|
|
|
Artojo bronza – dešimties metų triūso įvertinimas
Penkiasdešimt penktosios Pasaulio artojų varžybos kretingiškiui Kaziui Genčiui buvo lemtingos: jose už puikiai išartą dobilienos lauką artojas pelnė bronzos medalį. Daugkartinis Lietuvos artojų varžybų čempionas, septyniskart – Pasaulio artojų varžybų dalyvis, šiemet Lietuvos ir mūsų krašto garbę gynęs Austrijoje, Kazys Genčius prisipažino: praėjusiais metais, kada bendroje įskaitoje jis užėmė 22-ą vietą, sau šį užsiėmimą buvo pažadėjęs mesti.
“Tačiau šiemet, artėjant respublikinėms varžyboms, mane dalyvauti vėl prikalbino Artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas. Sutikau”, - kalbėjo K.Genčius, savo pirmąjį medalį Pasaulinėse varžybose iškovojęs vartomų plūgų grupėje. Ar kitąmet dalyvaus varžybose, K.Genčius nespėlioja: nors arimas jam tapo kaip ir pomėgiu, sąžinę graužia dėl nebaigto statyti namo, dėl varžyboms, o ne šeimai, aukojamų atostogų. Savo, kaip artojo, karjerą K.Genčius pradėjo prieš 10 metų buvusioje Kretingos žemės ūkio mokykloje. Tada dar arė paprastaisiais plūgais. Sėkmė rajono, po to – apskrities varžybose K.Genčių atvedė ir ant Lietuvos čempiono pakylos. K.Genčiaus iškovotas bronzos medalis – pirmasis ir kol kas vienintelis per visą Lietuvos dalyvavimo Pasaulio artojų varžybose laiką bei vienas aukščiausių pasiekimų tarp Baltijos šalių atstovų. “Aš ir pats nesitikėjau, kad tapsiu prizininku. Nelabai tuo tikėjo ir kitų šalių atstovai. Visi įpratę, kad laimi gilias žemdirbystės tradicijas turinčių šalių atstovai – tokios šalys, kaip Škotija, Anglija, Šiaurės Airija nuo seno aria tik gerai ir labai gerai. Galbūt visada varžybose, kur vertinama labai griežtai, šių šalių atstovai sulaukdavo ir palankesnių teisėjų sprendimų”, - sakė K.Genčius. Šiais metais jį sėkmė lydėjo traukiant burtus: dobilienos laukas pasitaikęs lygus. Austrijos dirvožemis – panašus į Lietuvos: sunkokas, su daug molio. Artoją šiek tiek nugąsdino, kai treniruočių dieną jis patyrė, jog arti sausros išdegintą dobilieną – ne taip paprasta. “Tačiau starto išvakarėse gerai nulijo, ir per dobilieną ėjo kaip per sviestą”, - džiaugėsi K.Genčius. Jam pasisekė labai tiesiai išarti pirmąją – paruošiamąją – vagą. Ir toliau sekėsi arti tiesiai, dailiai. Pavyko suderinti vagos aukštį, plotį, sumesti tvarkingą vagos keterą. Iš Lietuvos į varžybas lietuvis vežėsi “Case” markės traktorių, plūgus. Technika varžyboms buvo specialiai parengta. “Iš esmės artojų varžybose labai svarbu yra gerai sureguliuoti techniką”, - sakė K.Genčius, dirbantis bendrovės “Agrovet” transporto priemonių techninės priežiūros vadovu. Techniką į varžybas atsiveža visos Europos šalys. O štai, kai 2010 m. Pasaulio artojų varžybos vyks Naujojoje Zelandijoje, europiečiams techniką teks ten ir nuomotis – per jūras, vandenynus techniką plukdyti yra per brangu. K.Genčius, galima sakyti, yra išskirtinis artojų varžybų dalyvis: jis – ne ūkininkas. “Šiek tiek ūkininkauja mano tėvai, broliai, bet ir jiems laukų neariu. Tik patariu, kai reikia. Savo technikos irgi jokios neturiu”, - teigė K.Genčius, kilęs iš 11 vaikų šeimos, Endriejavo kaimo Klaipėdos rajone. Artojų varžybų dalyviai paprastai turi savo ūkius, stengiasi, kad varžybose dalyvautų jų vaikai. Ir išvis – kitų šalių dalyviai, kaip pastebėjo K.Genčius, varžyboms teikia labai daug reikšmės: pasibaigus vienoms, jie jau rengiasi kitoms varžyboms. “Aš savo 18-os metų sūnų Vytautą raginau pabandyti arti, bet jis kratosi tokios perspektyvos, - atviravo Pasaulio artojų varžybų prizininkas, kartu su žmona Egle dar auginantis ir 15 metų dukrą Ievą. – Dukrai nesiūliau – kažkaip nesugalvojau. Nors moterų artojų taip pat pasitaiko – šįkart Austrijoje lankėmės viename ūkyje, kurios šeimininkė – buvusi Pasaulio artojų čempionė”. Nors Pasaulio artojų varžybose K.Genčius dalyvavo septintąjį kartą, įsimintiniausia jam buvo išvyka į Prancūziją, kai Lietuvos garbę pasaulio mastu teko ginti pirmą kartą.
|
|
