|
|
|
Perdėtas rūpinimasis vaikais kelia pavojų kitiems
Jurgio Pabrėžos gimnazijos kieme susidūrus keliems automobiliams, niekas nenukentėjo, tačiau avariją sukėlusi motina, kuri, panorusi savo vaiką privežti kuo arčiau mokyklos, pavojų galėjo sukelti kitiems mokiniams: į gimnazijos teritoriją mašinoms įvažiuoti draudžiama, o vaikai dažnai vaikšto važiuojamąja kelio dalimi, nes čia nėra šaligatvio. Mokyklų vadovai pastebi, kad tėvai taip saugo savo atžalas, kad nebepaiso kitų vaikų saugumo. Siekiant apsaugoti mokinius, prie Jurgio Pabrėžos gimnazijos įvažiavimo buvo pastatytas įvažiuoti draudžiantis ženklas. Į mokyklos teritoriją gali įvažiuoti tik leidimus turintys darbuotojai, valgyklą aptarnaujantis personalas, iš kaimų mašinomis atvažiuojantys gimnazistai. Tačiau tėvai ženklo dažnai nepaiso ir stengiasi rytais savo atžalas privežti kuo arčiau mokyklos. „Praėjusią savaitę, bandydama apsisukti ankštame kieme, viena mama įpuolė į mokytojos automobilį ir taip užtvėrė kelią. Dėl įvykio kiti darbuotojai buvo priversti statytis mašinas arčiau įvažiavimo, kur susidarė kelios eilės automobilių. Kitas darbuotojas, norėjęs išvažiuoti, nebesuvaldė užšalusia danga slystančio automobilio ir trenkėsi į kitą, o šis kliudė dar vieną mašiną. Laimei, niekas nebuvo sužeistas, bet įvykis parodė, kaip dėl tėvų savanaudiškumo galėjo nukentėti kiti vaikai“, - pasakojo Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė. Jos pastebėjimu, daug saugiau vaikus iš mašinų išleisti ne Savanorių gatvėje ar mokyklos kieme, o prie parduotuvės „Iki“ arba Lazdynų gatvėje. Nuo ten mokiniai gimnaziją saugiai pasiektų eidami šaligatviu ir stadiono takais, o mokyklos kiemas neužsikimštų nuo skubančių tėvų automobilių. „Esu atsakinga už kiekvieno vaiko saugumą, todėl kaskart skauda širdį, kai matau virtinėmis į kiemą važiuojančias mašinas ir keliu einančius vaikus. Stebina tėvų nesupratingumas: juk svarbus ne tik jų, bet ir kitų vaikų saugumas. Situaciją pagerintų šaligatvis gimnazijos įvažiavime ir, žinoma, susipratę tėvai, kurie pagaliau imtų paisyti ženklo“, - sakė B.Mikienė. Automobiliai netelpa ir Simono Daukanto vidurinės mokyklos stovėjimo aikštelėje. Ją mokykla praplėtė už savas lėšas, tačiau vietos vis viena trūksta ir pakelėje rikiuojasi eilės automobilių. Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai automobilius stato aikštelėje prie Civilinės metrikacijos skyriaus. Tačiau į mokyklą atvyksta tiek daug ratuotų mokinių, kad retkarčiais mokytojų mašinoms nebelieka vietos. Kad nereiktų peštis dėl vietos, Marijono Daujoto vidurinės kiemai buvo net padalinti. „Tėvus raginame, kad vaikus paleistų kiemelyje iš Žemaitės alėjos pusės. Ten vaikus išleisti saugu, nes jiems nebereikia eiti gatve. Vidinis mokyklos kiemas skirtas administracijos darbuotojams, o kiemas iš Vilniaus gatvės pusės – mokiniams“, - kalbėjo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Gerardas Trumpis. Problema dėl sausakimšų mokyklų kiemų ir neleistinose vietose sustojančių tėvų žinoma ir policijoje. Tačiau problema taip ir lieka neišspręsta. „Mašinų daugėja, o vietų joms statyti nėra. Jei vienoje vietoje pastatome draudžiantį ženklą, grūstys atsiranda kitur. Visi nori važiuoti ir privažiuoti kuo arčiau. Mašinos mokyklų kiemuose gali sukelti didžiulių nesklandumų: jei tektų privažiuoti greitosios pagalbos automobiliui ar gaisrinei. Tai yra didžiulė problema, tačiau kaip ją išspręsti – nežinia“, - sakė Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Arturas Lingaitis. Mokyklų vadovai pastebi ir kitą šios problemos pusę: daugelio automobilių kiemuose neliktų, jei į mokyklą mokiniai vaikščiotų pėsti. „Suprantu tuos mokinius, kurie į mokyklą važinėja iš kaimų. Tačiau Kretinga nėra tokia didelė, kad nebūtų galima ateiti pėsčiomis. Bet mokiniams kažkodėl labai svarbu turėti mašiną. Žinau tokių linksmų atvejų, kai keturi vaikinai susidėję pinigų nusiperka bendrą automobilį ir pagal grafiką juo važinėja“, - pasakojo G.Trumpis. B.Mikienė mano, kad dalis mokinių į mokyklą automobiliu atvažiuoja norėdami pasipuikuoti. „Juk kai kuriems gimnazistams iki mokyklos – vos keli šimtai metrų. Rytinis pasivaikščiojimas į mokyklą būtų puiki mankšta – juk vaikai ir taip mažai juda. Stebina ir tėvų požiūris – juk daug sveikiau mažą vaiką būtų į mokyklą atvesti, o ne atvežti, jei vaikas neserga, o lauke nelyja ir nesninga. Be to, kuo mažiau mašinų kieme – tuo grynesnis oras ir saugesnė mokyklos erdvė“, - įsitikinusi B.Mikienė. Šeimos gydytoja Regina Grykšienė pastebi, kad tėvai vaikus į mokyklą veža, siekdami jų saugumo. Tačiau atimtą rytinį pasivaikščiojimą būtinai reiktų kompensuoti. „Mokiniai būtinai turi sportuoti ir judėti. Daugelis vaikų nebeišeina į lauką, nes laiką leidžia prie televizoriaus ir kompiuterio, o rytais į mokyklą juos nuveža tėvai. Tačiau vaikui būtina palakstyti kieme, pažaisti, pasivaikščioti. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad gryname ore vaikas praleistų bent valandą. Vis dėlto labai dažnai gimdytojai daro savo atžaloms meškos paslaugą: reikia ar nereikia, gydytojų prašo vaikus atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau mokykloje fizinis krūvis yra gerai – jis nėra per didelis, tačiau didina vaiko ištvermę, stiprina sveikatą“, - sakė R.Grykšienė.
|
|
