„Visa, kas daroma švietimo sistemoje ir mokyklose, daroma dėl mokinių gerovės“, – teigė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys (stovi dešinėje), kurio vadovaujamoje mokykloje buvo surengta respublikinė praktinė-teorinė konferencija apie pokyčius švietime.

Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ne per seniausiai buvo surengta respublikinė teorinė-praktinė konferencija „Mokykla 2030. Pozityvūs pokyčiai švietime“. „Šios konferencijos kontekste siekėme sužinoti, kokia mokyklos ateitis ir kokie yra pozityvūs pokyčiai švietime“, – renginio esmę apibūdino šios gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys.

Mokyklos funkcija – ne tik suteikti žinias

K. Trakšelio, o ir konferencijoje dalyvavusių ugdymo įstaigų vadovų, pedagogų pastebėjimu, didelė dalis visuomenės vis dar mano, kad mokyklos funkcija – tik suteikti žinias. „Paprastai tariant – pamokos. Tačiau tai – primityvus ir stereotipinis mąstymas“, – teigė gimnazijos direktorius.

Mokykla, kaip institucija, atlieka socialines ir edukacines funkcijas. Socialinės funkcijos – tai vaiko teisių užtikrinimas, vaikų priežiūra ir saugumas, maitinimas, pavėžėjimas, duomenų ir finansų administravimas, socialinė ir psichologinė pagalba, psichotropinių ir kitokių medžiagų vartojimo prevencija ir kontrolė, traumų ir kitų sužalojimų registracija ir tyrimas, sveikatos patikros stebėsena ir pan. Edukacinės paslaugos– tai vaikų ugdymas ir mokymas, prevencinių programų įgyvendinimas, vaiko individualios pažangos stebėsena, egzaminų organizavimas ir vykdymas, vaiko drausmės ir pamokų lankomumo kontrolė, stebėsena ir t. t. Mokyklų vadovų, pedagogų teigimu, šių funkcijų palaipsniui daugėja, ir visa tai dažniausiai reikia įgyvendinti iki įprastos pamokos, kad mokinys joje galėtų dalyvauti ir elgtis pagal mokyklos taisykles.

„Paprastai mokyklos įvairių aprašų ir tvarkų turi per 50. Tad pagalvokite, koks susidaro vidinis mokyklos biurokratinis ir administracinis krūvis, darbas tam, kad užtikrintume jų įgyvendinimą ir funkcionalumą praktinėje mokyklos veikloje! Todėl keista, kai žmonės, nieko bendro neturintys su švietimu, drįsta kritikuoti mokyklos vadovus, mokytojus, švietimo sistemą“, – K. Trakšelys akcentavo, kad kiekvienas darbas, profesija ar institucija turi savo vidinę taip vadinamąją virtuvę, reikalauja profesinių kompetencijų, atitinkamo išsilavinimo ir praktikos toje veikloje.

Pokyčiai neišvengiami

Vis dėlto pozityvūs pokyčiai švietimo sistemoje yra įmanomi ir jie vyksta. „Tik aklas ir nenorintis nieko gero matyti, gali teigti, kad nieko pozityvaus nevyksta. Pokyčiai skatina judėti į priekį, tad ir švietimas, kaip socialinis institutas, turi judėti į priekį. Juk kas kitas, jei ne švietimas privalo tenkinti visuomenės lūkesčius ir poreikius, rengti darbo rinkai tinkamus ir kvalifikuotus specialistus, ruošti mokinius gyvenimui suteikiant tam reikalingų kompetencijų“, – anot K. Trakšelio, mokiniai jau mokykloje mokomi ne tik teorinių žinių – tos žinios siejamos su kompetencijomis, reikalingomis socialiniame gyvenime, gebėjimu būti visaverčiu visuomenės nariu. Tarkim, kad ir tas pats ugdymo turinio atnaujinimas: jis vyksta su trikdžiais, tačiau, ugdymo turinys irgi turi atitikti laikmetį – kadangi žinios nuolat kinta, vadinasi, ir mokymo turinys, jo pateikimo metodai turi keistis.

„Dabartiniai mokiniai mokosi visiškai kitaip, kitaip įsimena informaciją, todėl ir pamokos metodai turi būti šiuolaikiniai, interaktyvūs, paremti patyriminiu mokymu ir praktiniais, edukaciniais užsiėmimais. Dažnai šiandien tėvams atrodo, kad mokykla daugiau pramogauja negu moko. Įvairūs praktiniai ir patyriminiai užsiėmimai, laboratoriniai darbai, pamokos netradicinėse erdvėse, žygiai, svečių paskaitos ir edukacijos – tai šiuolaikiniai mokymo metodai, kurie yra priimtini ir patrauklūs mūsų jaunimui“, – paaiškino gimnazijos direktorius.

Jis akcentavo, kad keičiantis švietimui, keičiasi ir prieiga prie mokinio, požiūris į mokinį ir jo akademinius pasiekimus. Nuolat akcentuojamos mokinio mokymosi galimybės, gebėjimai, reikalingos pagalbos teikimas. Keitėsi ir egzaminų sistema, kai brandos egzaminai yra dviejų dalių. „Gerai tai ar blogai, parodys laikas. Tačiau turbūt būtų blogiausia nieko nedaryti ir palikti viską taip, kaip yra, nors ir matome, kad netobula. Pastaraisiais metais švietime įvyko daug pokyčių, įaudrinusių ir pedagogus, ir visuomenę. Kiekvienas skubėjo pareikšti savo nuomonę, tačiau šiuos pokyčius vertinti turėtų tik šios srities profesionalai ir, žinoma, mokiniai. Man aktualiausia mokinių nuomonė, jie labiau pozityvesni, atviriau ir plačiau žvelgiantys į pasaulį, tik reikia jiems gebėti argumentuotai pristatyti vykstančius tam tikrus procesus, ir dažniausiai jie juos priima teigiamai“, – optimistiškai į pokyčius pažvelgė K. Trakšelys.

Gimnazija auga

Pozityvių pokyčių per pastaruosius metus įvyko ir Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Be to, kad joje įgyvendinami visi nacionaliniai švietimo pokyčiai, gimnazija jaučia augantį Kretingos rajono visuomenės pasitikėjimą šia mokslo įstaiga, nes nuolatinis mokinių skaičiau augimas, o ir tolimesnės tendencijos rodo, kad ji atitinka tėvų lūkesčius ir mokinių poreikius. „Turėti pasitikėjimą ir įgyti gerą įvaizdį, identitetą yra labai svarbu. Daug dirbome, kad gimnazija būtų patraukli visomis prasmėmis“, – K. Trakšelys atkreipė dėmesį, kad gimnazijoje, kiek įmanoma, stengiamasi užtikrinti emocinį ir fizinį mokinių saugumą, visada reaguojama į patyčias. Pagal galimybes vis daugiau tėvų įtraukiama į gimnazijos bendruomenines veiklas – rengiami žygiai, forumai, sportinės varžybos, konferencijos. Kad nebūtų socialinės atskirties, tai, kas būtina mokymosi procesui, perkama iš gimnazijos lėšų. Daug dėmesio skiriama mokinių karjeros planavimui, tinklaveikai, kurią stiprina Gabių mokinių akademija, edukacijos laboratorijose kitų švietimų įstaigų mokiniams ir kt., sistemingas bendradarbiavimas su socialinių paslaugų centrais, muziejais, bibliotekomis ir kitomis įstaigomis. Kokybiškai ir efektyviai veikia vaiko individualios pažangos stebėsena, kuri tiesiogiai koreliuoja su socialinio pedagogo ir Vaiko gerovės komisijos darbu. Ši sistema užtikrina ne tik kiekvieno vaiko pasiekimų stebėseną, bet apima ir lankomumą, elgesį, laiku leidžia atlikti analizę ir, jei reikia, tinkamai sureaguoti. Gimnazijoje vyksta daug ir puikių pokyčių – nuo šiuolaikinės ir modernios mokymosi bazės, papildomų poilsio erdvių, reikalingų ugdymo procesui priemonių iki siekio gerinti akademinius pasiekimus. „Didžiuojamės, kad koja kojon galime žengti su nacionaliniais pokyčiais ir taip užtikrinti kiekvieno mokinio sėkmę gimnazijoje, puikų santykį su mokinių tėvais, pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų geras ir palankias darbo sąlygas“, – pasidžiaugė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius K. Trakšelys.

• Rašyti komentarą (2)