|
|
|
Smiltys
Knygos vaikams ne tik supažindina su gyvenimu
Palangoje gyvenanti, tačiau daug laiko gamtos apsuptyje sodyboje Plungėje praleidžianti buvusi pedagogė Adelė Daukantaitė savo kūrybos kraitę papildė devintąja knyga – „Sidabrinė varlytė“. Pasakos-detektyvai yra ketvirta jos knyga vaikams ir skirta ne tik supažindinti su gyvenimu, bet ir saviugdai – padeda suvokti filosofinį gėrio, meilės pradą savyje ir aplinkoje. „Kad galėčiau, pailginčiau dieną“, – buvusi pradinių klasių mokytoja sakė, kad šiuo metu ji rašo knygas vaikams ir suaugusiesiems, veda žemaičių kalbos edukacijas vaikams, dalyvauja visuomeninėje veikloje. „Šį rudenį kartu su Plungės miesto biblioteka įkūrėme Mažąją žemaičių kalbos akademiją, o šią savaitę Plungės miesto bibliotekoje organizavau Vaikų knygos savaitę, kurioje dalyvauja ir Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ poetė Alma Viskontienė. Dalyvaudama visuomeninėje veikloje tuo pačiu pristatau ir savo kūrybą“, – kalbėjo A. Daukantaitė, pati gimusi ir augusi Mažojoje Lietuvoje, šalia Kretingos – Kretingalės miestelyje. Poezijos ir prozos kūrėja yra išleidusi devynias knygas: du romanus, dvi poezijos knygas, viena – „Obuolys vakarienei“ – skirta filosofinėms miniatiūroms, paeiliavimams, minties blyksniams. Dvi iš vaikams parašytų knygų – žemaičių kalba: „Žemaitėška kninga vākams“ ir „Žaidėmā, pasakas ė...katėnā“, dar dvi – „Gaidys Pypkė“ ir „Sidabrinė varlytė“. „Spalvinimo knygutės nepriskaičiuoju, – teigė kūrėja. – Tai mano knygų dailininkės Agnės Dragūnaitės idėja, kuri labai patinka vaikams, – skaityti ir spalvinti.“ Moteris neslėpė, kad abi pastarosios knygos skirtos ne tik pažinimui, bet ir saviugdai: supažindina vaiką su gyvenimu – tikru, tokiu, koks yra, ir tuo pačiu padeda vaikui suvokti tą filosofinį gėrio, pagarbos, meilės pradą savyje, aplinkoje. Ypač tai ryšku knygutėje „Sidabrinė varlytė“, kurioje kalbama apie baimę, patyčias, drąsą, dėkojimo reikšmę, meilę gimtajai kalbai, draugiškumo, sąžiningumo, pagarbos svarbą ir dar daug kitų gerųjų savybių.
Kraštietės eilės įsilieja į sostinės kūrybos aruodą
Vilniuje gyvenanti 75-erių kraštietė kūrėja Eugenija Norvilienė, prieš santuoką – Asačiovaitė, sakė jaučianti ypatingą trauką savo gimtajam miestui: ne tik kas vasarą į jį atvykstanti, bet skirianti jam dėmesio ir kūryboje, nuolat besidominti Kretingos istorija, dabartimi ir kviečianti atvykti „Vilniaus bočių“ atstovus, kad supažindintų su miesto įžymybėmis. Kretingai švenčiant 700 metų jubiliejų, moteris skyrė savo gimtinei eilėraštį, taip pat šia proga – ir Vilniui, kuriame gyvena jau daugel dešimtmečių, nuo 1964-ųjų. Nors E. Norvilienė rašo ir apie gamtą, meilę Lietuvai, išlieja pamąstymus apie gyvenimą, jo prasmę, tačiau jos eilės, kaip ji sakė, esančios labiau proginės: jas skiria miestams, garsiems žmonėms – parašė eilių Justinui Marcinkevičiui, Pauliui Širviui, Vytautui Mačerniui atminti, taip pat savo artimų žmonių jubiliejams, šeimos šventėms. „Su vyrus Liudviku užauginome tris vaikus, susilaukėme 6 anūkų, šeimos progomis susirenkame 14 artimų žmonių. Norisi juos nudžiuginti, pamaloninat konkrečiai vienam ar kitam skirtu eilėraščiu, ir man tai pavyksta“, – kalbėjo kūrėja, eiliuoti pradėjusi brandžiame amžiuje – 48-erių. Sukurti pirmąjį eilėraštį inspiravo vidiniai išgyvenimai, ir ji pajutusi staigų postūmį išlieti juos popieriuje. Po to sykio nebesustojo: žodžiai liedavosi laisvai, be ypatingų pastangų – atrodė, kad pačios mintys eiliuotai bėga pirmyn.
Spektaklis „Pupos“ apie jausmus prabilo žemaitiškai
Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus kamerinis teatras, kuriam vadovauja režisierius Virgilijus Noreika, žiūrovą nusprendė suintriguoti Daivos Čepauskaitės – vienos populiariausių šio meto dramaturgių – pjese „Pupos“, kuri Nacionalinės dramaturgijos konkurse yra pelniusi pirmą vietą. Šioje pjesėje gyvus ir žemiškus veikėjus – sutuoktinius, atsidūrusius netikėtoje situacijoje, vaidina ir jų santykius atskleidžia kūlupėniškiai 65-erių Sofija ir 70-metis Bronius Galdikai, sugebėję įtikinamai atskleisti vyro ir moters charakterių stereotipo sukeliamą absurdą. „Jei stebuklų yra, tai jis čia, prieš mus, – tvirtindamas, kad buvo padarytas didžiulis darbas, kalbėjo spektaklio režisierius V. Noreika. – Visą gyvenimą sunkiai dirbę, auginę 6 vaikus, neturėję laiko sau, niekur nevaidinę žmonės, niekada nebuvoję scenoje, sugebėjo išmokti begalę teksto ir vaidinti psichologiškai įtikinamai taip gerai, kad aš neturiu jiems jokių priekaištų, nes girdžiu, kad šių aktorių mėgėjų vaidyba dažnai palyginama su profesionalais.“
Po pasaulį keliaujančio menininko stotelė – galerija Žibininkuose
Iš Kauno kilusio, įvairiose pasaulio šalyse kuriančio menininko Vidmanto Vaitkevičiaus, pasirinkusio slapyvardį Vidma Wait, darbai – paveikslai ir skulptūros – labiau žinomi užsienio meno gerbėjams. Per kelis dešimtmečius su savo kūryba apkeliavęs per 100 pasaulio šalių, intensyviai dirbantis 57-erių menininkas laikinai apsistojo mūsų krašte – praėjusį savaitgalį Žibininkų pramogų komplekse HBH jis atidarė savo naujausių darbų galeriją. Pasaulio žmogus: požiūriu, gyvenimu, kūryba Vidmos Wait galerija įkurdinta viename HBH komplekso statinių: joje – per 200 paveikslų, begalės eskizų, pavienių skulptūrų ir jų grupių. Čia pat menininko darbastalis, apkrautas įvairiausiomis medžiagomis: vyraujanti jo paveikslų atlikimo technika yra koliažas, taip pat – mišri technika, kur aliejų ir akrilą papildo glazūra, virvelės, folija, aukso ir sidabro pudra, lakštai. „Galerija labiau primins dirbtuves: čia tapysiu, lipdysiu, žmonės galės ateiti pabendrauti, įsigyti ar užsisakyti darbų. Pusė šitų darbų, kuriuos matote galerijoje, jau yra užsakyti“, – akcentavo V. Vaitkevičius. Paveikslai – besikeičiančių pasaulio miestų vaizdų kaleidoskopas, tarsi keliautum menininko drobėmis skirtingais turistiniais maršrutais: Vokietijos miestų ciklas, Londono, Čikagos vaizdai, Monako opera, Palangos, Nidos pajūris, Vilniaus, Kauno senamiestis... Ir nors menininką labiausiai žavi miestai, jų architektūra – pilys, bažnyčios, bokštai, Vidmą Wait drąsiai galima vadinti pasaulio žmogumi, nes jo darbų tematika – neaprėpiama: be dominuojančių architektūros vaizdų, dar ryškūs peizažai, natiurmortai, moterų aktai, žuvų, žirgų, angelų skulptūrinės kompozicijos ir abstrakcijos... Greta autentiškų kūrinių galerijoje yra galimybė įsigyti ir masinių darbų, suvenyrų su ant jų perkeltais Vidmos Wait paveikslų fragmentais ar specialiai sukurtais vaizdais bei logotipais. Tai – pagalvėlės, kalendoriai, puodeliai ir kiti suvenyrai, užsakyti savivaldybių ar įmonių. Menininko sukurtos etiketės puošia ir kai kuriuos populiarius gėrimus, kitus gaminius.
Artėja išbandymų metas tarnyboms, prižiūrinčioms kelius
Netrukus ateis žiema, atnešdama ne tik sniego pusnis ir kvapą gniaužiančius peizažus, bet ir nemažai iššūkių vairuotojams. Šaltis, sniegas ir ledas smarkiai apsunkina važiavimo sąlygas, todėl kelių valymas tampa svarbia priemone užtikrinant saugų eismą ir sklandų transporto judėjimą. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ Vakarų regione prižiūri 5 tūkst. 110,858 km valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jau netrukus į kelius išriedės šios įmonės technika, pasiruošusi užtikrinti tvarką, valyti sniegą ir pasirūpinti, kad keliai būtų saugūs visiems eismo dalyviams. Technika ir darbuotojai jau pasirengę AB „Kelių priežiūra“ išorinės komunikacijos projektų vadovė Gintarė Žilinskienė informavo, kad Vakarų regione žiemos kelių priežiūrą užtikrins apie 500 darbuotojų. Taip pat jau paruošta ir žiemos technika – 78 barstytuvai, 35 autogreideriai ir dešimtys kitų technikos vienetų. Keliai prižiūrimi prioritetine tvarka Pasak G. Žilinskienės, žiemos sezonu vieni keliai yra valomi ir barstomi dažniau, kiti – rečiau, o tam tikruose keliuose slidumą mažinančios medžiagos nebarstomos – nuvalomas perteklinis sniegas. Žiemos kelių priežiūros darbai skirstomi į 5 priežiūros lygius pagal eismo intensyvumą ir kitus parametrus. Pirmiausia valomi ar barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai, jungiantys didžiausius miestus ar gyvenvietes, o vėliau prioritetine tvarka prižiūrimi mažesnio eismo intensyvumo keliai. AB „Kelių priežiūra“ atliekamus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius žiemą galima stebėti gyvai interaktyviame kelių priežiūros žemėlapyje ziema.keliuprieziura.lt .
Sudėtingos meteorologinės sąlygos Projektų vadovė pasakojo, kad esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms (pavyzdžiui, kai ilgiau kaip 20 val. vyrauja ne aukštesnė kaip -10 °C oro temperatūra) yra naudojama specialios sudėties druska slidumui keliuose mažinti, t. y. druskos ir kalcio mišinys. „Šios medžiagos, kaip ir kitos priemonės, jau yra paruoštos visoje Lietuvoje, taip pat ir Vakarų regione. Esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms kelių priežiūra užtikrinama pagal kelių priežiūros normatyvus – remiantis nustatytais kelių priežiūros lygiais“, – patikino G. Žilinskienė.
Oratorija „Mončys“ – Lietuvos skambesys Prancūzijoje
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pirmąkart visuomenei buvo pristatytas bendras Lietuvos ir Prancūzijos projektas „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ – multikultūrinė oratorija „Mončys“. Šis savitas projektas yra Lietuvos 2024-ųjų sezono Prancūzijoje dalis ir spalio 20–26 dienomis bus pristatytas Prancūzijos Sen Žil Krua de Vi (Sent-Gilles-Croix-de Vie) bei Lano (Laono) miestuose. Unikaliam kūriniui subūrė komandą Šio unikalaus projekto, į visumą sujungiančio kamerinę ir folkloro muziką, literatūrinį tekstą ir liaudies kūrybą – kaukes, giesmes, taip pat vaidybinius elementus, idėjos autoriai ir jos generatoriai yra Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė etnografė Zita Baniulaitytė ir Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius. Projekte panaudotos tautodailininkų – šviesaus atminimo palangiškio Alberto Žulkaus ir kretingiškio Adolfo Andriejaus Viluckio – drožtos kaukės. Palangiškiai Z. Baniulaitytė ir E. Jucevičius uždegė prie jų sumanymo prisidėti ir žinomus šalies kūrėjus: taip kūrinio kompozitoriumi tapo Linas Rimša – jis ir Acid jazz (mišraus džiazo, folko, soulo, hip hopo stiliaus) atlikėjas ir Crossover (skirtingų stilių atlikėjų derinimo) pradininkas Lietuvoje; muzikinės dalies koordinatoriumi tapo kompozitorius Rytas Svilainis. Oratorijos scenarijų sukūrė vienas populiariausių Lietuvos rašytojų, režisierių, scenaristų Alvydas Šlepikas, kuris pernai buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno premija. Oratorija sudaryta iš 4 dalių: jose su folkloro ir kamerine muzika puikiai rezonuoja A. Šlepiko skaitomi tekstai, liudijantys apie Antano Mončio, nuo Grūšlaukės kilusio ir Prancūzijoje išgarsėjusio menininko prigimtinį pašaukimą prisijaukinti ir kalti akmenį taip, kad šiuo žmogaus rankų ir Dievo kūriniu žavėtųsi visas pasaulis.
Užgimęs kūrybinis duetas
Gražus kūrybinės bendrystės duetas užsimezgė tarp kretingiškio kompozitoriaus chorvedžio Aloyzo Žilio ir poetės teologės Šventojoje gyvenančios Renatos Kuršytės – šiuos du kūrėjus netikėtai suvedė kūrybinis-literatūrinis priedas „Smiltys“, kuriame publikuojamos R. Kuršytės eilės. Atsivėrusi kūrybos kraitė „Smiltyse“ išvydęs R. Kuršytės eilėraštį, kompozitorius šioms eilėms sukūrė dainą. „Mano dėmesį patraukė eilėdara, minčių gylis, jų išsakymas. Pajutau, kas yra tarp eilučių, kokia žinutė užslėpta tarp žodžių. Pabendravus su eilėraščio autore – mudviem atsivėrė kūrybos kraitė“, – kalbėjo A. Žilys. R. Kuršytė nėra vien poetė – ji yra sukūrusi ir bažnytinių, liturginių tekstų, kuriuos pasiūliusi kompozitoriui, sulaukė jo pritarimo ir įvertinimo. Šiuo metu 21-am Renatos sukurtam tekstui A. Žilys jau yra parašęs muziką. Tarp šių tekstų – 9 dainos, 12 giesmių, tarp kurių ir 1 giesmė vaikams. Kretingos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis „Svajonių aidas“ vieną sukurtų dainų jau repetuoja. Nors A. Žilys dirba ne su vienu vyresnės kartos poetu, su poete R. Kuršyte užsimezgusi kūrybinė draugystė jam atvėrė naujų spalvų ir galimybių. „Su Renata tikiuosi ilgalaikio, nuoširdaus ir sklandaus bendradarbiavimo. Man labai svarbu, kad mudviem pavyksta kūrybinį procesą nuosekliai organizuoti kartu, poetė pritaria mano pataisoms, neatmeta pastabų, yra geranoriškai nusiteikusi“, – pasakojo A. Žilys, prisipažinęs, kad gyvai su poete susitikę dar nebuvo, viską aptarti ir suderinti pavyksta pasitelkus šiuolaikines technologijas.
„Vilnius JJAZZ Ensemble“ keičia suvokimą apie džiazo muziką
Kretingoje vasarą įvykusio tarptautinio džiazo festivalio „Kretinga Jazz“ svečias džiazą grojantis kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“ – mūsų kraštietis saksofonininkas Simonas Šipavičius, trombonininkas Jievaras Jasinskis ir būgnininkas Domantas Razmus, kretingiškius supažindinę su moderniuoju džiazu, šiuo metu triūsia įrašydami jau penktą naują savo albumą „Ravenjazz“. „Jis – išskirtinis, kadangi jį kuria rekordinis skaičius žmonių – 9 kompozitoriai ir 11 muzikantų“, – kompozitorius J. Jasinskis akcentavo, kad šį albumą prodiusuoja kretingiškis kraštietis S. Šipavičius. J. Jasinskis neslėpė, kad įrašyti albumą yra ilgas ir sunkus kelias, tad albumo pristatymo džiazo mėgėjai turės palaukti bent jau iki metų pabaigos. „Visą albumą ketiname pristatyti po vieną singlą, su kompozitoriaus istorija ir vaizdo medžiaga“, – intrigavo J. Jasinskis. Kaip ir įprasta šiuo laikmečiu, albumas bus pasiekiamas per visas įmanomas platformas, tačiau „Vilnius JJAZZ Ensemble“ labai rimtai pasvarstė ir apie galimybę albumą išleisti viniline plokštele. Prisiminęs viešnagę Kretingoje ir pasirodymą Kretingos muziejaus prieigose, Jievaras tvirtino, kad dalyvauti pirmą kartą įvykusiame džiazo festivalyje patiko, nes vienaip ar kitaip ansamblis tapo vieno naujausių Lietuvoje projekto dalyviu. „Džiaugiamės gavę tokią progą, nes tie, kurie negrojo pirmajame festivalyje, niekada ir nebepagros. O jeigu mus pakvies ir antrąsyk, tikrai dalyvausime. Jau vien tai smagu, kad su mumis groja jūsų kraštietis Simonas“, – J. Jasinskis mano, kad per renginio dalyvius šioks toks gandas apie naują festivalį jau praėjo, o ir apskritai Lietuva tampa džiazo festivalių šalimi, prie to prisideda ir Kretinga bei festivalio sumanytoja pedagogė Rūta Šulskienė. „Negi blogai, kad toks nedidelis miestas, kaip Kretinga, turės naują tradiciją ir prisidės prie mūsų šalies garsinimo tarptautiniu lygiu“, – pasvarstė muzikantas.
|
|
