Pajūrio naujienos
Help
2025 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še181522
Se291623
Apklausa

Ar susitelks Europa po JAV prezidento D. Trumpo trenksmo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės Trinti
Komentarų topas

Vėriniuose – gintaro gyvastis ir natūralus grožis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2025-01-10

Mėgstanti kurti masyvius vėrinius, Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė mano šitaip išryškinanti natūralų, gamtos sukurtą gintaro grožį.

Kretingiškės tautodailininkės 44-erių Ingridos Herulcaitės-Ašmontienės, kuriančios iš gintaro, stiliaus nesupainiosi su kitų gintaro kūrėjų: masyvūs vėriniai iš natūralių gintaro gabalų yra tarsi jos vizitinė kortelė. Toks vėrinys atspindi tikrąjį, natūralų – nesusmulkinto, prireikus tik vos šlifuoto – gintaro grožį, nes kiekvienas jų yra gyva gamtos sukurta ir laike sustingusi kompozicija.

Gintaras padiktuoja sprendimus

„Kai paimu gintaro gabalą, iš anksto nežinau, kas išeis. Gintaras pats padiktuoja sumanymą: dėlioju tuos gabalus vienus prie kito, negalvodama, kiek kūrinys kainuos, koks bus galutinis rezultatas. Užvaldo absoliuti laisvė – kiekvienas gabalas pasako, kas dera šalia jo. Susidedu ir palieku gulėti. Apmąstymui. Kitądien – aha, gerai, pradedam darbą, o kitąkart imuosi tik po mėnesio. Būna, kad dėl vieno ar kito gabalo specifinės formos nepavyksta sujungti – mąstau, kaip išgręžti skylę, kokias detales panaudoti, kad nepakistų forma, ir vėrinys gražiai kristų ant kaklo“, – kūrybos procesą apibūdino meistrė.

Tačiau gintaras retsykiais kūrėjai pasufleruoja ir kitokį sprendimą: „Turėjau štai tokį, sakytum, neišvaizdų juodo gintaro gabalą, primenantį širdelę. Bet jis nederėjo prie kitų ir ilgai laukė savo valandos. Sykį, vaikščiodama pajūriu, pamačiau jūros bangų nušlifuotą pagaliuką, pakėliau – o, derės prie širdelės. Jūra, medis, gintaras – išsyk gimė ir vėrinio pavadinimas „Eglė – žalčių karalienė“. Beliko tik sujungti su žalvario detalėmis ir gintaro karoliukais: tamsūs karoliukai vaizduoja 3 Eglės sūnus, šviesus – dukterį drebulę“, – rodydama itin originalų kūrinį, I. Herulcaitė-Ašmontienė pasakojo jo priešistorę.

Po 60 metų tampa skrynios gintaru

Kurdama vėrinius ji stengiasi išlaikyti gintaro autentiškumą – tai, ką į jį įdėjo pati gamta – burbuliukus, sąnašas, smulkius inkliuzus. „Paimi gintaro gabalą, ir gali ilgiausiai gėrėtis: kiek jame visokių dalykų, kiek formų. Visa tai susigadintų, gintarą pjaustant, išnyktų tikrasis gamtos sukurto gintaro gyvenimas“, – vaizdingai kalbėjo kūrėja.

Nes, jos žodžiais, gintaras nėra akmuo, tai gyva, nuolat kintanti medžiaga. Iškasus ar atradus jūroje, gintaras lieka gyvas, nes tai – organinė medžiaga. Koks jis taps po kažkiek laiko, kokie jame įvyks procesai, sąlygojami aplinkos, nuspėti sunkoka.

„Jeigu papuošalo ilgėliau nenešioji, jis pradeda slėptis, apsitraukia apnašomis. Per laiką pakinta jo spalva, tačiau išauga vertė. Sulig metais gintaro papuošalų vertė auga. Gintaras po 60 metų, meistrų leksika, tampa skrynios gintaru – jis vertinamas kaip liaudies paveldas“, – akcentavo gintaro meistrė.

Juodo gintaro širdelė įkvėpė I. Harulcaitė-Ašmontienę sukurti papuošalą „Eglė – žalčių karalienė“.

Režisierė–verslininkė–tautodailininkė

Į gintaro pasaulį I. Herulcaitė-Ašmontienė paniro palyginti neseniai – prieš 5-erius metus. Pagal profesiją ji – teatro ir renginių režisierė, anksčiau dirbusi Šilalės kultūros centre, išvykusi į užsienį ir vėl sugrįžusi, kelerius metus vadovavusi Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių skyriui ir jame įkūrusi teatrą.

Tačiau po motinystės atostogų, pasakojo, prie šio darbo nebegrįžo: „Laisvė suteikė naujų idėjų, nebesinorėjo kontrolės, biurokratizmo. Juolab kad su vyru Kaziu turime šeimos verslą – išvažiuojamąją lauko kavinę ir per renginius gaminame saldumynus, bet tai – labiau sezoninis verslas. Lygiagrečiai dar buvau įkūrusi papuošalų parduotuvę, kurioje prekiavau papuošalais, tarp jų – ir pačios suvertais iš akmenukų – apyrankėmis, masyviais auskarais nuotakoms. Taip susipažinau ir su gintaru. Kadangi mėgstu masyvius papuošalus – iš akmenų jų nesukursi, – ėmiausi gintaro, nes šis lengvas, organiškas“, – kalbėjo kūrėja, pernai tapusi Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare ir siekianti liaudies meno kūrėjos statuso.

Iškeliavo ir į Holivudą

I. Herulcaitė-Ašmontienė surengė kelias personalines parodas Klaipėdoje tautodailininkų sąjungos salone „Marginiai“, savo darbus ketina pristatyti ir Kretingoje. Paklausta, kokios spalvos gintaras pats populiariausias ir kas yra jos papuošalų pirkėjas, atsakė: „Visais laikais pats brangiausias yra baltasis gintaras, nes jis retas. Laužomi stereotipai, kai kas galvojo, kad gintaras – tai senų bobučių papuošalas, tačiau priėję prie mano stendų mugėse, sustingsta iš nuostabos, kad gintaras gali šitaip kalbėti apie savo grožį.“

Kretingiškės menininkės darbus ypač vertina užsienio gintaro gerbėjai, jų įsigyjantys mugėse ir internetu: vėrinys nuotakai iškeliavo į Indiją, etnografinio stiliaus papuošalas – į Izraelį, jais itin domisi pirkėjai iš Kinijos, ir, kiek jai žinoma, vyriškais karoliais pasipuošė neįvardinta Holivudo žvaigždė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas