Savo darbu įtinka ir prabangių butų šeimininkams

Šiuolaikinio dizaino miegamojo lovos, spintos, svetainės bufetai, virtuviniai baldai su viduje įmontuojama įranga ir marmuriniais stalviršiais. Madingų - juodos ir raudonos, juodos ir baltos, geltonos ir mėlynos, oranžinės ir kreminės – spalvų deriniai. Tokius baldus antrus metus gamina du vaikinai - kretingiškis Evaldas Lukošius ir kurmaitiškis Karolis Jenkus.

Savamoksliai jaunieji baldžiai Evaldas Lukošius (kairėje) ir Karolis Jenkus savo pagamintais baldais įtinka ir įnoringiausiems užsakovams. Vaikinai jau užsidirba pragyvenimui ir mokslams, tad tėvų pinigų nebeprašo.

„Visus baldus pagal šeimininkų pageidavimą pagaminame ir sumontuojame patys: darbus, kaip sakoma, atliekame nuo A iki Z. Šiandien dviračio jau nebeišrasi: yra tam tikros madų tendencijos, baldų dizaino ypatybės. Svarbiausia buvo įsigyti gamybai reikalingas stakles bei instrumentus“, - kalbėjo Evaldas ir Karolis, patikindami, jog jiems „įkandami“ įvairaus stiliaus baldai, kokybe nesiskiriantys nuo išdėliotų baldų salonuose.

Skirtumas tėra tik baldų kaina. Vaikinai dirba pagal verslo liudijimus, turi savus medžiagų tiekėjus, todėl jų pagaminti baldai – 20-30 proc. pigesni už parduotuvinius.

Abu vaikinai - buvę klasės draugai: prieš trejus metus jiedu baigė Marijono Daujoto vidurinę mokyklą. Dabar jie mokosi Vakarų Lietuvos verslo kolegijos Klaipėdoje antrame kurse. Mokslus kolegijoje „kremta“ tik savaitgaliais, o jų dienos yra „parduotos“ pačių susikurtam verslui.

„Esame abu sau šefai, bet gerbiame vienas kito nuomonę“, - sakė vaikinai. Nors jaunųjų verslininkų santykiai nėra grįsti lyderyste, tačiau Evaldas turi didesnės baldžiaus patirties negu Karolis.

E.Lukošiaus vaikystė prabėgo šalia meistraujančio tėvo, kuris namų rūsyje gamindavo įvairius baldus. Evaldas buvo savo tėvo Petro Lukošiaus pagalbininkas, o sulaukęs šešiolikos, - jo patarėju ir dešiniąja ranka.

Tuomet likimas ir smogė Evaldo šeimai: jam tebuvo šešiolika, kai neteko tėvo. Evaldui liko tėvo įrankiai ir išmoktos pamokos. Nuo tada vaikinas vienas ryžosi gaminti kompiuteriams skirtus rašomuosius stalus savo draugams ir jų pažįstamiems. Taip, dar būdamas moksleivis, jis sau prisidurdavo vieną kitą litą ir mamos nebeprašydavo pinigų.

Mokyklą pabaigęs Karolis vienerius metus dirbo Prano Varkojo medienos įmonėje Kurmaičiuose. Vaikinas susipažino su staliaus darbu, kuris, pajutęs, esąs „prie dūšios“. Tuomet abu klasės draugai ir sumanę kurti bendrą verslą.

Savo dirbtuves jaunieji baldžiai iš pradžių įkūrė Karolio tėvų namų rūsyje. Po to tėvai leido jiedviem įsikurti daržovių sandėlyje: antrame aukšte vaikinai įsirengė erdvias dirbtuves, atrodytų, jog čia dirba mažiausiai dešimt meistrų.

Nustebino ypatinga dirbtuvių švara bei tvarka. Įrankiai, varžtai, furnitūros detalės sudėlioti tik jiems skirtose lentynose. Sumontuota dulkių nusiurbimo įranga. „Per dieną susikaupia daugybė gamybinių dulkių, drožlių ir kitokių atliekų. Patalpas tenka tvarkyti kas vakarą. Iš ryto patiems maloniau ateiti į tvarkingas dirbtuves“, - į pastebėjimą apie stalių dirbtuvėms nebūdingą švarą atsakė pašnekovai.

Kretingiškiai pas juos dažniausiai užsisako spintas su stumdomomis durimis, rašomuosius stalus, lovas ir virtuvinius komplektus. Turtingesni klientai pageidauja patvarių ir madingų virtuvinių baldų su akmens stalviršiais.

Jaunieji verslininkai sakė dirbantys itin lanksčiai: klientams pageidaujant, prie jų turimų baldų prikuria trūkstamų, apžiūrėję namus, patys siūlo idėjas. Atsiveža ir medžiagų pavyzdžius.

Apie krizę Evaldas ir Karolis sakė šiandien negalvojantys: kol kas jiedu turi užsakymų. O sunkesnį laikmetį jiedu pasiryžę įveikti dirbdami sąžiningai ir kokybiškai, ir užsakymus atlikdami už žemesnes, negu baldų salonuose, kainas.

Virtuvės baldai

• Rašyti komentarą (11)