|
|
|
Senąjį kuršių kapinyną tyrinėja modernia technika
Į garsųjį Ėgliškių–Andulių kapinyną Kretingos rajone, kuriame žmonės buvo laidojami maždaug tūkstantį metų, vėl sugrįžo mokslininkai: šįkart su modernia technika jį tyrinėja tarptautinė archeologų komanda iš Klaipėdos ir Berlyno universitetų bei Frankfurto archeologijos instituto. Tyrinėjimų duomenys bus perduoti į sudaromą garsiausių Europos istorijos paminklų sąvadą.
Nustatys istorines kapinyno ribas Anot Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Audronės Bliujienės, greta senosios Kretingos piliavietės išsidėsčiusiame kuršių kapinyne buvo laidojama dviem etapais: Romos laikotarpiu bei bronzos amžiuje - nuo II iki XIII mūsų eros amžių.
„Mūsų užduotis yra sužinoti, kas slypi po žeme. Mums, archeologams, labai įdomus yra Romos periodas: tuomet žmonės nebūdavo laidojami giliai – vos 0,5 – 0,6 m į žemę, o kapas būdavo apdedamas akmenimis. Šiame kapinyne tokių kapų gali būti labai daug. Ligi šiol yra ištyrinėta 800 kapų“, - teigė A.Bliujienė, šiuo kapinynu besidominti jau kelis dešimtmečius. Matthias Daniels iš Berlyno universiteto specialiu gylį bei nuotolį fiksuojančiu prietaisu – magnetometru – tyrinėjo vietovę, kad nustatytų kapinyno laidojimų ribas. „Šis aparatas, priklausomai nuo žemės paviršiaus, gali pasiekti 2 m gylį, tačiau akmenys ir molis užblokuoja siunčiamą spindulį. Pagal skirtingus atspindžius daviklis kaupia duomenis, kurie yra perduodami į bendrą kompiuterinę bazę bei tarptautinės palydovinio ryšio sistemos valdomus maršrutus. Už tai yra atsakingas mokslų daktaras Sebastian Messal iš Vokiečių archeologijos instituto Romėnų-germanų komisijos“, - A.Bliujienė apibūdino kolegų iš Vokietijos atliekamą darbą. Radiniai – išbarstyti po pasaulį „Lietuvoje tokio masto kapinynų tėra keletas, o tarp kuršių laidojimo paminklų šis yra pats stambiausias. Beje, jo tyrinėjimus labai apsunkina tai, kad archyvinė medžiaga – išblaškyta. Šiose vietose praėjo istorinė riba su Klaipėdos kraštu. Dar XIX a. pabaigoje kapinyną pradėjo tyrinėti vokiečių archeologai, o radiniai iškeliavo į Berlyną. Po pergalės prieš Vokietiją rusų kareiviai iš Berlyno išsivežė kolekcijas kaip karo trofėjus. Mus bepasiekė vos keletas radinių“, - pasakojo mokslininkė. Ją papildė Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus: „Šis kapinynas buvo apgadintas, kai 1972 m. vedė dujotiekį: atkasus griovį, radiniai jo pjūvyje sudomino kretingiškį tyrinėtoją Igną Jablonskį – taip iš naujo buvo susidomėta šiuo kapinynu“. 2002 m. A.Bliujienė vyko į Berlyną, studijavo archyvus – buvo nustatyta, kad atkastas tikrai tas pats vokiečių mokslininkų ištyrinėtas kapinynas, kuris dokumentuose buvo fiksuotas skirtingais pavadinimais. „Šis archeologijos paminklas buvo toks įdomus, kad ilgus metus jį tyrinėjo Klaipėdos krašto bei Berlyno mokslininkai. Ir šiandien mūsų tikslas – susieti tuos ištyrinėtus ir dabar tiriamus plotus į visumą“, - tvirtino mokslininkė. Tačiau šiandien situacija – vėlgi kitokia: nebeliko senųjų sodybų, jų žmonių, nebėra ir jokių orientyrų. Berlyno archyvuose buvo įpainiota vietovių klaidų, - visa tai apsunkina tyrinėjimų eigą. „Dar viena dviprasmybė: kapinyno teritorija lyg ir saugoma valstybės, tačiau tuo pat metu žemė – privati. Jos savininkai apsodino kapinyno teritoriją jaunomis eglaitėmis, kurių šaknys po 5 metų sunaikins šį paminklą“, - apgailestavo A.Bliujienė. Ar mokslininkai pradės kasinėti Ėgliškių–Andulių kapinyną, anot jos, priklausys nuo radinių vertės. Dabartinis jų interesas – nustatyti kapinynų ribas. Į šią vietą tyrinėtojai dar sugrįš detaliau atkurti buvusių sodybų teritorijas. „O mums yra įdomu ypatingomis sąlygomis patikrinti ir naująjį mokslinį metodą“, - S.Messal patikino, jog kapinyną tyrinėja pirmąkart, o ligi tol jam tekę tyrinėti senovines gyvenvietes bei piliakalnius. Ėgliškių–Andulių kapinyno tyrinėjimai – tai bendro Klaipėdos universiteto bei Vokietijos archeologijos instituto Romėnų–germanų komisijos mokslinio projekto dalis. Šiuosyk vokiečių mokslininkai magnetometru dar tyrinėjo ties Nemirseta nuskendusį laivą bei senosios Platelių bažnyčios teritoriją.
|
|
