Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną-7°C debesuotumas 68 %
Naktį-16°C debesuotumas 28 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Gripo atvejo – nė vieno, COVID-19 slopsta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-11-26

Gripo atvejo rajone – nė vieno, COVID-19 liga nežymiai slopsta – tokią informaciją Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje trečiadienį pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė.

Tikisi, kad tendencija išsilaikys

Įprastai gripo sezonas kasmet prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę, spalį, ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, t. y. gegužės mėnesio. Šiam, tai yra 2021–2022 metų, sezonui užsakyta 2 tūkst. 250 gripo vakcinos dozių, gauta 858, per rugsėjį ir spalį sunaudota 801. Skiepijimosi nuo gripo procesą vedėja apibūdino kaip sklandų. Šį rudenį Kretingos rajone susirgimų gripu neužregistruota. Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis Kretingos rajone mažesnis negu Klaipėdos apskrityje, tik šiek tiek buvo padidėjęs spalio 25–31 dienomis. Pasak D. Jociuvienės, 46-ąją savaitę ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sirgo 170 asmenų, iš jų 83 vaikai iki 17 metų, ir tai sudarė apie 50 proc.; 45-ąją savaitę susirgusiųjų buvo 215, iš jų 84 vaikai, jie sudarė beveik 40 proc.

Šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų naujų COVID-19 atvejų užregistruota 728,8. Bet sergamumas šia liga nežymiai slopsta. Nuo lapkričio 1 iki 23 dienos patvirtinta 515 naujų atvejų. Lapkričio I savaitę užregistruoti 183, II savaitę – 154, III – 127 atvejai. Vedėjos pastebėjimu, pasikeitė situacija registruojant atvejus pagal amžių. Anksčiau daugiausia sirgdavo vyresni ir senyvi, o pastaruoju metu – jauni ir darbingi žmonės. Lapkričio mėnesį apie 20 proc. sergančių asmenų buvo 21–40 metų. Išaugo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas. Atliekant epidemiologinį tyrimą, apie pusė susirgusių žmonių nenurodo užkrato šaltinio, teigia, kad nežino, dalis užsikrėtė šeimoje.

Šiuo metu Kretingos rajone nustatyti 9 COVID-19 ligos protrūkiai, iš jų 6 – ugdymo įstaigose, 1 – socialinės globos įstaigoje ir 2 – gamybos ir paslaugų sektoriuose.

Lapkričio 22 d. duomenimis, Kretingos rajone pilnai paskiepytų asmenų buvo 48,1 proc., ir tai, pasak D. Jociuvienės, nėra džiuginantis rodiklis, esame šešti nuo galo. Mažiau pasiskiepijusių yra tik Plungės rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių suaugusių asmenų yra 61,5 proc. Tačiau D. Jociuvienė išreiškė viltį, kad susirgimų mažėjimo tendencija Kretingos rajone toliau išsilaikys: yra daug persirgusių, imunitetą turinčių asmenų.


Kretingos rajone yra 6 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – 3 privačios ir 3 priklausančios Savivaldybei. Šiandieną įstaigoms trūksta 9 šeimos gydytojų. Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą motyvuoti šeimos gydytojus atvykti į rajoną. Paskatos gyventi ir dirbti Kretingoje ar rajone numatytos atvykstantiems ne vyresniems kaip 55 metų gydytojams. Iš 4 galimų paskatų siūloma suteikti vieną, kurią pats gydytojas pasirinktų. Pirma paskata – naujakurys gautų metinę 8 tūkst. eurų išmoką, kuri būtų mokama 4 metus po 4 tūkst. eurų kiekvieną pusmetį. Taikant šią priemonę pagal sutartį gydytojas įsipareigotų ne mažiau nei 6 metus dirbti savivaldybės teritorijoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Kita siūloma paskata – 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui būstui Kretingoje ar rajone įsigyti. Už šią paskatą tektų dirbti rajone ne trumpiau kaip 3 metus.

Dar vienas variantas – 25 tūkst. eurų vienkartinė išmoka su sąlyga: ją gavęs gydytojas turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kretingos mieste ar rajone, ir pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį šeimos gydytoju rajono įstaigose dirbti ne trumpiau nei 4 metus. Ketvirta priemonė – banko paskolos būstui kompensavimas iki 300 Eur kiekvieną mėnesį iki darbo santykių pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Nupirktas būstas turi būti Kretingos rajone ir čia deklaruota gyvenamoji vieta.

„Gydytojas tarp rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų galės migruoti, svarbu, kad jis įstaigoje turėtų pacientų, aptarnautų mūsų rajono gyventojus. Šiomis priemonėmis tikimės kasmet į rajoną pritraukti po 3–4 šeimos gydytojus“, – aiškino ir teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Sprendimo projektą Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų lapkričio 25-osios posėdyje.

„P. n.“ informacija


Sunerimę, kad gali būti uždaryti medicinos punktai, Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo žmonės surašė raštą rajono Savivaldybės tarybai ir rinko parašus, tikėdamiesi būti išgirsti. Siekdamas „užgesinti gaisrą“, kaip pats įvardino, su Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimų bendruomenėmis suskubo susitikti rajono meras Antanas Kalnius.

Punktai – gyvybiškai svarbūs ir būtini

Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo bendruomenės, be rajono Savivaldybės tarybos, raštą adresavę ir Seimo nariui Antanui Vinkui, teigė, kad Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimuose veikiantys medicinos punktai, priklausantys Salantų PSPC, šiuose punktuose dirbančios slaugytojos aptarnauja ir būtiniausias sveikatos paslaugas suteikia šių ir aplinkinių kaimų gyventojams. „Mus sunerimti verčia pasklidusius kalbos apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką ir galimus medicinos punktų naikinimus rajone. Šitoks sprendimas mums, labiausiai nutolusių nuo rajono centro bei artimiausio miesto ar miestelio gyventojams (atstumai tikrai nemaži, siekia daugiau kaip 10 km iki artimiausios gydymo įstaigos), tikrai kelia nerimą, baimę ir pasipiktinimą. Juk gyvename rajono pakraštyje, autobusai į kai kuriuos kaimus visai nekursuoja, jei ir kursuoja, tai labai retai, o į Juodupėnus tik sekmadieniais, kad nuvežtų žmones į bažnyčią. Kaip vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems ar nevairuojantiems automobilių, pasiekti gydymo įstaigas? Kalbame apie paprasčiausias paslaugas: vaistų suleidimą, lašinės sulašinimą, žaizdų pertvėrimą, tyrimų paėmimą ir kitas, kurias galime gauti veikiančiuose medicinos punktuose. Drįstame teigti, jog dabar – klastingos pandemijos laiku – medicinos punktų naikinimas būtų pražūtingas atokių kaimų ypač vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms. Labai prašome Seimo nario spręsti šį klausimą institucijose, rengiančiose sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkas, o rajono tarybos atsižvelgti į mūsų pagalbos prašymą ir nepriimti sprendimų dėl medicinos punktų naikinimo“, – tokios mintys išdėstytos abiejų kaimų bendruomenių parengtame rašte.


Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama.

Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiekviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgštavimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psichikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių laikų“, – visuomenėje vis dar egzistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją pažymi S. Marčėnienė.


Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Teisės aktai numato, kad tėvai yra atsakingi už vaikų sveikatą, ir be tėvų sutikimo medicininės procedūros nepilnamečiams neatliekamos, išskyrus būtinąją pagalbą. Tačiau kiek iš tiesų tėvai turi galimybių spręsti, ar gydyti sergantį vaiką ir jei taip – kokias konkrečias gydymo priemones taikyti? O kaip spręstina situacija, kai tėvų ir šeimos gydytojo nuomonė išsiskiria? Įžvalgomis šia tema, kurią iškėlė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė.

Skaitytoja klausė:

– Kaskart gydytojo kabinete pasirašydama dokumentus, kad sutinku su vaikui paskirtu gydymu ir jam taikomomis procedūromis, susimąstau: ar aš, nesimokiusi medicinos, realiai turiu teisę tokio gydymo atsisakyti ir neklausyti gydytojo nurodymų? Ar aš galiu spręsti, kad sutinku, kad vaikui būtų atliekama viena procedūra, o kita – ne? O jei mano ir vaiko tėvo nuomonės dėl vaiko gydymo nesutaptų? Norėtųsi teisininko komentaro šia tema.

Atsakė LJAA narė, advokato padėjėja Ina Antaniškytė:

– Teisės aktuose nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra rūpintis savo vaikų sveikata ir atstovauti jiems sveikatos įstaigos institucijose. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas detalizuoja subjektų ratą, kas gali atstovauti nepilnamečiams: „tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“

Kaip tėvai gali dalyvauti gydant vaikus? Pirmiausia, jie atstovauja savo nepilnamečiams vaikams sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose – jų pareiga yra siekti geriausio ir būtiniausio vaikų intereso, kuriems jie atstovauja. Tokios atstovavimo teisės neturi tėvai, kurie yra teismo sprendimu pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais konkrečioje srityje bei kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ilgai gydosi ligoninėje ar yra įkalinti. Jeigu jie negali pasirūpinti vaikais, jiems atstovauja tinkamai paskirtas globėjas ar rūpintojas, kurie privalo turėti atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.


Lietuvoje praėjusiais metais nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai susijusi su maždaug 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6 tūkst. 240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas.

Savižudybė yra rimta pasaulio visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pagal vėliausiai paskelbtus duomenis, pasaulyje Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taip pat nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.


Vladas Algirdas Bumelis.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sakė nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.

– Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?

– Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad pasaulyje nėra nieko, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes tik užtikrintai žinome, kad, kartą gimę, tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą.

– Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies kyla dėl to, kad skiepai neva buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte?

– Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų  poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi.

Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jeigu jau gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų.

– Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas vadinamasis bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose  įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl?

– Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios.

Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, arba želė, vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti.

Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Pasitelkus monokloninius antikūnus, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.


Vakcinuotis – pagal terminą ar antikūnų kiekį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-11-05

Skaitytojams besidomint, kaip vyksta vakcinacija mūsų mieste, taip pat – kuris veiksnys – paskutiniojo skiepo data ar antikūnų kiekis – lemia revakcinacijos terminus, situaciją paaiškino Vakcinacijos centro Kretingoje koordinatorė Raimonda Gerdauskienė ir Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Arnas Juškys.

Dominuoja besiskiepijantys pirmąkart

Kretingiškiai nuo COVID-19 ir toliau vakcinuojami Vakcinacijos centre, įkurdintame Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos patalpose. Pasak R. Gerdauskienės, pastaruoju metu skiepijimo tempai, lyginant su ankstesniais mėnesiais, sulėtėję – vidutiniškai perdien paskiepijama apie 70 asmenų, o būdavo 100 ir daugiau.

„Todėl nuo lapkričio pradžios pasikeitė Vakcinacijos centro darbo laikas – jis sutrumpėjo, nes, nesant pakankamai klientų, nėra tikslinga slaugytojoms sėdėti visą darbo dieną“, – patikino R. Gerdauskienė. Nuo šiol centras dirba: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 7.30 iki 13 val., o antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 12 iki 17 val.

Kaip ir anksčiau, galioja tvarka, kad skiepytis pageidaujantys asmenys registruojasi iš anksto, tačiau ketvirtadieniais pasiskiepyti gali atvykti ir neužsiregistravę.

Pasak R. Gerdauskienės, ir pastaruoju metu dominuoja pirmąkart besiskiepijantys asmenys bei trečiąja vakcinos doze besiskiepijantys vyresnio amžiaus asmenys, kuriems – per 70 m., taip pat – medikai, švietimo ir socialinių įstaigų darbuotojai. Spalį iš viso buvo paskiepyta 1 tūkst. 272 asmenys, iš jų – 22 vaikai iki 15 metų ir 83 jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų. Pirmąja doze paskiepyti 642, antrąja – 327, trečiąja – 303 asmenys.

Vakcinacijos centro darbuotojai taip pat vyko į Padvarių socialinės globos namus, kur paskiepijo per 20 asmenų: daugumą jų – trečiąja doze. Trečiajai dozei dažniausiai taikoma „Pfizer“ gamintojo vakcina: ir po pirmų dviejų „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) dozių, trečiąkart taip pat revakcinuojama „Pfizer“ vakcina.


Naująjį Kretingos ligoninės vadovą (pirmas iš kairės) pristačius.

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius VšĮ Kretingos ligoninės kolektyvui pristatė naują vadovą Romaldą Sakalauską.

Dirbęs Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje chirurgu, vėliau du dešimtmečius vadovavęs šiai gydymo įstaigai, R. Sakalauskas laimėjo Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti.

A. Kalnius pasidžiaugė, kad ligoninei vadovaus patyręs vadovas, gydytojas ir išreiškė viltį, kad veikiant išvien su Savivaldybės valdžia rajono ligoninę pavyks ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti.

Akcentavęs, kad Klaipėdoje vadovavo 1 tūkst. 300 darbuotojų kolektyvui, R. Sakalauskas žadėjo 300 Kretingos ligoninės darbuotojus pažinti dar artimiau. „Esu liberalus, leidžiantis kitiems daryti daug, bet su maksimalia atsakomybe. Man nepriimtinas grubus elgesys su ligoniu. Nė vienas nesikelia naktį iš lovos tam, kad atvažiuotų į ligoninės priimamąjį. O budintis gydytojas rėžia: „Ko atvažiavai?“ Žmones gydo mūsų dėmesys jiems, ne vien žinios, kiti gebėjimai“, – kolegoms kalbėjo naujasis vadovas.

Ambicingai R. Sakalauskas buvo nusiteikęs dėl Kretingos ligoninės ateities. „Apsibrėžkime teikiamas paslaugas ir jas teikime geriausiai“, – sakė jis. R. Sakalauskas ragino ligoninės darbuotojus puoselėti darbe dalykišką atmosferą ramybę, neužsidaryti mažuose burbuluose.

Už sutelktą Kretingos ligoninės kolektyvą, ligoninėje padarytus darbus R. Sakalauskas padėkojo buvusiai ligoninės vadovei Ilonai Volskienei, kuri šiandieną ligoninėje dirba LOR gydytoja, yra atsakinga už ligoninės veiklos auditą. Naujasis vadovas pagyrė rajoninės ligoninės darbuotojus už gebėjimą sklandžiai dirbti sudėtingomis pandemijos sąlygomis.

„P. n.“ informacija


Specialūs pasiūlymai ir nuolaidos jau laukia planuojančiųjų savo tobulą rudens poilsį „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėse vilose. Parengti itin patrauklūs pasiūlymai, padėsiantys puikiai pailsėti ir sustiprinti sveikatą.

Atostogaujantiems – geriausia kaina

Rudens poilsio pranašumus kasmet atranda vis daugiau žmonių. Sumažėję turistų srautai, vis dar šiluma lepinantis oras ir auksu besipuošianti gamta neretam leidžia pailsėti kokybiškiau negu vasarą. „Rudens poilsį rinktis ir laiką skirti sau tradiciškai mėgsta romantikos išsiilgusios poros ir šeimos su mažais vaikais. Pastaraisiais metais pastebime ir naują tendenciją – derinti darbą ir poilsį atvyksta dirbantys per nuotolį“,– pastebėjo „Atostogų parko“ viešbučio vadovė Inga Drungilienė. Pasak jos, poilsiaujantys rudenį dažnai pasinaudoja galimybe gauti daugiau paslaugų už mažesnę kainą, o ir ramybė – vienas svarbesnių pasirinkimo kriterijų.

Kviečiama poilsį papildyti SPA ritualais

Šiais metais vienas parengtų ypatingų rudens poilsio pasiūlymų – SPA ritualas „Saldus prisilietimas“ dviem ir nakvynė už ritualo kainą. „Tai puikus būdas pasimėgauti SPA procedūromis poroje, sustiprinti santykius, patirti unikalius įspūdžius. Užsisakiusiems SPA ritualą „Saldus prisilietimas“ dovanojame nakvynę, kad nereiktų skubėti namo ir romantiškai nusiteikusios poros po ritualo galėtų pasimėgauti laiku sau, – sako I. Drungilienė. – Po tokio trumpo atokvėpio jausitės pailsėję, atitrūkę nuo kasdienybės ir prisotinę santykius romantikos.“

Rudens poilsio pasiūlymas „Vaikai atostogauja nemokamai“

Ypatingu pasiūlymu apgyvendinimui nuo sekmadienio iki ketvirtadienio gali pasinaudoti ir šeimos su vaikais iki 12 m. Jiems yra suteikiamas apgyvendinimas rąstinėje viloje kartu su tėvais ir 3 val. apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje.

Vienu svarbiausių poilsio „Atostogų parke“ pranašumų I. Drungilienė įvardijo galimybę mėgautis Vandens ir pirčių erdve, kurioje lankytojų rudens laikotarpiu laukia net 10 įvairių vidaus baseinų, du baseinai po atviru dangumi ir išskirtinės pirtys.

„Šeimų su mažais vaikais šilti „Atostogų parko“ baseinai yra itin vertinami dėl savo kokybės – vanduo čia yra filtruojamas hidrolizės būdu. Dėl šios priežasties jo sudėtyje yra itin mažai chloro, vanduo yra prisotintas deguonies ir prilygsta natūralaus vandens telkinio vandeniui. Toks vanduo nedirgina itin jautrios vaikų odos ir akių,“ – paaiškino I. Drungilienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas