Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Prezidėnts muokiejė atrastė keli ėr ė darbininku šėrdis

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2013-02-12

„Priš akis plauk vaizdos, kap Aleksandros Stulginskis, po trėmtėis kuokes 1957-1959 metas atvyka į Jokūbava, išlėpa ėš autuobusa – intėligėntiškas stuovylas, apsitaisės lietpaltiu, galva pasliepės po skrybelė – ėr en per sava bovusi dvara žemes. En ėr mata, kap per tėik meto persimainė Jokūbavs, nabaiško, kor kas pažįstams begyven. O jegu ėr žinuojė, nagaliejė ni pas katrou užetė – anam bova uždrausta su bikou rokoutėis, ka naskleisto sava idieju“,- pasakuojė muokytuojė Felicija Stramilaitė, katra rūpinas, kad Aleksandra Stulginski vardo pavadintuo Jokūbava (Kretinguos rajuons) pagrindėnie muokykluo 1989 metas įkortami muziejou būto sukaupta vėsa archyvėnė medžiaga aplink šiou ontrouji Lietuvuos prezidėnta.

Jokūbavėškiu prisimėnėmus išklausiosi ir sorašiosi Felicija Stramilaitė sakė, kad Aleksandra Stulginskė šeima paprastų darbininku bova mylima ėr gerbama už darbštoma, kokloma ėr atjauta.

Tep F. Stramilaitė iš sava minčių nupaišė paveiksla, kap Aleksandros Stulginskis turiejė jaustėis sugrįžės ir aplonkydams Jokūbava – ton krašta, kor ons per 14 metu daug darbštoma ir daug geroma įsiejė, bet iš čia, užejus rusų okupaciję, 1941 meto biržieli karto so žmuona Onute bova išvežts i Sėbėra.

Stulginskems dėdėlė laimė bova sužinuotė, kad nu trėmtėis pavyka išsigelbėti anų dokra Alduona, kuri tumet bova Kauna medicinas institota studentė. Ana 1944 metas ištekiejė ir tas pates metas su vyru išvyka i Vakarus – ėš pradžių gyvena Vokietijuo, vo 1949 metas atsikraustė i Amerika pas sava diedę Kazimiera Stulginski.

Jokūbavėškė Julijuona Dačkienė sava atsiminimūs F.Stramilaite yr pasakuojusi, kad bova tuokių žmuonių, katrėi i Stulginskiou pranešė, kad anou išveš. „Ons i mums sakė, ka anou ėšveš. „Aš, – saka, - ėlga če nebvakščiuosio, moni jau areštous vėina dėina, ė puona nebibus, ė nebatesėt sakytė: „Puonali, douk monėi ton, douk monėi ton“. Jau puona nebibus, puons bus Sėbėrė.“ Ons žėnuojė ton. Saka: „Aš niekor nebiegsio, nu lėmtėis nepabiegsi,“ – A.Stulginski nuotaikas perpasakuojė J.Dačkienė.

Atgal sugrįžtė i Lietuva Aleksandrou ėr Uona Stulginskems bova leista tik 1956 metas. „Kumet grįža ons įsidarbina Vytienu suodininkystės ūkie. Bet ons ėr savuo žemie bova kap trėmtinys – tarybinė santvarka sulaužė anuo gyvenėma. Ons visumet jautė, kad yr persekiuojams, bova priversts pu kelerių metu išetė i pėnsijė ėr iki gyvenėmą gala verstėis ėš 7 robliu pėnsijės“,- api puolitikas ėr visuomenės veikieja, 1918 meto vasari 16-uosis nepriklausuomybės akta signatara A. Stulginski pasakuojė F.Stramilaitė.

Aleksandros Stulginskis i Lietuvuos istuorijė įejė kap prezidėnts, katram pavyka pasėiktė, ka Lietuva įgauto tarptautėni pripažinėma, ka būtom priimta Konstitucija, pri Didžiuosės Lietuvos prijungta Klaipieda ėr dalis Mažuosės Lietuvuos, išlests lits ir kt.

Puonėšks – tėk so puonas

Pasistėngusi muziejou sukauptė su A.Stulginski gyvenėmu susejusius dalykus, net asmenėniu anuo daktu, F.Stramilaitė tarp eksponatu golda ėr A.Stulginski pažinuojusiu jokūbavėškiu atsimėnėmus.

„Jokūbavėške, katrims teka pas Aleksandra Stulginski dvare dėrbtė a tep anou pažinuotė, pasakuojė, kad ons bova gerašėrdis žmuogos. Myliejė sava darbininkus: anims lesdava vuobulu ėš suoda prisirinktė, veltou mėškė prisiougautė, grybautė, vo kitims ož ton patė rekdava susimuokietė muokesti. Kumet vėins 19 meto taturiejės darbininks palėka be kuojės, nes anou nesėkminga įkėša i javų kūlėma mašina, Aleksandros Stulginskis pasirūpėna vėsos dokumentos sutvarkytė, kad anam valstybė muokietu po 100 litu per mienesi iki gyvuos galvuos. Ons galiejė rinktėis – vėituo pėnsijės imtė vėinkartėnė 18 tūkstontiu litu pašalpa, bet už anou būtina turiejė pėrktė bota ar žemės. Kumet darbininks lėka be kuojės, Stulginskis pasirūpėna, kad ons gauto sioviejė amata – tep ėr atsitėka. Ons paskiau dar na vėinas kelnes Stulginskiou pasiova“,- pasakuojė F.Stramilaitė.

Jokubavėškiu atsimėnėmūs Aleksandros Stulginskis, anuo žmuona Uona, dokra Alduona yr nupasakuojami kap inteligėntiškė, nuošėrdi ir kėkvėina biedna darbininka užjautontis žmuonis. „Kap mes dabar gyvenam, kap kad kėtė žmuonis gyvena, Stulginske ni posės tuo nagyvena. Paprastiausi žmuonis bova ė vėskas. Pats Stulginskis dėrba karto so vėsas“,- sava atsiminimūs yr pasakuojusi jokubavėškė Elžbieta Sungailienė.

Kap F.Stramilaitė sakė, A. Stulginskis tėkros puons bova tik kumet toriedava sokinietėis garbingu žmuonių kompanijuo. Bet tas anuo puoniškoms – ėš nuorėjima tinkamą atstovauti Lietuvą. „Aleksandros Stulginskis visumet galvuojė, kad so žmuonimis rek kalbietė anų gimtoujė kalba, tudiel ons muokies užsieni kalbų. Kad būtom tėkros puons, Aleksandros Stulginskis stengies prilaikytė figūra, kad fraks ont anuo daile golietom, stengies įgytė tinkama išsiauklėjėma ruodontiu manieru – kad tik sava šalę giedas nepridarytom“,- kalbiejė F.Stramilaitė.

Vasari 26 dėina yr mėnėmas ontruojė Lietuvuos prezidėnta Aleksandra Stulginskė (1885 – 1969) gėmėma metėnės.

Dvara gierybes – i krautuve

Jokūbavi iš Stulginski laikų dvara, katramė Stulginske gyvena nu 1927 metu ligi trėmtėis 1941 metas, šėndėin tebier išlėkės gražos parks ėr trys pastatą: vėinami bova laikuomi gyvulę – karvės, kiaulės ėr kėtė, ontram pastatė bova laikuomi arkle ėr grūdą, vo trets bova kumečių gyvenėmou skėrts. Daba tėi ūkinę pastatą yr privatizoutė, bet nelaba prižiūrimis, per laika griūn.

Tad na be rekala A. Stulginski dokra Alduona pu apsilonkyma Jokūbavi F.Stramilaite 1992 metas rašė: „Liūdniausė vėita – Jokūbavs. Žėnuojau, kad per 48 metos būs daug kas persimainė, bet kad tep daug – tikra nesitikiejau. Jegu ne Jūs, aš ni pamatų mūsa noma nebūtiau radosi“. Tam laiške Alduona prisiminė sava labiausę numylieta vėita - žvyrdoube ėr pasidžiaugė, kad tuoks švėisulys Jokūbavi – muokykla – yr pavadinta anuos tieva vardo.

Vilius Baltins, katras bova parašis straipsnių cėkla, aple Aleksandra Stulginski rašė, kad vežont Stulginskios i Sėbėra, bova užpajamouts vėsos dvara torts, ėr ėšvardėna: 170 ha žemės, 52 melžamas karvės, 15 darbėniu arklių, lėntpjūvė, malūns. Vėskou ton aptarnava be šeimininku dar ėr 7 kumetę, katrų kėkvėins par mienesi gaudava 15 litu, bota, 25 arus žemės pasuodintė bolviems, 32 cnt grūdų į metus. Dvare gaunamas gierybės bova pristatuomas i krautovė Kretinguo – tūn atsėmėn i jokūbavėškę.

„Pardaviniejė pėina, muorkus, kopūstus, vuobulus, vėsas kėtas daržuovės. Karvės toriejė geras, pėiningas“, - atsimen Stasys Šimkus, katruo teta dėrba tuo parduotuvie.

Jokubavėškę pasakuojė, kad nuors Stulginske daug svetių sulaukdava dvare, ypatingą vasara, kumet čia atvyktė žmuonis patraukdava ėr jūra, bet patis šeimininka ė tuokės pasisvečiavimu vėišnages reta išsirėngdava – anėi darbavuos sava ūkie kap ė paprasti darbininką. Petronelė Mažeikienė, katra dvare tarnava virieja, pasakuojė: „Vasara edavuom ravietė. Ėr puonia karto ėr pu laukus, ėr pu tus inspektus. Šėltnamiūs pomiduoru, laukūs - vėsokių daržuovių būdava, kupūstų suodindava. Vuobulų laba gerų bova. Vėrdavuom visokių uogieniu. Ėš tuokių mažų rauduonų vuobolioku vėrdavuom. Ėr vynuogė bova pri nama kompa pasuodinta. Laba gražė bova, iki pat stuoga išsikeruojosi. <...> Vėštu bova, gaidių, kalakotu. Laikė dėl miesuos, kiaušėniu.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas