracija internetu ipr.esveikata.lt

• Rašyti komentarą (1)

Pirmą sykį eketės plaukimo varžybose dalyvavęs Vytautas Baltmiškis iš Kretingos šįsyk nusprendė išmėginti dvi distancijas: 25 ir 50 metrų.

Aštuntus metus iš eilės Trakuose, ant Galvės ežero organizuojamos eketės plaukimo varžybos.

Aštuntus metus iš eilės Trakuose organizuojamose 25 metrų eketės plaukimo varžybose šiemet dalyvavo ir kretingiškis 44-erių Vytautas Baltmiškis.

Per kelerius metus šios varžybos išpopuliarėjo ir dabar pritraukia ne tik lietuvius, bet ir ledinio vandens aistruolius iš kaimyninių šalių, svečius iš tolimesnio užsienio.

Trakuose, priešais didingą pilį, Galvės ežero lediniame vandenyje vykstančios varžybos šiemet visus kvietė susitikti, pasivaržyti ir įrodyti sau, kad kiekvienas atvykęs gali daugiau negu prieš metus.

Šiose varžybose 25 metrų plaukimo dalyviai vyrų ir moterų grupėse yra suskirstomi į 5 amžiaus grupes: iki 19 metų, 19–24 metų, 25–34 metų, 35–44 metų, 45–54 metų ir nuo 55 metų. Taip pat 50, 100 ir 450 metrų nuotolį vyrai ir moterys plaukia atskirai.

Pirmą sykį eketės plaukimo varžybose dalyvavęs V. Baltmiškis nusprendė išmėginti dvi distancijas: 25 ir 50 metrų. „Buvo suvažiavę labai daug stiprių lenkų, latvių, lietuvių irgi nemažai pakankamai stiprių buvo, tad prizinės vietos nelaimėjau, 50-ties metrų distancijoje savo amžiaus grupėje, bendrojoje įskaitoje tarp 60 dalyvių buvau 20-tas. 25 metrų distancijoje likau 11-tas tarp maždaug 50–60 grupės dalyvių”, – pasakojo V. Baltmiškis, planuojantis dalyvauti ir kitąmet įvyksiančiose varžybose ir žadantis drąsiai imtis ilgesnę – 100 metrų – distanciją.

Trumpąją – 25 m – distanciją

V. Baltmiškis įveikė per 17,86 sek., 50 m – per 38,37 sek.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

„Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti“, – įsitikinusi skyriaus vedėja Ingrida Anužytė.

Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad neprigirdėjimo problemą prireikus galima išspręsti operacija.

Atlieka modernias operacijas

Neprigirdėjimas, bloga klausa pagyvenusiems žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų greta padidėjusio kraujospūdžio, artrito. Negirdėjimas blogina gyvenimo kokybę, sukelia depresiją, izoliaciją, pažintinių funkcijų pablogėjimą. Tačiau ne visi skuba ieškoti pagalbos.

Otochirurgo P.Vaičiulio pastebėjimu, klausa silpnėja palaipsniui, ir žmogus dažniausiai šito nepastebi, nes apie tam tikras lėtines ausų ligas signalizuojantys požymiai dažniausiai nekelia diskomforto, tad vizitas pas gydytoją vis atidėliojamas. Susirūpinti rimčiau klausa priverčia nebent iš ausies pasirodęs kraujas ar gerokai nusilpusi klausa.

„Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Prireikus šią problemą sprendžiame otochirurgiškai: pačias moderniausias operacijas Vakarų Lietuvoje atlieka gydytojas dr. Paulius Vaičiulis“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja Ingrida Anužytė.

Beveik 10 metų patirtį turintis gydytojas dr. P. Vaičiulis iš Kauno klinikų konsultuoti ir operuoti į Klaipėdą atvyksta porą kartų per mėnesį. Nuo praėjusių metų spalio uostamiestyje pradėjęs dirbti gydytojas per kelis mėnesius išoperavo nemažai pacientų. Per vieną atvykimo dieną jis atlieka po 3–5 ausies operacijas, padedančias grąžinti ar pagerinti klausą. Pacientai džiaugiasi turėdami galimybę greitai ir efektyviai išspręsti įsisenėjusią problemą.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Anžela Ruikienė šių metų vasario 7-ąją vadina savo antruoju gimtadieniu – tądien jai buvo transplantuotas donoro inkstas.

Darbėnuose su šeima gyvenanti 54-erių Anžela Ruikienė šių metų vasario 7 dieną vadina savo antruoju gimtadieniu – tądien moteriai buvo transplantuotas donoro inkstas. Po sėkmingos operacijos moteris dabar gydosi namie ir savo istorija dalijasi su kitais žmonėmis, patiriančiais panašių sveikatos problemų, siekdama juos padrąsinti, kad vilties spindulys visuomet šviečia.

Saugosi bet kokio užkrato

Lemtingoji vasario 7-oji yra Anželos mamos Armantos Brazdeikienės gimtadienis, tapęs ir jos pačios startu į naują gyvenimo kokybę. „Tądien įteikiau ir sau, ir mamai savotišką dovaną: apie 21.30 val. man paskambino iš Santariškių klinikų, pasakė – yra donoras, kad privalau klinikose būti 2–3 val. nakties. Mano lagaminas jau dvejus metus gulėjo paruoštas vykti į ligoninę, dar pasiėmiau kuprinę su būtiniausiais daiktais, šokau į mašiną ir išvykau, nes vyrui Audriui kitądien reikėjo į darbą. Vilniuje pasitiko duktė Gintarė“, – operacijos išvakares prisiminė Anžela, penkių vaikų motina, ligi tol išvien sus savo tėvais turėję gėlių verslą. Prieš operaciją klinikose dar buvo atlikti būtini tyrimai, o rytą didžiulė medikų komanda susibūrė aplink ją operacinėje. Operacija, neslėpė moteris, nebuvusi skausminga, svarbiausia – sėkminga: transplantuotas donoro inkstas išsyk pradėjo veikti. „Tomis dienomis operavo dar vieną ligonį, kiek žinau, jam nelabai tepasisekė“, – prasitarė moteris.

Sunkesnis buvęs pooperacinis periodas, kai liko apraizgyta kateteriais, drenais. Tačiau savo 54-ąjį gimtadienį vasario 17-ąją pasitiko ligoninėje labai džiaugsmingai, nes gydytojai sakė, kad svetimas inkstas veikia puikiai, nesą jokių komplikacijų.

Dabar mažiausiai pusmetį namie moteris privalo itin saugoti sveikatą nuo bet kokio galimo užkrato, nes sąmoningai yra slopinamas imunitetas, kad organizmas neatmestų inksto kaip svetimkūnio. Sveikimo kelyje Anželos dar laukia trys inkstų biopsijos, medikų priežiūroje vyksta nuolatinė būklės stebėsena.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Norėčiau, kad tarp manęs ir pacientų užsimegztų ryšys, pasitikėjimas. Nes tik tada gydymo efektas bus geresnis“, – sakė gydytoja Kamilė Stankienė.

Nuo vasario 3-iosios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) šeimos gydytojos karjerą pradėjo šį sausį rezidentūrą Vilniuje baigusi šeimos gydytoja Kamilė Stankienė.

Trys lūkesčiai

Iš Klaipėdos kilusią jaunąją kolegę kolektyvas priėmė draugiškai, šiltai. „Dar ir dabar būna, kad tie, kurių pamatyti nespėjau, specialiai pastuksena į kabineto duris – matyt įdomu, kaip tas naujas veidas atrodo, nori susipažinti“, – šypsojosi gydytoja.

Jos darbo laikas PSPC trečiame aukšte, 313-ame kabinete, I, III – 13.30–19.30 val., IV – 7.30–13.30 val., o dvi dienas per savaitę – II, V nuo 9 iki 15 val. ji dirba ir Darbėnų ambulatorijoje. Pacientams, kuriuos „paveldėjo“ ir kurie galbūt dar tik ją pasirinks, naujoji gydytoja teturi tris lūkesčius – kad stengtųsi gyventi sveikai ir paisytų rekomendacijų, atliktų „namų darbus“, tai yra kuriems reikia, kasdien matuotųsi kraujo spaudimą, tikrintųsi cukrų. Ir dar svarbu, kad tarp gydytojos ir pacientų užsimegztų ryšys, pasitikėjimas. Nes tik tada gydymo efektas bus geresnis.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

„Jei jau imu gilintis į kažkokią temą – stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau”, – sakė Rasa Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau nei 12 metų.

Palangoje gimusi ir augusi Rasa Skudikė prisipažino, kad nuo jaunystės varginusios sveikatos problemos privertė ją nueiti ilgą kelią, ieškant būdų, kaip sau padėti, o laikui einant įgytos žinios leidžia padėti ir kitiems.

Ieškojimų keliu vedė problemos

„Visų pirma tuo domėjausi dėl savęs, dėl savo sveikatos. Buvo etapas, kai ištisai jaučiausi pavargusi, man trūko energijos, veidą vis padabindavo didžiuliai bėrimai. Myniau takus pas gydytojus, ieškojau priežasčių, kol pati pastebėjau, kad veido bėrimai labai keistai atsiranda rudenį, orams atvėsus ir tęsiasi iki pavasario, kuomet įšyla. Buvo daryta begalė tyrimų, įtarta alergija šalčiui, bet taip nieko ir nerado. Todėl įkvėpta vienos pažįstamos moters, kuri visuomet atrodė kupina energijos, geros nuotaikos ir propagavo sveiką gyvenimo būdą, labai susidomėjau mityba. O jei jau imu gilintis į kažkokią temą, man patinka jos gylis, stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau“, – pristatydama savo veiklos istoriją sakė R. Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau negu 12 metų.

Nuo ankstyvos jaunystės turėjus problemų su oda, pašnekovei teko nueiti netrumpą kelią, ieškant priežasčių ir gilinantis į žmogaus gyvenimo būdo visumą. Kai jai pavyko padėti sau, ji suprato galinti imtis misijos padėti ir kitoms panašių problemų kamuojamoms moterims.

Cukrus ir miltai – nemenki priešai

„Kad tapčiau mitybos specialiste, esu baigusi įvairius kursus, taip pat papildomai sporto mitybos specialistų kursą, tad galiu patarti ir sportuojantiems“, – kalbėjo R. Skudikė, mityboje atradusi ne vieną nuovargio, viršsvorio, bėrimų ir kitų negalavimų priežastį.

Pasak pašnekovės, vienas didesnių priešų yra cukrus ir jo produktai, taip pat miltai. „Bandelės ir saldumynai buvo mano raciono pagrindas, tikrai kasdien suvalgydavau ne vieną ir ne dvi bandeles, negalėdavau ramiai praeiti pro saldainius. Labai didelių svorio problemų neturėjau iki gimdymo ir gimus pirmai dukrai, tuo metu buvau jau susistygavusi savo mitybą, buvai žvali, energinga. Po septynerių metų, gimus antrai dukrai, vadeles šiek tiek atleidau ir per nėštumą priaugtas svoris krito gana sunkiai“, – pasakojo R. Skudikė.

Moteris pastebėjo, kad auginant pirmąjį vaiką ir laikantis tam tikrų mitybos taisyklų, ji ir pati jautėsi puikiai, ir dukra iš esmės nesirgo, o antroji mergaitė ištisai sirgdavo, pati pašnekovė jautėsi daug prasčiau. Susimąsčiusi, kodėl toks didžiulis kontrastas, moteris suprato gerokai atleidusi mitybos plano vadeles. Grįžus į įprastas šeimos gyvenimo būdo vėžes, viskas susitvarkė, ir jau keleri metai, kai antroji dukra per tą laikotarpį nėra sirgusi.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Aušra PETREIKĖ Dietistė

Jei galvojate, kad natūralaus pieno vartotojai susilaukia kritikos tik šiais laikais, prisiminkime tai, jog Julijus Cezaris 54 m. pr. m. e. lankydamasis tuo metu užkariautoje Britanijoje pasibjaurėjo tuo, kiek pieno suvartoja šiauriečiai. Senovės Graikų filosofas Strabo paniekino šiauriečius dėl nesaikingo pieno vartojimo, o Tacitas apibūdino germanų mitybą kaip neskoningą dėl jų pomėgio „rūgusio pieno produktams“. Romėnai taip pat neatsiliko nuo patyčių karuselės ir nesaikingą pieno vartojimą laikė „barbariškumo“ įrodymu. Šimtmečiais daugelyje pasaulio šalių tai buvo įprasta panieka – žmonės, valgantys sviestą ir geriantys pieną, buvo laikomi necivilizuotais.

Šiandieną pieno vartojimas yra viena labiausiai kontraversiškų temų mitybos srityje. Jei paklausiu kitų mitybos specialistų apie pieną, sulaukiu tokių teiginių: „pienas turi antibiotikų ir hormonų“; „pienas sukelia gleives“; „pienas sukelia pilvo pūtimą“ ir panašiai. Tokios mintys tikrai nestebina, na nes kas norėtų būti storas, pilnas gleivių ir išsipūtusiu pilvu? Taip pat jie teigia, kad pienas skirtas tik žinduolių vaikams užauginti, nes užaugę jie nebegeria pieno. Na, bet pripažinkim, kad užaugę jie ir mašinų nevairuoja, ir internetu nesinaudoja. Išskyrus žmones.

Kas per vienas yra pienas? Pienas yra žinduolių pieno liaukų produktas. Patikslinsiu, kad migdolai, avižos ar ryžiai neturi pieno liaukų. Karvių, ožkų ar avių pienas yra vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žino, kad pienas turi daug kalcio, be to, turi ir magnio, kalio, seleno, gausą vitaminų. Didesnis pieno suvartojimas yra siejamas su mažesniu kūno svoriu, mažesniu cukraus kiekiu kraujyje, sumažėjusiu metaboliniu sindromu, padidėjusiu kaulų tankiu ir mase, sveikesniais dantimis. Pienas yra vienas tobuliausių maisto produktų, tačiau pienas nelygus pienui.

Natūralus ir fermoje „išgautas“ pienas skiriasi. Karvės, kurios ėda joms skirtą pašarą – žolę ir šieną, palyginus su fermų karvėmis, kurios dažnai būna maitinamos grūdų / pašarų mišiniais, piene „pagamina“ tris-penkis kartus daugiau konjuguotos linolo rūgšties. Kas per biesas ana y? Ši rūgštis mūsų kūnui svarbi, nes turi priešvėžinių ir priešuždegiminių savybių, pagreitina medžiagų apykaitą ir svorio kritimą. Be to, įrodyta, kad ši rūgštis sulėtina odos, krūtų, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.

• Rašyti komentarą (30)
• Plačiau ...

Katerina LABANAUSKIENĖ

Pavasaris – vis arčiau ir arčiau. Ką daryti, kad pasitiktume jį lieknesni, gražesni, geros nuotaikos? Patarimais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė.

Augalų grupė ne viena, ir visos svarbios

Pašnekovės žodžiais, svorį numesti gali būti sunku, ypač turint endokrininių ligų ar kitų sveikatos problemų, nesusijusių su mityba. Tačiau ir ji atlieka svarbų vaidmenį, išlaikant liekną figūrą ir gerą sveikatą, – kaip ir sportas bei aktyvus judėjimas. K. Labanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne tik į svorio metimo metodų veiksmingumą, bet ir į jų saugumą sveikatai. „Bet koks harmoningo svorio mažinimo procesas prasideda organizmo valymu nuo šlakų ir toksinų. Puikūs pagalbininkai šiame procese yra vaistiniai augalai“, – sakė žolininkė. Fitoterapijoje išskiriamos kelios augalų grupės, kurios skirtingais būdais prisideda metant svorį. Viena jų – riebalus deginantys augalai. Jie padeda skaidyti riebalų sankaupas probleminėse zonose ir organizmui neleidžia įsisavinti perteklinių kalorijų. Be žolelių arbatų, panašų poveikį turi ir kai kurie prieskoniai – anyžius, ciberžolė, rozmarinas. Kita grupė – šlapimo išsiskyrimą skatinančios žolelės: ramunėlė, varnalėša. iš organizmo jos pašalina perteklinį skysčių kiekį, taip pagreitindamos medžiagų apykaitos procesus. Anot pašnekovės, žolelės gali duoti greitą rezultatą, tačiau reikia būti atsargiems – pernelyg dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti organizmo vandens ir elektrolitų balansą. Panašų poveikį turi ir beržo, bruknių lapai, meškauogė, asiūklis. Todėl svarbu gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną ir klausytis savo organizmo!

Trečioji augalų grupė – tulžies išsiskyrimą skatinančios žolelės, tokios, kaip pelynas, medetka, ajeras, kukurūzų purkos. Jos normalizuoja kepenų veiklą, o tai padeda organizmui atsikratyti toksinų, neigiamai veikiančių medžiagų apykaitą.

Ketvirtoji grupė – laisvinamąjį poveikį turintys, metabolizmą skatinantys augalai: šaltalankis, krapai, pankoliai. taip pat tie, kurie padeda subalansuoti virškinimo sistemos veiklą – bruknių lapai, saldymedis, rabarbaras. Šie vaistiniai augalai teigiamai veikia virškinimo traktą, odos būklę, padeda geriau virškinti maistą, šalinti toksinus ir skaidyti riebalus. Tarp tokių žolelių – kiaulpienė, kraujažolė, trispalvė našlaitė, juodoji šeivamedžio uoga, petražolės, ramunėlės, liepa. Šias žoleles galima vartoti atskirai arba maišyti į mišinius.

K. Labanauskienės žodžiais, laisvinamosios žolelės padeda atsikratyti organizmo užsiteršimo, kartu mažėja ir kūno svoris. Tačiau šį valymosi būdą reikia taikyti atsargiai – per didelis žolelių arbatos vartojimas gali pašalinti ne tik toksinus, bet ir naudingas organizmui medžiagas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

1 / 123 2 / 123 3 / 123 4 / 123 5 / 123 6 / 123 7 / 123 8 / 123 9 / 123 10 / 123 11 / 123 12 / 123 13 / 123 14 / 123 15 / 123 16 / 123 17 / 123 18 / 123 19 / 123 20 / 123 21 / 123 22 / 123 23 / 123 24 / 123 25 / 123 26 / 123 27 / 123 28 / 123 29 / 123 30 / 123 31 / 123 32 / 123 33 / 123 34 / 123 35 / 123 36 / 123 37 / 123 38 / 123 39 / 123 40 / 123 41 / 123 42 / 123 43 / 123 44 / 123 45 / 123 46 / 123 47 / 123 48 / 123 49 / 123 50 / 123 51 / 123 52 / 123 53 / 123 54 / 123 55 / 123 56 / 123 57 / 123 58 / 123 59 / 123 60 / 123 61 / 123 62 / 123 63 / 123 64 / 123 65 / 123 66 / 123 67 / 123 68 / 123 69 / 123 70 / 123 71 / 123 72 / 123 73 / 123 74 / 123 75 / 123 76 / 123 77 / 123 78 / 123 79 / 123 80 / 123 81 / 123 82 / 123 83 / 123 84 / 123 85 / 123 86 / 123 87 / 123 88 / 123 89 / 123 90 / 123 91 / 123 92 / 123 93 / 123 94 / 123 95 / 123 96 / 123 97 / 123 98 / 123 99 / 123 100 / 123 101 / 123 102 / 123 103 / 123 104 / 123 105 / 123 106 / 123 107 / 123 108 / 123 109 / 123 110 / 123 111 / 123 112 / 123 113 / 123 114 / 123 115 / 123 116 / 123 117 / 123 118 / 123 119 / 123 120 / 123 121 / 123 122 / 123 123 / 123