Kretingos muziejuje atsirado naujas gyventojas. Kretingiškė Roma Gedminienė padovanojo papūgą, kuri paįvairino ir taip įdomų Žiemos sodo gyvenimą.

Atsiradus papūgai su baltu „namu“ Žiemos sodas tapo dar egzotiškesnis.

„Dabar turime trijų rūšių gyvūnus. Žuvys yra seniausios Žiemos sodo gyventojos. Beje, neseniai žuvų karalystę papildė raudoni japoniški karpiai. Po to atsirado vėžliai ir štai – papūga, kuriai būtinai reikės ieškoti draugo, nes šios rūšies papūgos vienos gyventi negali“, - kalbėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Anot jos, priimant dovaną, buvo pasiklausta darbuotojų, ar įstengsime paukščiu rūpintis. Jos į naujakurį reagavo palankiai. Augalus prižiūrintys specialistai taip pat mielai sutiko papildyti muziejaus fauną.

Jau pastebėta, kad prie narvo su papūga renkasi daug lankytojų vaikų. Jiems paukštis patinka: grožisi jo spalvomis, kalbina.

Žiemos sodo ekspoziciją papildžiusio paukščio paleisti iš narvo nežadama. „Nepagausime. Be to, gindamiesi nuo vabalų, augalus purškiame chemija, dar nunuodysime paukštį“, - išreiškė rūpestį direktorė.

Grafų Tiškevičių laikais čia papūgų būta: jos ir narve tupėjo, ir skraidydavo.

Narvą su naujuoju gyventoju pakabino ant figos, tad greta įsikūrę vėžliai nuo šiol turės ir sparnuočio draugiją.

Rengiama papūgos metrika. Dar ne viskas apie ją išsiaiškinta. Muziejaus darbuotojos juokavo, kad papūga nešneka, tik čiulba, ir gamtos skyriaus specialistės turės užduotį išmokyti pasisveikinti su lankytojais žemaitiškai.

Bus sugalvotas ir vardas - ši užduotis teks vaikams. Galvojama surengti krikštynas.

„Kai pradėjau dirbti muziejuje, o tai buvo 1992 metais, - pasiūlymų laikyti papūgas buvome sulaukę, tačiau juos užgožė kiti rūpesčiai: pavyzdžiui, rūpintis augalais. Laikyti papūgas tada atrodė prabangos dalykas. Dabar galvojame kitaip“, - sakė direktorė.

• Rašyti komentarą (1)