|
|
|
Jaunimo norą puoštis auskarais medikai vertina skeptiškai
Suaugusieji ne visada pritaria jaunų žmonių norui pasidabinti auskarais ne tik ausyse, bet ir antakyje, nosyje, lūpoje, bamboje, kitose kūno vietose. Tačiau kartais tėvai apie vaiko auskarą neįprastoje kūno vietoje sužino tik tada, kai jis jau įvertas. Siekdami būti madingais ir išskirtiniais, paaugliai kosmetologijos salone apsilanko ir vieni. Medikai perspėja, kad netinkamai įvertas auskaras gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Dailūs auskarai puošia vydmantiškių 16 metų Agnės Liebutės ir 15 metų Liucijos Girtaitės lūpas. Dvi draugės pernai kartu pasiryžo nueiti pas kosmetologę ir įgyvendinti svajonę. A.Liebutė auskarą įsivėrė apatinėje lūpoje, o L.Girtaitė – viršutinėje. Auskarai puošia ne tik merginų lūpas, keletas jų – ir ausyse. A.Liebutė ir L.Girtaitė sakė tėvų neperspėjusios, kad ruošiasi į lūpas įsiverti auskarus. Apie tai jie sužinojo tik merginoms grįžus iš kosmetologijos kabineto. „Mėnesį slėpiau auskarą: eidama valgyti jį išsiverdavau. Kai ryžausi apie jį pasakyti, mama sakė seniai žinojusi, kad turiu auskarą ir galiu jį nešioti“, - prisiminusi istoriją dabar šypsosi A.Liebutė. L.Girtaitės mama auskarui lūpoje taip pat neprieštaravo. A.Liebutė pasakojo iš pradžių norėjusi auskaro antakyje, tačiau persigalvojo sužinojusi, kad tam yra per jauna: oda augdama gali auskarą išstumti ir tada liktų randas. „Labai norėjome. Tada mūsų stilius buvo kaip pankų, „banglų“. Tai ir auskarai tiko. Dabar stilius pasikeitė, tačiau auskariukų išsiverti nesinori. Be auskaro keistai jaučiamės. Įpratom su jais žaisti, sukioti. Viena draugė, iš lūpos išsivėrusi auskarą, dar pusę metų iš įpročio kramtė lūpas“, - linksmai pasakojo merginos. Jos teigė, kad auskarus išsivertų tik tada, jeigu jie nebesuteiktų išskirtinumo. Pašnekovės sakė dažnai sulaukiančios klausimų, ar auskarai netrukdo kalbėti, valgyti. A.Liebutė ir L.Girtaitė sakė girdėjusios, kad dėl auskarų gali kilti sveikatos problemų, tačiau norui pasipuošti neatsispyrė. Jos svajoja įsidurti auskarus į liežuvius, tačiau tam kol kas nepasiryžta: liežuvyje auskaras sunkiau gyja, yra pavojus, kad bus pažeisti receptoriai. Tėvų leidimas – privalomas Į redakciją kreipėsi moteris (pavardė redakcijai žinoma), klausdama, ar nepilnamečiai gali be tėvų leidimo įsiverti auskarus. „Penkiolikmetė dukra grįžo iš grožio salono su auskaru liežuvyje. Prasidėjo komplikacijos – teko važiuoti pas gydytojus. Negi kosmetologai nereikalauja tėvų leidimo?“ - teiravosi moteris. Kosmetologė Genutė Šemetienė teigė konfliktų su nepilnamečių tėvais išvengianti, nes visada reikalaujanti raštiško jų leidimo. Šio sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto reikalavimo privalo laikytis visi kosmetologijos kabinetai. „Įsivaizduokite, kaip turi reaguoti mama, jei jos dukra grįžta su auskaru antakyje arba bamboje? Šokas. Raštiško leidimo reikalaujame, net jei nepilnamečiai ateina su suaugusiais – iš kur mums žinoti, kad jie – tėvai. Reikalaudami tėvų leidimo mes ir apsidraudžiame: kai tėvai žino apie auskarą, jie nuperka ir dezinfekcinių skysčių, prižiūri, kaip žaizda gyja, ar nepūliuoja. Paaugliai, slėpdami auskarą nuo tėvų, ne visada turi pinigų specialiems skysčiams, dėl to gali kilti komplikacijų. Auskarai – ne žaidimas, tai – maža operacija“, - kalbėjo G.Šemetienė. Pasekmių nenumatysi „Niekada niekas nežino, kokios gali būti komplikacijos po auskaro įvėrimo, - teigė dermatovenerologas Vytautas Toliušis. – Vienas pavojų – infekcijos. Be to, įsivėrus auskarą, gali atsirasti randėjimo procesai. Teko matyti atvejų, kai iš vienos ausies išauga toks randas, kaip antra „ausis“. Iš anksto negalima žinoti, ar atsiras randų, nebent taip yra nutikę giminaičiams arba pastebima, kad randai sunkiai gyja. Tokiu atveju auskarų reiktų atsisakyti. Tačiau jei žmogus niekada nėra susižeidęs, tai jis ir nežino, kaip gytų randai“. Pasak V.Toliušio, vertis auskarus pavojinga į visas kūno vietas, labiausiai – į vokus, nosies landas, lūpas, liežuvį. Gali ir pagydyti, ir susargdinti Klaipėdoje įsikūrusios asociacijos „Alternatyvi medicina“ direktorius Robert Jančuk mano, kad vertis auskarus reiktų tik pas tuos kosmetologus, kurie išmano Rytų mediciną. „Kūno taškai yra susiję su vidaus organų veikla, todėl juos reiktų žinoti. Gerai, jeigu kosmetologas pataikė į tokį tašką, kurį stimuliuojant gydomas pažeistas organas. Bet gali būti ir atvirkščiai. Jei auskaras įvertas netinkamoje vietoje, kad prastėja tam tikro organo veikla, žmogus pajaučia po kelių savaičių. Jei organizmas stipresnis ir atsparesnis – po pusmečio. Teko sutikti žmonių, kuriems įsivėrus auskarus, suprastėjo rega. Auskarais galima ir pagydyti, ir susargdinti – čia kaip loterijos bilietas“, - kalbėjo R.Jančuk. Sveikatai nepakenks, jei auskaras įvertas į „laisvą“ vietą, kurioje nėra organo veiklą reguliuojančio taško. R.Jančuk teigimu, pavojingiausia vertis auskarus į liežuvį ir ausis, kuriose sveikatai svarbių taškų – ypač daug. Pasak R.Jančuk, įtaką sveikatai daro ir papuošalo metalas: auksas stimuliuoja ir stiprina organų veiklą, o sidabras, kiti baltieji metalai – slopina. Todėl norint išlaikyti organizmo balansą, R.Jančuk pataria skirtingus papuošalus kaitalioti: vieną dieną puoštis vienais, kitą – kitais. Auskarai – atbaidyti dvasioms Šiais laikais auskarai segami dėl grožio ir mados. Tačiau senovėje jie turėjo kur kas didesnę reikšmę ir simboliką. Maždaug 1 tūkst. 400 m. pr. m. e. senovės Egipte savo kūną auskarais puošdavo kilmingieji, demonstruodami savo išskirtinumą. Senovėje žmonės į ausis ėmė vertis auskarus, nes tikėjo, kad metalas atbaido piktąsias dvasias, kurios pro ausis gali įlįsti į kūną. Kai kur auskarų įsivėrimas buvo laikomas lytinio subrendimo ritualu. Pirmieji duomenys apie auskarą nosyje užfiksuoti prieš 4 tūkst. m. Viduriniuosiuose Rytuose. Čia ir kai kuriose Afrikos gentyse auskaro dydis parodydavo šeimos turtingumą. Iš Viduriniųjų Rytų XVI amžiuje auskarai nosyje paplito į Indiją. Vakaruose mada nosis papuošti auskarais išplito per hipių, vėliau – pankų judėjimus. Keletas senovės genčių Centrinėje bei Šiaurės vakarų Amerikoje prasidurdavo liežuvius tikėdami, jog kraujas numalšina dievus, pakeičia sąmonės būvį ir taip šamanai gali susisiekti su dievais. Dėl religinių sumetimų kai kurios Centrinės Afrikos ir Pietų Amerikos gentys įsiduria lūpas – skylės būna itin plačios, o į jas įstatomos medinės ar molinės plokštelės. Tokį papuošalą nešiodavo ir senovės actekų bei majų vyriškos giminės aukštesnių kastų atstovai. Kitur medinė lėkštė lūpoje simbolizuoja žmonos priklausomybę vyrui. Nosies pertvara, dažniausiai perverta didelėmis iltimis, kaip nuožmumo ženklas, išplito karingose tautose. Lietuvoje auskarai išplito XVII a., kai jie Vakarų Europoje jau buvo populiarūs.
|
|
