Greičio skonis įaugęs į kraują

Greičio skonis įaugęs į kraują Padvariškis Mindaugas Dimgaila vienas pirmųjų Kretingoje, išpopuliarinęs motorolerius ne kaip susisiekimo priemonę, o kaip laisvalaikio užsiėmimą ir gyvenimo būdą. Išmokęs motorolerį ne tik vairuoti, bet ir pats susiremontuoti, dabar vaikinas svajoja apie motociklą.

Mindaugas Dimgaila teigė: sunkų darbą remontuojant motorolerį atperka džiaugsmo minutės, kai pagaliau gali jį užvesti ir vėl lėkti į kelią.

Po mėnesio 18-ąjį gimtadienį švęsiantis M.Dimgaila tikisi, kad vasaros pabaigoje motorolerį jis galės išmainyti į motociklą. „Gal kokių 600 kubų“, - šypteli pašnekovas, apibūdindamas norimo motociklo variklio darbinį tūrį. Vaikinas pasiryžęs vienu kartu įgyti ne tik automobilio, bet ir motociklo vairuotojo pažymėjimą.

M.Dimgailos teigimu, nuo motorolerių ant motociklų ar į automobilius „persėdo“ ir jo bičiuliai, su kuriais prieš kokius trejus metus buvo įkūrę motorolerių mėgėjų klubą „Cunamis“. „Buvo daug entuziazmo – vienu metu važinėdavome iki 25 žmonių. Apie mūsų klubą žinojo ir Vilniuje, bendravome su motorolerių mėgėjais iš kitų miestų. Dabar klubo senbuviai išvažiuoja tik retkarčiais, nes nauji atsiradę motorolerininkai „išpjovė“ žmonėms daržus, o kaltė krito ant mūsų. Mes keliuose važinėdavome kultūringai, o triukų mokydavomės tik aikštelėse“, - kalbėjo M.Dimgaila.

Jam malonu prisiminti su klubo nariais patirtus įspūdžius ir nuotykius. Pavyzdžiui, vaikinai turėjo tradiciją vos ne kiekvieną savaitgalį važiuoti į Rietavą – parduoti ar pirkti motorolerius, jų dalis. Tačiau prekyba labiau buvo pretekstas kelionei, o ne jos tikslas: motorolerininkai važiuodami aplankydavo jaukias pakelės kavines, o turguje susitikdavo su bičiuliais iš kitų miestų, pasidomėdavo technikos naujienomis.

Nuo 11 metų motoroleriais važinėjantis M.Dimgaila iš viso jų yra turėjęs septynis. Šiuo metu jo garaže – „Gilera DNA“ motoroleris.

Dabar „Cunamio“ senbuviai, kurie vienas į kitą kreipiasi pravardėmis, motoroleriais į gatves išvažiuoja rečiau. Vis dėlto jie dar pasimėgauja įvairiais triukais, kuriais labiausiai pagarsėjęs vaikinas pravarde Melanis. Neretai po tokių „pasidraskymų“ motoroleriai sugenda, todėl dabar 7-8 draugų kompanija kartu ne tik važinėjasi, bet ir remontuoja transporto priemones. Visi jie pasiskirstę darbais: „Pavyzdžiui, mano draugas Puja rūpinasi motorolerių apdaila, o aš – daugiau prie variklių. Tai visąlaik būnu juodas. Iš pradžių mūsų kompanijoje mechanikas buvo vienas Margis, o iš jo savaime remontuoti išmokome ir kiti“, - pasakojo M.Dimgaila.

M.Dimgaila taisydamas motorolerius tariasi su draugais, meistrais, kartais informacijos tenka ieškoti motorolerių gamintojų pateiktose instrukcijose, internete. Paklaustas, ar beremontuojant nepasitaiko klaidų, M.Dimgaila parodo į garaže padėtas dalis. „Šitas jau „negyvas“, - nusišypsojo jis. Vaikinas įsitikinęs: jei nesupranti, kaip pataisyti motorolerį, geriau ne eksperimentuoti, o pasikonsultuoti su meistru.

Jo manymu, neverta motorolerių ir perdarinėti: „Kartą buvau sumontavęs sportinius cilindrus, kitas dalis, bet per daug „pritobulinus“, motoroleris neatlaiko ir subyra. Norint geresnio motorolerio geriau ir pirkti galingesnį, o ne jį perdarinėti“, - teigė M.Dimgaila.

Pašnekovas teigė, kad triūsą taisant motorolerį atperka momentas, kai jau galima jį užvesti. „Kartą motorolerį remontavome beveik visą naktį. Kai paryčiais užvedėme, visi pradėjo ploti, šokti iš džiaugsmo“, - prisiminė M.Dimgaila.

• Rašyti komentarą (5)