Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Aptarė neišspręstus žemės klausimus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-06-20

Kas turi taisyti žemės matininkų klaidas, trukdančias ūkininkams pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, kaip privažiuoti prie nuosavos žemės, kai nėra kelio, kas turi įrengti nuovažas nuo kelių į laukus, kaip suinteresuoti ūkininkus imtis žemės konsolidacijos, ką daryti su kolūkinių fermų, kitų pastatų griuvenomis, kai nežinia, kas yra jų šeimininkas,- atsakymų į šiuos bei kitus su žeme susijusius klausimus vakar ieškojo Kretingos rajono kaimiškųjų seniūnijų seniūnai, seniūnijose dirbantys žemės ūkio ir žemėtvarkos specialistai, rajone veikiančių visuomeninių organizacijų atstovai.

Šią sueigą suorganizavo rajono Savivaldybės Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Povilas Turauskis. Atsakyti į opius žemės tvarkymo klausimus politikas pakvietė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėją Vilmą Daugalienę, Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorę Levitą Petrauskienę, rajono Žemėtvarkos tarnybos vadovą Dalių Vitkų. Susirinkime dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Egidijus Klumbys, rajono Savivaldybės vadovai bei Žemės ūkio skyriaus atstovai.

P.Turauskio teigimu, norintys iš žemės ūkio gamybos pasitraukti ir už tai gauti ES paramą ūkininkai privalo pateikti turimos žemės orto-foto planus, kadastrinių matavimų duomenis. Šis žemės įteisinimas kartais užsitęsia ilgiau už pasitraukimo paraiškos įteikimo terminą, o ir laiku pateikti dokumentai atmetami, o ūkininkui taikomos sankcijos dėl 1993, 1994 metais atliktų žemės sklypų matavimų neatitikimo šiandieniniams orto-foto planams, kadastriniams matavimams. L.Petrauskienė pripažino, jog tokių žemės matavimo neatitikimų esama, nes 1993, 1994 metais dalinant žemę ji buvo matuojama sieksniu. D.Vitkus pažadėjo Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) siunčiantiems paraiškas ūkininkams išduoti pažymas apie duomenų neatitikimą, kad ūkininkai išvengtų NMA sankcijų.

Neturintys privažiavimo prie savo žemės irgi turėtų kreiptis į žemėtvarkininkus. Kaip pastebėjo D.Vitkus, yra anksčiau parengtų planų be servitutų. “Kur nėra servitutų, galima juos įvesti”,- patikino jis. L.Petrauskienė priminė, jog nuo 1999 metų negalima atkurti žemės nuosavybės be privažiavimo. “Sužinoti, kur turi būti privažiavimas, galima seniūnijose - čia yra projektai, žemėtvarkininkas parodys”,- aiškino valdininkė.

Ūkininkai nesutaria, kas ir kur turi įrengti nuovažas į laukus nuo Savivaldybės bei respublikinės reikšmės kelių. Dėl nuovažų įrengimo reikia kreiptis į seniūnijas, nes kelininkai kelių įrengimo, tvarkymo projektus derina su seniūnijomis. Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius skundėsi, jog seniūnas yra priverstas derinti projektą, nežinodamas žemių savininkų. D.Vitkus pažadėjo seniūnams pateikti dokumentų apie žemės savininkus kopijas.

“Girdėti, jog kažkas perka po 100 ha ir daugiau valstybės žemę, kas tie pirkėjai?”- kalbėjo P.Turauskis apie sklandančius gandus, kad ūkininkai gali likti žemės pardavimo-pirkimo proceso nuošalyje. D.Vitkus tvirtino, jog Kretingos rajone valstybinės žemės pardavimas dar nevyksta. Žemėtvarkininkai iki Naujųjų numato parengti valstybinės žemės Salantų zonoje pardavimo projektus. Žemę nuomojantys, taip pat ir turintys trumpalaikę nuomą ūkininkai turės pranašumą šią žemę įsigyti.

Daugelį išvardytų ir kitų (nutiesti kelius, elektros linijas, įrengti vandens telkinius) problemų gali išspręsti šalyje pradėta žemės konsolidacija. Konsolidacijos projektai šiuo metu rengiami ES lėšomis. Projektas pradedamas rengti, kai to pageidauja ne mažiau kaip penki žemės savininkai, valdantys ne mažiau kaip po 100 hektarų. Konsolidacija, mainant sklypus, padeda išbarstytus žemės sklypelius sutelkti aplink sodybas, dideliame žemės masyve sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą.

Rajone nėra nė vienos paraiškos rengti žemės konsolidacijos projektą. Tokį pasyvumą P.Turauskis aiškino informacijos apie konsolidaciją stoka ir žadėjo šia tema seminarus seniūnijose.

Dalis rajono ūkininkų nepatenkinti dėl, jų įsitikinimu, per aukšto dirbamų rajono žemių įvertinimo. Ūkininkas Stasys Sandaras iš Rūdaičių piktinosi, jog dėl tokio vertinimo, kai vėjo pustoma pajūrio žemė buvo prilyginta derlingoms Pasvalio, Marijampolės žemėms, jis prarado apie 60 tūkst. Lt išmokų.

Nepatenkinti ūkininkai, padedant Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriui, sieks susigrąžinti turėtą ūkininkavimo nederlingoje žemėje lengvatą, kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, Seimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas