|
|
|
Mokinių akys krypsta į užsienį
Jaunoji karta, kaip ir visa šalies visuomenė, sulaukė nepalankių ekonomikos pokyčių sukelto išbandymo. Mokiniai tuos pokyčius pastebi, tačiau žaibiškai įsiveržusio ekonominio sunkmečio nedramatizuoja: pokyčiai jiems – ne krizė, o kasdieniai uždaviniai, kuriuos tenka spręsti. Marijono Daujoto vidurinės mokyklos dešimtokės Živilė Valužytė ir Laura Grigaitytė bei Jurgio Pabrėžos gimnazijos dvyliktokė Viktorija Petkutė tvirtino, kad krizę jos ir jų bendraamžiai daugiausia jaučia, girdėdami apie ją iš suaugusiųjų ir per masinio informavimo priemones. „Girdėjau, kad daug žmonių atleido iš darbo, ir sostinėje žmonės streikuoja, nes yra nepatenkintų valdžia. Jei krizė greitai nesibaigs, žmonės gali nusigyventi. Aš pati šiandien jokios grėsmės nejaučiu, o žodis „krizė“ man netgi atsibodo, - kalbėjo Laura. Živilė jos mintį pratęsė. - Jeigu apie krizę jau net dainos kuriamos, dalykas iš tiesų įkyrėjęs.“ Viktorijos manymu, jei tiek daug žmonių ateina į protesto akcijas, vadinasi, šalyje kažkas negerai. „Namuose su tėvais kalbėjome, kad atėjo sunkesnis metas, sakė, kad tarp pažįstamų yra atleistų iš darbo, kalbėjo, kad reikės taupyti. Bet aš esu taupi nuo mažens – taip mane išauklėjo“, - sakė mergina. Aiškėja pašaukimas Su pokyčiais mokiniai susidūrė ir tiesiogiai. Ypač jie aktualūs dvyliktokams, kurių laukia stojamieji į aukštąsias mokyklas. Pagal šiemet numatomą vykdyti aukštojo mokslo reformą studentai dar mokykloje turės „užsidirbti“ studijų krepšelį. Ketinama panaikinti dalinį finansavimą, o nemokamai studijuos tik labai gerai besimokiusieji mokykloje. „Su bendraamžiais stebimės: juk mokytis tobulai – sunku arba išvis neįmanoma“, - atkreipė dėmesį Viktorija. Jos prognozėmis, baigusieji vidurines mokyklas eis dirbti arba rinksis kitas perspektyvą jaunam žmogui siūlančias šalis. Pavyzdžiui, Daniją. Girdėjusi, kad mokslas ten – nemokamas, pačiam tenka mokėti tik už gyvenamąjį plotą ir už maistą. Pasak Viktorijos, sunkmečiu neišvengiamai atsakingiau bus renkamasi profesija. „Mano draugė studijuoja matematiką Vilniaus universitete. Iš 120 priimtų mokytis žmonių po pirmo kurso liko 30“, - stebėjosi tiksliuosius mokslus planuojanti pasirinkti gimnazistė. Ji manė, kad specialistų, taip pat ir pedagogų, gali sumažėti, tačiau jie bus savo darbui atsidavę, dirbs iš pašaukimo. „Patinka užsienio patirtis, kur po 12 klasių būna vadinamieji tuštieji metai. Jauni žmonės įsidarbinę arba keliaudami bando atrasti save, suvokti, kuo iš tikrųjų nori būti, ir stoja į aukštąją mokyklą tik po metų, bet labiau motyvuoti, - kalbėjo V.Petkutė. - Pas mus jaučiamas suaugusiųjų spaudimas, kad po vidurinės mokyklos iš karto turi studijuoti. Kai kurie stoja bet kur, po to mėtosi, ir tai išvargina.“ Klausimų iškilę ne tik dvyliktokams. „Rugsėjį sakė, kad žinių patikrinimas dešimtokams bus privalomas, dabar – kad ne“, - pastebėjo Laura. Puošmenos - per akcijas Mokinės sakė, kad yra dirbančių mokinių, tačiau įsidarbinimo motyvas – nebūtinai krizė. Dalis mokinių tiesiog nebenori prašyti pinigų iš tėvų. Laura sakė taip pat vasarą dirbanti sezoninį darbą savo tėvo įmonėje. Tačiau gali būti, kad dalis mokinių pradeda dirbti ir per mokslo metus - po pamokų ar savaitgaliais - dėl to, kad tėvai neteko darbo. Merginos tvirtino, kad apie tai iš bendraamžių nesužinosi, nes tokius dalykus sakyti nėra malonu. Anot Živilės, turtinio kontrasto tarp mokinių akivaizdžiai nesimato, bet, merginos manymu, jis egzistuoja. „Būna, kad susilaiko kviečiami į klubus, tada ir pagalvoji, kodėl. Bet tai - suprantama“, - sakė Viktorija. Jos teigė, kad mokyklos valgyklose šiek tiek pakilo kainos, tačiau dėl to nebevalgančių bendraamžių nepadaugėję. Anot Lauros, 50 ar 60 cnt kainavusi bandelė dabar kainuoja ir litą, ir gerokai daugiau, iki 1 Lt 60 cnt. „Mokiniams - per brangu. Mokyklos valgykloje turėtų būti tokios kainos, kad galėtų pavalgyti kuo daugiau vaikų“, - svarstė Živilė. Merginos neslėpė, kad yra mokinių, kurie maistui iš tėvų gautus pinigus išleidžia traškučiams. Norėdamos dailiau apsirėdyti per mokyklines šventes, mokinės seka akcijas. „Netrukus bus šimtadienis, rūbą nusipirkau iš anksto „Akropolyje“. Svarbu pataikyti į geras akcijas ir kai jos paskelbiamos: tada būna didelis pasirinkimas. Dailius, 400 Lt kainavusius batelius įmanoma nusipirkti už 200 Lt“, - patikino Viktorija. Živilė taip pat sakė, kad gerą, kokybišką prekę pirmiau nusižiūri ir laukia, kol ji atpigs. „Yra buvę, kad nusiperki, ir ji smarkiai atpinga. Būna apmaudu“, - sakė ji. Anksčiau ažiotažus kėlusios mokyklinės rinkliavos dabar emocijų nebekelia. Laura pasakojo, kad jos klasė dabar rengiasi Valentino dienai. „Patys, kiek kas galime, rūpinamės nominacijomis, apdovanojimais, popieriumi. Jei reikės, paimsime pinigų iš klasės fondo, į kurį kiekvienais metais po 5 Lt sunešame“, - pasakojo Laura. Anot Viktorijos, jos mokykloje rinkliavos - daugiau simbolinės, mokinių neslegia. „Ir kai sveikiname mokytojus, didelių daiktų neperkame, kartais užtenka gėlės“, - sakė ji. Anot pašnekovių, popamokinės veiklos dėl sunkmečio nesumažėjo, tačiau tik jų mokyklose. Gi Sporto mokykloje futbolo būrelį lankantys mokiniai vietoj ankstesnių 3 Lt per mėnesį moka 12 Lt. „Jaučiame, kad kils ir aerobikos būrelio, už kurį mokame dar po 5 Lt, kaina“, - sakė abi dešimtokės. Įvykiais domimasi Visos trys mokinės sakė skaitančios laikraščius, žiūrinčios televiziją ir geras ar liūdnas šalies naujienas kažkiek seka. „Nežinomybė neatleidžia nuo atsakomybės, - savaip perfrazavusi Konstitucijos straipsnį gimnazistė patikino, kad ji domėjosi ir rinkimais. – Šiek tiek suintrigavo Arūno Valinsko pasirodymas politikoje.“ Laurai ir Živilei orientuotis įvykiuose padeda politologijos pamokos. Mokinės tvirtino tikinčios, jog pašliję ekonomikos reikalai šalyje susitvarkys greitai. „Lietuva išgyveno karą, išgyveno 1939 metų krizę, ir šis atvejis – ne išskirtinis. Sunkiau ar lengviau, bet išgyvensime“, - kalbėjo Viktorija. Optimistiškai į sunkmetį žvelgė ir kitos mokinės.
|
|
