![]() |
![]() |
|
Žiemos ieškojo ne Lietuvoje
Kretingiškė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu ir dviem keturmečiais dvyniais berniukais per didžiąsias metų šventes žiemos išvyko ieškoti į Suomiją, Laplandiją. „Pasižiūrėję orų prognozę dar tvirčiau nusprendėme vykti į Suomiją“, – sakė ji. Tai ne pirmoji jų šeimos kelionė į Europos šiaurę – kiek ankščiau sutuoktiniai nukeliavo ir į Svalbardą, kuris yra Norvegijos karalystės dalis ir jiems paliko neišdildomus įspūdžius bei paskatino suplanuoti kelionę ten ir šiais metais. Vaida ir Rimvydas su „Vakarų Lietuvos “ skaitytojais pasidalino savo patirtimi Europos šiaurėje.
Grįš dar kartą
– Kokiomis kryptimis keliavote?
– Po šv. Kūčių vakarienės su savo tėvais tą patį vakarą išvykome šiaurės kryptimi. Suplanavome vykti per Latviją ir Estiją, o tada keltu persikelti į Suomiją. Be sustojimo vykome 13 valandų. Iki savo tikslo nakvoti sustojome du kartus – šalia Suomijos Tampere ir Oulu miestuose. Pastarąjį pasirinkome, nes čia nakvynės kaina buvo pigesnė – 186 Eur su pusryčiais visai šeimai ir jis yra netoli Rovaniemi miesto, kur įsikūrusi Kalėdų Senio rezidencija. Čia už nakvynę mums būtų tekę sumokėti nuo 600 Eur iki 1 tūkst. 800 Eur už parą. Rovaniemi mieste diena trunka 3 valandas: saulė kyla 10.40 val. ir leidžiasi 14 val. Praėjusių metų liepą su vyrų vykome į Svalbardą, Longyearbyen miestą, kuris yra šiauriausia Europos dalis. Kadangi baltosios meškos Svalbarde sutinkamos labai dažnai, o vaikščioti už miesto ribų be šautuvo draudžiama ir sakoma, kad gyventojų ten yra apie 2 tūkst., o baltųjų meškų dvigubai daugiau. Todėl į tokią kelionę vaikų nusprendėme neimti. – Kokių įspūdžių parsivežėte iš Svarbardo? – Buvo įdomu, kad Svalbarde vasarą – poliarinė diena. Nuvykę bendravome su vietiniais gyventojais, kurie papasakojo, kaip kasmet tirpsta ledynai, parodė, kur jie buvo prieš metus ir kur yra dabar. Ši kelionė mudviem taip patiko, kad jau svajojame į Svalbardą nuvykti ir žiemą, kai bus poliarinė naktis, labai šalta. Svarstome išbandyti 2 parų ekspediciją sniego motociklais su nakvyne ledo urvuose ant pakabinamų hamakų. Ši kelionė turbūt paskatino mus nuvykti ir į Laplandiją. Nusprendėme čia pasiimti ir 4-erių metų savo vaikus Roką ir Adomą. Susidėjome po kelias poras batų, pirštinių, šiltų rūbų, taip pat pasirūpinome automobiliu, apgalvojome, kokie pavojai mūsų gali laukti šalčio kaustomame kelyje. Įsidėjome automobilio užvedimo įrenginį, jei dėl šalčio jis neužsivestų ir panašiai.
– Kiek kainavo kelionė į Svarlbardą ir kiek į Laplandiją? – Abi keliones planavome savarankiškai – patys ieškojome nakvynės vietos, kur reikėjo, pirkome bilietus, domėjomės pramogomis. Iš viso mūsų 4 asmenų šeimai – man su vyru ir dviem keturmečiais vaikais – kelionė automobiliu į Laplandiją kainavo per 1,7 tūkst. eurų. Į Svalbardą keliavome dviese. Ši kelionė mums atsiėjo per 3,5 tūkst. eurų. – Ar galima sakyti, kad vykdami į kraštus, kur yra sniego, jūs ieškojote žiemos? – Pirmiausia, Laplandiją pasirinkome tikrai dėl sniego ir tikros žiemos, o tvirtai apsisprendėme ten vykti, kai pažiūrėjome orų prognozes, kurios pranašavo, kad Kalėdos ir Nauji metai bus vėjuoti ir lietingi. Norėjome pajausti Kalėdinę nuotaiką, o kur labiausia ji jaučiama? Žinoma, kad pas tikrą Kalėdų Senį. Jau kelerius metus turime senelių padovanotas rogutes, kurios dar buvo supakuotos. Tad pasėmėme jas ir išbandėme. Vaikai sniege žaidė, kaip mes vaikystėje: ridenosi nuo kalno, čiuožė rogutėmis raudonomis nuo šalčio nosimis. Rogutėmis vaikus tempėme mieste iki parduotuvės ir atgal. Miške virėme arbatą. Rimvydas irgi prisiminė vaikystę, šoko į pusnis ir susmigo iki pažastų, kol galiausiai išlipti nepavyko, teko nusiridenti, kur mažiau sniego. Nepabūgo apsnigtų kelių
– Kas paliko didžiausią įspūdį Laplandijoje? – Įspūdį paliko ledo ekspozicijos „Lapland Snow Village“ Kittila mieste. Įėjimas suaugusiajam kainavo 25 Eur, vaikui nuo 4 metų – 13 Eur. Tai – iš sniego pastatytas ledo viešbutis su daugybe kambarių. Vienas jų – ledo kino teatras, kuriame rodomas visas viešbučio statymo procesas. Patiko ir viduje įrengta ledo čiuožykla, kuria vaikai leidosi gal 100 kartų, o mes su vyru ją taip pat išbandėme. Vaikai buvo tokie laimingi, kad net sakė norėsiantys čia gyventi. – Ko nesitikėjote kelionėje? – Vos nutolus nuo Helsinkio pamatėme sniegą, o su juo prasidėjo ir apsnigę, aplediję keliai. Iš pradžių jaučiau įtampą, nes kelias – visiškai baltas, o vietomis spindėjo ledas. Tolyn į Šiaurę kelias tik blogėjo, nors, kas keisčiausia, išbandžius kelio slidumą, automobilis neslydo, o ir avarijų kelyje nematėme. Kitas netikėtumas – kad jau sėdint šalia Kalėdų Seno, vaikai pasimetė, kodėl jis jiems nedavė dovanų, tad vaikų akyse pradėjo kauptis ašaros. Rimvydas išgelbėjo situaciją, kadangi už poros metrų buvo žaislų parduotuvė ir pasakė, kad Kalėdų Senis atsiųs jiems dovanas į namus, ir taip nukreipė vaikų dėmesį. – Kas labiausiai nepatiko Laplandijoje? – Labiausiai nepatiko ypač didelės eilės pas Kalėdų Senį. Joje su vaikais laukėme 2,5 val. Po susitikimo su Kalėdų Seniu nusprendėme pasivaikščioti po teritoriją, bet, priėjus prie elnių, kabojo užrašas, kad jų maitinimas suaugusiam kainuoja 15 Eur, o vaikui šiek tiek pigiau. Visur buvo labai didelės eilės, o ir atvykome ten per patį piką – gruodžio 27-ąją. – Kam rekomenduotumėte, o kam nerekomenduotumėte vykti į šiaurę? – Nerekomenduoju vykti automobiliu tiems kurie nemėgsta toli vairuoti. Mes nuvažiavome 3 tūkst. 825 km. Taip pat rizikinga dėl temperatūros pokyčių. Iki mums atvykstant ji svyravo nuo 14 iki 21 laipsnio šalčio. Mums pasisekė, kad per kelionę buvo tik 11 laipsnių šalčio, nes pažiūrėjome, kad po Naujų metų temperatūra ten nukrito iki 29 laipsnių šalčio. Ten vieną dieną gali būti 3, o kitą kad ir 20 laipsnių šalčio. Rekomenduoju kiekvienam žiemos mėgėjui, kuris, pasiilgęs tikros žiemos, čiuožinėjimų nuo kalniuko ir sniego iki kelių. O ir tikrą Kalėdų Senį bent kartą gyvenime pamatyti tikrai verta. – Kokiose sudėtingose situacijose atsidūrėte? – Važiuojant iki „Snow Village“ Kittila mieste navigacija parinko trumpesnį kelią, kuris 20 km eina per mišką ir nėra galimybės apsilenkti su kitais automobiliais. Automobilio dugnas lietėsi su ant kelio buvusiu sniegu. Laimei, niekur neužklimpome. Taip pat sudėtinga daug kur buvo susikalbėti anglų kalba. Kelionėje su vaikais lengviau negu namie – Vaikams tai ne pirma kelionė. Prieš jų 2-ąjį gimtadienį 3 tūkst. km vykome automobiliu į Norvegiją. Tai buvo pirmoji Roko ir Adomo kelionė. Nors tuomet vaikų seneliai labai atkalbinėjo, bet tai – viena geriausių kelionių. Taip pat automobiliu su vaikais esame vykę į Zakopanę Lenkijoje, Estiją, Latviją ir Suomiją vasarą. Mūsų sūnūs yra skridę į keliones ir lėktuvu. Vykome į Portugaliją, Kiprą, Turkiją, Egiptą. Kiekviena kelionė padėjo vis geriau pažinti vaikų charakterius, ugdyti jų kantrybę. Vyras kartais sako, kad lengviau su jais keliauti negu būti namuose. – Ar nesibaiminot ligų, o gal kaip tik tai labiau juos grūdina? – Į Laplandiją išvykome, kai vaikams jau skaudėjo gerklę ir šiek tiek slogavo, tačiau grįžo visiškai sveiki. Ten lankėmės lauko baseinuose, pirtyse, kojas merkėme į karšto ir šalto vandens vonias. Daugumoje viešbučių mūsų kambariuose buvo privačios saunos. – Keliavot dviese ir su vaikais, kuo skyrėsi šios kelionės? – Kai keliavome dviese į Svalbardą, rinkomės aktyvesnes pramogas: plaukėme pripučiama valtimi ledynų link, išlipę į krantą su ginkluota gide stebėjome laukinę gamtą, bridome sraunia kalnų upe. Turėjome galimybę pamatyti ruonius, vėplius, arktinius paukščius ir iš toli, per žiūronus, baltąją mešką su 2 meškiukais. Taip pat keliavome keturračiais iki paskutinės veikiančios anglies kasyklos, kuri 2025 m. turi būti uždaryta dėl sparčiai tirpstančių ledynų. Išbandėme ir pasivažinėjimą pačių pakinkytais šunimis haskiais. Šunys tuose kraštuose labai mylimi, bent aplankytose keliose haskių fermose jų sąlygos tikrai geros, o šeimininkė apie juos pasakojo su begaliniu užsidegimu ir meile akyse. Ten yra tvarka: jeigu haskiai nuspręs, kad kelionė baigta, ji ir bus baigta, o į kelionę imami šunys, kurie patys parodo norą vykti. Kelionė su vaikais į Laplandiją buvo kiek ramesnė: vaikiškos pramogos, lengvi pasivaikščiojimai ant užšalusios upės. Beveik kasdien bandėme skirtingas saunas, o didžiausią įspūdį paliko „Smoked“ sauna, kurioje jautėsi dūmų kvapas. Aktyvesnės pramogos su vaikais ten galimos tik nuo 7 metų.
|