Reikalavimas statytojų lėšomis ir pastangomis vystyti Kretingos rajono vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtrą savivaldybėje stabdo gyvenamąją statybą.

Netekę vilties gauti leidimą Kretingos rajono savivaldybėje gyvenamiesiems namams statyti individualių namų statytojai ir atskirų gyvenamųjų namų rajonų vystytojai ketinimų atsisako, vieni laukia geresnių laikų, kiti parduoda turimus žemės sklypus, traukia į aplinkines savivaldybes, kur sąlygos tam palankesnės. Taip Savivaldybė praranda gyventojus, jų mokamus mokesčius, vaikus švietimo įstaigose. Viena to priežasčių – pasenęs Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.

Statybas žlugdo reikalavimai jungtis prie centralizuotų tinklų

Reguliuojant statybas savivaldybėje veikia du pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai: Kretingos rajono ir jo dalies – Kretingos miesto bendrasis planas (BP) ir jau minėtas Specialusis vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros (Specialusis) planas.

Dabar veikiantį BP Savivaldybės taryba patvirtino 2021 metais, kai paskui jį eiti turintį Specialųjį – 2010 m. spalį, nekoreguotą ir galiojantį penkioliktus metus, tapusį statybų stabdžiu.

2021 m. atnaujintame BP buvo sumažinta urbanizuotų teritorijų ir pakeista jų paskirtis į žemės ūkio, neužstatomą. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario, žemėtvarkos specialisto Gedimino Venckaus teigimu, dalis žemės savininkų, spėjusių iki 2021 metų pakeisti savo žemės ūkio žemės paskirtį į gyvenamąją, dabar, kad gautų leidimą namui, sodybai statyti, atsimuša į Specialiojo plano tai teritorijai reikalavimą – jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių nėra. Tam, kad galėtumei siekti leidimo statybai, tuos tinklus turi pastatyti pats už savo pinigus.

Pasenusį specialųjį planą paraidžiui vykdančiam biurokratui galvos neskauda, kad tų tinklų projektavimas, statyba (kur jiems tiesti reikia gauti sklypų savininkų, per kuriuos tinklai eis, sutikimus), atidavimas eksploatuoti yra sudėtingas, užtrunkantis procesas, kad tinklus pastatyti atskirais atvejais kainuoja ir ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Pastatęs tinklus turi juos neatlygintinai perduoti, ar, kaip sakė vienas valdininkas, padovanoti, tų tinklų statybos organizatoriui – Savivaldybei arba valdytojui – Savivaldybės įmonei „Kretingos vandenys“. Atiduodant tinklus irgi tenka pavargti. Štai už 100 tūkst. eurų Kretingoje, Grūdų gatvėje, tinklus per 3 mėnesius pastačiusios verslo įmonės vadovas ironizavo, jog tinklams atiduoti, kad įmonė galėtų jais naudotis, gal ir metų neužteks. Pradžioje tinklus perimti turėjo Savivaldybė – neperėmė, procesas įstrigo dėl sunkiai paaiškinamų biurokratinių kliūčių. Galiausiai šios estafetės lazdelę Savivaldybės valdininkai perdavė „Kretingos vandenims“, tad tinklus įmonė šįkart atiduoti turės „Kretingos vandenims“.

Šaltinių teigimu, rajone yra individualių namų statytojų, vargstančių ir 3 metus, kad savivaldybei perduotų už savus pinigus pačių pastatytus tinklus, o svarbiausia – tuo vandentiekiu, nuotekų tinklais galėtų naudotis.

Į dar sunkiau protu paaiškinamą situaciją patekę yra žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti iki 2021 metų įsiteisinę Parąžės kaimo teritorijoje Vydmantų seniūnijoje. Norintys čia statytis namus, tinklus nutiesti turi iki Vydmantų, sujungti juos su šios gyvenvietės tinklais ir nuotekų valykla, kurios pajėgumai nebetenkina ir augančių Vydmantų poreikių. Keičiant 2021 m. BP ir šioje vietovėje sumažėjus urbanizuotų teritorijų, pastačius tinklus mažėja tikimybė kitų naujų vartotojų, kurie jungtųsi prie tų tinklų, ir taip statytojui atlygintų bent dalį patirtų išlaidų.

G. Venckaus pastebėjimu, leidimo rekonstruoti savo sodybą negautų ir į Specialaus plano žabangas patekęs ūkininkas, turintis sodyboje veikiantį gręžinį, lokalius nuotekų valymo įrenginius.

„Tie patys sklypai jau ir trečio savininko rankose. Žmogus ateina tvarkytis leidimo statybai, kai sužino, kiek sąlygų, kaip ta Eglė žalčių karalienė, išpildyti turės, visas džiaugsmas dėl pigiau nupirkto sklypo išgaruoja“, – pasakojo viešintis nenorėjęs Savivaldybės darbuotojas.

Plano nepakeičia ir kitų išeičių neieško

Statyboms leidimų negaunantys griebiasi kiekvieno šiaudo, kreipiasi pagalbos ir į kretingiškių išrinktą Seimo narę Violetą Turauskaitę. „Žmonės klausia, gal galima kažką pakeisti, tvarką įvesti valstybės mastu, tačiau valstybės įstatymuose nelabai yra ką keisti, kad situacija Kretingoje pagerėtų, kadangi tiek teritorijų planavimas, tiek statybos leidimų išdavimas yra savarankiškos Savivaldybės funkcijos, tad nuo Savivaldybės valdžios priklauso šių procesų sklandumas“, – aiškino V. Turauskaitė ir pridūrė, kad ši problema nėra nauja: „Tik ji nesprendžiama. Man dar dirbant Savivaldybės taryboje 2023 metų pabaigoje Savivaldybės Strateginės veiklos plane buvome numatę rajono vandens ūkio infrastruktūros plėtros Specialiojo plano atnaujinimą, tačiau Savivaldybės administracija iki šiol nėra nupirkusi plano atnaujinimo paslaugos.“

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė patvirtino, kad specialaus plano korekciją Savivaldybė perka jau ketvirtą kartą. Pirmą kartą Savivaldybės netenkino per didelė paslaugos teikėjo pasiūlyta jos kaina, antrą kartą paslaugos pirkimo dalyviai neatitiko viešųjų pirkimų reikalavimų, trečią kartą neatsirado nė vieno, norinčio šio darbo imtis. Ketvirtas paslaugos pirkimas paskelbtas šių metų kovo 22 d. „Tikimės, kad bus dalyvių ir turėsime paslaugos teikėją“, – sakė V. Preibienė. Vokai su viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais turėtų būti atplėšti balandžio antroje pusėje. Administracijos direktorė pažymėjo, kad, pavykus nupirkti paslaugą, Specialaus plano atnaujinimas truktų mažiausiai vienerius metus, gal ir daugiau.

Taisytinas yra ir BP, V. Turauskaitės teigimu, tą akivaizdžiai parodė Jokūbavo aplinkkelio problema, investuotojų į vandenilio gamyklą nesėkmė Darbėnų seniūnijoje, Kretingos centrinės dalies verslininkų nepasitenkinimas dėl Kretingos Rotušės aikštės perspektyvų. V. Preibienė patvirtino, kad Savivaldybės administracija jau nupirko BP monitoringą – siūlymų, pribrendusių BP pakeitimų vertinimą. Monitoringas kainuos apie 15 tūkst. eurų, atliks jį UAB „Elberta“.

Gyventojai neturi būti situacijos įkaitais

Kretingos rajono savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“ šiandieną finansiškai nepajėgi išvystyti Specialiajame plane numatytą rajono vandens, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių infrastruktūrą. V. Turauskaitės, G. Venckaus, kitų šiai problemai neabejingų politikų, specialistų įsitikinimu, norintys statytis namus, kurtis, vystyti verslą Kretingos rajone neturi būti šitos situacijos įkaitais. „Pryšmančių, Parąžės, kiti rajono kaimai, jų apylinkės yra patrauklūs gyventi, tačiau dažnas tų, kurie kreipėsi pagalbos statybos leidimui gauti, tvirtino, kad, esant tokioms kliūtims, ieškosis vietos kitose savivaldybėse“, – kalbėjo V. Turauskaitė, akcentavusi, kad gyvenamosios statybos plėtra rajone turi būti subalansuota. Seimo narė ragino Savivaldybės valdžią elgtis lanksčiau, ieškoti kompromisinių sprendimų, juos spartinti. Jos teigimu, ten, kur numatyta gyvenamųjų namų kvartalinė statyba, atsipirktų tam kvartalui suprojektuoti tinklai, o kuriantis pavienėse sodybose ar nedidelėse jų grupėse, reikėtų leisti žmonėms naudoti šiuolaikinius vietinius nuotekų valymo įrenginius, vandens gręžinius, ypač žinant, kad šių vietinių įrenginių statybos, naudojimo tvarka neperseniausiai vėl buvo sugriežtinta, siekiant užtikrinti gamtos apsaugą. Kaip antai, reikalaujama periodiškai sertifikuotose laboratorijose ištirti „Traidenio“ ar kito gamintojo įrenginiu išvalytas nuotekas.

„Šitaip stabdant statybas Savivaldybei daroma žala. Sąmoningai ar nemąstant, stokojant kompetencijos, rajonas pasmerkiamas nykti“, – sakė V. Turauskaitė. G. Venckus manė, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba, nelaukdama, kol bus pakeistas Specialusis planas, turėtų numatyti išeitis statyboms išlaisvinti iš sustingusių biurokratijos gniaužtų. „Savivaldybės administracija Tarybai turėtų teikti sprendimą dėl mažesnio – 150 m – atstumo, reikalaujant jungtis prie centralizuotų tinklų. Neteikia. Gal yra siekis, kad gyventojai, verslas savo lėšomis vandens, nuotekų inžinerinę infrastruktūrą rajone pastatytų?“ – teigė ir klausė politikas.

• Rašyti komentarą (12)