Pajūrio naujienos
Help
2022 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Komentarų topas

Smiltys

KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2022-05-13


Kretingos rajono kūrėjų eilės

Krenta žiedelis,

Nusileidžia ant vandens –

Pražysta slyva.

Galybė žmonių –

Panardinta smėlyje

Ošianti jūra.

Tolimi klyksmai,

Gęstanti cigaretė –

Apverkti veidai.

Verkianti jūra –

Gniaužiantys bangų šauksmai,

Tykštantys purslai.

Gęstantys balsai,

Šviesa atryja tamsą –

Skaistus mėnulis.

Aistė GEDŽIŪTĖ

---

Sutikau tave,

Mano kojos smėlyje,

Tavo jūroje.

Mes susitikę

Jūros oro gyvastim

Plaučius pripildom.

Gera būti čia

Saulelę palydėti

Rausvai dažančią.

Erikas ŠLEINIUS

---

Veiziėk!Mienou top...

Ont bažnīčelės buokšto!

Vuo Palonga mėigt!

Šėndein pas grapa...

Bet kou rēk apsėvėlktė?

Jopelė... onkšta!

Biego maudītėis...

Ontlėpau ont ežė!

Rupūžė !Kāp skaud!

Pušīs palinka.

Bet vėina tėisē auga.

Bėrotas kalnė.

Pu tuos ,,karuonės“

Beužoudo tik jūra

Ėr Palonguos stintas.

Adelė SEMENAVIČIENĖ

---

benamis

išmaldautu batonu

lesina kirus

šlepsi tamsa

per permirkusią gatvę

link kurhauzo

kosčioja vėjas

atminęs kad kopas

reikia pamiršti

Ronžės gatvėj

visada dvelkia

neišsiųstais laiškais

kadaise čia

gubojoms girdint

šnabždėtasi

Linas DAUGĖLA

---

Saulė debesy

Kraštas esi su jūra –

Gyva šaknis

Gintaro šviesa

Karalienė ir dronai –

Nė vieno žalčio!

Gulbės ant smėlio

Stinga vandens ąsočio?

Jūros paveikslas

Krintantis rūkas

Pušų šakos į aukštį –

Te gurgia Rąžė!

Dulkini batai:

Piligrimai upėje –

Šventoji šlaksto!

Aldona ANUŽIENĖ


Gyvas kūrybinis procesas – aplinkos grožiui kurti

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-05-13
Marijono Daujoto progimnazijos dailės mokytoja Onutė Viskontienė (kairėje) ir technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė, vedančios mokinius į kūrybos ir pažinomo pasaulį.

Meniškai apipavidalintos Marijono Daujoto progimnazijos erdvės kelia estetinį pasigėrėjimą ir mokyklos bendruomenei, ir šios švietimo įstaigos svečiams. Kūrybinis procesas, kurį inicijuoja ir vis naujomis idėjomis papildo technologijos mokytoja Marija Šaltmerienė ir dailės mokytoja Onutė Viskontienė, jų teigimu, vyksta apskritus metus, su nedidele išimtimi per vasaros atostogas.

„Pradedame nuo Rugsėjo 1-osios ir taip žengiame visus metus: Mokytojo diena, tradicinis integruotas projektas „Kalėdos pasaulio religijose“, valstybinės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, kitos progos“, – vardino pedagogės.

Jos neslėpė, kad Marijai tenka daugiau padirbėti ties idėjomis ir tekstilės darbais, Onutės rūpestis – meninis darbų apipavidalinimas, o kolega technologijų mokytojas Juozas Lingys imasi techninių dalykų: ką – išpjauti, ką – prikalti ir suklijuoti. „Svarbiausia, kad į kūrybinį procesą galime įtraukti vaikus – į kiekvieną darbą jie įneša po mažą gabalėlį to, kas sudaro bendrą visumą, ir galutinis rezultatas nudžiugina visus“, – M. Šaltmerienė ir O. Viskontienė parodė patį naujausią bendrą darbą – metinį aštuntų klasių technologijų projektą „Ekomozaika“, kuris kūrybines menines idėjas vienija su ekologija, tvarumu, galų gale – dauguma darbų yra neatsiejami ir nuo pilietiškumo, patriotiškumo ugdymo.


Minėdami Tarptautinę muziejų dieną keturi Palangos muziejai susivienijo akcijai, kurios kulminacija – nemokamas dalyvavimas išskirtinėse jų parengtose programose gegužės 18 d.

Pirmą kartą visi kurorto muziejai – Palangos gintaro muziejus, Jono Šliūpo muziejus, Antano Mončio namai-muziejus ir Palangos kurorto muziejus – susitelkė bendram tikslui ir kviečia lankytojus juos atrasti kaip visumą. Ne konkuruojant, o papildant vienas kitą, kiekvienas jų lankytojams parengė keturias nemokamas programas apie Palangą, kurios istorijos mozaiką kurorto svečiai ir gyventojai pradėjo dėlioti jau šią savaitę.

Jono Šliūpo muziejus pasakoja istorijas apie tarpukario Palangą: apie tai, kokiais rūpesčiais gyveno Palangos gyventojai tarpukariu, kokie buvo poilsiautojų įpročiai, mados ir pasilinksminimai, kokių pikantiškų istorijų jiems nutikdavo. Po ekskursijos svečiai kviečiami piknikui muziejaus kiemelyje, kur, skambant gyvai muzikai, vaišinsis arbata ar cikorijos kava. Palangos gintaro muziejus siūlo stabtelėti trijose ekskursijos stotelėse, kuriose bus atskleistos gintaro paslaptys, į jį naujai bus kviečiama per Karinos Kazlauskaitės provokuojančią parodą, o Mėlynajame salone galima pavartyti virtualų Tiškevičių šeimos ir rūmų istorijos albumą.

Antano Mončio namų-muziejaus lankytojai nuolatinėje ekspozicijoje galės pamatyti tai, ką A. Mončys kūrė, panaudodamas gintarą, o visus darbus su gintaru atradusieji mažieji lankytojai bus apdovanoti knyga „Antano Mončio kūrybos palikimas Palangoje“. Muziejaus svečiams taip pat bus parodytas ukrainiečių režisieriaus Aleksandr Dirdovsky filmas „Allusion“.

Palangos kurorto muziejus pakvies lankytojus į pasivaikščiojimą „Anapilio paslaptys“ apie mistiškiausios pajūrio vilos ir jos savininkų gyvenimo istorijas, kurias iki šiol gaubia mistika, legendos ir šiurpūs pasakojimai, o ekskursijos dalyvius, žadama, lydės paslaptingas pakeleivis.

Gegužės 18 d. nemokamų ekskursijų bilietas – žemėlapis su keturių muziejų lipdukais.

„Smilčių“ informacija


Paulina Sutkutė tikino, kad skaitytojų klubo „9 puslapis“ veikla – smagi bendrystė, žinių troškimas ir savotiška terapija.

Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Paulinos Sutkutės įkurtas bendraminčių klubas „9 puslapis“ šiomis dienomis švenčia trečiąjį veiklos gimtadienį. Klubas vienija 10–15 skaitytojų, kurių siekis – su knyga keliauti po pasaulį, bendrai pažįstant skirtingų šalių autorius ir jų kūrybą.

„Vos įsikūrėme, užėjo pandemija, ir bendrauti teko per nuotolį. Užtat koks džiaugsmas dabar susitikti gyvai, dalintis tuo, ką bendrai perskaitome. O į mūsų gimtadienį pasižadėjo atvykti ir kolegės iš Plungės“, – prieš šventę džiūdavo P. Sutkutė.

Ji pasakojo, kad poreikis suburti skaityti mėgstančius žmones jai gimęs spontaniškai; „Perskaitai ir taip norisi pasidalinti, aptarti ir kartu nuspręsti, ką galėtume sykiu skaityti, kad vienytų skaitymo džiugesys“, – kalbėjo Paulina, į pačios suburtą klubą iš pradžių pakvietusi bendraminčius. Vėliau šis klubas pildėsi, žiniai apie jį sklindant iš pažįstamų lūpų.

Kas mėnesį sykį vakarais po darbų susibėgę klubo „9 puslapis“ žmonės, pasak P. Sutkutės, pirmiausiai atsitiktine tvarka išsirenka pasaulio šalį, tuomet – rašytoją ir konkretų kūrinį. Tą kūrinį visi klubo nariai perskaito per mėnesį. Knygų ieškoma ne tik Kretingos viešojoje bibliotekoje, bet ir jos filialuose, taip pat – kaimyninėse Palangos ir Klaipėdos bibliotekose, dalijamasi tarpusavyje. O susibūrę kitąkart tarpusavyje dalijasi ne knygos turiniu, bet įžvalgomis, labiausiai įsimintinomis vietomis ar sąsajomis su asmeniniu gyvenimu.


Gegužės 15 dieną 13 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje suskambės paramos Ukrainai koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“, kurio programoje – įvairių šalių ir laikų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria“, atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisčių. 

Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.  

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių. 

Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas giesmes „Ave Maria“, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Koncerte pastarąją versiją atliks solistė V. Trinkė. 

Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė. 

Giesmės Švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir Muzikinio teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Renginys nemokamas, koncerto metu „Caritas“ rinks aukas Ukrainai paremti.   

„P. n.“ informacija


Pienės fotografijos – lyg plevenanti gamtos muzika

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-05-13
Rasa Lapienė atviravo, kad fotografuoti jai – maloniausios širdžiai polėkis, išvien su muzika geriausiai užpildantis jos esybę.

Vakar Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje atidaryta kretingiškės kūrėjos – fotomenininkės, giesmių autorės, poetinio žodžio meistrės – Rasos Lapienės, viešojoje erdvėje labiau žinomos Pienės slapyvardžiu, fotografijos paroda „Flora šypsosi lėtai“. Augmenijos fragmentai, atskiros gamtos detalės 15-je nuotraukų – lyg slėpiningas vaizdų plevenimas, skambant muzikai, pagautas budrios ir pastabios menininkės akies.

Per fragmentus – kūrinijos esmė

„Pasaulis, į kurį vieną dieną atėjome, Kūrėjo mums duotas. Jis – iš daugybės fragmentų sudėliotas į tobulą visumą. Ir tas pasaulio visumos matymas atskiruose jo fragmentuose yra nepaliaujamas stebėjimosi, nuostabos ir dėkojimo procesas. Iš to man ir kyla stiprus poreikis fiksuoti akimirkos grožį, parodyti jį tiems, kurie nejučiomis pro jį prabėga. Stebint tylųjį floros pasaulį, nurimsta vidinis lėkimas, imi tarsi pro visus paviršius įžvelgti kūrinijos esmę. Ateina asmeninis egzistencinės prasmės suvokimas“, – taip savo parodą apibūdino menininkė.

Fotografuoti, juokėsi Rasa Pienė, jai – kaip liga, arba atvirkščiai – terapija. Ji negalinti ramiai praeiti pro augalus ne tik pajūrio kopose, laukuose, miške ar vaikščiodama miesto „paprūdžiais“, bet ir nuosavame darže. Anot jos, svarbu pirmiausia pamatyti širdimi, o po to fiksuoti akimi.

„Pažiūrėkit, koks krapo grožis, kai pažvelgi į jį akylai. Arba vėjy linguojančios smilgos. Virvę apsivijęs ūglio ūsas. Visa tai nepakartojama. Natūralus grožis. Tačiau reikia ne vien pagauti akimirką, bet tam, kad išryškėtų vaizdo esmė, ir pasėdėti prie fotoprogramos: kažką paryškinti, o tai, ko nereikia, nutrinti. Tada pasimato vaizdas – galbūt vos multimilijardinė kūrinijos fragmento dalis, bet nuotraukoje sufokusuota visa jos esmė“, – vaizdingai apie savo darbus, sukurtus per pastaruosius 5-erius metus, tačiau į parodą atrinktus pačiai labiausiai patinkančius, pasakojo Pienė.

Mokosi iš gamtos ir kolegų

Parodos atidarymą lydėjo pačios Pienės sukurta muzika, tarsi nuplevenusi viršum įrėmintų, kaip pati autorė įvardijo, besišypsančios floros vaizdų.

„Džiaugiuosi, kad galiu dalintis su žmonėmis savo kūryba – fotografija ir muzika. Gal atrodys, kad giriuosi, bet tai, kad mano nuotraukose vaizdai tarytum dainuoja, pastebėjo ir garsus šalies fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Sakė, kad mano nuotraukos – labai muzikalios. Skatino ir toliau daryti tai, ką darau. Susidraugavome, vykau pas jį į svečius. Man šis įžymaus menininko paskatinimas yra labai svarbus, nes nesu fotografijos profesionalė, pati mokausi iš gamtos, iš savęs, iš draugų. Dalijamės socialiniuose tinkluose, daug patarimų gaunu iš bičiulio architekto Gintauto Survilos, kuris yra Lietuvos fotomenininkų ir dailininkų sąjungų narys“, – kalbėjo parodos autorė.

Kretingos bažnyčios chorvedė ir Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus muzikos pedagogė, giesmių kūrėja R. Lapienė, savyje slypėjusius kūrybos klodus atvėrusi fotografijai, kiekvieną užfiksuotą vaizdą dar geba įvilkti į gilią, jį sustiprinančią mintį. „Pagaliau darau tai, ką tikrai noriu, ką mėgau nuo vaikystės ir seniai brandinau savyje – fotografuoju“, – džiūgavo menininkė.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2022-04-08


Vakarais išleidžia pasivaikščioti širdį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-04-08

Daiva Stonkuvienė antrąją savo papuošalų parodą surengė Mosėdžio gimnazijos bibliotekoje.

Į knygą suguldyti eilėraščiai, o dabar jau ir antroji papuošalų paroda, šiuokart surengta Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje, kurioje dirba bibliotekininke, – tokia yra „Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės kūrybos kraitė.

Užvedė tautodailininkės pamokos

Pirmosios prie koncertinių suknelių tinkančios segės mėlynais ir baltais lapeliais iš atlaso juostų buvo skirtos Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus dainininkėms. Tokias seges gaminti D. Stonkuvienė išmoko, anot jos, palandžiojusi po interneto platybes. „Pasipuošiau pati, o kai žvainiškės pamatė ir pagyrė, nusprendžiau papuošti visas“, – juokėsi pašnekovė.

Kurti papuošalus ją dar labiau suviliojo vienetiniais rankų darbo odos gaminiais Lietuvoje garsėjanti tautodailininkė Dalia Pocienė, kurią kaip kraštietę, kažkada besimokiusią tuometinėje Salantų vidurinėje mokykloje, į edukacinius užsiėmimus buvo pasikvietusi Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė.

„Tos pamokos užvedė. Kad gali padovanoti atlikusių odos atraižų, viešai buvo pasiskelbęs pinigines, diržus ir daug kitų gražių dalykų iš jos kuriantis, mugėse prekiaujantis darbėniškis tautodailininkas Tautvydas Rudys. Su vyru nuvažiavom, parsivežėm, bet dalį medžiagų, taip pat visus reikalingus įrankius pirkau internetu“, – pasakojo Daiva. Savo odinius papuošalus ji mėgsta dekoruoti natūraliu gintaru, kurio atraižų gavo iš šiuo verslu užsiimančio kaimyno Ferdinando Kaubrio.

Atskirų dirbtuvių namuose Daiva teigė neturinti, kūrybos procesas vyksta tame pačiame kambaryje, kuriame po darbo dienos bibliotekoje ir namų ruošos prie kompiuterio tvarko ir visus su „Imbariečių draugija“ susijusius reikalus. „Į kūrybą pasineriu vakarais, kai namiškiai nueina miegoti. Tuomet visas laikas yra mano, nė nepastebiu, kada ateina naktis“, – sakė pašnekovė, išmokusi papuošalus gaminanti dar ir iš epoksidinės dervos.


Kretinga vienai dienai tapo šalies teatro sostine

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-04-08

Atžalyniečiai po apdovanojimų – kaip visada, linksmi, kūrybingi ir laimingi. Vyriausioji kolektyvo režisierė Auksė Antulienė – antroje eilėje pirma iš dešinės.

Minint Tarptautinę teatro dieną, pirmąkart į Kretingą atkeliavo Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja teatras“: į ją suvažiavo visos Lietuvos vaikų ir jaunimo mėgėjų teatrai: dešimt geriausiųjų už pasiekimus buvo apdovanoti tradiciniais šios šventės simboliais – Arlekino statulėlėmis.

Namo išsivežė apdovanojimus

Arlekino statulėlė buvo įteikta ir pagrindiniam šios šventės organizatoriui – Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Atžalynas“, pelniusiam nominaciją už ryškiausią scenarijų, sukurtą šešėlių spektakliui „Kretingos istorija vaikų pasakose“.

Mūsiškis kolektyvas taip pat pelnė diplomus už scenarijų ir muzikinį sprendimą, o šio kolektyvo vyriausiajai režisierei Auksei Antulienei buvo įteiktas tradicinis aktorės ir režisierės Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimas už ilgametę kūrybinę veiklą.

„Tai mums – ir pasitikėjimas, ir didžiulė garbė. Profesionalusis šalies teatras turi Auksinius scenos kryžius, o mes – Arlekinus“, – laimėjimais džiaugėsi A. Antulienė, ji – ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė.

Kretingos rajono kultūros centro, kuris tądien mirgėjo ir aidėjo nuo jaunų žmonių susitikimo džiaugsmo, scenoje taip pat buvo įteikti diplomai 2020 m. įvykusio Lietuvos lėlių teatrų konkurso „Molinuko teatras“ ir praėjusiais metais įvykusios XI Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros-šventės „Šimtakojis“ laureatams.  

Arlekino statulėles, be Kretingos, dar pelnė teatrai iš Pasvalio, Ignalinos, Alytaus, Vilniaus, Plungės, Punsko, Raseinių, Šiaulių ir taip pat – Ramunė Korenkienė už geriausią liaudies teatrui skirtą metų leidinį „Teatro gyvybės ratas“.

Į šventę atvyko garbių svečių: Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė Vita Vadoklytė. ilgametė teatro pedagogė festivalio „Šimtakojis“ vertinimo komisijos pirmininkė Elena Savukynaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrų specialistai Irena Maciulevičienė ir Ramūnas Abukevičius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas