|
|
|
Kai nori, viską galima suspėti – tokį posakį puikiausiai gali patvirtinti Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro septintokas Jonas Lipinskas. Jis vaidina, groja baritonu, dar puikiai mokosi, spėja „sukrimsti“ ir ne vieną knygą, o savo žinias jau antrą kartą pademonstravo populiarioje vaikų televizijos laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Antrasis kartas Jonui buvo sėkmingesnis, jis užėmė garbingą antrą vietą, o tai jam suteikė daug džiaugsmo ir dar didesnio noro nenuleisti rankų. Gamtos mokslai – mylimiausi „Aš visada noriu laimėti. Suprantu, kad svarbu dalyvauti, bet, jeigu dalyvauju, tai noriu ir laimėti“, – pripažino šypsodamasis Jonas, mėgstantis išbandyti save įvairiuose konkursuose. Jis papasakojo ir apie turimus laimėjimus. Pavyzdžiui, jis su savo mokyklos mokiniais dalyvavo respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje ir beveik iš šimto ten dalyvavusių mokyklų jie pateko į geriausiųjų dešimtuką – užėmė devintą vietą. Taip pat Klaipėdos rajone dalyvavo biologijos olimpiadoje ir užėmė pirmą vietą. „Man labai patinka gamtos mokslai. Nors sekasi visi dalykai, bet mieliausi yra būtent gamtos mokslai. Man patinka suprasti, sužinoti, kaip veikia visas pasaulis, iš ko viskas padaryta. Dar daug reikės sužinoti“, – šypsojosi Jonas, prisiminęs, kad jo smalsumas ėmė ristis kaip sniego gniūžtė dar tada, kai jis buvo šešerių. Tuomet jis pamatė laidą apie chemijos eksperimentus ir jį tai labai sužavėjo. Jonas tuomet nusipirko chemijos enciklopediją aštuntai klasei ir viską perskaitė, nors ir ne viską suprato, bet vis tiek buvo labai įdomu. Pašnekovas pasidžiaugė, kad, jeigu iškyla kokių klausimų, jam puikiai pagelbsti tėtis Dovydas, kuris yra fizikas ir kuris, kaip teigė Jonas, turi ir pedagoginių gabumų. Beje, abi močiutės, Jonas pasakojo, yra pedagogės. Scenoje jaučiasi puikiai Nors Jonui dar anksti galvoti apie profesiją, bet jis jau pasvarsto, kad norėtų savo ateitį sieti su fizika ar panašiais dalykais. „Aš jau irgi pastebiu, kad laikas greitai bėga. Dar prisimenu, kai buvau pirmokas, kokie dideli atrodė ketvirtokai. Laukiau naujų dalykų, tokių, kaip fizika, ir jie jau čia“, – šypsojosi Jonas.
Dabar jaunasis pašnekovas turi daug veiklos ir be svarstymų apie savo ateitį. Jis aktyviai dalyvauja jaunimo ir vaikų teatro „Atžalynas“ veikloje. Jonas papasakojo, kad dar tada, kai jis mokėsi vienoje Šiaulių pradinių mokyklų (su tėvais kurį laiką gyveno šiame mieste), jis turėjo galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėlėse, kuriose tekdavo kartais ir pavaidinti. „Ir ši dalis man labai patikdavo. O kai atsikraustėme čia, į Jokūbavą, su mama pradėjome ieškoti panašios veiklos. Radome Gargžduose ir Kretingoje, o kadangi Kretinga arčiau, čia ir pradėjau lankyti „Atžalyną“. Sukūrėme jau ne vieną spektaklį“, – savo pasirinkimu džiaugėsi Jonas, kuris savo vaidybinius gebėjimus panaudoja ir mokykloje, kai reikia rengti karnavalinius ar kitokius pasirodymus. Būtent kūrybingumą jis paveldėjo iš mamos Justės. Ir scena Jono nė kiek negąsdina – joje jis jaučiasi kaip namie. Nors, prisipažino, dalyvaudamas laidoje „Tūkstantmečio vaikai“ labai jaudinosi ir dažnai nespėdavo laiku atsakyti. Bet net ir tai nesutrukdė užimti antros vietos. Po ilgų svarstymų išsirinko baritoną Jonas savo meninius gebėjimus išreiškia ir grodamas baritonu, tai, kaip jis paaiškino, yra tarsi maža tūba. Antrus metus pašnekovas mokosi groti šiuo instrumentu, bet jam puikiai sekasi. Jau dalyvavo ne viename konkurse ir parsivežė laimėjimų.
„Mama pasiūlė, kad reikia lankyti muzikos mokyklą. Aš pats abejojau, nes nežinojau, ar labai noriu. Brolis Povilas pirmiau pradėjo lankyti. Jis pareiškė, kad, jeigu jau lankysiu, tai grosiu pačiu didžiausiu instrumentu, o pianinas jam nepatinka. Jis lanko, susigundžiau ir aš pabandyti. Pradžioje bandžiau su tūba, nelabai išėjo, paskui galvojau apie tromboną, bet irgi kažkaip ne taip, sunku pasirodė. Tad galiausiai išbandžiau baritoną ir man patiko. Mokykloje mūsų yra nedaug. Populiariausi instrumentai yra trimitas, pianinas“, – papasakojo Jonas. Patinka skaityti įvairias knygas Jokūbaviškio pasiteiravus, kaip jis viską suspėja, Jonas tik nusijuokė, kad ir pats nesupranta, bet jo dienos labai suplanuotos. Yra buvę taip, kad dienos susimaišo ar pasimiršta kokia veikla, bet greit vėl sugrįžtama į vėžes. Jonas dar spėja pasiruošti pamokoms, jo pažymiai – puikūs, sekasi visi dalykai, nors pats pripažino, kad yra šiek tiek keistokas dėl to, kad jam mažiau patinka anglų kalba. O jeigu kada ir nepasiseka, kaip teigė Jonas, tėvai niekada nebara, tik primena, kad tai yra jų pažymiai ir jų reikalas, jeigu dėl blogų rezultatų bus neįstoję į universitetus. O apie universitetus Jonas jau pasvarsto – yra išnagrinėjęs ir geriausius visame pasaulyje. Jonas atskleidė, kad jis nuo mažumės viskuo domisi. Jam viskas įdomu, tad labai anksti išmoko ir skaityti. Kai tėvai skaitydavo jam pasakas, jį itin domino, ką reiškia tie juodi ženklai knygelėse. Bandė šifruoti ir pats, bet paskui sugalvojo, kad geriau tegul tėvai pamoko – jie juk moka skaityti. „Man labai patinka skaityti. Dabar skaitau Konkordijos Antarovos „Du gyvenimus“, kuri yra 1200 puslapių. Ją gavau dovanų ir nusprendžiau perskaityti. Joje daug visko, gilios išminties, kurios dar nelabai suprantu, bet, manau, kai baigsiu, suprasiu. O perskaityti planuoju šiais mokslo metais“, – sakė Jonas. Bet mėgsta skaityti jis ir fantastines knygas, kurios tiesiog sutirpsta. Ypač tada, kai jis turi daugiau laisvo laiko, pavyzdžiui, per atostogas.
Viltė MAČIUKAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
